Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas antradienį paskelbė apie naują 615 mln. eurų vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai, kurio pristatymas bus pradėtas „kitą mėnesį“, siekiant padėti šiai šaliai atremti Rusijos visapusišką invaziją.
Madride surengtoje spaudos konferencijoje su Ispanijoje viešinčiu Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu P. Sanchezas sakė, kad apie 300 mln. eurų bus skirti „naujai gynybos įrangai“.
V. Zelenskis savo vizito metu dar susitiko su Ispanijos karaliumi Pilypu VI.
Rusija numušė 3 į Maskvą skridusius dronus: laikinai sustojo oro uostų veikla
Rusijos oro gynyba antradienį numušė tris į sostinę Maskvą skridusius Ukrainos bepiločius orlaivius, pareiškė miesto meras, kurį cituoja agentūra „Reuters“.
Zelenskis susitiko su Ispanijos karaliumi
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Sarsuelos karališkojoje rezidencijoje susitiko su Ispanijos karaliumi Pilypu VI. Kaip informuoja agentūra „Ukrinform“, apie tai pranešama straipsnyje, kuris buvo paskelbtas Ukrainos prezidento internetinėje svetainėje.
„Valstybės vadovas padėkojo Ispanijai už nuoširdžią paramą Ukrainai mūsų kovoje su Rusijos agresija – už karinę pagalbą ir šiltą požiūrį į ukrainiečius, kurie šioje šalyje rado laikiną prieglobstį“, – rašoma pranešime.
V. Zelenskis po susitikimo su Ispanijos monarchu pareiškė, kad vertina visą Ukrainai suteiktą paramą.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, V. Zelenskis Ispanijoje susitiko su ginklų ir gynybos įrangos gamintojais. Trečiadienį Ukrainos lyderis planuoja lankytis Turkijoje.
Taiklus Ukrainos smūgis: ATACMS raketos pataikė į Rusijos karinius objektus
Ukrainos pajėgos smogė taikliai: Ukrainos Generalinis štabas pranešė apie sėkmingą ATACMS raketų panaudojimą prieš Rusijos karinius objektus, pabrėždamas augantį Kyjivo ryžtą gintis nuo nuolatinių išpuolių.
Apie tai, „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
„Tai reikšmingas įvykis, pabrėžiantis Ukrainos tvirtą pasiryžimą ginti savo suverenumą. Nepaisant nuolatinių Rusijos puolimų, ukrainiečiai išlieka tvirti ir demonstruoja ryžtą atkakliai bei nuosekliai ginti savo Tėvynę“, – pažymima pranešime.
Pabrėžiama, kad ilgojo nuotolio ginkluotės, ypač ATACMS kompleksų, naudojimas bus tęsiamas.
Ukrainos elgesio su karo belaisviais štabas: Rusija okupuotose teritorijose mobilizavo 46 tūkst. ukrainiečių
Rusija laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose priverstinai mobilizavo 46 tūkst. 327 ukrainiečius, konferencijoje „Crimea Global. Understanding Ukraine through the South“ pranešė Ukrainos koordinacinio elgesio su karo belaisviais štabo sekretorius Dmytro Usovas.
„Nustatėme, kad okupuotose teritorijose, aneksuotame Kryme, buvo priverstinai mobilizuoti 46 tūkst. 327 mūsų piliečiai. Šie žmonės kovoja prieš mus“, – sakė jis.
Pasak koordinacinio štabo, Donecko srityje rusai mobilizavo 5 tūkst. 368 ukrainiečius, Luhansko srityje – 4 tūkst. 650, Zaporižios srityje – 560, o Chersono srityje – 478. Tuo metu Kryme buvo mobilizuoti 35 tūkst. 272 asmenys, o Sevastopolyje – dar 5 tūkst. 368. Ši mobilizacijos statistika apima laikotarpį nuo 2022 m. vasario iki 2025 m. liepos. Duomenis gavo Ukrainos karinė žvalgyba, o Rusijos pusė juos patvirtino, pažymėjo D. Usovas.
Anot jo, 16 proc. Ukrainos karo belaisvių stovyklose laikomų asmenų yra Ukrainos piliečiai, 6 proc. iš jų yra iš Krymo. Koordinacinio štabo sekretorius taip pat informavo, kad Aukščiausiajai Radai bus pateikti įstatymų pakeitimai, kuriais būtų uždrausta per belaisvių mainus į Rusiją grąžinti ukrainiečius iš laikinai okupuotų teritorijų.
