gintautas pangonis

Šiaulių apygardos teismas Kuršių marių taršos nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje antradienį paskelbė nutartį dėl taikomos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti AB „Grigeo“ grupės pagrindiniam akcininkui ir valdybos pirmininkui Gintautui Pangoniui. Kaltinamojo ir jo gynėjo prašymas tokią priemonę panaikinti patenkintas.

Šiaulių apygardos teismas patenkino „Grigeo“ grupės akcininko Gintauto Pangonio prašymą ir panaikino jam galiojusią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.  Panaikindamas kardomąją priemonę teismas pažymėjo, kad iki šiol G. Pangonis jam skirtos kardomosios priemonės sąlygų nėra pažeidęs. Jam ne kartą  buvo suteiktas leidimas išvykti ir visais atvejais grįžo laiku, dalyvavo teismo posėdžiuose.

Baudžiamojoje byloje dėl Kuršių marių taršos kaltinamuoju esantis „Grigeo Klaipėda“ ir „Grigeo“ grupės pagrindinis akcininkas ir prezidentas Gintautas Pangonis prašo teismo panaikinti jam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. „Iš tikro ta kardomoji priemonė labai apsunkina darbo santykius, komandiruotes ir keliones. Turim savo įmones šalia esančioje Latvijoje, reikalingas išvažiavimas, reikalinga greit išvažiuoti, ryte išvažiuoju, vakare grįžtu. (...) Tas pats Lenkija.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonės „Grigeo“ generaliniu direktoriumi penktadienį paskirtas iki šiol bendrovės popieriaus verslui vadovavęs Tomas Jozonis.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonė „Grigeo“, pernai uždirbusi 16,4 mln. eurų grynojo pelno, išmokės beveik 6,6 mln. eurų dividendų, arba 5 centus vienai akcijai. Toks sprendimas priimtas akcininkų susirinkime penktadienį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Grigeo“ Iš viso akcininkai paskirstė 24,6 mln. eurų pelno: 819,5 tūkst. eurų pervesta į privalomąjį rezervą, o likę 17,2 mln. eurų perkelti į kitus finansinius metus.

Šiaulių apygardos teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl kartono gamybos įmonės „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias daug metų leistų nevalytų nuotekų, „Grigeo“ grupės pagrindinis akcininkas ir prezidentas Gintautas Pangonis bei Klaipėdos įmonės vadovas Tomas Eikinas teigė kaltinimų nesuprantantys ir kol kas negalintys pasisakyti dėl savo kaltės.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos grupės „Grigeo“  gamyklos Ukrainoje darbą trikdo elektros tiekimo sutrikimai, todėl įmonė įsigijo generatorių, kuris užtikrina bent minimalų gamyklos pajėgumą, sako grupės prezidentas Gintautas Pangonis.  „Pakankamai ten sudėtinga, kuo toliau, tuo yra šiek tiek blogiau, ir elektros trūksta dabar, tai pirkome generatorius čia, Lietuvoje, kad galėtų bent minimaliai dirbti, nes elektrą įjungdavo tik po kelias valandas.

Nauji kirčiai į taršos skandalą įklimpusios įmonės „Grigeo“ prezidentui ir pagrindiniam akcininkui Gintautui Pangoniui. Šeimininko nemalonę užsitraukę buvę jo pavaldiniai teisėsaugai liudija sulaukę tiesioginių Pangonio nurodymų leisti per šoną į Kuršių marias neišvalytas įmonės nuotekas. Pangonis ir toliau atsakomybės kratosi, tačiau aplinkos ministras tvirtina „Grigeo“ vadovais galutinai praradęs pasitikėjimą.

Pagrindinis „Grigeo“ grupės akcininkas ir prezidentas Gintautas Pangonis prieš pusketvirtų metų tuometiniams Klaipėdos kartono gamyklos „Grigeo Klaipėda“ vadovams davė tiesioginius nurodymus biologiškai nevalytas nuotekas slapta leisti į Kuršių marias, rodo teisėsaugos surinkti parodymai, kuriais yra grindžiamas kaltinimas verslininkui baudžiamojoje byloje. Kaltinamajame akte, kurio apžvalgą pirmadienį paskelbė naujienų portalas 15min.

