„Šitą situaciją visi asmenys žinojo – kaip apeinami valymo įrenginiai, kaip bandomos išvalyti tos nuotekos“, – penktadienį Šiaulių apygardos teisme sakė J. Garalis.
Jis vardijo apie tai žinojusius kolegas, tarp jų – ir pagrindinį bendrovės akcininką G. Pangonį.
J. Garalis ir buvęs bendrovės vadovas Vidas Beržonskis šioje byloje yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, pastarasis jau davė parodymus teisme. Abu vyrai prisipažino organizuotai darę prokuratūros inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įskaitant ir nevisiškai išvalytų nuotekų leidimą į Kuršių marias.
Valymo įrenginiai buvo per silpni
J. Garalis penktadienį teisme pasakojo, kad įmonės valymo įrenginiai buvo pajėgūs apdoroti iki 500 biologinio deguonies suvartojimo (BDS), o realiai šis rodiklis siekė 1500-3000.
„Įsivaizduokite, nuo trijų iki šešių kartų užterštumas didesnis nei valymo įrenginiai“, – teigė liudytojas.
BDS yra parametras, kuris atspindi mikroorganizmų skaidomą organinių medžiagų kiekį vandenyje ir yra laikomas vienu pagrindinių vandens taršos rodiklių.
Pasak J. Garalio, nuotekų kiekis gamybos metu priklausė nuo gaminamos produkcijos: nuo vienos pagamintos tonos produktų susidarydavo apie 7 kubiniai metrai nuotekų. Šiltuoju metu nuotekas pavykdavo išvalyti apie 30 proc., šaltuoju metų laiku, nukritus vandens temperatūrai, iki 20 procentų.
Paklaustas, ar apie technologinius pajėgumus teiravosi aplinkosaugininkai, J. Garalis sakė manantis, kad „niekas nepasižiūrėjo į pridavimo dokumentus, kas buvo parašyta, kokio galingumo yra valymo įrenginys“.
G. Pangonis nesutiko investuoti 3 mln. eurų
Liudytojas teigė, jog apie tai, kad nuotekos neišvalomos tinkamai, buvo sužinoma iš lūpų į lūpas. Tiek jis, tiek kai kurie kiti vadovaujantys asmenys ieškojo sprendimų – bendrovės atstovai vykdavo į užsienio gamyklas bei parodas, kur dairėsi technologinių sprendimų.
„Lengviausias būdas buvo jungtis prie miesto įrenginių. Valandos bėgy informuojam „Klaipėdos vandenis“, nuima plombas, išteka į jų vamzdynus“, – teigė J. Garalis.
Tačiau leidimo prisijungti prie miesto nuotekų sistemos įmonė negavo.
Vokietijos popieriaus fabrike jis teigė stebėjęs technologiją, kurią vėliau pristatė valdybos pirmininkui G. Pangoniui. Pastarasis esą paprašė paskaičiuoti investicijas ir sužinojęs, kad suma su įrengimu siekia apie tris milijonus eurų pasakė, kad suma per didelė: „Varėm toliau pro šalį“.
Kada tiksliai galėjo būti įrengti įrengimai išleisti nevalytas nuotekas, liudytojas teigė tiksliai nežinantis, tačiau, jo žiniomis, sklendė nuotekoms išleisti galėjo būti įrengta 2011-2012 metais.
Apie tai, kad nuotekas reikia tvarkyti, G. Pangoniui vis primindavo tuometis įmonės vadovas V. Beržonskis.
„Iš Vido gavau atsakymą, kad Gintautas Pangonis situaciją žino, kad tai šiai dienai nėra prioritetas, prioritetas – didinti našumus, nuotekų klausimas bus sprendžiamas vėliau. Kai Gintautas Pangonis atvykdavo į gamybą, dažnai primindavau, kad turime tokią situaciją, turime spręsti. Kaip žinome, užsitęsė nuo mano darbo pradžios 2012 metais iki 2019 metų“, – teigė J. Garalis.
Teisme penktadienį J. Garalis bandė vaizdžiai pademonstruoti ant stovo su popieriaus lapu, kaip nuotekos 14 kilometrų vamzdynais keliaudavo iš gamyklos Nemuno gatvėje į Dumpius, esančius už miesto.
Teisėsaugai nepranešė
Kaltinamųjų gynėjams paklausus, kodėl apie galimai bendrovės nusikalstamą veiką žinojęs J. Garalis nepranešė teisėsaugai, šis teigė baiminęsis dėl savo darbo vietos, nes turėjo paskolų. Vėliau, jau atleistas iš įmonės, teigė apie tai nepranešęs, nes neturėjęs jokių dokumentų, įrodymų.
„Nepranešiau jokioms institucijoms, bijojau būti apkaltintas, kad leidžiu nuotekas“, – sakė jis.
J. Garalis posėdžio metu neslėpė esantis du kartus teistas, tačiau apie tai buvo informavęs savo tiesioginius vadovus – Arūną Pasvenką, vėliau – V. Beržonskį.
2019 metais J. Garalis buvo atleistas iš „Grigeo Klaipėdos“, o V. Beržonskis iš pareigų pasitraukė savo valia.
Įtampa bendrovėje kilo ėmus įtarti, kad vyrai buvo susiję su medžiagų, dažų ir krakmolo, pirkimu, kurios buvo brangesnės. Esą buvo perkamas pigesnis produktas, klastojami dokumentai, perklijuojama etiketė ir taip produktas paverčiamas brangesniu. Skirtumas, kaip įtariama, „nusėsdavo“ lengvatinių mokesčių zonoje registruotoje įmonėje, susijusioje su minėtais vyrais.
„Turėjo pretenzijų man, kad su mano žinia buvo perkamos kitos medžiagos. Sakiau, kad ne su mano žinia, kad to nežinau“, – kalbėjo J. Garalis.
Darbo ginčų inspekcija pripažino, kad jo atleidimas buvo neteisėtas. Prokuratūra tuomet atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, jos poziciją palaikė ir „Grigeo Klaipėdos“ skundus nagrinėję teismai.
Buvusiems darbuotojams bendrovė yra iškėlusi civilinius ieškinius, kuriuose siekia prisiteisti 2,8 mln. eurų.
Kuršių marių taršos byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pareikšti „Grigeo Klaipėdai“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių šios įmonės darbuotojų.
Visuomenėje didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, kaltinamaisiais pripažinti G. Pangonis, dabartinis Klaipėdos įmonės vadovas Tomas Eikinas, trys ankstesni šios įmonės vadovai bei kiti asmenys.
Šioje didelės apimties byloje yra daugiau kaip 20 tūkst. dokumentų, apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados, papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys. Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, jis pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.
