darbo jėga

Valstybei sunkiai sekasi rūpintis atvykusių pabėgėlių iš Ukrainos integracija, konstatavo Valstybės kontrolė. Anot tyrimo, viena didžiausių problemų išlieka mažas lietuvių kalbos mokymasis. Kitos apklausos rodo, kad net 8 iš 10-ies lietuvių galvoja, jog aptarnavimo srityje turi dirbti mokantys valstybinę kalbą. Tai, kad atvykusieji nemoka lietuvių kalbos, anot Valstybės kontrolės, lemia ir sunkesnį įsidarbinimą. Ukrainietė Darija su dviem vaikais į Lietuvą atvyko daugiau nei prieš metus.

JAV atlikta ekonomistų apklausa parodė, kad vis daugiau įmonių neatmeta darbo vietų mažinimo galimybės 2023-aisiais bei kas pirmą kartą po COVID-19 pandemijos įmonės išleis mažiau lėšų plėtrai. Tai yra ženklas, kad šalies centrinio banko pastangos didinti palūkanų normas turi poveikį ir lėtina ekonomiką. Apklausa taip pat parodė, kad įmonių savininkai vis dar nerimauja, jog Federalinio rezervo sistemos (FRS) sprendimai gali per daug atvėsinti ekonomiką ir net sukelti nuosmukį šiais metais.

Šiemet iš Rusijos išvyko apie 100 tūkst. informacinių technologijų (IT) specialistų, antradienį pranešė Rusijos skaitmeninės plėtros ministras – nuo tada, kai vasario 24 dieną Maskva įsiveržė į Ukrainą. Jaunų rusų būriai suskubo bėgti iš šalies, ypač tie, kurie dirba IT sektoriuje ir gali dirbti nuotoliniu būdu, o tai sukėlė baimę dėl protų nutekėjimo. Po kelių mėnesių rugsėjo pabaigoje paskelbta šimtų tūkstančių vyrų mobilizacija sukėlė dar vieną pasitraukimų bangą. „Iki 10 proc.

Pirmus 9 šių metų mėnesius Lietuvą paliko daugiau žmonių negu tokiu pačiu laikotarpiu pernai. Tačiau, anot Seimo narės Dalios Asanavičiūtės, nemaža dalis jau emigravusių piliečių norėtų grįžti, bet tam jiems kelią užkerta mažos įsidarbinimo galimybės, mat darbdaviai mieliau renkasi pigesnę darbo jėgą iš trečiųjų šalių. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo narė Dalia Asanavičiūtė ir ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Pastaruoju metu Europoje sparčiai kyla nekilnojamo turto (NT) kainos. Anot ekspertų, dėl mažos būstų pasiūlos Lietuvoje jos ir toliau sparčiai augs. Ne ką mažesnį nerimą kelia ir statybų darbų kaštai. Bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako, kad statybų kainos auga ne tik dėl brangstančių žaliavų, bet ir dėl trūkstamos darbo jėgos, kurią būtų galima parsivežti iš Baltarusijos.

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį susitinka su verslo atstovais aptarti imigracijos, darbo jėgos ir Kinijos ekonominių sankcijų Lietuvai klausimus. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad susitikime bus kalbama apie darbuotojų iš trečiųjų šalių atvykimą, situaciją su Kinija ir kitus verslui aktualius klausimus.  „Aišku, bus Kinijos klausimas, kalbėsime ir apie Inovacijų agentūrą.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo lengvinti trečiųjų šalių, pirmiausia Baltarusijos, įmonių darbuotojų persikėlimą į Lietuvą.  Vyriausybė trečiadienį svarstys siūlymą, kad asmenys, į Lietuvą atvykstantys pagal supaprastintą vizų išdavimo tvarką ir siekiantys gauti leidimą gyventi šalyje, galėtų įsivežti savo nuosavybę nemokėdami muito ir importo PVM mokesčių.

Premjerė Ingrida Šimonytė abejoja, ar Lietuvoje reikia skatinti pigios darbo jėgos įvežimą. Anot jos, dėl to Lietuva gali įstrigti žemos pridėtinės vertės spąstuose, todėl darbdaviai turėtų įsivežti aukštos ir vidutinės kvalifikaciją darbuotojus.

Kol stabtelėjusi žmonija laukia, kuo pasibaigs kova su koronavirusu, gamta nesnaudžia. Didžiosios šalys karštligiškai ieško, kas apsės, nuravės jų laukus ir surinks derlių. Ir jei britai jau skraidinasi rumunus, tai skandinavai dairosi į Lietuvą. Norvegai tautiečius kviečia darbuotis gėlynuose, sandėliuose, o štai švedams reikia ne tik braškių rinkėjų, bet ir medikų. Visgi, bent kol kas mūsų tautiečiai svetur nesiveržia. Laukia karantino pabaigos.