Dina Sergijenko

„Reikėjo laiko, kad galėtume įtikinti žmones, kad grupinio apsipirkimo portalai nėra prekių suaugusiems portalai“, – juokavo Beta.lt ir Grupinis.lt vadovas Vilius Juraitis, progreso konferencijoje LOGIN bandydamas nupasakoti, koks yra grupinių apsipirkimų pirkėjo portretas. Anot specialisto, didžioji dalis, net 76 proc. visų grupinio apsipirkimo portalų klientų yra moterys iš didžiųjų šalies miestų, per mėnesį uždirbančios daugiau nei tūkstantį litų.  Jų amžius – nuo 20 iki 45 metų.

„Kas yra sėkmė?“ – tokį klausimą pirmiausia turi užduoti sau norintys pradėti verslą, sakė „CardCloud“ įkūrėjas Renato Valdez Olmosas penktadienį, progreso konferencijoje LOGIN. Jis prisipažino, kad jam pačiam sėkmė yra laisvė daryti tai, ką nori. Dalindamas patarimus startuoliams, R. V. Olmosas tvirtino, kad pirmiausia reikia mėgti tai, ko imatės.

„Kas yra sėkmė?“ – tokį klausimą pirmiausia turi užduoti sau norintys pradėti verslą, sakė „CardCloud“ įkūrėjas Renato Valdez Olmosas penktadienį, progreso konferencijoje LOGIN. Jis prisipažino, kad jam pačiam sėkmė yra laisvė daryti tai, ką nori. Dalindamas patarimus startuoliams, R. V. Olmosas tvirtino, kad pirmiausia reikia mėgti tai, ko imatės.

„Ką šiandien daro vartotojas internete? Jis naršo. Keliauja puslapiais žemyn iki pat pabaigos, tada išsirenka kitą puslapį ir daro tą patį. Jam dar lengviau tą daryti, kai yra nuotraukos. Pačios naujienos buvimas yra gerokai svarbesnis už jos turinį. Ką daro vartotojas, kai puslapis baigiasi? Jis spaudžia „refresh“ mygtuką“, – progreso konferencijoje LOGIN pasakojo interneto reklamos tinklo „Adnet media“ direktorius Linas Šiautkulis.

21-erių savo verslą pradėjęs Ajazas Ahmedas šiandien – didžiausios pasaulyje skaitmeninės agentūros AKQA vadovas. Pirmą kartą lankydamasis Lietuvoje, progreso konferencijoje LOGIN, A. Ahmedas pasidalijo septyniomis paslaptimis, kaip verslą reikėtų pritaikyti prie skaitmeninio pasaulio pokyčių ir nepasimesti.

Dar 10–15 metų ir Lietuvoje nebeliks santechnikų, mechanikų, maisto technologų bei kitų žemesnės kvalifikacijos darbus atliekančių žmonių. Tokią Lietuvos ateitį piešia sociologai bei ekonomistai ir perspėja, kad universitetinių ir koleginių studijų populiarumas, vyraujanti nuomonė, kad kai kurios profesijos gėdingos, šalį veda į aklavietę: gerų specialistų, galinčių dirbti žemesnės kvalifikacijos darbus, Lietuvoje nebeliks, o jų vietas blogiausiu atveju turės užimti kitų sričių bakalauro ir ma...

Komunikacija internete šiandien tapo populiarumo raktu daugeliui kompanijų. Tačiau didelė dalis verslo neišnaudoja interneto galimybių. „Turėtume jų paklausti kodėl“, – sakė vienos populiariausių pasaulyje dalijimosi muzika platformos „SoundCloud“ prekių ženklo ir komunikacijos vadovas Markas Dewingsas.

„Technologiškai Lietuva yra tarp labiausiai pažengusių šalių, tačiau tik nedaugelis įmonių ryžtasi dirbti išnaudodamos lankstaus darbo privalumus. Tai paradoksas“, – sakė „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius Kristijonas Kaikaris. Nori dirbti kaip įpratę Paskutinę gegužės dieną Lietuva pirmą kartą minės Lanksčiojo darbo stiliaus dieną. Pasaulyje tokia proga minima trečiąkart.

Akį traukiantis dizainas ir itin kokybiškas garsas – tokia pirma mintis šovė į galvą išgirdus grojančius „Philips Fidelio SoundSphere“ garsiakalbius. Tiesa, tai kokybė ir išvaizda, už kurią reikia sumokėti nemenką pluoštą pinigų. Garsiakalbių kaina svyruoja nuo 2,2 tūkst. litų iki 2,7 tūkst. litų. Tokia suma, greičiausiai, ne vienam, žinančiam, kad kalbame apie 2.0 sistemą, atrodys gerokai per didelė. Taigi, už ką mokame? Techniniai parametrai Garsiakalbiai sveria maždaug 12 kilogramų.

