Rusijoje sulaikytas prancūzų dviratininkas kalėjime bus laikomas toliau
Rusijos teismas antradienį nurodė, kad prancūzų dviratininkas, sulaikytas per tarpžemyninę kelionę, toliau bus laikomas kalėjime bent iki lapkričio 3 dienos, pranešė jo advokatas naujienų agentūrai AFP.
44 metų Sofiane'as Sehili (Sofjanas Sehili) rugsėjo pradžioje buvo sulaikytas prie Rusijos ir Kinijos sienos, kai bandė pasiekti greičiausios kelionės dviračiu iš Lisabonos į Vladivostoką rekordą.
Jis turėjo galiojančią elektroninę vizą, bet, kaip teigiama, bandė kirsti sieną perėjoje, skirtoje tik Rusijos ir Kinijos piliečiams, o paskui – kitoje perėjoje, kur sienos negalima kirsti pėsčiomis, AFP sakė vienas rusų pareigūnas.
Rusijos Tolimųjų Rytų Primorės krašto teismas pratęsė jo kardomąjį kalinimą bent iki lapkričio 3-osios, AFP sakė jo advokatė Ala Kušnir.
„Aš tikrai pateiksiu skundą“ dėl kalinimo pratęsimo, pridūrė ji.
Vakarų šalys kaltina Maskvą įkaitų ėmimu – jų šalių piliečių sulaikymu pagal nepagrįstus kaltinimus, siekiant juos iškeisti į Vakaruose sulaikytus rusus.
S. Sehili yra vienas iš kelių vakariečių, kurie buvo sulaikyti Rusijoje nuo 2022 metų, kai Maskva pradėjo invaziją į Ukrainą.
Rusijos „naujovė“ fronte: kariai grįžta ant žirgų
Rusijos kariuomenė, panašu, grįžta į praeitį – kareiviai vėl sėda ant žirgų. Okupuotoje Donecko srityje dislokuotos brigados kariai mokosi jojimo ir raitelių taktikos, o Rusijos propaganda tai vadina „naujove“. Pasak Kremliaus šalininkų, kavalerijos sugrįžimas turi „strateginių pranašumų“ – esą žirgai gali apeiti minas ir padeda taupyti degalus, rašo „Unian“.
Trumpas rėžė apie Rusiją ir Kiniją: „Esame 25 metais priekyje“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl sulaukė dėmesio dėl aštrių pasisakymų – šį kartą jis viešai išplūdo buvusį Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą, pavadindamas jį „bukagalviu“ ir „kvailiu“. Kalbėdamas apie branduolinę galią, D. Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos 25 metais lenkia Rusiją ir Kiniją povandeninių laivų srityje, bei atskleidė, jog buvo nusiuntęs atominius povandeninius laivus prie Rusijos krantų, rašo „Unian“.
Rusų dronas Ukrainos kaime pražudė keturių asmenų šeimą
Naktį per Rusijos nepilotuojamojo orlaivio smūgį Ukrainos kaime žuvo du maži berniukai ir jų tėvas bei dvynukų besilaukianti motina, pranešė Ukrainos valdžios institucijos.
Iš viso per naktį į Ukrainą buvo paleisti 65 nepilotuojamieji orlaiviai – tai buvo naujausias iš kasdien Rusijos rengiamų antskrydžių. Daugumą skraidyklių numušė oro gynybos sistemos, pranešė Ukrainos pareigūnai.
Antradienį dronui pataikius į dviejų aukštų gyvenamąjį namą Černečinos kaime šiaurės rytų Sumų regione, žuvo pora ir jų ketverių bei šešerių metų sūnūs, sakė regiono karinės administracijos vadovas Olegas Grygorovas.
Berniukų mama buvo nėščia ir laukėsi dvynukų, naujienų agentūrai AFP pranešė regiono administracijos spaudos tarnyba.
„Tai – ne karo chaosas, tai – sąmoningas pasirinkimas: Rusija smogė namams, vaikams, pačiai mūsų tautos esybei“, – socialiniame tinkle rašė Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko.
Įvykio vietoje buvęs naujienų agentūros AFP reporteris savo akimis matė apanglėjusius per išpuolį sugriauto dviejų aukštų pastato griuvėsius.
