Apie tokias dideles įmones, kokios šiandien yra „Norfos mažmena“ ir „Rivona“, verslininkas Dainius Dundulis sako nė nesvajojęs. „Verslas atsirado iš to, kad reikėjo kažkaip išgyventi“, – sako jis.
Kuklus ir paprastas – tokį įspūdį sudaro verslininkas, vadovaujantis trečiam pagal dydį šalyje mažmeninių parduotuvių tinklui „Norfos mažmena“, logistika, tarptautiniais vežimais ir patalpų nuoma besiverčiančiai „Rivona“ ir visai „Norfos“ įmonių grupei. „Verslo pradžioje nė nepagalvodavau, kad per 20 metų išsivystysime iki tokio lygio. Įsivaizdavau, kad baigsiu studijas ir kur nors įsidarbinsiu“, – prisiminė D. Dundulis.
Įsidarbinti taip ir neteko. Dar studijų laikais su draugu verslininkas ėmė važinėti į Maskvą ir krepšiais į Lietuvą vežti prekių, kurių trūko studentams – daugiausia pieštukus ir trintukus. Prisiminęs tuos laikus verslininkas kalba, kad šios veiklos ėmėsi norėdamas užsidirbti. „Tuo metu visi darbai baigėsi, visus masiškai atleisdavo, nebuvo steigiama naujų įmonių. Reikėjo ką nors galvoti, kad išgyventum“, – prisiminė jis.
Trūksta verslumo
Netrukus po Nepriklausomybės atgavimo, 1993 metais, buvo įsteigta „Rivona“. Ji pradėjo tiekti prekes tuo metu besiplečiantiems „Vilniaus prekybos“ ir „Eko“, kurį vėliau nusipirko „Rimi“, prekybos tinklams. „Visi ką nors darė. Man atrodo, tais laikais žymiai daugiau žmonių kūrė savą verslą nei dabar, – sakė verslininkas ir prisiminė, kad nuosavo verslo pradžioje tekdavo dirbti paromis, o neretai pasiraitoti baltų marškinių rankoves ir kibti į darbą kartu su krovėjais, dėlioti prekes į lentynas. – Galbūt aš šiandien nebesisukioju toje aplinkoje, bet susidaro įspūdis, kad šiandien niekas nebenori turėti savo verslo. Kartais taip dirbti tekdavo dėl žinių stygiaus. Šiandien daug didesni dalykai greičiau daromi.“
Paskata – prarastas klientas
Verslui įsibėgėjus D. Dundulis atidarė ir pirmąją, kaip pats vadina, „kioskininkų“ parduotuvę. Ši visai nedidelė parduotuvė sukėlė buvusių partnerių, kuriems „Rivona“ tiekė produktus, aistrų. „Vieną dieną buvęs „Eko“ tinklas mums tiesiog pasakė, kad paslaugų atsisako, nes mūsų maža parduotuvė jiems – konkurentė. Tuo metu iš šio tinklo gaudavome apie 30 proc. visos apyvartos. Pamanėme, kad jei atsisakys dar kas nors, bus labai negerai. Taigi nusprendėme kurti savą parduotuvių tinklą“, – aiškino pašnekovas. Pirmoji „Norfos“ parduotuvė atidaryta Vilniuje, Verkių gatvėje. Įrengiant šį prekybos centrą daug kur pačiam D. Dunduliui teko pridėti ranką. „Gaila, kad neturime nė vienos nuotraukos, – juokėsi verslininkas. – Dabar būtų įdomu pasižiūrėti – parduotuvė labiau priminė XIX amžių, ne XX. Nepasakyčiau, kad buvo nemodernu, bet ir modernu nebuvo.“ Mažmeninės prekybos verslui įsibėgėjus, 1997 metais atsirado ir įmonė „Norfos mažmena“.
Anot D. Dundulio, kurti mažmeninės prekybos tinklą tada, kai buvo susikūrę stiprių konkurentų, nebuvo rizikinga. „Visi buvome panašaus lygio. Kai kūrėme pirmą parduotuvę, „Vilniaus prekyba“ turėjo jau gal penkias, „Eko“ buvo parduodama „Rimi“ tinklui. Tais laikais visas parduotuves kartu sudėjus jų buvo gal tik 50“, – skaičiavo verslininkas. Anot jo, konkurencijos nestigo visais laikais – ir dabar, ir tuomet.
Laukinis kapitalizmas
Savą verslą kurti D. Dunduliui teko, kaip pats sako, laukinio kapitalizmo laikais. „Buvo visko“, – lengvai atsiduso verslininkas. Bene labiausiai jam įsiminė su valdžios institucijomis kilusios problemos, kai vieną dieną, dar verslo pradžioje, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ėmė ir uždarė visas, tuomet dar tik septynias, „Norfos“ parduotuves. „Pasikvietėme teisininkus, reikalavome dokumentų, kokiu pagrindu uždaromos parduotuvės. Tik pasikvietus žurnalistų ir sutarus, kad šio įvykio neviešinsime, parduotuvės buvo atidarytos“, – pasakojo D. Dundulis. Jis iki šiol nežino, ar išpuolis buvo organizuotas valdžios organų, ar konkurentų. Ne kartą „Norfos mažmenai“ teko patirti ir tiesioginį spaudimą. Pavyzdžiui, Tauragėje „Norfos“ parduotuvę buvo mėginta susprogdinti triskart. Tik įsikišus Vilniaus prokurorams išpuoliai baigėsi. „Tai buvo tikro laukinio kapitalizmo laikai“, – sakė D. Dundulis ir patvirtino, kad šiandien pasakodamas šias istorijas jau gali šypsotis.
