Naujausioje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje TVF įspėja, kad be aktyvios migracijos politikos Lietuvai gresia rimtas darbo jėgos trūkumas.
Fondo vertinimu, norint išlaikyti dabartinį dirbančiųjų lygį kasmet į darbo rinką turėtų įsilieti bent 20 tūkst. naujų darbuotojų. Priešingu atveju per dešimtmetį darbingo amžiaus gyventojų skaičius gali sumažėti iki 1,6–1,75 mln.
TVF siūlo ne tik toliau pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus, bet ir sudaryti sąlygas į Lietuvą atvykti žemesnės kvalifikacijos darbuotojams iš trečiųjų šalių, ypač ten, kur juntamas didžiausias darbuotojų trūkumas.
Rekomendacijas vertina skirtingai
Seimo narys Vytautas Sinica sutinka, kad Lietuvoje yra darbo jėgos trūkumas, o paprasčiausias trumpalaikis sprendimas, jo teigimu, yra atvykstantys darbo migrantai.
Visgi Seimo narys sako, kad atsižvelgiant į kitus veiksnius, pavyzdžiui, nacionalinį saugumą ir kultūrą, toks sprendimas, yra „trumparegiškas“.
„Aš manau, kad tai yra nuo realybės didžiai atitrūkęs pasiūlymas ir problema turbūt tame, kad TVF mato Lietuvą išimtinai tik kaip rinką, bet ne kaip valstybę. Ir todėl labai selektyviai turbūt pasirenka kriterijus į ką atsižvelgti, į ką neatsižvelgti“, – komentavo V. Sinica.
„<...> Tai kai TVF siūlo 20 tūkst. [darbo migrantų] per metus atsivežti, man tai savaip net patinka, nes kviečia susimąstyti. Turbūt, jeigu 10 metų taikysime tokią politiką, tai atsivešime 200 tūkst. žmonių. Jau atsivežėme 200 tūkst., tai per 15 metų, pradėjus skaičiuoti nuo 2020-ųjų, Lietuva pasipildytų 400 tūkst. užsieniečių“, – pridėjo Seimo narys.
Visgi tokio skaičiaus užsieniečių, anot V. Sinicos, Lietuvoje integruoti nepavyktų, todėl tai taptų didele problema visuomenės vientisumui ir stabilumui šalyje. Seimo narys taip pat akcentuoja, kad Lietuvoje reikėtų kalbėti ne apie migrantų skaičiaus didinimą, o mažinimą.
Tuo metu Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentė Aurelija Maldutytė mano, kad TVF rekomendacijos yra teisingos, tačiau yra reikalingos diskusijos, kaip būtų galima jas įvykdyti.
LDK prezidentė pastebi, kad Lietuvoje yra reikalingi įvairių kvalifikacijų darbuotojai, visgi ypač sunku pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie, A. Maldutytės teigimu, sudaro apie 11 proc. šalyje dirbančių užsieniečių.
Be to, LDK prezidentė pažymi, kad nemažai atvykstančių darbuotojų galiausiai iš Lietuvos išvyksta.
„Sunkesnėse darbo pozicijose, kur reikalaujama daugiau fizinės ištvermės, tie patys, kurie daugiausiai pas mus į Lietuvą atvyksta, krovininių vilkikų vairuotojai, tas darbas yra be galo sunkus ir kartais jie išdirba kažkokį laikotarpį ir grįžta namo užsidirbę pinigų ir ta vieta lieka tuščia“, – sako A. Maldutytė.
Nori aiškios migracijos politikos
A. Maldutytė priduria, kad reikia ir aiškios migracijos politikos, kuri leistų darbdaviams aiškiai suprasti, iš kokių šalių norima turėti darbuotojus Lietuvoje.
„Mes kviestume politikus apsispręsti ir parodyti labai aiškią kryptį, ko mes norime ir tada kartu dirbti ta kryptimi, kad būtų tie žmonės, kurie nekelia saugumo pavojaus, rizikų dėl mūsų kultūrinių skirtumų“, – LDK prezidentė.
