Dar 10–15 metų ir Lietuvoje nebeliks santechnikų, mechanikų, maisto technologų bei kitų žemesnės kvalifikacijos darbus atliekančių žmonių.
Tokią Lietuvos ateitį piešia sociologai bei ekonomistai ir perspėja, kad universitetinių ir koleginių studijų populiarumas, vyraujanti nuomonė, kad kai kurios profesijos gėdingos, šalį veda į aklavietę: gerų specialistų, galinčių dirbti žemesnės kvalifikacijos darbus, Lietuvoje nebeliks, o jų vietas blogiausiu atveju turės užimti kitų sričių bakalauro ir magistro laipsniais apsirūpinę specialistai.
Gėda dirbti
„To galbūt nereikės laukti nei 10, nei 15 metų. Tokius reiškinius jau galėsime stebėti maždaug po penkerių metų“, – sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Anot jo, žemesnės kvalifikacijos dirbančiųjų skaičiaus mažėjimas pirmiausia susijęs su tuo, kad Lietuvoje ir dar keliose Rytų Europos valstybėse gajūs stereotipai, dėl kurių kai kurios profesijos tampa tarsi skirtos prastiesiems ar negabiems.
„Lietuvių problema ta, kad jiems nemalonu prisipažinti, jog dirba mechanikais, šaltkalviais ar vairuotojais“, – tvirtino N. Mačiulis.
Bakalauras visiems
Antroji problema – pasak ekonomisto, visiems prieinamas aukštasis mokslas. „Nedaug yra specialybių, kur neturėdamas jokių kompetencijų nesugebėsi baigti studijuoti. Kol studentas turi pinigų ir moka už mokslą, jis studijuoja, – problemą įžvelgė jis. – Visi siekia bakalauro ar magistro laipsnio, nes jį gauti gali visi. Tik ar visiems jo reikia?“
Anot N. Mačiulio, daugelio studijų programų Lietuvoje standartai gana žemi, todėl diplomą gali gauti net neturintis tinkamų kompetencijų asmuo.
Perteklinio išsilavinimo karta
„Nuo 2015 metų akivaizdžiai pamatysime, kad rinkoje yra vis daugiau žmonių, turinčių perteklinę ir nereikalingą kvalifikaciją, – atskleidė Nerijus Mačiulis. – Tais metais į darbo rinką įsilies itin žemo gimstamumo karta ir jeigu tie jauni žmonės bus įgiję netinkamą išsilavinimą, kai kurių sričių darbuotojų pradės trūkti.“
2015-aisiais įsiliesiančius į darbo rinką jaunuolius N. Mačiulis vadina perteklinio išsilavinimo karta: „Įgijusieji gerą išsilavinimą darbo tikrai ras. Tačiau tie, kurie stojo į universitetus ir kolegijas, kad įsigytų diplomą, ir nesirūpino savo kompetencija, turės dvi išeitis: emigruoti ir dirbti nekvalifikuotus darbus arba persikvalifikuoti ir dirbti darbus, kuriems nereikia universitetinio išsilavinimo.“
Reguliuos rinka
Pagrindinis svertas, reguliuosiantis darbuotojų trūkumą, bus jų atlyginimai: rinkoje pradėjus trūkti kurios nors srities darbuotojų netrukus ims didėti jų algos ir norinčiųjų dirbti atsiras.
„Tokios situacijos kaip 2006-aisiais, kai statybininkai uždirbdavo daugiau nei profesoriai, gal nebus, tačiau, manau, nereikėtų nustebti, jei šaltkalvis ar mechanikas be didesnių pastangų per mėnesį uždirbs 3–4 tūkst. litų“, – aiškino N. Mačiulis.
Imigrantai neatvažiuos
Kalbas, kad Lietuvą išgelbės plūstelėję imigrantai, ekonomistas vadina naiviomis.
