Dina Sergijenko

Kraustymasis į Pietus, tas valstybes, kurios anksčiau atrodė visiškai netinkamos gyventi europiečiui, gąsdinančios savo kultūra ir tradicijomis, dabar įgauna didelį mastą. Pasaulio jaunimas atsisako karjeros gimtinėje, išparduoda sukauptą turtą, susikrauna lagaminus ir iškeliauja ten, kur, jų nuomone, gyvenimas bus geresnis.

Jauni, nemažai pasiekę ar dar ieškantys savo vietos po saule europiečiai staiga uždaro garsių kompanijų duris, nutraukia sėkmingai pradėtą karjerą ir persikrausto gyventi piečiau pusiaujo. Priežasčių tam jie turi begalę. Rūtos, gyvenančios Australijoje, istoriją skaitykite čia. Valentino B., gyvenančio Naujojoje Zelandijoje, istoriją skaitykite čia. Pakeliavęs grįžo Valentinas Lukoševičius į Singapūrą – nedidelę Pietryčių Azijos valstybę – iškeliavo iš Airijos.

Jauni, nemažai pasiekę ar dar ieškantys savo vietos po saule europiečiai staiga uždaro garsių kompanijų duris, nutraukia sėkmingai pradėtą karjerą ir persikrausto gyventi piečiau pusiaujo. Priežasčių tam jie turi begalę. Pirmąją dalį apie Rūtos Degutytės gyvenimą Australijoje skaitykite čia. Pasinaudojo galimybe Velingtone, Naujojoje Zelandijoje, Valentinas Bakaitis gyvena beveik metus.

Jauni, nemažai pasiekę ar dar ieškantys savo vietos po saule europiečiai staiga uždaro garsių kompanijų duris, nutraukia sėkmingai pradėtą karjerą ir persikrausto gyventi piečiau pusiaujo. Priežasčių tam jie turi begalę. Vieni tikino, kad jiems paprasčiausiai pabodo senasis gyvenimas, kiti – kad jautėsi prislėgti rutinos. Treti į Pietų Ameriką, Pietų Azijos šalis, Australiją keliauja todėl, kad gimtame krašte, o neretai ir gimtame žemyne neturi vilčių įsidarbinti.

Pirmą kartą nuo 2004-ųjų metų gyventojų paskolų ir indėlių santykis pasiekė vienetą. „Tai reiškia, kad visos paskolos galėtų būti padengtos gyventojų indėliais, bet ne visi, turintys paskolą, turi ir santaupų“, – pastebėjo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė. Tyrimas parodė, kad daugiau nei kas antras lietuvis, turintis finansinių įsipareigojimų, neturi santaupų.

Pirmoji Baltijos šalyse IKEA parduotuvė bus atidaryta Vilniuje, netoli oro uosto, pranešė ketvirtadienį specialioje spaudos konferencijoje Vilniaus miesto savivaldybė. Planuojama, kad parduotuvė duris atvers 2013 metų rudenį. UAB „Felit“, valdanti IKEA frančizę, sostinėje investuos 370 mln. litų, o prekybos centro statybos turėtų prasidėti jau kitų metų pavasarį. Projektui detalųjį planą savivaldybė paruošė per pusmetį. Planuojama, kad IKEA sukurs 200 naujų darbo vietų Vilniuje.

Anot „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio, pasiūlyti taupymo sprendimai biudžeto problemų neišspręs. „Surinkti šimtą milijonų galima remiantis tik optimistiniais skaičiavimais, labai gali būti, kad su visomis šiomis reformomis pajamos į valstybės biudžetą nepadidėtų, nes kai kurie asmenys pajamas imtų slėpti ir pan.“, – aiškino jis. Pasak ekonomisto, itin daug triukšmo sukėlęs automobilių mokestis turėtų būti universalus visiems, o ne keliasdešimčiai tūkstančių automobilių.