„Turime priimti teisingą sprendimą, kai Rusijos pusė pareikalaus juos iškeisti, nes ukrainiečiai keičiami į ukrainiečius. Turime daryti viską, kad užtikrintume, jog jie negrįžtų į Rusiją, o liktų Ukrainoje“, – akcentavo D.Usovas.
Vokietijos ekspertas: štai ką Putinas prarastų, jei smogtų branduoliniu ginklu
Rusija tikriausiai nedrįs panaudoti branduolinių ginklų prieš NATO ar Ukrainą, nes žino, kad atsakas bus itin skausmingas.
Apie tai komentare „Ukrinform“ kalbėjo Vokietijos užsienio reikalų tarybos (DGAP) Rytų Europos, Rusijos ir Centrinės Azijos tvarkos ir valdymo tyrimų centro mokslo darbuotojas Karlas Heinzas Kampas.
Kremlius pateikė atsakymą į Lenkijos kaltinimus, kad jis yra atsakingas už savaitgalį įvykusį sprogimą geležinkelio linijoje, skelbia „Sky News“.
Lenkijos premjeras: šalis nustatė 2 asmenis, atsakingus už išpuolius geležinkeliuose
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas teigia, kad šalis nustatė du asmenis, kurie, jos manymu, yra atsakingi už įvykdytus sabotažus geležinkelio linijose.
Rusai negali pralaužti Pokrovsko gynybos: Ukraina atskleidė detales
Rusų pasirodymas užfiksuotas į šiaurę nuo Pokrovsko: keli Rusijos pėstininkai bandė įsiveržti ir įsitvirtinti viename iš žemės ūkio objektų, bet kariai buvo sunaikinti. Apie tai pranešė 7-asis DŠV korpusas savo „Telegram“ kanale.
„Kadangi neįmanoma pralaužti Pokrovsko gynybos ir panaudoti miesto kaip atsparos taško šiam planui įgyvendinti, rusai bando apeiti miestą“, – teigiama pranešime.
Tuo tarpu, pagal 7-ojo korpuso duomenis, Pokrovske daugėja šaulių kovų ir didėja priešo nuostoliai dėl tiesioginės ugnies: nuo mėnesio pradžios gynybos pajėgos mieste likvidavo 314 rusų, dar 71 – sužeistas.
7-asis DŠV korpusas pranešė, kad tuo pačiu metu priešas toliau be rezultatų bando įsiveržti į Myrnohradą: „Pastarosiomis dienomis Myrnohrade Ukrainos kariai sunaikino Rusijos karių grupę.“
Rumunija iš dalies atšaukė evakuacijos įsakymą po Rusijos dronų atakos Pietų Ukrainoje
200 vieno Rumunijos kaimo gyventojų, kurie buvo evakuoti po Rusijos dronų smūgio Ukrainoje kitoje Dunojaus pusėje, gali grįžti namo, antradienį paskelbė pareigūnai.
Dviejų kaimų evakuacija – pirmoji Rumunijoje dėl Rusijos karo prieš Ukrainą – buvo vykdoma po Rusijos pirmadienio nakties dronų atakos Pietų Ukrainoje, per kurią užsidegė laivas, gabenęs suskystintas naftos dujas.
Maskva nuo 2022-ųjų, kai pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ne kartą atakavo prie Dunojaus upės esančius Ukrainos uostus, o kaimyninėje Rumunijoje dėl to būdavo skelbiamas pavojus.
„Po rizikos analizės ir gavus informacijos iš kolegų ukrainiečių buvo priimtas sprendimas atšaukti evakuacijos įsakymą Čatalkiojo kaimui“, – antradienį paskelbė gelbėjimo tarnybos.
Tačiau nurodoma, kad ukrainiečių gelbėjimo tarnybos vis dar gesina gaisrą laive, pildami ant jo vandenį iš kito laivo, atsiųsto į Izmajilo uostą.
Tai reiškia, kad evakuacijos įsakymas tebegalioja kitam Rumunijos kaimui – Plauru, kur rizika išlieka didelė. Iš šio kaimo buvo evakuota 15 žmonių.