„Ilgainiui visos valstybės susiduria su bėda, kad joms vystantis vis mažiau žmonių nori dirbti darbus, kuriems reikia žemesnės kompetencijos. Dėl to Lietuva tapo darbininkų šaltiniu Vokietijai, Airijai, Jungtinei Karalystei. Tačiau pati Lietuva vargu ar galės ką nors pasiūlyti imigrantams“, – abejojo N. Mačiulis.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuva priklauso Šengeno zonai, tad greičiausiai imigrantai iš trečiųjų šalių norės judėti toliau į Vakarus, nes Lietuva, palyginti su Vakarų Europos šalimis, konkurencinio pranašumo neturi.
„Net kalbant apie kitas Europos Sąjungos šalis, tokias kaip Rumunija, Bulgarija, ateityje – Serbija, perspektyvos sulaukti imigrantų labai menkos, – tikino ekonomistas. – Galbūt ten atsiras norinčiųjų dirbti svetur, tačiau pirmiausia jie visi svarstys apie didžiąsias ES valstybes, kurios galės pasiūlyti didesnius atlyginimus.“
Anot N. Mačiulio, realiausia išeitis – susigrąžinti savus emigrantus.
Darbuotojų tiek, kiek reikia
„Galiu atsakingai pasakyti, kad darbuotojų bus tiek, kiek reikės“, – tvirtino „Norfos mažmenos“ generalinis direktorius Dainius Dundulis.
Verslininko nuomone, sunku patikėti, kad prabėgus 10–15 metų Lietuvoje nebeliks dirbančiųjų. Jis teigė, kad didžioji dalis naujai atėjusių vadovų skundžiasi, jog darbuotojų rasti sunku, tačiau iš tiesų tai – viso labo natūrali darbuotojų kaita.
„Nemanau, kad ateityje pritrūksime darbuotojų. Jų bus tiek, kiek reikės, kaip ir dabar jų yra tiek, kiek reikia, – aiškino D. Dundulis. – Žinoma, šiandien darbuotojų turime gerokai mažiau nei mums būtų reikėję prieš 10 metų, nes darbuotojų, kurių reikia vykdant tam tikrus technologinius procesus, skaičius mažėja natūraliai.“
Sutirštintos spalvos
Ekonomistų prognozėmis netikėti buvo linkęs ir „Kautros“ vadovas Linas Skardžiukas.
„Kur visi tie darbuotojai dings be Lietuvos? – juokavo jis. – Gerų darbuotojų reikia visą laiką, tačiau dirbančiųjų bado nejaučiame.“
Keleivių vežėjų kompanijos vadovas sakė, kad ateities prognozių spalvos, jo nuomone, gerokai sutirštintos.
Tačiau švietimo sistemos problemą L. Skardžiukas tikino įžvelgiąs: „Ir savo įmonėje turime žmonių, kurie baigę aukštuosius vairuoja autobusus. Šiandien tokia realybė. Per daug žmonių stoja į aukštąsias mokyklas, o baigę mokslus būna dukart nuskriausti: darbo pagal specialybę neranda, o ir žemesnės kvalifikacijos darbe nebūna tokie specialistai, kokie būtų galėję tapti, jei iš karto būtų pasirinkę tinkamai.“
Trūksta kvalifikuotų
Nekvalifikuotos darbo jėgos – sočiai, tačiau kvalifikuotų darbininkų rasti sunku, atkreipė dėmesį bendrovės „Grigiškės“ vadovas Gintautas Pangonis.