Prokurorams teismui perdavus baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl Kuršių marių taršos pareikšti bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir 14-kai esamų bei buvusių įmonės darbuotojų, įmonė kartoja atkursianti gamtai padarytą žalą, sieksianti susitaikyti su valstybe bei baigti bylą kuo greičiau. „Esame tikri, kad prasidėjęs teismo procesas leis teisingai nustatyti žalos gamtai faktą ir dydį bei sukurs sąlygas kuo greičiau atkurti gamtai padarytą poveikį.

Klaipėdos apylinkės prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl Kuršių marių taršos – joje kaltinimai pareikšti kartono gamybos įmonei „Grigeo Klaipėda“ ir keturiolikai esamų bei buvusių įmonės darbuotojų. Prokurorė Gina Skersinskytė situaciją žiniasklaidai pakomentuos pirmadienį. Klaipėdos prokurorai rugpjūčio pabaigoje pranešė baigę ikiteisminį tyrimą dėl „Grigeo Klaipėdos“ veiklos – tuomet pranešta, kad įmonės leistos nuotekos normatyvus viršijo daugiau kaip šimtą kartų.

Ikiteisminiame tyrime dėl Kuršių marias nevalytomis nuotekomis teršusios „Grigeo“ grupės kartono gamybos įmonės „Grigeo Klaipėda“ įtariamųjų padaugėjo iki penkiolikos, iš kurių vienas – „Grigeo Klaipėda“, teigia prokurorė. „Dabar iš viso yra penkiolika įtariamųjų, iš jų yra vienas juridinis asmuo. Visi įtariamieji susiję su įmone – yra buvę arba esami darbuotojai“, – BNS sakė Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Gina Skersinskytė.

Trečiadienį pranešta, kad aukšto rango žvalgybos pareigūnas yra informavęs Seimo ir teisėsaugos atstovus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką. VSD tokią informaciją neigia. Informaciją pateikusio žvalgybos pareigūno tapatybė jo paties prašymu nėra atskleista.

Komentuodamas informaciją apie stumbrės žūtimi pasibaigusią medžioklę, kurioje dalyvavo ir aukštų politikų, ir žinomų verslininkų, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad visuomenė apie tokias medžiokles turėtų žinoti viską.

Stumbrės žūtimi pasibaigusioje medžioklėje dalyvavęs „Biovelos“ bendraturtis Virginijus Kantauskas teigia, kad apie stumbrę su jaunikliu medžiotojai prieš medžioklę buvo įspėti. „Šios medžioklės metu per instruktažą vadovas paminėjo, kad pirmo varymo metu bus stumbras su stumbriuku. Mes matėme ir pačią ramiai vaikščiojančią stumbrę. Niekas į ją net nekreipė dėmesio, tik pasidžiaugėme, kad yra toks žvėris“, – portalui delfi.lt trečiadienį teigė V. Kantauskas.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad nepažinojo įtakingų verslininkų, dalyvavusių medžioklėje, kurioje nušauta stumbrė, bet derino, jog šis medžiotojų sąrašas būtų paviešintas. „Aš mačiau pavardes, bet žiūrėjau tik, ar nėra mano pavaldžių institucijų vadovų. (...) Bet kalbant apie viešus asmenis arba ten tai, kas buvo įvardyta, aš tų žmonių kažkaip kai nepažįstu, tai mano tos pavardės nieko nesako“, – BNS pirmadienį sakė K. Mažeika.

Mokslininkams patvirtinus, kad Pašilių stumbryne laikytas stumbriukas – sausio pradžioje nušautos patelės jauniklis, aplinkosaugininkai žada kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes laukinei gyvūnijai padaryta ypač didelė žala, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Jis taip pat informavo, kad žala laukinei gyvūnijai už nušautą stumbro patelę bus perskaičiuota.

Prokurorai areštavo dalį į Kuršių marias nevalytas atliekas leidusios kartono gamybos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ nekilnojamojo turto. Tai BNS patvirtino įmonės vadovas Tomas Eikinas. Pasak jo, turto areštas reiškia, kad įmonė gali toliau veikti, tačiau ji negalės išvalyti iš dumblo saugojimo aikštelių surenkamo lietaus vandens. „Aš tik žinau, kad daliai turto yra (įregistruotas areštas – BNS)“, – BNS sakė T. Eikinas.

