D. Trumpui iki kadencijos pabaigos sukaks 80 metų, o jo būklė akivaizdžiai negerėja: JAV prezidento kalba tampa vis labiau nesuprantamesnė, jis ne vietoje ir ne laiku bendrauja vulgariai ir dažnai vartoja necenzūrinius žodžius.
Tam tikra prasme jo ir taip ribotas žodynas toliau siaurėja, o kalba ir veiksmai tampa vis impulsyvesni.
Pasak kelių ekspertų, tai gali būti ankstyvos demencijos požymiai, kurie, kartu su jo asmenybe ir empatijos stoka, gali būti labai pavojinga kombinacija.
Pavyzdžiui, balandžio 11 d., penktadienį, D. Trumpas penkias valandas tikrinosi pas gydytojus. „Prezidento Trumpo kognityvinė ir fizinė sveikata yra puiki, jis visiškai tinkamas eiti vyriausiojo kariuomenės vado ir valstybės vadovo pareigas“, – po apžiūros pareiškė jo asmeninis gydytojas Seanas Barbabella.
D. Trumpas taip pat atliko Monrealio kognityvinį vertinimą (MoCA) ir surinko 30 balų iš 30 galimų. Tą vakarą, lėktuve „Air Force One“, jis apie tai pasigyrė ir žurnalistams: „Atsakiau teisingai į visus klausimus.“
Tuo tarpu viena po kitos žiniasklaidos priemonės pradėjo pranešinėti, kad JAV prezidentas „sėkmingai išlaikė kognityvinį testą“.
Problema ta, kad Monrealio kognityvinis vertinimas nėra klinikinis testas – tai yra pagrindinis atrankos klausimų rinkinys.
Visas testas telpa į vieną lapą, o jį užpildyti užtrunka apie dešimt minučių. Statistiniu požiūriu tai yra naudinga priemonė demencijai nustatyti bendrojoje populiacijoje. Tačiau šio testo nepakanka norint tinkamai įvertinti kognityvinius sutrikimus.
Nėra jokių požymių, kad D. Trumpo neseniai atliktas medicininis tyrimas apėmė tikrą kognityvinį testą, sakė amerikiečių psichiatrė Bandy Lee interviu žurnalui „The Insider“.
„Yra atvejų, kai žmogus dėvi „sveikumo kaukę“ ir atrodo visiškai funkcionalus, bet tai tik maskuotė“, – aiškino ji.
Daktarė B. Lee nuo 2017 m. daugiausiai dėmesio skiria D. Trumpo psichinei sveikatai, šia tema ji išleido tris knygas ir daugybę straipsnių.
Trumpo būklės blogėjimo požymiai
B. Lee teigia, jog pirmą kartą neurokognityvinių problemų požymių pas D. Trumpą pastebėjo dar 2017 m. ir kad nuo tada prezidento būklė nuolat blogėjo.
2024 m. Pasaulinė psichikos sveikatos koalicija, kuriai pirmininkauja daktarė B. Lee, paskelbė penkiasdešimties žinomų teismo psichiatrijos ekspertų, neuropsichologų ir demencijos specialistų pasirašytą pareiškimą.
Lapkričio 3 d. paskelbtame manifeste, pavadintame „Pareiškimas dėl kognityvinių gebėjimų nuosmukio prezidento rinkimuose“, išvardyti D. Trumpo būklės pablogėjimo simptomai: paprastesnė leksika, neišbaigti ir nesuprantami sakiniai, gramatinės klaidos ir parafazijos (kalbos sutrikimas, kai žmonės keičia, pertvarko ar iškraipo žodžius), netinkami ar neaiškūs teiginiai, nesusiję su realybe, ir „perseveracija“ – kompulsyvus tų pačių minčių ar idėjų kartojimas, neatsižvelgiant į kontekstą.
Kalbant apie parafazijas, kai kurie D. Trumpo išgalvoti žodžiai tapo itin populiariais dar per jo pirmąją kadenciją, pavyzdžiui, paslaptingas žodis „covfefe“, atsiradęs vėlyvą naktį „X“.
„Nepaisant nuolatinės neigiamos spaudos covfefe“, – rašė jis. Tikriausiai jis norėjo parašyti „coverage“ (liet. apimties). Šis pranešimas buvo ištrintas kitą rytą, bet „covfefe“ spėjo tapti itin populiariu, žodis pasirodė netgi protestų plakatuose ir reklaminėse kampanijose.