„Esame melžiama karvė valstybei“, – neslepia Lietuvos vežėjai. Šiandien jie tikina nejaučiantys valstybės paramos, nors jų skiriama biudžetui dalis – nemaža. „Į transportą valstybė neinvestavo. Kone visos transporto įmonės atsirado iš privačių iniciatyvų, – pasakojo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos („Linava“) viceprezidentas Mečislavas Atroškevičius. – Manau, valstybė, matydama, kad šiandien 15–18 proc.

Prekybos centruose ir turgavietėse jau pasirodė šių metų derliaus bulvės, kurias prekybininkai nesikuklindami žymi kilmės ženklu „Lietuva“. Lietuvos daržovių augintojų asociacija kalba apie vartotojų kvailinimą, mat lietuviškieji bulvių augintojai pirmąjį derlių žada po mėnesio. Bulvės – birželį „Augintojai, kurie bulves daigino, laikė uždengę, planavo jau birželio 10 dieną teikti pirmųjų lietuviškų bulvių derlių, – sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.

Trimatis vaizdas šiandien toks populiarus, kad sunku įsivaizduoti, koks dar prietaisas, kuris mums ekrane parodys trimatę realybę, netrukus bus sukurtas. Tiesa, trimatį vaizdą turėti namuose siūlo įvairių televizorių gamintojai, tačiau bent po kartą įsidėti 3D į kišenę yra pasiūlę ir keli mobiliųjų telefonų gamintojai. Šitaip ITbase.lt „bandymų stovykloje“ atsidūrė LG kurtas „Optimus 3D“ išmanusis telefonas.

Mados kūrėjos, fatališkos moters Coco Chanel, kurios dviguba C raidė ant drabužių, rankinių, aksesuarų, matyt, pažįstama visoms pasaulio moterims, gyvenimas domina ne tik smalsuolius ar gerbėjus. Gausybė intriguojančių faktų, legendų, melų, pramanų ir tiesų – visą tai rasite rašytojos Justine Picardie knygoje „Coco Chanel: legenda ir gyvenimas“. Balsas.lt suteikia galimybę perskaityti ištrauką iš šios knygos.

Jeigu išsirinkti tinkamą kompiuterį moka ir gali daugelis, susirasti poreikius tenkinantį spausdintuvą – gerokai sudėtingiau. Rašalinį ar lazerinį? Ar jis galės spausdinti nuotraukas? Ar jums reikia spalvoto? Galiausiai – kaip taupiai jis spausdina ir kiek kainuoja dažai? Klausimų daug, o atsakymus į juos retai kada pateikti gali ir specializuotų parduotuvių konsultantai.

Čekis šiandien – nereikšminga šiukšlė. Tuos, kurie renka čekius ir atidžiai juos nagrinėja, galime laikyti išimtimi taisyklės – susimokėjai ir „popieriuką“ išmetei nė nežvilgtelėjęs. Valstybinės institucijos metai iš metų piliečiams kala, kad čekių prašyti reikia visada, dar mažiau atsiranda tokių, kurie apmokėję suteiktas paslaugas paprašo kvito. Nesvarbu, ar sumokėjo 3 litus mikroautobuso vairuotojui, ar porą šimtų dantis taisančiam odontologui.

Aido Kelionio mintys – lyg burtažodis, atveriantis istorijų, sklindančių iš „Geltono radijo“, pasaulį. Tai antrasis rašytojo kūrinys (pirmas – „Smėlynų vanduo“, 2009 m., Tyto alba), šiemet išleistas leidyklos „Vaga“. Kazimieras – žmogus, kaip kiekvienas mūsų – nepakartojamas. Po penkerių metų sugrįžta Namo: stebi aplinką, leidžiasi į apmąstymus, savo gimtajame mieste sutinka ar prasilenkia su pasenusiais kaimynais ir nebeatpažįstamais pažįstamaisiais.

Gyventojų apklausa atskleidė, kad lietuviai verslininkus laiko darbo vietų kūrėjais, tačiau kartu pasigenda etiškos ir skaidrios jų veiklos. Tokie rezultatai paaiškėjo pirmą kartą Lietuvoje atlikus „Verslumo stebėsenos tyrimą“. Kone kas antras apklausoje dalyvavęs gyventojas tvirtino, kad verslininko karjera turi daugiau privalumų nei trukumų. Beveik 70 proc.