Antradienį naktį oro gynybos sistemų ugnies išvengę ir į šiaurinę Černigivo sritį atskridę kiti dronai smogė energetikos infrastruktūrai, todėl buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas daugiau nei 26 tūkst. namų, sakė karinės administracijos vadovas.
Po dronų skrydžių Danija stiprina energetikos sektoriaus saugumą
Danija sustiprino energetikos objektų apsaugą dėl sabotažo ir hibridinių išpuolių pavojaus, antradienį pranešė vyriausybė, kai anksčiau visoje Šiaurės šalyje buvo pastebėti skraidantys neatpažinti dronai.
Energetikos ministras Larsas Aagaardas Danijos žiniasklaidai sakė, kad energetikos sektoriaus „pasirengimo lygis“ buvo padidintas iki oranžinio, antrojo pagal didumą.
„Bijome, kad kas nors gali kėsintis į mūsų energijos tiekimą, o šalis be energijos tiekimo yra nefunkcionuojanti“, – transliuotojui TV2 sakė L. Aagaardas.
Neseniai neatpažinti dronai buvo pastebėti visoje Danijoje, tai privertė uždaryti kelis oro uostus, įskaitant Kopenhagos – didžiausią oro uostą Šiaurės Europoje. Dronai buvo pastebėti ir virš Danijos karinių objektų, tačiau nuo rugsėjo 27 d. naujų pranešimų apie dronus nebuvo.
Kopenhagoje trečiadienį ir ketvirtadienį vyks Europos Sąjungos viršūnių susitikimas. Siekdama užtikrinti jo saugumą, Danija pranešė iki penktadienio uždaranti oro erdvę visiems civilių dronų skrydžiams, kad priešo dronai nebūtų su jais supainioti.
„Kalba eina ne vien apie dronus. Reikia nukreipti žvilgsnį į pasaulio energetikos infrastruktūrą ir didinti sąmoningumą“, – TV2 sakė L. Aagardas.
Pastarąjį kartą Danija padidino savo energetikos objektų saugumo lygį 2022 m. rugsėjį po sabotažo „Nord Stream“ dujotiekiuose Baltijos jūroje.
Čekija apribojo Rusijos diplomatų galimybes atvykti į šalį
Čekija antradienį paskelbė, kad pirmoji Europos Sąjungoje apribojo galimybę Rusijos diplomatinių ir verslo pasų turėtojams įvažiuoti į šalį, tokio sprendimo priežastimi nurodydama saugumo sumetimus.
Po 2022 m. prasidėjusios Maskvos invazijos į Ukrainą Praha jau seniai siūlė apriboti Rusijos diplomatų judėjimą. ES šiuo metu svarsto galimybę tai padaryti Šengeno erdvėje.
„Įvedėme draudimą Rusijos diplomatinių ir verslo pasų turėtojams atvykti į tarptautinius oro uostus“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis.
Jis pridūrė, kad atvykti bus leidžiama Prahoje išduotą akreditaciją turintiems rusams ir kad ši priemonė Maskvos ambasadoje Čekijos sostinėje dirbantiems diplomatams taikoma nebus.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Danielis Drake‘as naujienų agentūrai AFP sakė, kad ši priemonė įsigaliojo „nedelsiant“ ir kad Praha yra pirmoji ją priėmusi ES šalis.
J. Lipavskis žurnalistams sakė, kad jo šalis „ir toliau siūlys apribojimus taikyti visoje Europoje ir Šengeno erdvėje“.
Jis pridūrė, kad ši Europos priemonė „padės išspręsti mūsų saugumo problemą, nes (Rusijos) diplomatinis tinklas slepia agentų tinklus, kurie čia kelia grėsmę saugumui“.
Čekijos žvalgybos tarnyba BIS savo 2024 m. metinėje ataskaitoje teigė, kad „Rusija toliau dėjo pastangas atkurti platesnius šnipinėjimo tinklus, veikiančius po diplomatine priedanga“.
Čekija – 10,9 mln. gyventojų turinti ES ir NATO narė – nuo pat Rusijos invazijos pradžios teikė Ukrainai humanitarinę ir karinę pagalbą.
