• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ką daryti su pinigais, kad jų užtektų juodai dienai? Atsakymas bene vienintelis – taupyti. Vieniems „Ekonomika.lt“ kalbinamiems pašnekovams priimtiniausias taupymo būdas – kaupti lėšas virtualioje „kojinėje“ – banke, kitiems – investuoti į nekilnojamąjį turtą, treti sako visai netaupantys.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip taupote pinigus? Tokį klausimą praėjusią savaitę pateikėme portalo ekonomika.lt lankytojams. Rezultatai nustebino: vos prieš metus visiems finansų analitikams dar raginus neatsiveržti diržų ir atsidėti dalį pajamų juodai dienai, šiandien 38 proc. atsakiusiųjų į apklausą tikino lėšų netaupantys. Dar 19 proc. apklaustųjų sakė, jog taupo „kojinėje“, t. y. kaupia lėšas nesistengdami, kad turimi pinigai „dirbtų“. Populiarūs taupymo būdai – investavimas ir indėlis banke.

REKLAMA

Investuoti į žemę ir mišką

„Achemos“ konsultantas energetikos klausimais Virmantas Jurgaitis tvirtino, kad šiandien taupyti juodai dienai paprasčiausiai būtina, tačiau didelio pasirinkimo nėra. „Taupyti bankuose šiandien visai neapsimoka, nes palūkanos nesiekia net vieno procento per metus. Be ką gi darysi – negali pinigų į kojinę dėti. Tad kiekvieną atliekamą litą ir dedu į banką“, – juokavo jis.

Anot V. Jurgaičio, tiems, kurie šiandien turi galimybę investuoti pirkdami žemės, miško sklypus, nekilnojamąjį turtą, – itin gerai. „Kad ir kas nutiktų, šie dalykai turės vertę. Šiandien tai rimčiausias taupymo būdas“, – tikino V. Jurgaitis.

REKLAMA
REKLAMA

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė atkreipė dėmesį, kad tokiai investicijai reikia turėti didelę sukauptą sumą. „Tiesa ta, kad ilguoju laikotarpiu investicija į nekilnojamąjį turtą (NT) gali būti puikus pasirinkimas, tačiau investuojant reikia atkreipti dėmesį, kokiais pinigais tai rengiamasi daryti. Pavyzdžiui, ar ta suma nėra skirta juodai dienai“, – kalbėjo specialistė. Prieš įsigyjant tokį turtą ji patarė pasidomėti, kokia jo vertė bus ateityje, ir įvertinti savo galimybes tokį turtą parduoti greitai tuo atveju, jei netikėtai prireiktų lėšų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot jos, perkant NT verta apgalvoti ir kiek kainuos įsigyjamą turtą naudoti. „Jei tai butas, kainuos šildymas, remontas. Jei bute gyvens nuomininkai, vėl – reikės mokėti mokesčius ir t. t. Taip, tai ilgalaikė investicija, kuri galėtų būti puikus būdas, tačiau ne kiekvienas sklypas ar trobelė gali uždirbti pinigus“, – sakė O. Bložienė.

Atsidės trečdalį algos

Šiandien iš Lietuvos emigravęs gatvės muzikantas ir programuotojas Romanas G. netaupo, tačiau po trijų mėnesių, kai sulauks algos padidinimo, žada atsidėti maždaug 30 proc. pinigų. „Atsidėsiu, kad galėčiau nuskristi į norimus koncertus kitose šalyse, o jeigu prarasčiau darbą, turėčiau pinigų nuomoti ir pragyventi, nes darbo paieškos vis tiek trunka porą mėnesių“, – samprotavo vaikinas.

REKLAMA

„Išsikeliant tokius tikslus svarbu pajamų dydis, nes atidėjus trečdalį algos likusių pinigų turėtų pakakti būtiniausiems poreikiams užtikrinti“, – teigė O. Bložienė. Anot jos, pasiryžimas atidėti taupymui 30 proc. pajamų – retai sutinkamas noras. „Kaupdamas tokiais tempais žmogus būtiną atsargą juodai dienai (pastarosios turi užtekti bent 3–6 mėnesiams) sukaups greitai. Tačiau siūlyčiau pagalvoti ir apie ilgalaikį kaupimą“, – komentavo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė.

Pradėti kaupti lėšas ateičiai reikėtų anksti. Pasak O. Bložienės, iki 30 metų galima atsidėti kaupimui 5 proc. gaunamų pajamų, tačiau su amžiumi atsidedama suma turėtų didėti. „Kuo mažiau laiko lieka kaupimui, tuo didesnę sumą reikia atsidėti, – pabrėžė ekspertė ir priminė auksinę taisyklę: – Daugiausia pinigų kaupti reikėtų ekonominio pakilimo laikais ir leisti juos tada, kada prasideda recesija.“

REKLAMA

Taupymas sąskaitoje

Dalį gaunamų pajamų santechniku dirbantis Darius R. stengiasi atidėti į atskirą, su debetine kortele nesusietą, sąskaitą. „Prie tos sąskaitos galiu prieiti tik internetu arba banke. Lėšas kaupiu juodai dienai. Tačiau tai darau neseniai“, – pasakojo vaikinas. Jis atskleidė, kad porą kartų teko „pasiskolinti“ pinigų ir iš rezervinės sąskaitos – kitos išeities nebuvo.