Ar teko matyti tyrimą, kuris skelbia, kad lietuviams išmanusis telefonas yra tas pats, kas papuošalas? Mes, aktyvūs visų išmaniųjų telefonų galimybių naudotojai, nenorime su tuo sutikti. Štai kodėl pristatome dar vieną išmanųjį telefoną „HTC Rhyme“, sukurtą daugiausia dėmesio kreipiant į damų poreikius, bet tinkantį ir džentelmenams. Pirmas įspūdis Dėžė, į kurią buvo supakuotas violetinis „HTC Rhyme“, mums pasirodė itin didelė. O kai ją atidarėmė, paaiškėjo, kodėl.

Jeigu gyventumėte Kaune, o dirbti važinėtumėte į Vilnių kelyje sugaišdami maždaug tris valandas per dieną, pasibaigus balandžiui kelyje būtumėte sugaišę beveik aštuonias darbo dienas. Tai greičiausiai taptų svarbia priežastimi darbdavio prašytis leidimo dirbti iš namų arba laisvu grafiku. Specialistai tikina, kad retas darbdavys sulaukęs tokio darbuotojo prašymo imsis jį svarstyti, mat kol kas, kitaip nei Vakaruose, darbas laisvu grafiku Lietuvoje nėra populiarus.

Kas nustatys, kiek kainuoja antstolio ar notaro paslaugos? Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariams parengus įstatymo pataisas pasigirdo kalbos, kad nuo šiol Teisingumo ministerija nebegalės nustatyti antstolių ir notarų darbo įkainių prieš tai jų nesuderinusi su tais pačiais antstoliais ir notarais. Įstatymo pataisos buvo inicijuotos norint įteisinti galimybę antstoliams ir notarams dirbti iki 70 metų vietoj iki šiol galiojusio 65 metų amžiaus.

Mažas ir nepretenzingas – toks iš pirmo žvilgsnio mums pasirodė „Canon“ fotoaparatas „IXUS 1100 HS“, skirtas mėgėjams. Pirmas įspūdis nenuvylė – nors galimybių daug bei įvairių, spalvų gylis nuotraukose, gausybė „žaislinių“ funkcijų, dydis ir kitos detalės įrodė, kad šis prietaisas tiks didelių reikalavimų savo fotoaparatui nekeliančiam žmogui.

Ką daryti su pinigais, kad jų užtektų juodai dienai? Atsakymas bene vienintelis – taupyti. Vieniems „Ekonomika.lt“ kalbinamiems pašnekovams priimtiniausias taupymo būdas – kaupti lėšas virtualioje „kojinėje“ – banke, kitiems – investuoti į nekilnojamąjį turtą, treti sako visai netaupantys. Kaip taupote pinigus? Tokį klausimą praėjusią savaitę pateikėme portalo ekonomika.lt lankytojams.

Prieš daugiau nei šimtą metų JAV pradėti statyti namai iš šiaudų šiandien vietos atranda ir Lietuvoje. Jų statytojai tikina, kad tokie namai ne tik ekologiški bei šilti, bet ir patvarūs: šiaudinio namo savininkui negresia paršelio iš pasakos, kuriam vilkas nupūtė pasistatytą šiaudų namą, likimas. Šiaudinių namų statytojų asociacija teigia, kad tokių – itin ekologiškų ir lietuviams prieinamų – namų statyba užsiimti galėtų kiekvienas norintis.

Prieš kelias savaites Lietuvoje LG pristatė savo atnaujinta LG Prada versiją: plonesnę, didesnę, gerokai stilingesnę. Technikos mėgėjų forumuose LG Prada 3.0 dar žinomas kaip LG P940 arba Prada K2. Tačiau mes jį vadinsime trečiuoju „Prada“ – būtent tiek garsių dizainerių ženklu pažymėtų modelių LG buvo išleidęs. Techninės savybės LG „Prada“ 3.0 turi 16 milijonų spalvų 480x800 taškų raiškos 4,3 colio dydžio lietimui jautrų ekraną.