Neretai nutinka, kad apie puikius lietuvių sukurtus projektus Lietuva sužino iš užsienio žiniasklaidos puslapių. Nedaug trūko, kad apie trijų lietuvaičių sukurtą ir plėtojamą projektą „ImpressPages CMS“ būtume sužinoję taip pat. Apie visų giriamą projektą, atvirojo kodo turinio valdymo sistemą „ImpressPages CMS“, trys interneto svetainių kūrėjai – Mangirdas Skripka, Audrius Jankauskas ir Mindaugas Stankaitis – ėmė galvoti dar prieš penkerius metus.

Vis dar didžiausia, anot „Gartner“, pasaulinė mobiliųjų telefonų gamintoja „Nokia“ kitąmet rengiasi įsitvirtinti planšetinių kompiuterių rinkoje. Kadangi būsimuosiuose planšetiniuose kompiuteriuose rengiamasi diegti „Windows 8“ operacinę sistemą, galima kalbėti apie suomių kompanijos išėjimą ir į asmeninių kompiuterių rinką. „Microsoft“ žadėjo, kad naujoji operacinė sistema lengvai įsidiegs ir asmeniniuose kompiuteriuose, ir planšetiniuose ar išmaniuosiuose telefonuose.

Vis dar didžiausia, anot „Gartner“, pasaulinė mobiliųjų telefonų gamintoja „Nokia“ kitąmet rengiasi įsitvirtinti planšetinių kompiuterių rinkoje. Kadangi būsimuosiuose planšetiniuose kompiuteriuose rengiamasi diegti „Windows 8“ operacinę sistemą, galima kalbėti apie suomių kompanijos išėjimą ir į asmeninių kompiuterių rinką. „Microsoft“ žadėjo, kad naujoji operacinė sistema lengvai įsikraus ir asmeniniuose kompiuteriuose, ir planšetiniuose ar išmaniuosiuose telefonuose.

Žmogaus pavardė yra kaip prekių ženklas, kadaise sakė premjeras Andrius Kubilius. Ir neklydo – pasaulyje dažnai į patentų biurus kreipiasi žmonės ir prašo užregistruoti jų vardą ar pavardę kaip prekių ženklą. Tiesa, taip sakydamas premjeras bandė rasti sprendimą kilus ginčui dėl Lietuvos lenkų pavardžių rašymo. Vis dėlto ne vienas verslininkas, kūrėjas, pramogų pasaulio atstovas ar kitokią veiklą vykdantis asmuo savo vardą registruoja kaip prekių ženklą.

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) kelia nerimą tai, kad prieš kelerius metus įkurta Energetikos ministerija verslininkų ir valstybės tarnautojų vertinama kaip viena korumpuočiausių ministerijų, antradienį pristatydamas STT inicijuotą tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2011“ sakė STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Vytas Rimkus. „Palyginus nauja Energetikos ministerija pagal tyrimo duomenis pateko į pirmą trejetuką ministerijų, įvertintų kaip labiausiai korumpuotos.

„Mano gyvenime buvo daug stebuklų“, – sako „AJ šokolado“ savininkas Algimantas Jablonskas. Iš tiesų – klausantis jo pasakojimo, kaip atėjo į šokolado verslą, sunku patikėti. Su šokolado karaliumi tituluojamu A. Jablonsku susitikome jaukioje Pilies šokoladinėje, sostinėje. Pilies gatvėje atidarytas restoranas – vienas naujausių „AJ šokolado“ istorijoje, tačiau akivaizdu, tikrai ne paskutinis.

Dukart per metus šalies pamiškės ir pakelės priglaudžia kalnus automobilių padangų. Jas, nebetinkamas naudoti, vairuotojai išmeta, užuot nuvežę į specialias aikšteles. Toks elgesys teršėjams gali užtraukti tūkstantines baudas, tačiau kiekvienais metais atsiranda nebijančių būti sučiuptiems už rankos. Aplinkosaugininkų teigimu, kartais nebenaudojamas padangas išmeta net mažesni automobilių servisai, įsipareigoję jas saugoti ir perduoti utilizuojančioms bendrovėms.