Trumpo išgalvoti žodžiai tapo populiarūs jo pirmosios kadencijos metu
Per praėjusių metų JAV prezidento rinkimus pasirodė naujų parafazijos pavyzdžių – kartu su mokslininkų komentarais. D. Trumpo ankstyvosios demencijos požymius pastebėjo ir Kornelio universiteto psichologijos vyresnysis lektorius Harry Segalis.
„Nerimą kelia tai, kaip sparčiai daugėja Trumpo keistų pasisakymų ir politinių sprendimų. Niujorko ekonomikos klubui jis pateikė tokį nesuprantamą atsakymą apie vaikų priežiūrą, kad net jo rėmėjai susirūpino... Per pastaruosius metus Trumpas rodė demencijos požymių, kuriuos liudija jo keista eisena, foneminė parafazija... ir žodžių bei sąvokų sudėtingumo mažėjimas. Šis ribotas gebėjimas paaiškina jo prastą pasirodymą debatuose.“
H. Segalis mano, kad būtent dėl to Trumpas atsisakė antrą kartą debatuoti su Kamala Harris ir jo kalbos tapdavo impulsyvesnės.
Psichologas Johnas Gartneris neseniai interviu sakė, kad surinko dešimtis prezidento žodinių klaidų pavyzdžių nuo jo grįžimo į pareigas: „Kai kas nors bando pasakyti žodį, išsako jo pirmą dalį, bet negali prisiminti likusios dalies, todėl turi baigti žodį arba sugalvoti kitą. Trumpas pasakys kažką panašaus į „mishiz“ vietoj „missiles“ (liet. raketos) arba „Chrishus“ vietoj „Christmas“ (liet. Kalėdos), nes negali užbaigti žodžio.“
J. Gartneris mano, kad žiniasklaida sąmoningai „valydavo“ Trumpo citatas, iškirpdama labiausiai beprasmiškas dalis. Tačiau tai, kad problema buvo matoma prieš aštuonerius metus, nereiškia, kad nuo tada ji nepasunkėjo.
Likus mėnesiui iki 2024 m. rinkimų, „The New York Times“ nusprendė išanalizuoti D. Trumpo viešus pasisakymus, kad pamatytų, kaip jie pasikeitė per metus.
Analizė parodė, kad 2024 m. jo mitingų kalbos tapo beveik dvigubai ilgesnės – vidutiniškai truko 82 minutes, palyginti su 45 minutėmis 2016 m. Jis taip pat 69 proc. dažniau vartojo necenzūrinius žodžius.
JAV prezidentas visada naudojo daugiau neigiamų nei teigiamų žodžių, bet 2016 m. neigiamų žodžių buvo tik 21 proc. daugiau nei teigiamų. 2024 m. šis skirtumas išaugo iki 31 proc.
Keletas laikraščio apklaustųjų, buvusių bendradarbių patvirtino, kad D. Trumpo kalbos stilius labai pasikeitė.
Pavyzdžiui, buvusi Baltųjų rūmų spaudos sekretorės pavaduotoja Sarah Matthews jo kalbėseną apibūdino taip: „Nemanau, kad kas nors laikė Trumpą puikiu oratoriumi, bet jo pastarosios kalbos tikrai atrodo mažiau nuoseklios.“
Medicinos naujienų portalas „STAT“ atliko savo tyrimus. 2017 m. jis palygino D. Trumpo kalbos modelius su jo viešais pasirodymais nuo 1980-ųjų.
Analizėje ekspertai nustatė, kad nuo 2017 m. D. Trumpo kalbos stilius dar labiau pablogėjo. „The Independent“ pranešė, kad „nors ekspertai pažymėjo, jog negali pateikti diagnozės neatlikę tyrimo, keli iš jų teigė, kad kai kurie buvusio prezidento kalbos stiliaus pokyčiai gali būti kognityvinių gebėjimų silpnėjimo požymiai“.
2024 m. vasarą tyrėjai palygino jo dabartinį stilių su pirmosios kadencijos kalbomis. „Ekspertai pastebėjo tolesnį D. Trumpo kalbos sudėtingumo nuosmukį, ir nors nė vienas iš jų nesakė, kad gali nustatyti diagnozę be tyrimo, kai kurie teigė, jog tam tikri jo kalbos modelių pokyčiai gali būti potencialūs kognityvinių funkcijų sutrikimo požymiai“, – rašė autoriai.
Trumpo psichopatijos testo rezultatai yra „pavojingai aukšti“
Tuo tarpu B. Lee mano, kad D. Trumpo kalbos problemos yra susijusios su jo atminties sutrikimais. Savo naujausioje knygoje, parašytoje kartu su 36 kitais psichikos sveikatos specialistais, B. Lee naudojo įrankį, žinomą kaip daktaro Hare psichopatijos kontrolinis sąrašas.