Pasak pašnekovės, politikų užduotis – siekti kuo palankesnių bendradarbiavimo sąlygų su pasirinktomis šalimis, pavyzdžiui, inicijuojant tiesioginius skrydžius ar stiprinant ryšius su užsienio darbo biržomis.
Be to, A. Maldutytė pažymi, kad šiuo metu trūksta ir aiškios vizijos, ko tikimasi iš Lietuvos darbo rinkos, o tai dar labiau apsunkina darbdavių darbą.
„Mes nematome aiškios politikų krypties, kiekvienais metais vis kažkas yra keičiama. Netgi tos pačios šalys, kur darbuotojas gali pateikti dokumentus dėl darbo <...>, tai net tos šalys yra nuolat keičiamos ir spalio 22 vėl kai kurios bus išimtos, kai kurios atsiras.
Tai taip yra labai sunku dirbti. Jeigu tu padarai įdirbį su viena šalimi, bendradarbiauji, ieškai ten darbuotojų, ieškai įstaigų, kurios garantuoja aukštų darbuotojų kvalifikaciją, atrandi, kaip patikrinti kvalifikaciją, atrandi specialistus ar pats savo padalinį įkuri ir po to sužinai, kad, pavyzdžiui, užsidaro kažkuris padalinys, o atsidaro kitoje šalyje, viskas, ką tu dirbai, dingsta“, – pasakoja A. Maldutytė.
Atkreipia dėmesį į alternatyvius sprendimus
Visgi V. Sinica akcentavo, kad valstybė turėtų remti alternatyvius sprendimus darbo migrantams bei atkreipė dėmesį į šalyje vyraujantį didelį nedarbo skaičių.
„Apie 150 tūkst. žmonių [Remiantis Užimtumo tarnyba, 2025 m. rugsėjo 1 d. šalyje registruota 160,3 tūkst. bedarbių], kurių trečdalis yra gal ir ilgalaikiai bedarbiai ir jų gal nesugrąžinsi į darbo rinką, bet du trečdaliai yra laukiantys sėkmingos, efektyvios perkvalifikavimo ir įdarbinimo sistemos. Ir, aš manau, kad čia mes darom per mažai“, – tvirtino V. Sinica.
Jis pridūrė, jog reikėtų aktyviau skatinti ir Lietuvos piliečių reemigraciją, didinti darbuotojų pajamas bei spręsti demografines problemas.
„Lietuva turi eiti link automatizacijos, proceso efektyvinimo ir konkuravimo šitais būdais. Aš suprantu, kad verslui, kuriam yra pigiau ir mažiau rizikinga tiesiog atsivežti pigų darbuotoją iš Vidurio Azijos ar panašių kraštų, o investuoti, sakykim, 100 tūkst. į efektyvesnę gamybos liniją yra sudėtinga ir rizikinga, bet tai yra kelias, kurį valstybė turi skatinti“, – kalbėjo Seimo narys.
Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje leidimą gyventi Lietuvoje turėjo beveik 218 tūkst. užsieniečių, per 77 tūkst. jų sudarė Ukrainos piliečiai.
Nuomonės dėl integracijos išsiskiria
V. Sinica sukritikavo ir TVF pagyras Lietuvai už sėkmingą migrantų integraciją į šalies darbo rinką, teigdamas, kad dauguma migrantų Lietuvoje nemoka lietuvių kalbos.
„Bet kas, susipažinęs su integracijos tema, pripažintų, kad pirmas žingsnis integracijoje yra valstybinės kalbos mokėjimas. Yra visai nesunku patikrinti, kad absoliuti dauguma imigrantų į Lietuvą nesimokė kalbos ir jokių testų, jokių įrodymų kalbos mokėjimo neišlaikė ir nepateikė“, – kalbėjo V. Sinica.
Visgi A. Maldutytė atkerta, kad priešingai nei Vakarų Europoje ar Skandinavijos šalyse, Lietuvoje akcentuojama, kad atvykstantys migrantai yra papildoma darbo jėga.
„Mes kalbame apie darbo jėgą, kad žmonės atvyktų dirbti. Tai ir yra pagrindinė integracija. Kalba, žinoma, yra papildomas dėmuo, ypač kai kuriose aptarnavimo sferose, kur jau yra privaloma lietuvių kalba.