„Nesirinkau terminuoto indėlio, nes nenorėjau būti pririštas prie banko terminų ar sąlygų, be to, neturiu tokių didelių santaupų, kad galėčiau tikėtis didesnio uždirbto procento“, – aiškino savo sprendimą Darius R.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lėšų kaupimą asmeninėje sąskaitoje pasirinko ir SEB banko finansų analitikas Gitanas Nausėda. „Nepasakyčiau, kad esu pavyzdingas taupytojas, – prisipažino jis, paklaustas, kaip taupo pinigus. – Nes turiu didelę aistrą – senąsias knygas.“ Finansų specialistas tvirtino, kad dažniausiai tada, kai turi sukaupęs reikiamą sumą, ją išleidžia kaupdamas savo kolekciją.

„Įprastai taupau banko sąskaitoje. Nekalbu apie terminuotą indėlį, nes prireikus didesnės sumos negalėčiau pasiimti“, – sakė finansininkas.

Kaupti lėšas eurais

Vidaus saugumo tarnyboje besidarbuojantis Dominykas P. tvirtino, kad iš algos stengiasi atsidėti mažiausiai 500 litų. Tačiau prieš kaupdamas pinigus vaikinas juos išsikeičia į eurus. „Mano amžiaus žmogui sunku kaupti pinigus sava valiuta ir jų neišleisti. Išsikeitęs į eurus tam tikrą sumą prarandu, tačiau kartu netenku galimybės ir tų pinigų išleisti“, – pasirinkimą aiškino vaikinas.

REKLAMA

Anot O. Bložienės, kas kartą taupymui atidedamą sumą keisdamas į eurus žmogus praranda vienokią ar kitokią sumą, o kai nuspręs santaupas išleisti, jas greičiausiai taip pat teks konvertuoti atgal į nacionalinę valiutą, taigi vėl teks lėšų prarasti. „Geriausia rinktis kokį nors taupymo instrumentą, – tvirtino specialistė. – Norint apsisaugoti nuo išlaidavimo, galima pasirinkti terminuotą indėlį arba atsidaryti sąskaitą, nesusietą su jokia kortele ar interneto bankininkyste. Būdų tikrai yra.“ O. Bložienė pridūrė, kad skirtumo tarp lėšų kaupimo eurais ar litais nėra, mat litas susietas su euru ir valiutos kursas čia nesvyruoja.

REKLAMA

Uždirbti užtektinai

„Pinigų netaupau“, – prisipažino programuotoju dirbantis Marius. Vaikinas pasakojo, kad stengiasi dirbti taip, jog dėl pinigų nereikėtų sukti galvos. „Jeigu suprantu, kad pradėjau galvoti apie pinigus, einu kalbėtis su darbdaviu, – pasakojo informacinių technologijų specialistas ir paaiškino: – Žmogus dirba efektyviausiai tada, kai jam nereikia galvoti apie pinigus.“

Jis darbdaviui atvirai pasako, kokia suma leistų gyventi jam nesukant galvos dėl turimų lėšų, o jei vadovas nenori mokėti programuotojo tenkinančio atlygio, Marius leidžiasi į derybas su kitais darbdaviais. „Ateinu su kitų įmonių pasiūlymu mokėti mane tenkinančią algą ir paklausiu, ką man gali pasiūlyti mano darbdavys. Kol kas darbo keisti neteko, – šypsojosi darbdavio vertinamas specialistas. – Specialiai netaupau, tačiau laisvų lėšų banko sąskaitoje lieka.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Net būnant puikiu ir vertinamu specialistu reikia galvoti apie ilgalaikį taupymą ir ateitį. Klausimas, kiek ilgai darbdavys sutiks kelti tokiam, kad ir itin geram, specialistui algą ir ar nepasisamdys pigesnio darbuotojo“, – pabrėžė O. Bložienė.

Anot jos, visuomet gali nutikti nenumatytų dalykų: „Darbdavys gali susirasti pigiau dirbsiančių specialistų, gali pasikeisti šeiminė padėtis, atsirasti žmona, vaikai. Galų gale galima susirgti – ligos pašalpa yra maža, o poreikiai bus nepakitę. Labai gerai, jeigu žmogui dabar užtenka to, ką uždirba, tačiau būtina galvoti, ką jis veiks ir kur bus po 30–40 metų. Apie ateitį reikia galvoti.“

REKLAMA

FAKTAI:

2011 m. „Swedbank“ atliktas tyrimas parodė, kad santaupų turi maždaug 60 proc. Lietuvos gyventojų

8 proc. lietuvių, tyrimo duomenimis, nenori pradėti taupyti

15 proc. lietuvių santaupas kaupia senatvei

Taupomuosius indėlius banke turi 12 proc. Lietuvos gyventojų.

13 proc. lietuvių tvirtino pirmenybę teikiantys ne taupymui, o vartojimui

Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (15(77) balandžio 16-22 d.) rubrikoje „Įdarbinti pinigai“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų