9 iš 10 lietuvių važinėja nuosavais automobiliais: valdžia turi planą, kaip tai pakeisti

Nors nacionalinės viešojo transporto sistemos sukūrimas buvo ne vieną kartą įtrauktas į Vyriausybės programą, keleiviai iki šiol yra priversti naudotis ir klaidžioti po skirtingas vežėjų bilietų sistemas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Alternatyvūs degalai vežėjams: tarp Europos Sąjungos spaudimo ir Lietuvos realybės

Psichologai: kodėl vaikai žino eismo taisykles, bet jų nesilaiko?

Vilniaus gatvėse pasigenda kontrolės: kodėl nebaudžia tėvo, kai šis paspirtuku veža du vaikus?

Tačiau kol Susisiekimo ministerija brėžia strategines gaires dėl vieningo viešojo transporto bilieto sistemos, vežėjai kelia praktinius, kasdienius klausimus, be kurių, pasak jų, projektas nepajudės iš vietos.

Tikslas – bendras

Dėl pagrindinio tikslo sutaria visi. Suvienodinta sistema išspręstų esminę viešojo transporto problemą – nepatogumą planuojant keliones, apimančias kelis vežėjus ar miestus.

Pasak Susisiekimo ministerijos, bendras tinklas padarytų viešąjį transportą patrauklesnį ir prieinamesnį tiek didmiesčių, tiek regionų gyventojams, nepriklausomai nuo to, kurioje šalies vietoje jie gyvena.

Šio pokyčio būtinybę iliustruoja ir statistika. Pasak Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) prezidento Gintaro Nakučio, net 93 proc. kelionių Lietuvoje atliekama asmeniniais automobiliais, o tai sukelia milžiniškas spūstis, oro taršą ir parkavimo problemas.

Kliūčių labirintas

Nors vieningo viešojo transporto vizija ir nauda yra aiški, šio projekto įgyvendinimą stabdo ne technologiniai iššūkiai, o susitarimų paieškos tarp politikų, institucijų, savivaldybių ir pačių vežėjų.

Ministerija pagrindine kliūtimi laiko itin fragmentuotą Lietuvos transporto sistemą, kurioje veikia skirtingi autobusų, geležinkelių ir keltų operatoriai, kurie su savivaldybėmis yra sudarę nevienodus susitarimus, taiko skirtingas taisykles ir kainodaros modelius.

Lyg to būtų maža, į šią ekosistemą vis aktyviau įsilieja ir nauji žaidėjai – automobilių, dviračių bei paspirtukų dalijimosi platformos. Be to, kliūtimi tampa ir politinio sutarimo trūkumas.

Vis dėlto, G. Nakučio nuomone, prieš pradedant bet kokius darbus, būtina atsakyti į kelis esminius klausimus: kam bus patikėtas sistemos kūrimas ir, svarbiausia, kaip į ją bus integruotos jau sėkmingai veikiančios platformos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, taip pat nacionalinės sistemos kaip „autobusubilietai.lt“ ar „ltglink.lt“.

Milžinišku iššūkiu G. Nakutis laiko ir itin sudėtingos nuolaidų bei lengvatų sistemos pritaikymą. Šiuo metu Transporto lengvatų įstatyme numatytas nuolaidas papildo pačių savivaldybių ir vežėjų taikomos išimtys, tad suderinti visus šiuos kintamuosius vienoje platformoje – titaniškas darbas.

LKVA prezidentas taip pat neslepia, kad labiausiai neramina trys aspektai: techninis sudėtingumas, galima administracinė našta ir bene opiausias klausimas – pajamų pasidalijimas.

„Neramu, kad bus sudėtinga techninė sistema, problemiškas pajamų dalijimasis, nes tai visada yra sudėtingas klausimas – kokiu principu dalinti pajamas?“ – atvirai sako G. Nakutis.

Jis mini praktikoje dažnai taikomą „check-in/check-out“ metodą, kai keleivis pažymi bilietą įlipdamas ir išlipdamas, o sistema automatiškai apskaičiuoja kelionės kainą ir paskirsto pinigus vežėjams. Tačiau tokio modelio įdiegimas reikalauja ir technologijų, ir sudėtingų tarpusavio sutarimų.

