Įvairiuose socialiniuose tinkluose lietuviai dalijosi darbo patirtimis, kurių niekam nelinkėtų, o kai kurie atskleidė ir šiurpinančius tam tikrų profesijų užkulisius. Tad kokie darbai, lietuvių akimis, yra patys blogiausi?
Žmonės „byrėdavo gabalais“
Didelė dalis gyventojų skundėsi darbu medicinoje, ypač – slaugoje.
„Atiduodi tiek savęs, o alga – kapeikos. Niekam nelinkėčiau. Prarasta sveikata, nuo nežmoniškų krūvių – išvaržos stubure, nuskausminamieji kiekvieną dieną, o darbuotojas laikomas žemiau šiukšlės“, – rašė Renata.
„Dirbi absoliučiai viską: nuo sauskelnių keitimo iki vaistų sugirdymo, nors slaugytojo padėjėjas apie vaistus neturi mokslo“, – dalijosi Inesa.
Tuo metu Gražina pasakojo dirbusi mažo miesto ligoninėje, kur visko trūkdavo: viduryje operacijos baigdavosi deguonis, iš 4 aukšto iškritusį žmogų teko po gabaliuką fotografuoti rentgenu, nes vyko Dainų šventė ir reanimobiliai nenorėjo važiuoti iš Vilniaus dėl „tokios smulkmenos“.
„Slaugos skyriuje – lyg konclageryje. Gyvi numirėliai, minimaliai apiprausti ir retkarčiais pamaitinami, patys prašėsi mirties.
Į vienkiemius atvažiavusius paramedikus apkandžiodavo šunys, o kaimo girtuoklėliai nesikreipdavo į gydymo įstaigą, kol nepradėdavo byrėti gabalais“, – šokiruojančia patirtimi dalijosi Gražina.
Dirbant šiurpino žmonių elgesys
Gyventojai skundėsi ir nepavydėtinu valytojų darbu, stebėdamiesi aplinkinių elgesiu. Pvz., Arūnas pasakojo valęs tualetus.
Anot jo, šis darbas gal ir nebuvo vienas baisiausių, tačiau jį šokiravo, kaip žmonės lyg gyvuliai nepataiko tuštintis – apdirbdavo ne tik klozeto kraštus, bet net grindis ar sienas.
O kambarine dirbusiai Samantai tekdavo iš po lovų rinkti panaudotus prezervatyvus.
Tuo metu Dainius pasakojo, kad iš veterinarijos klinikų ir privačių asmenų surinkinėjo gaišenas. Tad vienam teko kilnoti ir 50, ir daugiau kilogramų, per dieną surenkant pusę tonos gaišenų.
„Pasiimi į glėbį ir neši iki mašinos. Laiptais, per sniegą – visaip. Labai faina, kai vasarą dar porą dienų namie ar lauke palaiko prieš atiduodant. Grįžus po 12–14 val. reiso dar viską valyti.
Dar fainiau, kai patys atveža ir iš mašinos galinės sėdynės ištraukti pūvantį 50 kg anglų buldogą reikia, kai tuo metu klausaisi žmonių raudų ir žiūri, kad nenualptų“, – prisimena Dainius.
Nemažai gyventojų vardijo ir fizinius darbus sandėliuose, žuvų fabrikuose, renkant braškes, sodinant medžius, po kurių lydėjo alinantys nugaros skausmai, dirbti tekdavo be pertraukų ir kenčiant žiaurių mobingą:
„Artimiausias tualetas buvo už 1 km, tai nuėjęs atlikti gamtinių reikalų būdavai aprėktas. O atlyginimas visada vėluodavo bent 2 savaites.“
Klientas numetė pagraužti kaulą
Didelė dalis žmonių kaip blogiausią savo patirtį minėjo darbus parduotuvėse.
„Alga – centai, dirbi kasoje, salėje, kepykloje, šaldikliuose, taromate, plauni tualetus, salę, tvarkai šiukšles, visų prekių kodus turi žinoti mintinai. Legali vergija, kur dar tau knisa protą“, – vardijo Vestina.
Egidijus pasakojo, kad jam, kaip naujokui, teko daugiausia fizinės jėgos reikalaujantys darbai: „Per tuos 2 mėn. tiek nualinau kūną, imunitetą, kad kone 3 savaites niekaip nepasveikau.“
Tuo metu Milda prisiminė atvejį, kai dirbant kasoje kažkoks vyras metė ant kasos mėsos gabalą ir pasakė: „Čia tau, kad turėtum, ką pagraužt.“
„Kelis kartus teko dirbti parduotuvės sulčių bare ir obuolių sultis dėžėmis spausti ne jiems pritaikyta sulčiaspaude. Ji sutrindavo juos iki košės, o man tekdavo per sietelį tą košę trinti, kad išbėgtų sultys.
Žiaurus darbas buvo. Dar atnešdavo kokias 5 dėžes likus kelioms valandoms iki darbo pabaigos“, – rašė Kristina.
O Rūta pridūrė, kad smagiausia, kai atėję pirkėjai pradeda rėkti dėl kainų, lyg tu jas nustatei: „Kasininke dirbau prieš 10 metų ir šiandien apsilankius parduotuvėje net nupurto.“
Prabangus restoranas su tarakonais
Nemažai lietuvių akcentavo ir darbą su žmonėmis. Pvz., mokytojos teigė patiriančios begalę patyčių ne tik iš kolegų, bet ir iš moksleivių: „Ir tu negali apsiginti.“
Darželio auklėtojos pasakojo susiduriančios su „super mamytėmis“, kurios mano, kad jų vaikas nusipelnė atskiro dėmesio.