Jis vertina stebimus faktus – nuo empatijos trūkumo ir ankstyvų elgesio problemų iki realių ilgalaikių tikslų nebuvimo. Sąrašą užpildo gydytojas, remdamasis viešai žinoma informacija apie tiriamąjį asmenį.
Kiekvienas kriterijus vertinamas iki 2 balų, iš viso galima surinkti 40 balų. Paprastai psichopatija diagnozuojama, jei būna surinkta 30 ar daugiau balų.
Nuteisti nusikaltėliai paprastai surenka nuo 22 iki 24 balų, o vidutinis balas tarp bendrosios populiacijos yra 5–6. Trumpas surinko 36 balus, kuriuos B. Lee apibūdina kaip „pavojingai aukštus“.
B. Lee įspėja, kad situacija su laiku tik blogės, nes visi psichiniai simptomai yra biopsichosocialiniai, tai reiškia, kad juos įtakoja asmens socialinė aplinka. Pasak jos, didžiausią įtaką daro žmonės, esantys D. Trumpo aplinkoje.
Daktarė teigia, kad šiandien jis yra apsuptas pataikūnų, kurių pagrindinė funkcija yra stiprinti jo iliuzijas ir kartoti klaidingus įsitikinimus.
Trumpas traukia brutalius diktatorius, tokius kaip Putinas
Keista, bet D. Trumpas tikrai rūpinasi kitais žmonėmis, tačiau tik labai konkrečiais. Pasak B. Lee, jo polinkis į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir kitus autokratus turi gilias vidines šaknis.
Ji pažymi, jog nėra taip, kad „diktatoriai jį supranta“, bet tai, kad jie gali jam duoti tai, ko negali duoti paprasti žmonės: ribas ir struktūrą.
„Trumpas yra kitame vystymosi etape, kurį moralinėje psichologijoje vadiname „prieškonvenciniu“. Šiuo metu prezidentas turi galią nepaisyti jokių įstatymų, jokios ekspertų nuomonės ir jokio susirūpinimo dėl realybės, ir jis toliau priims vis daugiau ir daugiau savavališkų sprendimų, kurie atneš nelaimes – kol mes jo nesustabdysime iš išorės“, – pažymėjo daktarė.
Ir pridūrė: „Aš tai mačiau daugelio nusikaltėlių atveju: tiesą sakant, jie jaučiasi ramūs, kai jiems nustatomos ribos ir mes juos sulaikome, nes jie, kaip maži vaikai, iš tikrųjų bando išbandyti, ar tėvai juos sulaikys ir nukreips teisingu keliu. Štai kodėl Donaldas Trumpas traukia brutalius diktatorius, tokius kaip Vladimiras Putinas, kuriam jis liks ištikimas, nepaisant jo piktų ketinimų, nes ten jis jaučiasi saugus.“
B. Lee turi didelę patirtį dirbant su pavojingais nusikaltėliais ir gaujų lyderiais. Kaip teismo psichiatrė, ji daug metų dirbo su tokiais žmonėmis ir mato daug panašumų tarp gaujų elgesio ir dabartinio prezidento elgesio: jų kalba ir manipuliavimo metodai.
Kongresas jau yra svarstęs nušalinti Trumpą nuo pareigų dėl sveikatos problemų
2017 m. psichologas J. Gartneris įkūrė viešąją organizaciją „Duty to Warn“ (liet. „Pareiga įspėti“). Jis surinko daugiau nei 41 tūkst. profesionalų parašų, kurie tvirtino, kad D. Trumpas kenčia nuo rimtų psichikos sutrikimų.
2018 m. Kongresas jau diskutavo apie galimybę nušalinti D. Trumpą nuo valdžios dėl medicininių priežasčių. Formaliai tai galėjo būti padaryta pagal JAV Konstitucijos 25-ąjį pataisą, kuri buvo priimta po Johno F. Kennedy nužudymo, siekiant nustatyti valdžios perdavimo tvarką tuo atveju, jei prezidentas sunkiai susirgtų arba būtų pripažintas neveiksniu.
Tačiau nuo D. Trumpo ankstesnės kadencijos pabaigos amerikiečių visuomenė tapo labiau susiskaldžiusi. Pasak B. Lee, jos išvados iš pradžių atitiko ekspertų, įskaitant respublikonų rėmėjus, medicininį konsensusą. Tačiau realybė pasikeitė.