Prieš evakuaciją Plauru gyventojai į savo mobiliuosius telefonus gavo įspėjimus apie krintančių skeveldrų pavojų.
Anot rumunų Gynybos ministerijos, „neužfiksuota jokių neteisėtų įsibrovimų į nacionalinę oro erdvę“ po to, kai „Rusijos Federacijos pajėgos (pirmadienio) naktį atakavo Ukrainos teritorijas netoli upės sienos su Rumunija“.
Rumunijos užsienio reikalų ministerija penktadienį paskelbė iškvietusi Rusijos ambasadorių dėl lapkričio 11-osios naktį šioje NATO šalies teritorijoje nukritusių drono nuolaužų.
„Jam buvo pateikti apčiuopiami, išsamūs ir tvirti įrodymai apie Rumunijos oro erdvės pažeidimą, kurį padarė Rusijos karinėms pajėgoms priklausantis bepilotis orlaivis“, – teigiama pranešime spaudai.
Rusijos ambasada Bukarešte iškvietimą pavadino „teatriniu įvykiu“, paneigdama „bet kokias spėliones apie tariamą tyčinį Rumunijos teritorinio vientisumo pažeidimą ir bet kokias Rusijos keliamas grėsmes jos saugumui“.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 101 rusų droną
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 101 rusų droną, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo pirmadienio 20.00 val. rusai paleido į Ukrainą 114 dronų – apie 70 Shahed“, taip pat bepiločių „Gerbera“ bei kitų tipo imitacinių dronų. Paleistos ir keturios balistinės raketos „Iskander M“.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Antradienio duomenimis, šiauriniuose, pietiniuose ir rytiniuose Ukrainos regionuose numuštas arba neutralizuotas 101 dronas.
Registruoti keturių raketų ir 13 dronų smūgiai 15 vietų.
Kremlius kaip karo kurstymą pasmerkė Prancūzijos ir Ukrainos susitarimą dėl naikintuvų
Antradienį Rusija pasmerkė Prancūzijos pasirašytą susitarimą, pagal kurį Ukraina galėtų įsigyti iki 100 naikintuvų „Rafale“, pavadinusi jį karo kurstymu.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį, per V. Zelenskio vizitą Paryžiuje, pasirašė ketinimų protokolą, numatantį būsimus ginklų tiekimus.
„Paryžius jokiu būdu neprisideda prie taikos, o veikiau kursto militaristines ir karą palaikančias nuotaikas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Prancūzija tiekia Kyjivui naikintuvus „Mirage“, bet iki šiol nebuvo jokių kalbų apie tai, kad Ukraina įsigytų „Rafale“ – labiausiai vertinamus Prancūzijos kovinės aviacijos naikintuvus.
Per visą karą Rusija kritikuoja NATO šalis už ginklų tiekimą Ukrainai ir teigia, jog tai neturi jokios įtakos mūšio lauke.
„Kad ir kokie lėktuvai būtų parduoti Kyjivo režimui, tai nepakeis padėties fronto linijose ir negali pakeisti dinamikos“, – antradienį sakė D. Peskovas.
Kremlius sako nesiųsiąs į Turkiją savo atstovų per Ukrainos prezidento vizitą
Rusija pareiškė, kad trečiadienį nesiųs savo pareigūnų į Turkiją, kur su vizitu lankysis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pareiškęs, kad nori atgaivinti diplomatines pastangas užbaigti karą.
„Ne, rytoj Turkijoje nebus Rusijos atstovo“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Mirties zona plečiasi: fronto linijas ištirpdę dronai naikina viską
Karas Ukrainoje tikrai nebeprimena Pirmojo pasaulinio karo vaizdų. Nesibaigiančių apkasų linijos išnyko – jas pakeitė pilka mirties zona, kurios plotis siekia iki 20 kilometrų, o joje karaliauja dronai, medžiojantys kareivius ir visiškai naikinantys logistikos grandines, rašoma portale „Politico“ publikuotame straipsnyje, kurio ištraukas cituoja naujienų agentūra „Unian“
Danguje virš fronto nuolat dūzgia žvalgybiniai, koviniai ir „miegantys“ dronai, kurie aktyvuojami, kai netoliese pasirodo technika ar žmonės. Ukrainiečių ir rusų dronai kovoja tarpusavyje, vieni kitų pilotų užnugaryje ieškodami už dešimčių kilometrų nuo fronto linijos. Dronai mato beveik viską – ir iškart nukreipia ugnį.