Rusijos energetikos rinkoje atsiranda naujas dalyvis. Milijardierius G. Timčenka su būsimojo prezidento V. Putino palaiminimu perima visą dujų ir naftos verslą į savo rankas. G. Timčenka – vienas paslaptingiausių Rusijos milijardierių. Gandais apipintas jo vardas nuo seno siejamas su V. Putinu. Kalbama, kad šis žmogus yra pagrindinis V. Putino turtų valdytojas, jo verslo pilkasis kardinolas, arba, kaip rašo lenkų savaitinis žurnalas „Wprost“, tiesiog V. Putino kasininkas.

„Anksčiau dėl būsto paskolos žmonės nuspręsdavo per dvi, daugiausiai per penkias dienas. Šiandien padėtis pasikeitė – apie būsto paskolą galvojama mažiausiai dvi savaites, mėnesį ar dar ilgiau“, – sakė „Swedbank“ Lietuvoje vadovas Antanas Danys. „Labai stiprus faktorius, kuris lemia žmonių apsisprendimą, pirkti būstą ar ne, yra, aišku, kaina. Tačiau taip pat ir lūkesčiai“, – sakė „Swedbank Markets“ tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.

2004 metais Didžiasalyje apsilankęs tuometinis prezidentas Valdas Adamkus visuomenei priminė apie aplink miestelį esančius naudingų iškasenų plotus ir pažadėjo, kad čia stovės plytų gamykla. Tačiau gamyklą statyti turėjusi „Luido keramika“ nerado investuotojo. Netoli sienos su Baltarusija esantis Didžiasalio miestelis svečius pasitinka iškalbinga tyla.

Didžioji dalis lietuviškos tekstilės iškeliauja į užsienio rinkas, o lietuviai renkasi prastesnę kokybę ir mažesnę kainą pirkdami kinų gaminamus drabužius, tvirtina Lietuvos tekstilės gamintojai. Anot jų, dėl to kalta ne tik sumažėjusi lietuvių perkamoji galia, bet ir šalies valdžia, nenustojanti kartoti, kad tekstilės pramonė – neperspektyvi ūkio šaka.

„Gyvenime stengiuosi naudotis visomis galimybėmis“, – sako verslininkė, grupės „Kika“ bendraturtė Janita Januškauskaitė-Plungė. Verslą pradėjusi nuo vieno šuns, pavadinto Kika, šiandien ji vadovauja šimto gyvūnų ir gyvūnų prekių parduotuvių „Kika“, „Zooplanet“ ir „Zooterra“ tinklui, Zapyškio medelynui, vėrimo ir papuošalų salonams „Silver City“ bei galvoja apie tolesnę įmonių grupės plėtrą. Su J. Januškauskaite-Plunge susitikome Zapyškyje, jos vadovaujamame Zapyškio medelyne.

Visaginą galima vadinti pamirštų vilčių ir svajonių miestu. Prieš porą metų uždarius Ignalinos atominę elektrinę, šiandien Visagine ne vienas sako netikintis, kad į šį tuštėjantį miestelį užsuks tarptautinė kompanija ir pradės naujos jėgainės statybas. Aplankius Visaginą viduryje darbo dienos nustebina tuštuma. Dideliame mieste judesio nedaug: keli praeiviai, pora ant suoliukų besišildančių jaunų mamų, keli pensinio amžiaus gyventojai, einantys į prekybos centrą.

Šiandien nesunku įsivaizduoti įmonę, kurios didžioji dalis produkcijos iškeliauja į užsienį. Tačiau sunku rasti lietuvišką bendrovę, kuri būtų garsi pasaulyje, bet Lietuvoje nišos neturėtų. Tokiai apie 40 metų veikiančiai Lietuvoje įmonei vadovauja Juozas Martikaitis.