Pasyviųjų, arba kitaip energetiškai efektyvių, namų statyba Lietuvoje šiandien apipinta daugybe mitų ir legendų. Galbūt būtent tai kiša koją statytojams, kurie vis dar negali pasigirti statantys daugybę tokių – taupių ir šiltų – namų. Po aštuonerių metų Europos Sąjungoje (ES) įsigalės reikalavimas, kad visi naujai statomi pastatai būtų projektuojami ir įrengiami pagal pasyviųjų namų statybos reikalavimus. Namai turės būti ne tik šilti žiemą, bet ir vėsūs vasarą, turėti gerą garso izoliaciją.

Patvirtinus naują Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, kuriuo buvo numatyta, kad nuo šiol dyzeline, kuriuo prekiaujama Lietuvoje, turi būti ne mažiau nei 7 proc. biodegalų priedų, viešai susirėmė naftos produktų prekybininkai ir biodegalų gamintojai. Paradoksu tapo tai, kad priėmus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus nebuvo atsižvelgta, jog naujojo kuro standarto nėra nei Lietuvoje, nei kitose Europos valstybėse.

Kaip tinkamai pasirinkti, kad po studijų reikėtų ne darbo biržos duris varstyti, o darbdaviui ranką spausti? Toks klausimas šiemet kamuoja 37 tūkstančius šalies abiturientų. Tendencijos nedžiugina. Daugelį metų iš eilės populiariausias studijas besirenkantys abiturientai jas baigę ir atsiėmę diplomus keliauja į darbo biržą. Kas dėl to kaltas, neaišku.

Viena pažįstama, ieškojusi sau tinkamo fotoaparato, pasakojo apie savo apsilankymą elektronikos parduotuvėje: „Konsultantas sakė, kad tik nesirinkčiau „Sony“, nes tai – žaisliukai“. ITbase.lt gali patvirtinti – žaisliukų laikai seniai praeityje. Į mūsų rankas patekęs „Sony Alpha NEX–5N“ fotoaparatas paneigė visus „žaisliukų“ ar „muilinių“ apibrėžimus.

„Jaunimas į praktiką turėtų žiūrėti ne kaip į bausmę, o kaip į galimybę formuoti savo ateitį“, – sakė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Ilja Malkin. Anot jo, profesinės praktikos įgijimas darbdaviams yra svarbesnis nei formalus universiteto ar kolegijos diplomas, o įvairūs valstybiniai bandymai ugdyti jaunimo verslumą ir gerinti įsidarbinimą pagal profesiją neduos vaisiaus, jeigu pats jaunimas nebus suinteresuotas kaupti darbinę praktiką.

Sunkmetis ne vienam verslesniam lietuviui tapo tikru įkvėpimo šaltiniu ir paskata savo verslui kurti. Tarsi susitarę šiandien verslininkai savo idėjas įgyvendinti pradeda burdami tvirtą bendruomenę. Itin daug smulkiųjų ėmėsi išskirtinių ir savotiškai unikalių maisto produktų gamybos. Tokių smulkiųjų verslų skiriamasis bruožas, kaip sako patys įkūrėjai, „dvasios turėjimas“. Su kiekvienu klientu jie pasikalba, rekomenduoja tinkamus priedus, dažnesnius atpažįsta iš veidų.

Žaliosios energetikos vystytojai jaučiasi įsprausti į kampą. Pareiškėjai, sudarę sutartis su Nacionaline mokėjimų agentūra (NMA), atsidūrė aklavietėje: NMA nevykdo sutartyse numatytų įsipareigojimų ir nemoka Europos Sąjungos (ES) paramos nedidelių elektrinių statytojams. „Prieš trejus metus valstybė pažadėjo, kad rems žaliosios energijos projektus ir pirks tokią energiją. Daugelis verslininkų tuo patikėjo ir ėmėsi žaliosios energijos plėtros Lietuvoje.

Jeigu paklaustumėte žmonių gatvėje, kas jiems įvairiuose informacinių technologijų prietaisuose itin svarbu, didelė dalis apklaustųjų atsakytų, jog svarbiausia – patogumas ir tai, kad prietaisai užimtų kuo mažiau vietos. Technologijų gamintojai tą puikiai žino ir kaskart pristatydami naujausius prietaisus akcentuoja jų svorį, dydį, ergonomiškumą.

Technologijų milžinai pirmyn žengia septynmyliais žingsniais ir spėti paskui juos sunku ne tik paprastiems mirtingiesiems, bet ir ištisoms valstybėms. Lietuva – viena tokių, kuriai sunku pasivyti nuolat pasauliui naujoves siūlančius technologijų gamintojus. Nusipirkę ir atsivežę naujausių įrenginių iš JAV, o kartais – ir iš greta esančių Europos šalių lietuviai lieka nusivylę, kai nusipirktieji prietaisai nebetenka dalies funkcijų ir savitumo.