Frontas be linijų
Ukrainiečių karininkai sako, kad tai, kas vyksta dabar, yra būtent dronų karas.
„Mes perėjome prie dronų karo prieš dronus, – teigia Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas ir buvęs karo lauko vadas pulkininkas Pavelas Palisa. – Dronai dabar gali rengti pasalas, neutralizuoti priešo logistiką ir sutrikdyti tiekimo sistemas. Be to, jiems atsiradus tapo sunkiau išlaikyti pozicijas: jei jus aptiks, visa toje teritorijoje esanti ginkluotė iš karto puls jus naikinti“.
Susiformavo gili „pilkoji zona“ – teritorija tarp pozicijų, kur Rusijos grupės slapstosi, manevruoja ir laukia progos pulti.
Svarbiu veiksniu tapo ir oro sąlygos: rūkas ir lietus atveria priešui galimybes prasiveržti, kaip tai įvyko Pokrovske ir Zaporižios bei Dnipropetrovsko kryptyse.
Logistika – ant kracho ribos
Karių rotaciją ir aprūpinimą dronai praktiškai paverčia niekais.
„Rotacijos metu žūsta dauguma karių. Transporto priemonės negali prisiartinti arčiau nei per 5–6 km. Likusią kelio dalį kariams tenka įveikti pėsčiomis, slepiantis nuo priešo dronų su sumontuotomis kameromis“, – sako pulkininkas Vladislavas Vološinas.
Vadai būna priversti savaitėmis laikyti savo dalinius be darbo. Tai kenkia kovinei dvasiai.
„Pėstininkas, urve praleidęs 60–165 dienas, ten daugiau nebegrįš“, – pabrėžia analitikas Nikolajus Beleskovas.
Dronai taikosi ir į medikus
Padėtis gelbstint sužeistuosius taip pat yra dramatiška. Norint apsaugoti juos nuo rizikos, medicinos punktai perkeliami toliau, evakuacija kartais užtrunka keletą dienų ar savaičių. Dėl dronų karo medikai yra priversti naudotis telemedicina.
„Mokome karius užsidėti turniketą, naudodami vaizdo įrašus ir dronus „Mavic“, – pasakojo anesteziologė Darija iš „Da Vinčio vilkų“ būrio.
Sužeistiesiems neretai tenka iki evakuacijos vietos šliaužti keletą kilometrų. Priešo dronai tyko net šarvuotųjų transporto priemonių, o jų veikimo nuotolis siekia 20–40 km.
Rusija sistemingai plečia šią „mirties zoną“, tikslingais smūgiais išlygindama slėptuves, kad Ukrainos kariams neliktų kur pasislėpti.
Dronų operatoriai dabar patys atsidūrė taikiklyje. „10 kilometrų zonoje be šratinio šautuvo parūkyti jau nebeišeisi“, – paaiškino karys pravarde „Kapoklė“.
Greitų sprendimų nėra
Nusistovėjusios naujojo kovų formato doktrinos nėra. Ukraina ir Rusija ją faktiškai kuria spontaniškai. Fronto linija nyksta, ryšiai nutrūksta, o dėl žmonių stygiaus priekinėse linijose tampa sunkiau užtikrinti gynybą.
„Taip sukuriamas lėtų spaustuvų receptas, kuris leidžia Rusijai slinkti į priekį“, – įspėja N. Beleskovas.
Per Rusijos dronų smūgį Černihivui žuvo dvi moterys
Per Rusijos dronų smūgį Horodnios mieste Ukrainos Černihivo srityje naktį į antradienį žuvo dvi moterys. Tai tinkle „Telegram“ pranešė regiono administracijos vadovas Viačeslavas Čausas.
„Per naktinę ataką Horodnioje žuvo dvi mieste gyvenusios 75 ir 72 metų amžiaus civilės“, – teigiama įraše.
Anot V. Čauso, rusai vidurnaktį atakavo miestą koviniais dronais. Yra apgadintų namų. Smogta ir neveikiančios įmonės pastatui.