„Šiemet jau dirbame pelningai“, – džiaugėsi Valstybinės įmonės prie Pravieniškių pataisos namų direktorius Vytautas Pitkauskas. Išgirdę tai greičiausiai suklustų ne vienas – koks pelnas įkalinimo įstaigoje? Kaune, Vilniuje, Panevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje veikiantys pataisos namai turi greta įkurtas valstybines įmones, kuriose dirba kaliniai. Per krizę smuktelėjusios ir patyrusios nuostolį šiemet šios įstaigos jau gali skelbti apie atsigavimą ir pelną.

Benamiai, darbo, maisto paieškoms ar aukoms prašyti pasirenkantys gražiausius Vilniaus kampelius, nedžiugina valdininkų akių. Vis dažniau pasigirsta kalbų, kad sostinės valdžia nusprendė per kelerius metus perkelti juos atokiau nuo miesto centro – į Naujosios Vilnios mikrorajoną. Panašu, kad tokios kalbos ne iš piršto laužtos. Sostinės valdžia Naujojoje Vilnioje rengiasi kurti Vaikų trumpalaikės globos centrą ir Šeimos krizių centrą.

Eksportas vadinamas Lietuvos ekonomiką gelbėjančiu veiksniu. Dėl šios priežasties Lietuvoje kuriasi vis daugiau įmonių, užsiimančių krovinių vežimu, o lietuviai noriai sėda prie vilkikų vairo. Viena perspektyviausių eksporto krypčių vadinama Rusija ir kitos Rytų šalys. Eksporto atsigavimą pajuto ir šių šalių keliuose patruliuojantys pareigūnai. Nemokėsi – nevažiuosi Ketvirtą dešimtį perkopęs Paulius I. vilkiką vairuoja neseniai.

Nuvertėjęs zlotas vėl kaitina lietuvių kraują. Kol šalies prekybininkai aiškina, kad Lietuvoje maisto kainos vienos mažiausių Europoje, į Lenkijos pasienio miestus ir miestelius ir savaitgaliais, ir darbo dienomis plūsta pigesnio maisto pasiilgę lietuvaičiai. Nuvertėjusi Lenkijos valiuta sugrąžino lietuvius į 2009-uosius, kai atpigęs zlotas lietuvaičiams leido nušluoti lenkų prekybos centrų lentynos, o Lietuvos verslininkai dejavo, kad tokia padėtis juos stumia prie bankroto.

Malta mėsa, palikta duonos lentynoje, išmėtytos daržovės, prekių vežimą į greitąją kasą atsivežęs piktas ir pasauliu nepatenkintas lietuvis. Tokį vaizdą dažniausiai mato prekybos centrų kasininkai. Didžiuosiuose prekybos centruose dirbantys kasininkai neslepia – yra visokių žmonių. Vieni apsipirkti keliauja gerai nusiteikę, kitiems vien mintis apie prekybos centrą sukelia pyktį.

Praėjusią savaitę pasigirdo kalbų, kad politines partijas įmonės turėtų remti tik iš gauto pelno. Kitaip tariant, paremti politikus galėtų tik tos įmonės, kurios dirba pelningai. Taip esą būtų išvengta neskaidrių sandorių. Oponentai siūlantiesiems įteisinti rėmimą tik iš gauto pelno atkirto, kad tokie pakeitimai neužkirs kelio korupcijai, ieškantieji įtakingų globėjų ras būdą jiems paremti.

Svetimo, beveik bankrutavusio verslo perpirkimas dažniausiai reiškia didesnes išlaidas nei pradedant nuosavą verslą. Tačiau pranašumas tas, kad verslininkas gauna parengtą infrastruktūrą, žmoniškuosius ir materialiuosius išteklius. Svarbiausia – rasti priežastį, dėl kurios verslas nusilpo, ir sugebėti pakeisti padėtį taip, kad verslas iš naujo būtų pelningas. Markas Shelstadas valdė investicinį portfelį, tačiau praėjusiais metais suprato, kad jo darbas – nestabilus.