„Mums reikia, kad darbuotojas būtų ką nors baigęs, mokėtų dirbti su mechanizmais, popieriaus gaminimo mašinomis, – sakė jis ir pridūrė: – Nebūtinai reikia baigti aukštąjį mokslą, užtenka ir profesinio mokymo. Svarbu, kad žmogus suprastų, ką ir kaip reikia dirbti.“
Verslininkas pripažino, kad iš dalies patys pramonininkai kalti dėl to, jog įmonėms trūksta inžinerinių specialybių darbuotojų: „Kadaise inžinieriaus pareigybė buvo labai nuvertinta ir vadybininkas gaudavo didesnį atlyginimą nei inžinierius. Dabar padėtis keičiasi į kitą pusę, bet reikės dar 5–10 metų, kad žmonės ir vėl norėtų dirbti inžinieriais. Galų gale studijuoti socialinius mokslus gerokai lengviau nei techninę specialybę.“
Vienas anūkas ir du seneliai
Sociologės Rūtos Gaudiešienės nuomone, kur kas svarbiau ne tai, kad Lietuvoje gali nelikti dirbančiųjų žemesnės kvalifikacijos darbus, o tai, kad Lietuvoje apskritai gali nebelikti kam dirbti.
„Lietuvoje vis mažiau gimdoma, tad natūralu, kad dirbti ateityje paprasčiausiai nebus kam. Prieš keliolika metų vienam seneliui teko du anūkai, šiandien vienam anūkui tenka du seneliai, – aiškino specialistė. – Be to, emigruoja 20–35 metų žmonės – tie, kuriems reikia gimdyti.“
Anot jos, ateityje jausime didžiulį darbo jėgos poreikį, kurį patenkins darbo jėga iš Rytų.
„Didžiausia problema yra Lietuvos įvaizdis, nes nepaisant to, kad mes turime ką jiems pasiūlyti, atvažiuojantieji bijo dalykų, kurių pas mus seniai nėra“, – sakė R. Gaudiešienė.
Anot jos, laiko klausimas, kada verslininkai ims vilioti į Lietuvą dirbti imigrantus. Priešingu atveju Lietuvoje turi gimti daugiau vaikų.
FAKTAI: Demografiniai rodikliai
Statistika rodo, kad 27 proc. 1975–1979 m. gimimo moterų, kai sulaukė 20 metų, jau turėjo po vieną vaiką. Ir tik 5 proc. 1985–1989 m. gimusių moterų sulaukusios 20 metų turėjo po vieną vaiką.
1990 m. kiekvienai moteriai Lietuvoje teko po 2 vaikus. Šiandien moteriai tenka vos 1,55 vaiko.
Net jeigu artimiausią dešimtmetį jaunimas neemigruotų, po 10 metų 20–24 m. žmonių bus 30 proc. mažiau, o 25–29 m. žmonių – 5 proc. mažiau.
NUOMONĖS
Gintautas Pangonis, „Grigiškių“ generalinis vadovas
Baigęs aukštąjį žmogus Lietuvoje porą metų gaus mažesnį atlyginimą nei gautų Vakaruose, tačiau kasmet atlyginimai auga ir, tikiuosi, per tam tikrą laiką susivienodins. O tas, kuris dirbo nekvalifikuotą darbą užsienyje ir gavo daugiau, po kelerių metų didelio atotrūkio nebebus geras ir kvalifikuotas specialistas.
Žygimantas Mauricas, „Nordea“ banko ekonomistas
Du iš trijų šalies gyventojų – darbingo amžiaus. Tokia padėtis vadinama demografiniu langu – pensininkų skaičius nėra smarkiai išaugęs, o vaikų skaičius dėl prastų gimstamumo rodiklių jau sumažėjęs. Padėtis drastiškai keisis ir po 15 metų darbingo amžiaus žmonių bus mažiau nei šiuo metu yra darbo vietų.
Mindaugas Snarskis, „Fazer kepyklų“ generalinis direktorius
Nesu linkęs absoliutinti. Jeigu nebeliks kas dirba, nebeliks kas valgo, vadinasi, nebus ir poreikio. Pasaulis šiandien sumažėjęs ir jeigu durys vienur užsidaro, kitur atsirado langas. Yra emigracija, tačiau Lietuva nėra vieta, kur niekas nenori gyventi, tad galima ir imigracija, dėl jos atsirastų trūkstamos darbo jėgos.