Smūgių vietose kilo gaisrai, kuriuos užgesino ugniagesiai. Iš viso praėjusią parą Černihivo srityje registruoti 23 sprogimai.
Po korupcijos skandalo – spaudimas Zelenskiui: raginama atleisti artimiausią bendražygį
Po rezonansinio Ukrainos nacionalinio antikorupcinio biurotyrimo „Midas“ pagrindiniai valdžios atstovai, artimi prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, raginą jį atleisti savo kanceliarijos vadovą Andrijų Jermaką, rašo „Ukrainska Pravda“.
Nurodoma, kad pastarąją savaitę V. Zelenskis susitiko su svarbiausiais valdžios komandos nariais, norėdamas priimti sprendimą, kuris leistų stabilizuoti padėtį po to, kai buvo paskelbtas tyrimas dėl korupcijos energetikos sektoriuje.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
Trečiadienį – Zelenskio ir Witkoffo susitikimas: ko sieks Ukraina?
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad trečiadienį lankysis Turkijoje, siekdamas atgaivinti taikos derybas ir atkurti keitimąsi karo belaisviais su Rusija.
„Ruošiamės atgaivinti derybas ir parengėme sprendimus, kuriuos pasiūlysime savo partneriams“, – antradienį socialiniuose tinkluose pareiškė V. Zelenskis.
„Taip pat siekiame atkurti keitimąsi karo belaisviais ir sugrąžinti mūsų karo belaisvius namo“, – pridūrė jis.
Tuo tarpu naujienų agentūra „Reuters“, remdamasis savo šaltiniais, skelbia, kad trečiadienį į Turkiją vyksta JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas. Anot „Reuters“, jo užduotis – susitikti su V. Zelenskiu.
Volodymyras Zelenskis lankysis Turkijoje, teigia sieksiantis atgaivinti taikos derybas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad trečiadienį lankysis Turkijoje, siekdamas atgaivinti taikos derybas ir atkurti keitimąsi karo belaisviais su Rusija.
„Ruošiamės atgaivinti derybas ir parengėme sprendimus, kuriuos pasiūlysime savo partneriams“, – antradienį socialiniuose tinkluose pareiškė V. Zelenskis.
„Taip pat siekiame atkurti keitimąsi karo belaisviais ir sugrąžinti mūsų karo belaisvius namo“, – pridūrė jis.
Po sabotažų Lenkijoje – kariuomenės vado reakcija: įspėja apie galimą puolimą
Lenkijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Wieslawas Kukula pareiškė, kad šalis yra „prieškario stadijoje“ ir įspėjo apie galimą puolimą, rašo „The Moscow Times“.
Pasak jo, specialiųjų tarnybų užfiksuoti sabotažai ir kibernetiniai išpuoliai yra skirti pakenkti piliečių pasitikėjimui valstybės institucijomis ir sudaryti palankias sąlygas galimam puolimui.
Daugiau skaitykite čia.
Dnipre – masinė dronų ataka: sužeisti du žmonės, visame mieste liepsnoja gaisrai
Dnipro mieste antradienį, lapkričio 18 d., per masinį naktinį dronų antskrydį buvo sužeista 59-erių metų moteris ir 67-erių metų vyras.
Apie tai pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Vladyslavas Haivanenko.
Jo teigimu, abu sužeistieji paguldyti į ligoninę, jų būklė patenkinama.
Visame mieste kilo keletas gaisrų. Buvo apgadintas dviejų aukštų žiniasklaidos pastatas, transporto įmonė, privati įmonė, administracinis pastatas, degalinė, parduotuvės ir kioskai, maitinimo įstaiga, įvairios infrastruktūros objektai, šeši daugiabučiai namai, garažai, daugiau nei 20 automobilių.
Dnipro rajono Novooleksandrivkos bendruomenėje gaisras kilo privačiame namų ūkyje. Infrastruktūros objektų buvo apgadinta ir Samarivkos bei Pavlohrado rajonuose.
Nikopolio rajone Rusijos pajėgos surengė išpuolį naudodamos dronus su sumontuotomis pirmojo asmens vaizdo kameromis ir artilerijos sviediniais apšaudė Nikopolio, Pokrovskės ir Červonohryhorivkos bendruomenes.