Vasara sostinės benamių nakvynės namuose – savotiškas poilsio metas. Šaltuosius mėnesius stengęsi išlaikyti turimas vietas „Caritas“ įkurtuose nakvynės namuose, vasaromis benamiai bando užsidirbti, prisidurti prie menkų pašalpų, išsikovoti galimybę gyventi geriau. Eilė prie kartu su nakvynės namais įkurto dienos centro išsirikiuoja dažniausiai tada, kai greta esančioje labdaros valgykloje „Betanija“ varguoliams dalijamas maistas.

Artėjantis rugsėjis sostinėje primena ir apie prasidėsiančias automobilių spūstis. Per vasarą spėję pamiršti kamščius vilniečiai jau dabar kalba, kiek laiko užtruks kelionės į darbus, mokymo įstaigas ir atgal į namus. Transporto spūsčių problemą sostinėje spręsti bandoma kone kasmet. Kad mažėtų rytiniai kamščiai, buvo pakeistas mokymosi įstaigų darbo laikas: studentai paskaitas ėmė lankyti ne nuo 8 valandos, o nuo 9 valandos ryto.

Kitaip nei dauguma Vakarų Europos gyventojų mes drąsiai traukiame į miškus, renkame ir valgome įvairiausius grybus. Dar daugiau, pasakojo mikologas Jonas Kasparavičius, neretai avantiūristai lietuviai vien iš smalsumo linkę paragauti ir nežinomų, kartais nuodingų grybų. Lietuvoje auga 1 200 kepurėtųjų grybų rūšių, iš kurių daugiau ar mažiau valgomų yra keli šimtai. Žinoma, dalis jų menkaverčiai, kiti puikiai žinomi grybautojams, treti – nematyti ir bauginami. „Ir pats paragauju žalių grybų.

Patyrusių ir ne vienus metus išdirbusių 40–50 metų darbuotojų vietas užima jaunesni ir guvesni, o pastarieji likę be darbo pasmerkti ilgoms ir dažnai nesėkmingoms jo paieškoms. Darbo skelbimus vartantys ir gyvenimo aprašymus tobulinantys 40-mečiai ir vyresni šiandien sutinka dirbti už minimalų atlygį, dažnai ne pagal specialybę vien todėl, kad turėtų darbą.

Lietuviška patarlė apie devynis amatus ne itin pozityvi, tačiau tuos devynis amatus išbandęs bendrovės „Vesiga“ direktorius Saulius Grinkevičius šypsosi. Jo vadovaujama įmonė sėkmingai veikia jau 20 metų, „Daumantų“ prekių ženklas – vienas žinomiausių Lietuvoje. Į verslo platybes S. Grinkevičius žengė likus penkeriems metams iki sovietų griūties.

Kai kalba sukasi apie milijonus, vietos kilniems tikslams nebelieka. Tokia išvada peršasi po pokalbio su Čiobiškio vaikų socializacijos centro darbuotojais. Panašu, kad įstaiga, kurioje grįžti į visuomenę padedama dešimtims nusikalsti linkusių paauglių, naikinama dėl to, kad įsikūrusi pernelyg geroje vietoje. Ant kalno, kurio papėdėje lėtai teka Neris ir žaliuoja miškai, jau daugiau nei šimtą metų stūkso Čiobiškio dvaras.

Žemdirbių ilgai lauktas lietus atnešė ne tik palengvėjimą, bet ir sukėlė galvos skausmą prekybininkams bei naujų miestų daugiabučių gyventojams. Vandens čiurkšlės pliūptelėjo per dengtus stogus, pastatų sienų siūles, netikėtai atsiradusius įskilimus. Abejonių, žinoma, nėra – kaltas ne lietus, o pastatus stačiusios įmonės, kai kur klaidingai projektavusios, o kai kur taupiusios medžiagas ar darbus atlikusios atmestinai.