Ne vienerius metus į Kuršių marias tekėjusias nuotekas, kurios padarė žalos už milijonus eurų, būtų buvę galima sustabdyti kur kas anksčiau, jei aplinkosaugininkai ir Aplinkos ministerija būtų tinkamai atlikę savo darbą, mano Klaipėdos politikai ir visuomenininkai. Įtarimų dėl nelegaliai atsikratomų įmonės „Grigeo Klaipėda“ nuotekų jiems kilo jau prieš kelerius metus, tačiau specialistai į signalus neįsiklausė.

Daugelis žmonių liejo pyktį reikalaudami griežtai bausti „Grigeo“ įmonę, kai kurie siūlė boikotuoti tualetinio popieriaus pirkimą ar net reikalavo likviduoti įmonę. Ar iš tiesų Lietuvos verslas ir verslininkai tokie jau blogi? Apie tai pirmadienį kalbame su pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu ir verslo konfederacijos vadovu Valdu Sutkumi.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį paragino politikus suteikti aplinkosaugininkams galimybes tikrinti įmones jų iš anksto neperspėjus. Pasak jos, tai reikalinga siekiant užklupti įmones nepasiruošusias. „Matomai ir įstatymų spragų yra, kada negali gamtosaugininkai patikrinti iš anksto neperspėję įmonių, tai yra spraga“, – žurnalistams Seime sakė buvusi šalies vadovė.

Dalies prekybininkų sprendimas nepirkti „Grigeo“ grupės, kurios įmonė Klaipėdoje teršė Kuršių marias, produkciją – pamoka visam verslui, sako ekspertai. Anot jų, vartotojams šiandien rūpi ne tik produkto kokybė bei kaina, bet ir įmonės tvarumas.

Pareigūnams ir aplinkosaugininkams nustačius, kad „Grigeo“ grupei priklausantis popieriaus ir kartono fabrikas Klaipėdoje į marias galėjo tyčia ilgai pilti nevalytas atliekas, apie susidariusią situaciją ketvirtadienį viešai prakalbo pagrindinis bendrovės akcininkas ir prezidentas.

Pirmadienį pranešta, kad bendrovė „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias galėjo pilti nevalytas gamybines atliekas. Dėl to gamykla sustabdyta, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kuo tiksliai verčiasi ši įmonė, kam ji priklauso ir kas jai vadovauja? „Grigeo Klaipėda“ ištakos siekia XIX a. pabaigą, kai tuometiniame Mėmelyje vokiečiai pastatė celiuliozės fabriką. Lietuvą okupavus sovietams fabrikas tapo Klaipėdos celiuliozės ir kartono kombinatu.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigia, kad „Grigeo“ vadovas Gintautas Pangonis, kalbėdamas apie taršos priežastis „ciniškai meluoja“, o žala gali siekti ir 60 mln. eurų. „(...) Labai ciniškai meluoja“, – BNS sakė K. Mažeika, paklaustas apie „Grigeo“ vadovo komentarus.  Jis taip pat teigė, kad šiuo metu įmonė taršą nevalytomis nuotekomis sustabdė, tai stebima ir pirmieji rezultatai turėtų ministrą pasiekti trečiadienio vakarą. „Mano duomenimis, ta tarša yra sustabdyta.

Prokurorams pradėjus tyrimą dėl „Nasdaq“ Vilniaus akcijų biržoje kotiruojamos grupės „Grigeo“ valdomos kartono gamyklos Klaipėdoje, kaip įtariama, nevalytomis nuotekomis užterštų Kuršių marių, neigiama reputacija bus padaryta visam Lietuvos verslui, mano analitikai. Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas situaciją lygino su pinigų plovimo skandalais Estijoje, kai reputacinė žala buvo padaryta visų Baltijos šalių bankų sektoriui.