Praėjusią savaitę „Ekonomika.lt“ sudarė Lietuvos prekybos centrų reitingą ir skaičiavo, kuriame apsipirkti galima pigiausiai. Rezultatai nustebino ne vieną. Šią savaitę padedami gausios komandos „apsipirkome“ visoje Europoje. Lietuviškoje padangėje diskusijų, kaip brangiai mokame už maistą, netrūksta. Tautiečiai, nukeliavę į svečius kraštus ir ten nusipirkę pigesnių maisto produktų, nepavargsta aiškinti, kaip blogai gyvename.

„Ekonomika.lt“ apklausoje, kurioje skaitytojai buvo prašomi įvertinti, kurie produktai, jų nuomone, nepagrįstai brangūs, atskleidė, kad daugiausia lietuvių (40 proc.) balsavo už tai, jog mėsos kainos labiausiai nepagrįstos. 24,6 proc. apklaustųjų nuomone, nepagrįstos ir pieno produktų kainos, o dar 21,6 proc. teigė, kad žuvies produktų kainos taip pat pernelyg aukštos. Tik vaisiai ir daržovės lietuviams nepasirodė itin brangūs.

Sovietų laikais veikusi finansinė piramidė MMM, dėl kurios griūties milijonai žmonių prarado santaupas, atgimsta Lietuvoje. Sausio viduryje viešose erdvėse liūdnai pagarsėjusios MMM kūrėjai ėmė reklamuoti naują projektą: MMM-2011. Už šios finansinės piramidės slepiasi tas pats veidas – Sergejus Mavrodis. „Ekonomika.

Lietuvių verslo atstovai neretai mėgsta pasigirti gerais darbais, o pastaruoju metu įmonės pabrėžia socialinę savo atsakomybę. Į socialinės atsakomybės strategiją įtraukiami net tokie dalykai, kaip etiškas bendravimas su klientais, skaidri veikla, darbuotojų algų mokėjimas ne vokeliuose ir pan. Tai stebina, nes visa tai, atrodo, nuo pat veiklos pradžios turėtų būti įmonės prioritetas ir garbės reikalas. Neretai verslo struktūrose gimusios socialinės atsakomybės idėjos užgęsta vos po metų.

Darbuotojų nuoma – vis dar legendomis apipintas reiškinys Lietuvoje. Darbdaviai, neįsigilinę į laikinojo įdarbinimo esmę, čia neįžvelgia naudos, o darbuotojai mano, kad šitaip atsiveria keliai jų išnaudojimui. Vakaruose darbuotojų nuoma yra jau daugiau nei 20 metų puikiai žinomas ir vis populiarėjantis procesas, Lietuvoje išsinuomoti darbuotojus galima beveik dešimtmetį.

Vargu ar šiandien atsiras žmogus, nė karto negirdėjęs apie planšetinius kompiuterius, kuriuos mes vadinsime paprasčiausiai planšetėmis. Prieš kelis metus „Apple“ išleidus pirmąjį tokio tipo kompiuterį, netrukus tarsi iš gausybės rago pasipylė kitų gamintojų modeliai, pretenduojantys į „iPad“ šlovę. Mūsų rankose atsidūrė trys dailūs ir neįnoringi „Samsung Galaxy Tab“ planšetiniai kompiuteriai.

Jeigu šalies švietimo sistemoje nebus esminių permainų, tikslas 2020 metais Lietuvai tapti aukštųjų technologijų šalimi – nepasiekiamas. Tokios nuomonę penktadienį išsakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Lietuvos darbo rinka susiduria su nemažai iššūkių dėl mažėjančios darbo jėgos, aukšto ilgalaikio ir jaunimo nedarbo bei atotrūkio tarp norinčių įsidarbinti įgūdžių ir darbo rinkos paklausos. „Swedbank“ atliktas tyrimas parodė, kad potencialus Lietuvos ekonomikos augimas priklausys nuo to, ar Lietuvos darbo rinka taps lankstesnė ir efektyvesnė. Dirba 2 iš 3 Tyrimas parodė, kad Lietuvoje tik 2 iš 3 darbingo amžiaus lietuvių dirba.