Abiturientai bėga iš Lietuvos. Jie stoja į tolimojo ir artimojo užsienio universitetus, siekia karjeros aukštumų ir nebegrįžta į gimtą kraštą. Švietimo ir mokslo ministerija ramina: esą užsienyje studijuojančiųjų skaičius siekia viso labo 3,5 proc. besimokančiųjų Lietuvoje skaičiaus, todėl jaudintis nėra ko. Čia pat priduriama, kad Lietuvos vidurkis aukštesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, kuris siekia 2,6 proc., bet pirštu pabadoma į tokias šalis kaip Austrija, kurioje 4,1 proc.

Prekystaliai, nusėti skirtingų laikotarpių monetų, įvairius karus ir įvykius menantys apdovanojimai, medaliai, baldai, kuriais kadaise galbūt naudojosi mėlyno kraujo turintys asmenys, kalnai porceliano, medžio raižiniais dabintos spintos – tiek ir dar daugiau galima rasti tris kartus per metus vykstančiame Kauno sendaikčių turguje. Kalbama, kad šis turgus – tikras rojus daugeliui šalies kolekcininkų.

Kalbant apie šalies dvarus sunku rasti aukso vidurį. Nedaugelis jų restauruoti ir išsaugoti. Kur kas didesnė dalis apleisti ir virtę griūvančiais šiukšlynais. Tuo įsitikino po dvarus pasižvalgyti patraukę savaitraščio „Ekonomika. lt“ žurnalistai.

Gegutėms kukuojant pavasario pabaigą pradedamas kaimo turizmo sezonas. Ankstesniais metais priversti susiveržti diržus, šiemet kaimo turizmu užsiimantys verslininkai džiugiai trina rankas ir laukia poilsiautojų antplūdžio. „Žmonės pamažu atsigauna, nori ilsėtis kaime, atvažiuoja“, – džiaugėsi Zalensų kaimo turizmo sodybos šeimininkė Roma Zalensienė.

„Tau svarbiau tikslas ar priemonės tikslui pasiekti?“ – klausia verslo konsultantas, fenotipologas iš Estijos Markas Lučinas. Anot jo, užsibrėždami tikslus žmonės dažnai nebeatskiria jų nuo priemonių. „Didelė dalis žmonių vargsta, lenkia nugarą, dirba iki išnaktų, o kai jų pasiklausi, kodėl jie taip daro, sako, kad dėl pinigų, – sakė M. Lučinas. – Kai pasiklausi, ką darys su pinigais, paaiškėja, kad jie nori kažką nusipirkti, skaniai pavalgyti. Ir nebeaišku, pinigai – tikslas ar priemonė.

Nuo seno gaji nuomonė, kad ten, kur stos moteris, reikia laukti bėdos. Versle, kuris tradiciškai laikomas vyriška sritimi, – taip pat. O Europos Sąjunga (ES) sumanė didinti verslininkių skaičių ir prabilo apie specialias kvotas. Lietuvoje, kur svarbiausius šalies postus užėmusios moterys, tvirtinama, kad lietuvės ypač darbščios, linkusios į perfekcionizmą ir stengiasi puikiai pasirodyti visose srityse, kurių imasi. Tiesa, išsikovoti vadovės poziciją moteriai Lietuvoje vis dar nėra lengva.

Vilniaus, kuriame brangus nekilnojamasis turtas ir dar brangesnė žemė, žemėlapyje – ne viena juodoji skylė. Taip galima pavadinti pastatus, kurių languose kelerius metus neįsižiebia šviesa, stogai pajuodę nuo gaisrų, durys užkaltos ir gyventi čia ryžtasi tik benamiai. Tokių kelis šimtus kvadratinių metrų užimančių ir net prestižinėse miesto vietose esančių statinių – ne vienas. Vilniaus savivaldybės darbuotojai suskaičiavo, kad sostinėje yra 87 apverktinos būklės pastatai.