Oro gynybos pajėgos sunaikino 33 dronus.
Kaip pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, nuo rusų smūgių Dnipro mieste nukentėjo geležinkelio stotis, dėl to vėluoja į Lenkiją vykstantys traukiniai.
Ukraina neigia, kad buvęs gynybos ministras Umerovas pabėgo iš šalies
Kilus korupcijos skandalui, Ukrainos vadovybė paneigė spėliones, kad buvęs gynybos ministras Rustemas Umerovas galimai pabėgo iš šalies.
„Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos sekretorius (Rustemas Umerovas) yra planuotoje komandiruotėje ir šiandien dirba Jungtinėse Amerikos Valstijose“, – pirmadienį socialiniuose tinkluose rašė Kovos su dezinformacija centras.
R. Umerovas esą nuolat palaiko kontaktą su šalies vadovybe ir dalyvauja darbo susitikimuose, kurių tikslas yra stiprinti tarptautinę paramą Ukrainai.
R. Umerovas praėjusios savaitės antradienį informavo apie komandiruotę į Turkiją ir Artimuosius Rytus. Esą būta pokalbių Stambule, Katare ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, per kuriuos tartasi dėl naujo apsikeitimo kaliniais su Rusija.
Buvusio ministro išvykimas sutapo su žinia apie korupcijos skandalą Ukrainos energetikos sektoriuje. Be to, opozicijos parlamentaro Oleksijaus Hončarenkos duomenimis, R. Umerovas pratęsė savo komandiruotę nuo sekmadienio iki trečiadienio. Parlamentarė Marijana Besuhla tinkle „Telegram“ klausė: „Grįš R. Umerovas į Ukrainą ar ne?“
Prieš tai kovos su korupcija aktyvistai spėliojo, kad R. Umerovas paliko šalį dėl atskleisto kyšininkavimo skandalo.
Artimas prezidento Volodymyro Zelenskio patikėtinis Tymuras Mindičius jau pabėgo į užsienį. Teigiama, kad baudžiamojo persekiojimo institucijos turi informacijos ir apie kyšininkavimą gynybos sektoriuje. R. Umerovas nuo 2023 m. rugsėjo iki 2025 m. liepos buvo gynybos ministras. Jo vardas taip pat paminėtas skandale.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 960 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. lapkričio 18 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 160 380 karių, iš kurių 960 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 355 rusų tankus, 23 594 šarvuotąsias kovos mašinas, 34 499 artilerijos sistemas (+13), 1 545 raketų paleidimo sistemas (+1), 1 247 oro gynybos sistemas (+1), 428 karo lėktuvus, 347 sraigtasparnius, 81 793 nepilotuojamuosius orlaivius (+293), 3 940 kruizinių raketų, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 67 579 transporto priemones ir kuro cisternas (+43), 4 tūkst. specialiosios įrangos vienetų.
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Rusijos Omsko srityje sprogo dujotiekis: kilo milžiniškas gaisras
Antradienio rytą Rusijos Omsko srityje sprogo dujotiekis. Po sprogimo kilo galingas gaisras, pranešama Rusijos „Telegram“ kanaluose. Apie tai informavo ir Omsko srities gubernatorius Vitalijus Chocenko.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
Trumpas remia naujas sankcijas Rusijai, tačiau yra viena sąlyga
JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pasirengęs pasirašyti įstatymą dėl naujų sankcijų Rusijai, tačiau su sąlyga, kad būtent pačiam D. Trumpui teks teisė priimti galutinį sprendimą dėl šių priemonių, rašo „RBC-Ukraine“, remdamasi agentūra „Reuters“.
„Jis jį pasirašys. Jis apie tai pranešė vakar vakare“, – agentūrai sakė aukštas Baltųjų rūmų pareigūnas.
Tačiau jis pridūrė, kad Baltieji rūmai reikalaus konkrečių formuluočių, kurios užtikrintų, kad D. Trumpas išlaikys kontrolę dėl sankcijų.
„Baltiesiems rūmams ir prezidentui visada buvo svarbu, kad sankcijų pakete būtų nuostata, garantuojanti prezidentui teisę priimti galutinį sprendimą dėl sankcijų. Todėl, jei tai bus įtraukta, manau, prezidentas pasirašys įstatymo projektą“, – aiškino pareigūnas.