„Mes turėjome medicininį konsensusą – įskaitant respublikonų psichiatrus. Dabar, kai politika daro įtaką ar spaudimą beveik visoms sritims, matome, kad nemažai psichikos sveikatos specialistų nukrypsta nuo ankstesnio konsensuso. APA suteikė patogią išeitį, neteisingai pavadindama mūsų visuomeninės etinės atsakomybės (saugoti visuomenę) vengimą „etišku“, iškreipdama „Goldwaterio taisyklę“ pirmojo D. Trumpo prezidentavimo metu – tai reiškia būti politiškai šališku.“
Originalumas ar liga?
Borisas Zlotinas, amerikiečių išradėjas, verslininkas ir kūrybinio mąstymo instruktorius, D. Trumpą pirmiausia mato kaip novatorių. Jis net parašė knygą „Inventor Trump“ (liet. „Išradėjas Trumpas“), kurioje pateikia įvairių pavyzdžių, iliustruojančių šį prieštaringą prezidentą.
Pavyzdžiui, 2018 m. buvo išleistas vykdomasis įsakymas Nr. 13837, kuris leido JAV administracijai daryti spaudimą profesinėms sąjungoms. Tuo tarpu D. Trumpas apribojo laiką, kurį darbuotojai gali skirti profesinių sąjungų veiklai, nesusijusiai su jų tiesioginėmis darbo pareigomis.
„Tai, ką jis ir Vance‘as padarė su Zelenskiu Ovaliajame kabinete – aš jiems plojau atsistojęs. O kai D. Trumpas įvedė muitus, visos šalys susirinko pasikalbėti su juo. Jei jis būtų surengęs tuos susitikimus įprastais diplomatiniais kanalais, tai būtų užtrukę mėnesius“, – savo nuomone pasidalijo B. Zlotinas.
B. Zlotinas turi didelę MAGA kepurių kolekciją. Tačiau, kaip ir daugelis intelektualių D. Trumpo rėmėjų, jis atsiriboja nuo platesnio prezidento rinkėjų rato.
„Kad Trumpas meluoja – na, kas, be mūsų, tai pastebi? Nereikia rimtai vertinti nieko, ką jis sako. Pažiūrėkite, ką jis daro. Jis elgiasi drąsiai, žaidžia, kad laimėtų. Jam nerūpi niekas, išskyrus Amerikos rinkėjus. Jis puikiai supranta ir pažįsta Amerikos viduriniąją klasę. Tai, ką jis sako, šiems žmonėms neatrodo kvaila ar nesąmoninga“, – pažymėjo jis.
Žinoma, tai, kad D. Trumpas laimėjo du iš trijų paskutinių JAV prezidento rinkimų, gali atrodyti argumentas B. Zlotino naudai, kad prezidentas kognityviniu požiūriu elgiasi puikiai – bent jau jo rėmėjų akyse.
Tačiau B. Lee tai yra ženklas, kad D. Trumpo sutrikimas plinta. Ji apibūdina šį procesą savo 2024 m. knygoje „The Psychology of Trump Contagion“ (liet. „Trumpo užkrato psichologija“).
„Dabar mums gresia pavojus ne tik dėl nestabilaus individo, turinčio vienvaldę valdžią tūkstančiams termobranduolinių ginklų, galinčių daug kartų sunaikinti planetą, bet ir dėl visoje šalyje ir pasaulyje plintančių simptomų, dėl kurių didžioji dalis gyventojų prarado gebėjimą matyti, kad kažkas yra negerai“, – aiškino daktarė.
Vis dėlto ši išvada yra ginčytina. 2020 m. Kolorado tyrėjų komanda atliko tyrimą, kurio metu buvo nagrinėjama, kaip D. Trumpo rėmėjai ir priešininkai vertina jo asmenybę.
Jie iškėlė hipotezę, kad „dalyviai, balsavę už Trumpą, jo asmenybę vertins kaip mažiau disfunkcinę nei tie, kurie už jį nebalsavo“. Rezultatai buvo stulbinantys.
265 dalyviams buvo pateiktas klausimynas. Testas apėmė 70 teiginių, pvz., „Man žmonių ar gyvūnų kančios yra juokingos“, o atsakymai svyravo nuo „visiškai nesutinku“ iki „visiškai sutinku“.
Dalyviai žiūrėjo D. Trumpo rinkimų kampanijos reklamą, po to buvo paprašyti užpildyti anketą, tarsi atsakydami jo vardu.
Netikėtai, tiek respublikonai, tiek demokratai aukštai įvertino D. Trumpo bruožus, susijusius su sadistiniais, nacistiniais, antisocialiniais ir pasyviai agresyviais asmenybės sutrikimais.
Skirtumas buvo tame, kaip jie interpretavo rezultatus – vieni tai laikė įspėjamuoju ženklu, kiti vis dar nematė priežasties jo neremti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