Lenkijoje sulaikytas ukrainietis, įtariamas dėl „Nord Stream“ dujotiekių sprogdinimų 2022-aisiais
Lenkijoje buvo sulaikytas ukrainietis, įtariamas dalyvavimu sprogdinant Baltijos jūros dugnu nutiestus „Nord Stream“ dujotiekius 2022-aisiais, pranešė prokuratūros Varšuvoje atstovas.
Volodymyrą Z. policijos pareigūnai sulaikė Pruškuve centrinėje Lenkijoje, skelbė lenkų radijas „RMF FM“, pirmasis pranešęs apie jo sulaikymą.
Advokatas Tymoteuszas Paprockis (Timoteušas Paprockis) patvirtino, kad jo klientas ukrainietis buvo sulaikytas, bet jo vardo nenurodė.
„Dėl Europos arešto orderio, kurį išdavė vokiečiai ir kuris yra susijęs su (...) „Nord Stream 2“, mano klientas ryte buvo sulaikytas viename iš miestelių, esančių netoli Varšuvos“, – transliuotojui TVN24 sakė advokatas.
Įtariamasis, kuris buvo sulaikytas pagal Vokietijos pareigūnų išduotą Europos arešto orderį, perkeltas į apygardos prokuratūrą Varšuvoje.
„Patvirtinu, kad jis sulaikytas. Vyksta procedūros“, – naujienų agentūrai AFP sakė Varšuvos regiono prokuratūros atstovas Piotras Skiba. Įtariamojo vardo jis taip pat nenurodė.
Anot T. Paprockio, atsižvelgiant į tai, kad Rusija kariauja prieš Ukrainą ir kad dujotiekis, galima sakyti, finansuotų Maskvos karą, gynyba įrodinės, kad joks ukrainietis kriminaline prasme neturėtų būti laikomas atsakingu už jo sunaikinimą.
Praėjusį mėnesį Italijoje buvo sulaikytas kitas ukrainietis, siejamas su 2022 metų diversija prieš „Nord Stream“ dujotiekius.
Šio mėnesio viduryje Bolonijos teismas nusprendė, kad 49 metų Serhijus Kuzniecovas turi būti išduotas Vokietijai, kur jam turi būti pateikti kaltinimai.
2022 metų rugsėjo pabaigoje dviejuose iš Rusijos į Vokietiją Baltijos jūros dugnu nutiestuose „Nord Stream“ vamzdynuose prie Danijos Bornholmo salos buvo aptikti keturi dideli dujų nuotėkiai, o prieš tai seisminiai institutai užfiksavo du povandeninius sprogimus.
Kai kas Vakaruose dėl to greit apkaltino Maskvą, bet vokiečių tyrėjai dabar mano identifikavę už tai atsakingą ukrainiečių – penkių vyrų ir moters – kuopelę.
Kai S. Kuzniecovas buvo sulaikytas, vokiečių prokurorai sakė, kad jis pasinaudodamas suklastotais asmens tapatybės dokumentais išsinuomojo jachtą ir ja iš Rostoko Vokietijoje išplaukė vykdyti minimos diversijos.
Orbanas pareiškė, kad Rusija jau laimėjo: Vakarai „dalijasi Ukrainą“
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad Vakarai remia Ukrainą ne dėl jos gynybos, o tam, kad „neatsiliktų nuo jos dalybų“, ir pridūrė, jog, jo manymu, „Rusija faktiškai jau laimėjo“. Tokius žodžius politikas ištarė interviu Vengrijos žiniasklaidai, kuriame taip pat suabejojo Ukrainos suverenitetu, rašo „Evropeiskaja pravda“.
V. Orbanas pasakojo apie savo pokalbį su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, pabrėždamas, kad Vengrija išlieka viena iš nedaugelio Europos šalių, vis dar perkančių Rusijos energijos išteklius. Pasak jo, jie kalbėjosi „kaip suverenūs valstybių lyderiai“, o vėliau perėjo prie Ukrainos temos.