Taip pat jis pridūrė, kad Baltieji rūmai toliau derasi su Rusija dėl karo Ukrainoje nutraukimo.
„Mes, be abejo, vis dar dirbame šiuo klausimu. Tiesiog tai nebuvo naujienų centre, nes pas mus ir taip daug visko vyksta“, – apibendrino „Reuters“ šaltinis.
Kas buvo prieš tai
Primename, kad D. Trumpas sekmadienį pareiškė, kad respublikonai rengia įstatymo projektą, pagal kurį JAV įves sankcijas bet kuriai šaliai, kuri vykdo verslą su Rusija. Apie tai pranešė „Bloomberg“.
„Respublikonai teikia įstatymo projektą, kuris numato labai griežtas sankcijas ir pan. bet kuriai šaliai, kuri vykdo verslą su Rusija“, – žurnalistams pareiškė D. Trumpas.
Komentuodamas šią iniciatyvą, D. Trumpas pabrėžė, kad jam „tinka“ Senato siūlomas įstatymo projektas, o tai yra aiškiausias įrodymas, kad JAV prezidentas palaikys pastangas nutraukti finansavimą Maskvai, pabrėžia leidinys.
„Jie gali įtraukti Iraną į šį sąrašą“, – pabrėžė D. Trumpas.
„Reuters“ patikslina, kad įstatymo projekto iniciatoriai buvo respublikonai senatorius Lindsey Grahamas ir JAV atstovas Brianas Fitzpatrickas. Be to, priemonės bus taikomos, visų pirma, šalims, kurios perka eksportuojamus Rusijos energijos išteklius.
Agentūra pridūrė, kad Trumpo komentarai gali atverti kelią įstatymo projekto tęsimui JAV Kongrese.
Pažymėtina, kad vakar L. Grahamas patvirtino, kad JAV rengia naują dvipartinį įstatymo projektą dėl sankcijų Rusijai sugriežtinimo. Jis socialiniuose tinkluose parašė, kad jį patvirtino D. Trumpas.
Pasak respublikono, dokumentas numato prezidento įgaliojimų išplėtimą antrinių sankcijų klausimu.
„Įstatymo projektas leidžia JAV prezidentui savo nuožiūra taikyti antrines sankcijas ir tarifus šalims, kurios toliau perka pigią rusišką naftą ir dujas, taip remdamos Putino karinę mašiną“, – rašė L. Grahamas.
Jis pabrėžė, kad naujos priemonės suteiktų D. Trumpui daugiau įrankių daryti spaudimą Kremliui ir skatinti Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną pradėti taikos derybas.
Be to, L. Grahamas taip pat patvirtino, kad naujos priemonės bus taikomos ne tik Rusijai, bet ir Iranui.
Rusų raketa rytų Ukrainoje pražudė paauglę
Ukrainos rytinėje Charkivo srityje per Rusijos raketų ataką žuvo paauglė ir buvo sužeisti mažiausiai devyni žmonės, antradienį pranešė srities gubernatorius.
Pastaraisiais mėnesiais Maskva kasdien intensyvina dronų ir raketų atakas, nukreiptas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, ir prieš žiemą smogė daugeliui civilinių objektų.
„Ligoninėje mirė 17-metė mergina, kuri buvo sunkiai sužeista per raketų ataką Berestyno mieste“, – platformoje „Telegram“ paskelbė Charkivo gubernatorius Olehas Synjehubovas.
„Pirminiais duomenimis, sužeisti devyni žmonės, tarp jų 16-metis berniukas“, – pridūrė jis, sakydamas, kad įvykio vietoje dirba gelbėjimo pajėgos.
Kaimyninėje Dnipropetrovsko srityje gubernatorius sakė, kad Dnipro mieste po dronų atakos kilo gaisrai, tačiau nepateikė jokios informacijos apie galimas aukas.
„Dnipro mieste ir rajone dėl bepiločio orlaivio atakos kilo gaisrai“, – sakė Vladyslavas Haivanenka.
Pirmadienį per Rusijos aviacijos smūgius žuvo penki žmonės ir buvo sunaikintas vaikų darželis Rytų Ukrainoje.