Popieriaus ir medienos pramonės grupės „Grigeo“ prezidentas ir didžiausias savininkas Gintautas Pangonis sako, kad nuotekos į Kuršių marias galėjo būti leidžiamos dėl gedimo, o ne dėl tyčinės veiklos. „Kiek aš žinau, tai įvyko gedimas ir užtat buvo užfiksuota. Tai tam tikras vienkartinis, kiek aš žinau, gedimas“, – LNK Žinioms antradienį sakė G. Pangonis. Tai jis kalbėjo po to, kai Klaipėdos prokurorai paskelbė pradėję tyrimą dėl taršos uostamiestyje.

Ir verslininkai, ir valdininkai susiėmę už galvų – skaičiuojama, kad darbingų žmonių skaičius per artimiausius penkerius metus sumažės 200 tūkstančių. Užimtumo tarnyba dėl trūkstamos darbo jėgos siūlo dažniau atsigręžti į neįgaliuosius ir vyresnio amžiaus darbuotojus. Pramonininkai siūlo plačiau atverti vartus emigrantams iš trečiųjų šalių. Prie Vilniaus įsikūrusiame tualetinio popieriaus ceche pagaminama apie 82 tonos tualetinio popieriaus per dieną.

Rinkimų kampanija įsibėgėja – iki prezidento rinkimų liko pusantro mėnesio, o pretendentų į kandidatus rinkimines sąskaitas gausiai pildo įvairiausi aukotojai nuo verslininkų ir politikų iki garsenybių. Tiesa, ne visų sąskaitos pilnėja vienodai sparčiai, kai kurie kandidatai vis dar negali pasigirti pritraukę aukų. Garsių verslininkų parama Kol kas rekordininkė pagal surinktas aukas yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) remiama Seimo narė Ingrida Šimonytė.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos grupės „Grigeo“ kartono žaliavos fabrikas Klaipėdoje po savaitgalį įsiplieskusio gaisro vėl turėtų veikti antradienį, sako grupės vadovas Gintautas Pangonis. Anot jo, preliminariais duomenimis, gaisras kilo, užsidegus elektros varikliui. „Dar šiandien vyksta tyrimas kartu su gaisrininkais, dėl ko užsidegė, ir kol kas neturiu išvadų, bet įtariama, kad užsidegė elektros variklis, nuo kurio užsidegė toliau esantys įrengimai.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonė „Grigeo“ ketina parduoti dalį verslo Vokietijos medienos plaušo plokščių gamybos įmonei „Homanit Holding“. „Grigeo“ per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė ketvirtadienį pasirašiusi ketinimų protokolą su Vokietijos įmone dėl 100 proc. antrinės įmonės „Grigeo Baltwood“ akcijų pardavimo. Nurodoma, kad sandoriui įvykus, „Homanit Holding“ per pusantrų metų Lietuvoje ketina investuoti 65 mln.

Beveik pusei valstybės valdomų įmonių vadovauja žmonės, postuose dirbantys daugiau nei 10 metų, o dar dalis net daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją pažaboti nusprendė prezidentė pateikusi įstatymo pataisą, numatančią vadovų rotaciją. Žinomi verslininkai ir įmonių vadovai, vadovaudamiesi savo patirtimi, tokį siūlymą įvertino teigiamai.

Verslininkai skaičiuoja pelnus, o darbuotojai – atlyginimus. Tai normalu ir suprantama, tačiau ar augant įmonių pelnams laimi ir darbuotojai? Pagal paskelbtus apklausos rezultatus, tikrai ne visi linkę išmokėti papildomas premijas ar kitaip paskatinti darbuotojus. Lietuvos statistikos departamentas neseniai paskelbė, kad mažmeninės prekybos įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, alkoholiu ir tabaku, apyvarta per metus, palyginamosios kainomis, padidėjo 3,7 proc.

Dar niekur prieš tai neskelbtas Lietuvos milijonierių šimtukas parodo, kad sunkiu darbu ir strateginiu vadovavimu verslą Lietuvoje įmanoma taip išvystyti, kad užsidirbtum ne vieną milijoną. Kol vieni milijonieriai su žiniasklaida bendrauti atsisako, kiti mielai dalinasi savo istorijomis kuriant verslą bei negaili patarimų. Štai „Topo grupės“ įkūrėjas Aurelijus Rusteika atsako, jog žmogui sukti į verslą ar ne, parodo asmeninės savybės.