Pasak G. Nakučio, kad sistema sulauktų sėkmės, ji privalo būti maksimaliai paprasta ir aiški galutiniam vartotojui. „Vienareikšmiškai – vieningo bilieto sistema turi būti kuo paprastesnė savo struktūra, kuo įvairesniu funkcionalumu ir lengvai suprantama keleiviui“, – pabrėžia jis.

Kas turi imtis lyderystės?

Ieškodama išeičių, Susisiekimo ministerija teigia vykdanti aktyvias diskusijas su viešojo transporto srities atstovais – savivaldybėmis, geležinkelių ir kelių transporto vežėjais. Jų metu išklausomos įžvalgos, įvardijami praktiniai iššūkiai ir aptariami siūlomi sprendimai, siekiant sukurti realiai įgyvendinamą ir visoms pusėms patogią sistemą.

„Susisiekimo ministerija šiuo metu aktyviai telkia rinkos dalyvius ir ieško sprendimų, kurie būtų pagrįsti bendradarbiavimu, tačiau esant poreikiui numatomi ir teisės aktų pakeitimai. Diskusijos su savivaldybėmis ir vežėjais jau vyksta – jų metu aiškinamasi lūkesčiai, įvardijami iššūkiai ir vertinamos galimybės integruotis į būsimą sistemą“, – rašoma ,inisterijos atsiųstame komentare.

Vis dėlto, G. Nakutis yra įsitikinęs, kad norint įgyvendinti tokio masto projektą reikia aiškios lyderystės.

„Šiuo metu Lietuvoje neturime ilgalaikės ir tvarios viešojo transporto plėtros strategijos. Pirmiausia turi būti susitarta ir dėl vieningo bilieto vizijos bei siektinų tikslų. Nuo to ir galėtume pradėti, vėliau paskirti instituciją, atsakingą už procesų valdymą, ir, žinoma, numatyti finansavimą“, – aiškina LKVA prezidentas.

Jis taip pat pabrėžia, kad sėkminga sistema yra kur kas daugiau nei bilietas. Svarbiausiu elementu jis laiko vieningą kelionių planavimo įrankį, kuris integruotų visų vežėjų duomenis realiuoju laiku.

„Vieningas bilietas nėra pats tikslas. Svarbu patogi ir visaapimanti kelionių planavimo galimybė, kurios paskutinis etapas – nusipirkti bilietą“, – teigia G. Nakutis.

Siekdama išsklaidyti dalį vežėjų baimių, ministerija ramina, kad neplanuoja revoliucijos ir nenori panaikinti jau veikiančių sistemų. Siūlomas sprendimas veiktų kaip nacionalinio lygmens papildymas, suteikiantis keleiviams alternatyvą planuoti sudėtines keliones.

Regionai iniciatyvos imasi patys

Kol nacionalinio sprendimo dėl vieningo viešojo transporto bilieto terminai skendi nežinioje, iniciatyvos imasi patys regionai. Druskininkų, Alytaus miesto bei rajono, Varėnos ir Lazdijų rajonų savivaldybės suvienijo jėgas bendram, beveik 1,3 mln. eurų vertės projektui, kuriuo siekiama sukurti regioninę elektroninio bilieto sistemą.

Planuojama, kad iki 2026 m. pavasario regione įdiegta sistema leis keleiviams atsiskaityti mobiliąja programėle, banko kortele, o moksleiviams – ir elektroniniu pažymėjimu.

Tuo metu nacionalinio bilieto įgyvendinimo perspektyva išlieka miglota. Susisiekimo ministerija konkrečių terminų prognozuoti nesiryžta ir pabrėžia, kad tai – ilgas procesas, reikalaujantis politinio sutarimo bei investicijų.

„Šiuo metu konkrečios datos dar negalime įvardyti, nes lygiagrečiai vyksta tiek teisėkūros peržiūra, tiek intensyvios diskusijos su viešojo transporto ir judumo paslaugų ekosistemos atstovais“, – priduria Ministerijos atstovai.