Bet kai kuriuose darbuose, net aukštos labai kvalifikacijos, žinau ne vieną įmonę, kur dirba aukštos kvalifikacijos darbuotojai ir pas juos įmonėje yra vartojama anglų kalba“, – teigė LKD prezidentė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, finansuojamus lietuvių kalbos kursus pernai pradėjo lankyti 3,4 tūkst. žmonių, iš jų 84 proc. buvo ukrainiečiai. Užpernai kursus pradėjo 3,8 tūkst. žmonių, o ukrainiečiai sudarė 79 procentus.
Tarptautinis valiutos fondas pateikė rekomendacijas Lietuvai
Norint išvengti drastiško darbo jėgos mažėjimo Lietuva turėtų toliau skatinti aktyvią migracijos politiką pritraukiant trūkstamų specialistų iš užsienio, įskaitant ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojus iš trečiųjų šalių, mano Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
Fondo vertinimu, norint išlaikyti dabartinį darbo jėgos lygį – apie 1,8 mln. dirbti galinčių žmonių, į Lietuvos darbo rinką kasmet turėtų įsilieti apie 20 tūkst. asmenų – 0,7 proc. visų šalies gyventojų.
Jei darbo rinka pildytųsi vangiau, TVF prognozuoja darbingo amžiaus žmonių skaičiaus smukimą iki maždaug 1,6 –1,75 mln. žmonių 2034 metais.
„Migracijos politika toliau turėtų būti orientuota į migrantų integraciją kuo labiau skatinant produktyvumą bei leisti ne Europos Sąjungos šalių žemesnės kvalifikacijos darbuotojų migraciją, siekiant spręsti įgūdžių atotrūkio tam tikrose profesijose problemą“, – naujausioje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje teigė TVF.
Pasak jo, šaliai reikia pritraukti užsienio specialistų į sektorius, kuriuose darbuotojų trūkumas yra didžiausias. TVF manymu, šalies darbo rinkoje fiksuojamas darbuotojų pasiūlos ir paklausos disbalansas.
„Didelis vietos darbo jėgos ir laisvų darbo vietų įgūdžių neatitikimas kelia rimtą grėsmę potencialiam (ekonomikos – BNS) augimui. Šios grėsmės iš dalies pavyktų išvengti esant pakankamiems migracijos srautams“, – nurodė fondas.
Jo vertinimu, palaikyti darbuotojų skaičių Lietuva galėtų sudarydama palankias sąlygas žmonėms migruoti į Lietuvą ir integruotis jos darbo rinkoje, mažindama įgūdžių atotrūkį tarp migrantų iš skirtingų šalių.
Pasak fondo, valdžia taip pat turėtų rūpintis, kad gerėtų gyventojų požiūriu į migrantus – informuoti apie potencialią jų naudą visuomenei.
Be to, pastaruoju metu Lietuvai pavyko sėkmingai integruoti migrantus į darbo rinką, valdžia patobulino teisės aktus, kad lengviau galėtų atvykti aukštos kvalifikacijos užsieniečiai.
TVF analizė parodė, kad imigracija gali sumažinti neigiamą senstančios visuomenės poveikį ekonomikai.
Vis tik fondas pastebėjo, kad Lietuva susiduria su „smarkiu demografiniu spaudimu“, skatinamu žemo gimstamumo ir ilgus metus trukusios neigiamos migracijos – 1998–2019 metais darbingo amžiaus žmonių sumažėjo nuo 2,34 mln. iki 1,81 mln., nors 2024-aisiais ir ūgtelėjo iki 1,89 milijono.
„Atsinaujinusi neigiama grynoji migracija artimiausiais dešimtmečiais tik spartės, o darbingo amžiaus žmonių populiacija toliau menks“, – konstatavo TVF.
Praėjusią savaitę patvirtintoje naujosios Vyriausybės programoje numatyta užtikrinti „racionalią ir gerai kontroliuojamą“ migracijos politiką – formuoti ilgalaikę darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo politiką, pirmenybę teikiant aukštos kvalifikacijos trūkstamų profesijų specialistams, taip pat siekti, kad į šalį grįžtų daugiau išeivių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