Perka tik „Norfoje“
Kurdamas savas parduotuves D. Dundulis viską darė remdamasis asmenine patirtimi, logika, matytais dalykais. Ir šiandien nė vienas naujos parduotuvės planas nelieka neišnagrinėtas direktoriaus. Verslininkas neslepia, kad smalsumo vedinas užsuka ne tik į konkurentų parduotuves, bet važiuodamas į užsienio šalis aplanko ir tenykščius prekybos centrus. „Jau kur dažniau keliauju, net nesustoju, nes kai kuriuose užsienio prekybos centruose žinau net prekių išdėliojimo vietas – taip dažnai lankiausi, – šypsojosi D. Dundulis. – Ne vieną užsienyje pamatytą dalyką esame įdiegę ir savo parduotuvėse. Kiekviena sistema turi subtilybių, iš kurių galima pasimokyti. Tik, žinoma, ne visur mus įsileidžia, bet dar ir dabar randame ko pasimokyti iš kitų.“ Tačiau paklaustas, kur apsiperka, verslininkas patikino, kad pinigus leidžia tik savo valdomuose prekybos centruose. „Anksčiau dar būdavo, kad vieną kitą pavyzdį nusipirkdavau iš konkurentų, dabar – nebe“, – tikino D. Dundulis.
Kalbasi apie problemas
Keliaudamas po Lietuvą D. Dundulis stengiasi aplankyti kuo daugiau tinklo parduotuvių, pasikalbėti su jose dirbančiais žmonėmis. Jis neslėpė, kad ten, kur lankosi dažniau, darbuotojai vadovą jau pažįsta ir nebijo kalbėtis, tačiau tie, kurie mato rečiau, linkę patylėti. „O kaip kitaip sužinosi, kur yra problemų, ką reikia keisti, ar sutaria kolektyvas? Juk, galima sakyti, mes uždirbame pinigus todėl, kad ten, parduotuvėje, sėdi kasininkė, – aiškino verslininkas. – Jeigu matau, kad žmogus nesupranta, ką jam noriu pasakyti, galiu ir prekes sudėlioti taip, kaip reikia, kad parodyčiau.“
Ypač smagu „Norfos“ įmonių grupės įkūrėjui matyti, kaip per kelerius metus vienos ar kitos parduotuvės kolektyvas tampa tarsi kumštis. Tačiau per dažni apsilankymai, anot D. Dundulio, kenkia. „Ten, kur lankaisi dažnai, akys nebepastebi pokyčių, o kur lankaisi per retai, matai faktą, tačiau nežinai jo priežasties“, – sakė pašnekovas.
Skatina stengtis
Verslininkas tikino, kad skatina savus darbuotojus stengtis užsidirbti kuo daugiau. Nustatytas minimalus darbo užmokestis „popieriuje“ įmonėje pora šimtų litų didesnis nei nustatytas valstybės, o maksimalios užmokesčio ribos – nėra. „Visi darbai pas mus įvertinti tam tikra suma pinigų. Turiu pasakyti, kad būna ir tokių darbuotojų, kurie neuždirba nustatyto minimalaus atlygio, kitaip tariant – nerodo pastangų. Su jais tiesiog atsisveikiname“, – nedaugžodžiavo pašnekovas.
Ne pašalpoms, o gamykloms
Anot jo, Lietuvoje atlyginimai turėtų būti didesni, tačiau neužtenka, kad viena kompanija padidintų savo darbuotojams algas, tai turėtų daryti visi. „Man, prekybininkui, net apsimoka, jeigu žmogus gauna didesnę algą – jis daugiau išleidžia ir prekybos centre“, – atkreipė dėmesį D. Dundulis. Verslininko nuomone, valdžia pirmiausia turėtų skirti milijonus lėšų ne įvairiems muziejams, o žmonėms įdarbinti, naujoms darbo vietoms steigti. „Pirmiausia reikia, kad žmogus būtų sotus, tačiau reikia duoti jam ne žuvį, o meškerę, kad tą žuvį pagautų, – aiškino D. Dundulis. – Lietuvoje reikia galvoti, kaip statyti gamyklas, įdarbinti žmones, eksportuoti produkciją, o ne siųsti gatves šluoti. Toks darbas trumpalaikis ir pridėtinės vertės nesukuria. O Lietuva tikrai gali būti gamintoja ir eksportuotoja.“FAKTAI: „Norfos“ įmonių grupė
UAB „Rivona“ įkurta 1993 m.
UAB „Norfos mažmena“ įkurta 1997 m., šiandien ji valdo apie 130 parduotuvių Lietuvoje. „Rivona“ ir „Norfos mažmena“ įdarbinusios daugiau nei 4 tūkst. žmonių. „Norfos“ parduotuvių plotas sudaro apie 300 tūkst. kvadratinių metrų, „Rivonos“ valdomų sandėlių plotas – apie 64 tūkst. kv. metrų.
CV: Dainius Dundulis
Baigė Panevėžio politechnikumą, tuometinį VISI (dabartinis Vilniaus Gedimino technikos universitetas), įgijo statybos inžinieriaus profesiją 2005 m. įsteigė „Norfos“ labdaros ir paramos fondą Gruzdžiuose, Šiaulių rajone Laisvalaikiu mėgsta būti gamtoje, žvejoti, ūkininkauti Molėtuose esančioje sodyboje
