Konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno inicijuotas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas po pateikimo procedūros palaikė 85 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, du parlamentarai susilaikė.
Jomis numatoma šūsnis pakeitimų, tarp jų – įtvirtinti reikalavimą išmokti lietuvių kalbą užsieniečiams, pragyvenusiems šalyje penkerius metus ir norintiems prasitęsti leidimą laikinai gyventi.
„Mano siūlymas – įvesti Vyriausybės nustatytą valstybinės kalbos reikalavimą. Koks jis galėtų būti, vėlgi nustatytų Vyriausybė. Ar A2, ar B1 (lygis – BNS). Aš manau, reikėtų kalbėti apie tokį lygį, kad po penkerių metų jau tu turi kalbėti ne tik „laba diena“, „viso gero“, bet jau ir susikalbėti, ir galėti komunikuoti“, – pristatydamas projektą teigė L. Kasčiūnas.
Taip pat siūloma, kad užsieniečiai, pragyvenę Lietuvoje pastaruosius dvejus metus, turintys ne mažiau kaip vienus metus galiojantį leidimą laikinai gyventi ir norintys atsivežti savo šeimos narius, turėtų pateikti jų lietuvių kalbos mokėjimo įrodymą, nebent asmuo dėl objektyvių priežasčių negali kalbos išmokti.
Siūloma apriboti ir magistro studentų teisę į šalį atsivežti šeimą bei parengti sąrašą universitetų, turinčių teisę priimti užsieniečius. Aukštąsias mokyklas Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtintų švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Tuo metu bakalauro siekiantys užsieniečiai studentai galėtų dirbti ne daugiau nei 20 valandų per savaitę.
Pasak konservatorių lyderio, šalyje pastebima užsieniečių, kurie yra „amžini studentai“ Lietuvos aukštosiose mokyklose. Anot jo, šie eilę metų išlieka pirmakursiais arba antrakursiais.
„Aišku, yra ir mūsų protų, kuriuos pritraukiame, ir čia yra daug privalumų, bet yra tam tikra dalis studentų, kurie, pavyzdžiui, labiau ne studijuoja, o dirba, nes pagal mūsų įstatymus, kai tu gauni studento statusą, tu įgyji teisę į darbą“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką užsieniečiai studentai gali dirbti 40 valandų per savaitę.
Lietuvos universitetus bei kolegijas tikrinęs Migracijos departamentas rugsėjo pradžioje aukštąsias mokyklas paragino stiprinti kontrolę. Anot institucijos, šiemet padaugėjo atvejų, kai užsieniečiai studijas Lietuvoje naudoja kaip priedangą, siekdami gauti leidimus laikinai gyventi šalyje studijų pagrindu.
Lietuvoje gyvena apie 9 tūkst. užsieniečių, turinčių leidimus laikinai gyventi studijų pagrindu.
Pakeitimais taip pat siūloma užsieniečiams, netekusiems Lietuvos pilietybės, tačiau gyvenantiems su leidimu nuolat gyventi, taip pat gyvenantiems Lietuvoje nuo 1993-iųjų liepos, gaunant ar pasitęsiant leidimą nuolat gyventi reikės mokėti lietuvių kalbą ir išlaikyti Konstitucijos pagrindų egzaminą.
„Būna atvejų Lietuvoje, kai mes galvojame, žmogus gyvena 40 metų Lietuvoje ir nekalba valstybine kalba. Vėlgi siūlau įvesti Vyriausybės nustatytą tam tikrą kartelę, kur ir nuolatinis gyventojas, pratęsdamas savo leidimą, turėtų tam tikrą testą išlaikyti“, – sakė L. Kasčiūnas.
Rugsėjo 1-osios duomenimis, Lietuvoje gyveno beveik 210 tūkst. užsieniečių. Didžiausią jų dalį sudarė ukrainiečiai (76 tūkst.), toliau seka baltarusiai (52 tūkst.) bei rusai (14 tūkst.).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