Kitais metais planuojančios nemažą augimą medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos grupės „Grigeo Grigiškės“ vadovas Gintautas Pangonis sako, jog prognozuoti augimą leidžia pastaruoju metu atliktos investicijos. „Prognozės padarytos, atsižvelgus į mūsų padarytas investicijas. Turime naują popieriaus mašiną, kitų metų pradžioje paleisime konvertavimo liniją. „Klaipėdos kartone“ padaryta modernizacija ir padidinti pajėgumai, o tai leidžia padidinti gamybos kiekius.

Seimo rinkimus triuškinančia persvara laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) sukėlė daugiau klausimų nei pateikė atsakymų, ko galime tikėtis ateinančius keturis metus. Koalicija vis dar neaiški, kurie punktai taps derybų objektais – taip pat. Tai kelia nerimą ir Lietuvos verslininkams. Arvydas Avulis: verslininkai tikrai susirūpinę Nekilnojamojo turto projektų vystymo įmonės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis neslepia, kad rinkimų rezultatai jį nustebino.

Vienos didžiausių popieriaus ir medienos pramonės įmonių grupių Baltijos šalyse AB „Grigeo Grigiškės“ prezidentas Gintautas Pangonis per 15 metų sugebėjo ne tik įveikti kelias krizes, bet ir iš pažiūros senas ir ilgas tradicijas turintį verslą atvesti į modernų amžių ir išlikti konkurencingiems. Užėjus į gamyklą pasitinka mašinos, sekundžių greitumu gaminančios vis daugiau pakuočių ir darbuotojai, ramiai stebintys gamybos procesą prie valdymo pultų.

Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime verslininkai rinkosi diskusijai kur link žengia verslas ir kaip paskatinti jaunuolius grįžti ir kurti vertę Lietuvoje. Tiek jaunieji, tiek ilgą patirtį sukaupę verslininkai pabrėžė, kad būtent patys darbuotojai renkasi įmones, o atlyginimas nėra pirmumo klausimas. „Lietuvos energijos” generalinis direktorius Dalius Misiūnas išskyrė, kad žmonių talentas yra likvidi prekė ir viskas priklauso nuo žmogaus požiūrio platumo.

SEB bankas ir popieriaus bei jo produktų gamintoja akcinė bendrovė „Grigiškės“ sudarė 35 mln. litų vertės kreditavimo sutartį. Lėšos bus skirtos naujos modernios popieriaus gamybos įrangai pirkti ir montuoti. Šios investicijos padės daugiau negu dvigubai padidinti eksportuojamos produkcijos gamybos pajėgumus. „Lietuvos ekonomikai ypač svarbios bendrovės, kurios kuria pridėtinę vertę, ir kurių kokybiška produkcija sėkmingai konkuruoja užsienio rinkose.

„Metai bus geresni, tikimės augti“, – tarsi sutarę kartoja šalies verslininkai, paklausti, kokius metus prognozuoja savo vadovaujamoms įmonėms. Šalies verslininkų, įmonių vadovų žodžiai bent iš dalies paneigia neseniai vykdyto tyrimo rezultatus, kurie atskleidė, kad Lietuvos pramonės lūkesčiai baigiantis metams buvo patys blogiausi nuo pat 2009-ųjų sunkmečio. Panašu, kad naujus metus Lietuvos verslas pasitiks trykšdamas optimizmu ir užsibrėžęs didelių tikslų. Savaitraštis „Ekonomika.

Lietuvos verslo elito atstovai negimė ant pinigų maišų – šiandien turimus turtus jie uždirbo savo ryžtu, drąsiomis idėjomis, o galbūt kartais ir padedami likimo. Vieni savo tikslo siekė kryptingai, kitiems teko suklupti ir vėl atsitiesti, tačiau galiausiai visi jie tapo sėkmingais verslininkais. Siūlome pažvelgti į kelių iškiliausių Lietuvos verslininkų sėkmės istorijas ir sužinoti, nuo ko prasidėjo jų karjera. Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupė Bendras turtas – apie 800 mln.