O klientų konsultante dirbusiai Alicijai teko matyti tokių bjaurių žmonių, kad tokio darbo ji nelinkėtų net priešui.
„Dirbau pagalbos centre – ant tavęs po valandą žmonės rėkia, bet pati sistema neleidžia iki galo padėti žmonėms, bet negali jiems to sakyti, nes visko turi pagal schemas klausti. Jei blogai paklausi – ne pagal klausimų eilę – bonusai mažės“, – patirtimi dalijosi Simona.
Gyventojai dažnai minėjo ir darbus maitinimo įstaigose, kur nuo tešlos minkymo taip skaudėdavo rankas, kad net neišeidavo užmigti:
„Darbas – be pertraukos, net pavalgyti negalėdavome – kramtydavome dirbdami.“
Tuo metu Ignas dirbo vieno žinomo restorano virtuvėje: „Pats restoranas – posh (liet. prabangus), kainos – kosminės, o pačioje virtuvėje bėgiojo žiurkės ir tarakonai.“
Kaip darbas veikia lietuvių sveikatą?
Pasak Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto doktorantės Žeimantės Straševičiūtės, pastaraisiais metais vyresnio amžiaus lietuvių sveikatos rodikliai Europos Sąjungos (ES) kontekste yra žemi.
Remdamasi 2024 m. „Eurostat“ duomenimis ji paminėjo – kol vidutinė gyvenimo trukmė ES yra 81,7 m., Lietuvoje ji yra 4,1 m. trumpesnė, t. y. 77,6 m.
Nuo ES vidurkio atsiliekame ir sveikų gyvenimo metų rodikliu – kol bendrai europiečiai be rimtų sveikatos problemų vidutiniškai išgyvena 63,1 m., lietuviai tam turi mažiau laiko – vidutiniškai iki 60,9 m.
Ž. Straševičiūtės teigimu, pas mus dominuoja vyresnių žmonių noras kuo greičiau pasitraukti iš darbo rinkos dėl sveikatos problemų ir prastų darbo sąlygų (darbo intensyvumo, fizinio krūvio, perspektyvų nebuvimo, nepalankių darbo grafikų ir pan.).
Taigi dažnu atveju vienintelė priežastis, priverčianti pasilikti darbo rinkoje, yra finansinė būtinybė.
Sveikatai pavojingiausi darbai
Ž. Straševičiūtės ir doc. dr. Jekaterinos Navickės atliktas mokslinis tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje mažiausią tikimybę pasilikti darbo rinkoje sulaukus pensinio amžiaus turi gamybos, statybos, transporto ir žemės ūkio šakų darbuotojai.
Pašnekovės aiškinimu, taip yra todėl, kad šių sričių darbuotojas tenka didelis fizinis krūvis, tad vyresniems žmonėms toks darbas yra sunkiau pakeliamas, o iš tokio darbo kylančios sveikatos problemos gali priversti anksčiau išeiti į pensiją.
Specialistė vardijo, kad 2022–2025 m. pirmąjį pusmetį sunkių ar net mirtinų nelaimingų atsitikimų daugiausiai nutiko apdirbamosios pramonės, statybos, transporto ir saugojimo sektoriuose.
Pasak jos, lengvų nelaimingų atsitikimų darbe registruojama ženkliai daugiau, tačiau dominuojantys sektoriai išlieka panašūs: apdirbamoji gamyba, didmeninė ir mažmeninė prekyba, transportas ir saugojimas.
Tačiau pašnekovė paminėjo, kad tai yra darbai, darantys įtaką tik fizinei asmens būklei, o psichologinė sveikata lieka nuošalyje.
„Sunku kalbėti apie darbuotojo savirealizaciją, kai jis yra išnaudojamas ilgomis darbo valandomis, dideliais krūviais ar darbo vietoje susiduria su mobingu.
Todėl nekeista, kad viešojoje erdvėje yra girdima apie perdegimo nuo darbo, darboholizmo problemas, darbo aplinka pavadinama toksiška, kartais darbas įvardijamas kaip XXI a. vergystė“, – neslėpė Ž. Straševičiūtė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
, o mentalitetas kaip budulių. Tokie tampa įmonių vadovais, politikais ir pan. Ir jiems nusispjauti ant žemesnio socialinio sluoksnio žmonių. Tokią tai visuomenę mes turime. Aš jaunystėje perėjau nemažai tų juodų darbų, todėl žinau kas tas yra. Teko dirbti vandenų avarinėje, tekdavo atkimšinėti kanalizacijas. Ne visada spėdavai iš šulinio išlipti, kai kanalizacija atsikimšdavo, būdavo, jog iki pusės apsemdavo fekalijomis ir visokiais moteriškais įklotais. Jei dar būdavo žiemą, tai visai smagu būdavo... Siūlyčiau visiems "auksinio jaunimo" tėveliams siųsti savo išlepintas atžalas padirbėti tų " juodų darbų". Bus didesnė tikimybė, jog užaugs iš jų žmonės