„Vestuvėms galiu skirti tik 5 tūkstančius litų, bet už tiek neiškelsiu svajonių puotos“, – pasiguodė mergina, planuojanti tuoktis kitąmet. Jos žodžiams pritartų ir vestuvių planuotojai. Jie teigia, kad kukli tuoktuvių ceremonija ir pasėdėjimas su draugais kainuoja mažiausiai dukart tiek. Artimiausi keturi mėnesiai visiems – nuo civilinės metrikacijos skyrių darbuotojų iki vestuvių planuotojų – susiję su darbų maratonu.

Prieš kelerius metus JAV prasidėjo mamų verslininkių era. Veiklios moterys, nenurišdamos prijuosčių ir nenutoldamos nuo lopšio, ėmė vadovauti sėkmingai veikiančioms įmonėms. Nuo amerikiečių neatsilieka lietuvės mamos. Vaikus auginančios mamos pastaruoju metu vis dažniau prabyla apie savą verslą. Išėjusios vaiko priežiūros atostogų ir pailsėjusios nuo įprasto darbo moterys nebenori grįžti prie įprastos rutinos ir imasi kurti savo įmones.

„Jei turėčiau milijoną...“ – taip prasideda ne vieno svajonės. Mintyse už tą milijoną ne kartą statyti namai, pirkti automobiliai, keliauta aplink pasaulį ar kurtas verslas. Tačiau ilgai lauktam milijonui pakliuvus į rankas sutrinka ne vienas. Kai kuriems netikėti turtai taip apsuka galvas, kad milijono nelieka per metus. Ištirpę milijonai Per metus neliko vienos Širvintų rajono gyventojos loterijoje „Teleloto“ laimėto milijono.

Nekomercinė korporacija ICANN, reguliuojanti interneto adresų sistemą, nusprendė įsteigti naują domeną xxx. Specifinėje interneto zonoje bus dedama pornografija. Sprendimas buvo priimtas konferencijoje San Fransiske – ji baigė dešimtį metų trukusias diskusijas, ar tikslinga internetą skirstyti į dalis pagal turinį. Už domeno xxx įsteigimą balsavo 9 iš 16 ICANN direktorių tarybos narių.

Gyventojų surašymas parodys, kiek lietuvių liko Lietuvoje, o kiek jų sotesnio gyvenimo iškeliavo ieškoti užsienyje. Tvirtinama, kad per pastaruosius penkerius metus iš Lietuvos emigravo apie 200 tūkst. gyventojų, tačiau neoficialiai kalbama, kad išvykimą iš šalies deklaruoja tik pusė išvykstančiųjų, todėl tikrieji emigracijos mastai kur kas didesni. Užsienį pasirinkę lietuviai neslėpė, kad gimtą kraštą į užjūrį išmainė susidūrę su nepritekliais ir nedarbu, norėdami užsidirbti pragyvenimui.

Biurokratų sukurtos ir daugiabučių namų gyventojams pateiktos pastatų valdymo sistemos dantračiai surūdiję ir nebesisuka. Tai vieningai tvirtina ekspertai, vartotojų teisių gynėjai ir bendruomenių atstovai, gvildenantys daugiabučių namų priežiūros problemas. Pasak jų, dvi pagrindinės daugiabučių valdymo formos – administravimo įmonės ir bendrijos – turi ydų.

Į automobilių turgų sau transporto priemonės ieškoti užsukusius lietuvius nemaloniai nustebina padidėjusios kainos ir automobilių stoka. Dėl liepos 1-ąją didėsiančių muito mokesčių Baltarusijoje ir Kazachstane, šių šalių piliečiai išperka didžiąją dalį automobilių iš Lietuvos turgų ir gabenasi juos į savas šalis.