Trys žmonės žuvo per smūgį į gyvenamąjį rajoną Balaklijoje, Charkivo srities fronto mieste, pranešė Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Per kitą Rusijos smūgį Dnipropetrovsko srityje žuvo du civiliai, sakė gubernatorius.
Pastarasis smūgis surengtas po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis pasirašė susitarimą, pagal kurį Kyjivas įsigis apie 100 naikintuvų ir kitos technikos, įskaitant dronus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
„Mums dabar nėra lengva“: Ukrainos generolas atskleidė, ko reikia skubiai imtis
Ukrainos nacionalinės gvardijos vadas generolas Oleksandras Pivnenko perspėja – artėjant žiemai ir Rusijai keičiant taktiką, Ukraina turi skubiai prisitaikyti. Anot jo, vienintelis kelias sustabdyti okupantų veržimąsi – agresyviai plėsti dronų naudojimą ir pertvarkyti gynybos veiksmus, nes „stovėti vietoje – ne išeitis“, rašo UNIAN.
Artėjant žiemai ir Rusijos kariuomenei prisitaikant prie naujų veikimo būdų, Ukrainos kariuomenė turi dar labiau paspartinti technologinių inovacijų diegimą. Taip pareiškė Ukrainos nacionalinės gvardijos vadas generolas O. Pivnenko.
Pasak jo, fronto linija turi būti užtvindyta dideliu skaičiumi dronų, kad būtų sustabdyti Maskvos teritoriniai užkariavimai.
Jis teigia, kad Rusija išlaiko kiekybinį pranašumą po beveik ketverių metų karo Ukrainoje, tačiau pagrindinėse kovos zonose Kyjivas ir Maskva dronų skaičiumi yra panašiai pajėgūs.
„Mums dabar nėra lengva. Manau, kad ir toliau bus sunku... dėl purvo bus sunkiau judėti“, – sakė O. Pivnenko interviu metu „Reuters“.
Pažymima, kad vėlyvas ruduo ir žiemos pradžia tradiciškai yra sudėtingi abiem armijoms: drėgnu oru sunku judėti laukuose ir keliuose. Tik smarkiai atšalus žemė sukietėja ir pagerėja manevringumas.
Gynėjas pridūrė: „Mums reikia veiksmingiau stabdyti priešą, kai jis artėja pėsčiomis, kad jis neprasiskverbtų ir nepraleistume jo. Jei vykdysime šias užduotis didesniu fronto linijos tankumu, o priešas prasiskverbs mažiau giliai, tai mums bus palankiau.“
Pasak Pivnenkos, karo veiksmų pobūdis radikaliai pasikeitė. Rusijos kariai, siekdami pagreitinti puolimą Pokrovske, pakeitė taktiką ir į miestą veržėsi mažomis grupėmis. Per kelias savaites jie veikė keliuose miesto rajonuose, naudodami dronus priešo pozicijų uždengimui, aptikimui ir puolimui.
Generolas mano, kad siekiant kompensuoti karių trūkumą, leidusį priešui pralaužti gynybos linijas, Ukraina turi greitai išnaudoti technologinius ir taktinius pokyčius.
Vienas iš būdų tai padaryti – gerinti dronų naudojimo „sluoksnių“ koordinavimą, kad arčiau kontaktinės linijos dirbantys operatoriai nekonkuruotų ir nedubliuotų toliau veikiančiųjų funkcijų.
„Turime tai organizuoti pagal lygmenis: kad vienas padalinys užsiimtų vienu dalyku, o kitas – kitu. Ir kad netrukdytume vieni kitiems“, – teigė jis.
„Karas, šiuolaikinis karas, reikalauja iš mūsų didelio lankstumo ir prisitaikymo, ir tai veikia. Stovėti vietoje – ne išeitis. Veik arba neveik“, – pabrėžė jis.
Generolas mano, kad reformos sustiprins Ukrainos gynybą, pagerindamos valdymą, vadovavimą ir koordinavimą, taip pat prisidės prie jaunų, kovos patirties turinčių karių paaukštinimo.
„Jauni vadai yra ryžtingesni: mažiau patyrę, bet tikslesni savo veiksmuose ir labiau siekiantys pakeisti bendrą situaciją. Būtent į pokyčius ir sutelktas jų dėmesys“, – pridūrė O. Pivnenko.