Dar 10–15 metų ir Lietuvoje nebeliks santechnikų, mechanikų, maisto technologų bei kitų žemesnės kvalifikacijos darbus atliekančių žmonių. Tokią Lietuvos ateitį piešia sociologai bei ekonomistai ir perspėja, kad universitetinių ir koleginių studijų populiarumas, vyraujanti nuomonė, kad kai kurios profesijos gėdingos, šalį veda į aklavietę: gerų specialistų, galinčių dirbti žemesnės kvalifikacijos darbus, Lietuvoje nebeliks, o jų vietas blogiausiu atveju turės užimti kitų sričių bakalauro ir ma...

Glaudžiais eksporto siūlais susiūta Lietuvos ekonomika spindi Europos Sąjungos statistikoje, bet ekonomistai ir didieji eksportuotojai jau baiminasi, kad tą spindesį netrukus užgoš sumažėjusi lietuviškos produkcijos paklausa. Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos eksportas augo 41 proc. – iki birželio eksportuota prekių už 6,1 mlrd. litų. Tačiau optimizmo teikiantys skaičiai apgaulingi. Nuotaikos prastėja ,,Eksporto augimas jau senokai sustojęs”, – ,,Ekonomika.

„Grigišių“ grupė 2009 m. pasitiko pertvarkomis – nuo šiol daugiau dėmesio skirs, jos vertinimu, perspektyvesnei sanitarinio buitinio popieriaus gamybai, o medienos plaušų plokščių gamybos apimtis mažins, ketvirtadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“. Įmonė kartu su antrine bendrove „Baltwood“ tikisi, kad išgyventi sunkmetį jai padės maždaug 25 proc.

Didžiausia Lietuvoje medienos plaušų plokščių ir sanitarinio buitinio popieriaus gamybos bendrovė "Grigiškės" pradėjo gaminti spalvotą tualetinį popierių.Įmonė pranešė, kad "Grite Vivo" yra baltos, persiko ir rausvos spalvos."Tualetinio popieriaus segmentas yra didžiausias higieninio popieriaus kategorijoje, todėl svarbu išlaikyti užimtas lyderio pozicijas.

Didžiausias sanitarinio-higieninio popieriaus gamintojas Baltijos šalyse AB "Grigiškės" gegužės mėnesį Baltijos rinkai pasiūlė naujieną – spalvotą tualetinį popierių "Grite Vivo".Pirkėjai turės galimybę rinktis trijų spalvų tualetinį popierių – baltą, persiko ir rausvos spalvos. Spalvotą "Grite Vivo" bus galima derinti prie interjero, naujas gaminys padarys namus jaukesnius ir palaikys šeimoje smagią nuotaiką.

Finansų specialistai tvirtina, jog kai kurios biržoje kotiruojamos bendrovės galėtų iškelti gamybą į užmiestį ar rasti kitų būdų efektyviau panaudoti turimą nekilnojamąjį turtą.Tačiau bendrovės skelbia neskubančios to daryti, rašo dienraštis "Verslo žinios"."Grigiškių" vadovas Gintautas Pangonis pripažįsta, kad 54 hektarų plotą užimanti įmonė ne visiškai išnaudoja turimą plotą.

Didėjančios įmonių sąnaudos sumažino verslo, o ypač pramonės įmonių ateities lūkesčius. Analitikai įspėja, jog tai ilgainiui gali nulemti ir mažesnį vartojimą. Nuo praėjusių metų rugsėjo smunkantys verslo ir gyventojų lūkesčiai gruodžio mėnesį smuko iki žemiausio lygio per paskutinius vienuolika mėnesių. Tai rodo verslo ir gyventojų lūkesčius atspindintis, šalies ekonomikos vertinimų rodiklis, kuris buvo sudarytas statistikams apklausus daugiau nei tūkstantį gyventojų bei kai kurias įmones.

Daugelio Lietuvos bendrovių pelningumas per praėjusius metus akivaizdžiai didesnis nei užpernai. Šiuo metu joms svarbu neapsirikti investuojant lėšas. Rimantas Rudzkis, ekonomikos analitikas bei Vyriausybės patarėjas ekonomikos klausimais, teigia, jog įmonės, planuodamos, kur investuoti uždirbtą pelną, turėtų atsižvelgti į tai, jog per artimiausius metus galima laukti darbo jėgos brangimo ir jos trūkumo.