Jeigu baigusio studijas ir sėkmingai įsidarbinusio 22 metų jaunuolio paklaustumėte, kaip jis kaupia sau pensiją, jis tik prunkštelėtų. Nieko nuostabaus – daugiau nei 40 metų iki tol, kai oficialiai įgyjama teisė gauti senatvės pensiją, atrodo milžiniškas laikotarpis. Iš tiesų juoktis nėra dėl ko. Ekonomistų vertinimu, dabartinė Lietuvos pensinė sistema yra neveiksminga ir neužtikrina saugios ateities, todėl kaupti lėšas ateičiai reikėtų pradėti kuo anksčiau.

Dar praėjusių metų spalį kompanija „Samsung“ pristatė naują išmanųjį „Galaxy xCover“ (s5690). Rodos, niekuo neypatingas žingsnis šiandien, kai išmanusis telefonas yra ne tik privalumas, bet ir būtinybė net tam, kuris telefoną naudoja tik pokalbiams. Vis dėlto stabtelėkite ir žvilgtelėkite į „xCover“ įdėmiau. Pristatant šį telefoną visur minimas IP67 sertifikatas, kurio pirmas skaičius reiškia aukščiausią apsaugą nuo dulkių, o antras skaičius – apsaugą nuo drėgmės.

Apie tokias dideles įmones, kokios šiandien yra „Norfos mažmena“ ir „Rivona“, verslininkas Dainius Dundulis sako nė nesvajojęs. „Verslas atsirado iš to, kad reikėjo kažkaip išgyventi“, – sako jis. Kuklus ir paprastas – tokį įspūdį sudaro verslininkas, vadovaujantis trečiam pagal dydį šalyje mažmeninių parduotuvių tinklui „Norfos mažmena“, logistika, tarptautiniais vežimais ir patalpų nuoma besiverčiančiai „Rivona“ ir visai „Norfos“ įmonių grupei.

Egzistuoja įvairūs teisiniai svertai, kuriais remdamosi valstybinės institucijos galėtų reguliuoti į Lietuvą patenkančių nebetinkamų naudoti ir lietuvių auksarankių vėl gyvenimui prikeliamų automobilių srautus. Tačiau valstybinės institucijos savo darbo neatlieka, konstatuoja Lietuvos autoverslininkų sąjungos prezidentas Petras Ignotas. Kodėl Lietuvoje turime tiek daug senų automobilių? Reikia pripažinti, kad įvairias transporto priemones lietuviai labai mėgsta ir apie jas viską išmano.

Įvertinus Lietuvą įvairiais pjūviais ryškėja įdomus paveikslas, į kurį pažvelgus kyla dilema: galbūt daliai lietuvių, šiandien besiveržiančių į užsienį, vertėtų viso labo pakeisti gyvenamąjį miestą ar rajoną? Praėjusią savaitę pristatyta „Savivaldybių demografinė charakteristika“ parodė, kad dalis lietuvių, užuot palikę namus Lietuvoje ir emigravę į jau tradicines tapusias šalis, galėtų pasirinkti gyvenimą didžiuosiuose šalies miestuose, kurie gerokai konkurencingesni už mažuosius ir kuriuose ...

Vaikai gimsta iš meilės, bet vien jos nepakanka. Šeimos finansų specialistai perspėja, kad taupyti atžaloms reikia pradėti gerokai anksčiau nei šios gimsta, mat kūdikio atsiradimas šeimoje gerokai palengvina pinigines. Naivu tikėtis, kad dauguma demografinę šalies padėtį gerinančių tautiečių, planuodami šeimos pagausėjimą, pradės taupyti, kad vėliau nepajustų drastiško kišenių ištuštėjimo.

Kiek kartų grįžę į namus iš prekybos centro ir tuštindami pirkinių krepšį stebėjotės, kad ėjote nusipirkti ryžių ir žiebtuvėlio, o išleidote apvalią sumelę? Nesistebėkite. Tai lemia ne jūsų išlaidumas, o specialus mokslas, kurį anglakalbės šalys vadina „merchandising“, o Lietuvos kalbininkai – prekydėsta. Su panašia kaip aprašyta padėtimi yra susidūrę beveik visi.

Prieš porą metų per visą Lietuvą nuskambėjusi „Lelijos“ siuvėjų istorija, panašu, kartojasi, tik kitoje įmonėje. Dėl mažų uždarbių ir atliekamų machinacijų Eišiškėse veikiančioje įmonėje „Eisiga“ neapsikentę darbuotojai ėmė skųstis. Už visą mėnesį darbo bendrovės „Eisiga“ darbuotojai vargiai gauna ir 600 litų į rankas – su tokia realybe tikino susidūrę šios drabužių ir odos gaminių siuvimu bei gamyba užsiimančios įmonės darbuotojai.