„Suprantu, kad Europoje dabar stiprėja tam tikra kolonijinė nuostata, nes vėl prasidėjo „didžiųjų valstybių politika“. Beje, tai ir yra Ukrainos karo priežastis. Vakarai nenori likti nuošalyje nuo Ukrainos padalijimo... Nesuklyskite, jie nekovoja su Rusija. Rusija paėmė 20 proc. Ukrainos, o Vakarai mano, kad turi teisę pasiimti likusią dalį. Tai tipiškas imperialistinis karas“, – pareiškė V. Orbanas.
Toliau jis teigė, kad, jo manymu, JAV elgiasi „protingiausiai“, nes, pasinaudodamos „susitarimu dėl gavybos“, jau sukūrė sau ekonominį pagrindą.
„Vakarai tiesiog nenori likti be dalies šalies, kuri yra dalijama ir kuri, jų manymu, jiems gali atitekti. Todėl ir vyksta šis karas. Jiems reikia teritorijų, Ukrainos žemės ūkio, mineralinių išteklių... Už viso to slypi nelaimingų ukrainiečių apiplėšimas, o visa tai pateikiama taip, tarsi jie gintų Ukrainą. Bet tai nėra tiesa“, – tęsė V. Orbanas.
Jis taip pat pasakojo, kad kai D. Trumpas paklausė jo nuomonės apie Rusijos ir Ukrainos karo situaciją, Orbanas atsakė, jog „karo klausimas jau išspręstas – Rusija laimėjo“.
„Klausimas tik tas, kada bus susitarimas su rusais ir kas jį užtikrins. Ar tai bus jo (Trumpo) susitarimas su Rusija, amerikiečių ir rusų, ar pagaliau europiečiai norės derėtis ir vyks europiečių bei rusų derybos, kurios baigsis susitarimu“, – sakė V. Orbanas.
Premjeras teigė sutinkantis su tais ekspertais, kurie mano, kad Ukraina galėtų laimėti tik gavusi plataus masto karinę pagalbą iš Vakarų sąjungininkų, įskaitant karių siuntimą tiesiogiai dalyvauti karo veiksmuose.
„Tačiau tai reikštų pasaulinį karą, o to niekas nenori. Todėl šio karo neįmanoma laimėti, arba galima sakyti, kad Rusija jau laimėjo“, – apibendrino Vengrijos premjeras.
Tame pačiame interviu Orbánas taip pat pareiškė, kad Ukraina „nėra suvereni valstybė“, todėl, jo manymu, nesvarbu, ar vengrų dronas iš tiesų pažeidė jos sieną.
Po šių pasisakymų Ukrainos užsienio reikalų ministras išreiškė apgailestavimą, jog V. Orbanas vis dar yra paveiktas Rusijos propagandos.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas pardavinėjo rusams pasus, leidžiančius išvykti į ES
Ukrainos saugumo tarnyba (SSU) ir Nacionalinė policija sužlugdė Užsienio reikalų ministerijos pareigūno, padėjusio Rusijos piliečiams „legalizuotis“ Europos Sąjungos (ES) šalyse, veiklą, pranešė SSU.
Tyrėjai nustatė, kad vienas ministerijos darbuotojas 2022 m. pardavė Ukrainos pasus, leidžiančius išvykti į ES, keliems Rusijos piliečiams.
Tyrimo duomenimis, schema veikė pirmaisiais Rusijos plataus masto invazijos mėnesiais, kai įtariamasis dirbo antruoju konsulinių reikalų sekretoriumi Ukrainos ambasadoje vienoje iš Europos šalių.
Dirbdamas diplomatinėje atstovybėje, pareigūnas priėmė Rusijos piliečių prašymus atvykti į ES ir laisvai joje judėti.
Bylos medžiaga rodo, kad mainais už finansinį atlygį pareigūnas klientams sutvarkė Ukrainos pilietybę ir įteikė jiems Ukrainos užsienio pasus. Jis naudojosi ES įsikūrusių tarpininkų, palaikiusių ryšius su Rusijos piliečiais, tinklu.
Pareigūnai tikrina, ar „legalizuoti“ rusai galėjo būti susiję su Rusijos žvalgyba ar specialiųjų tarnybų ardomąja veikla.
Per kratas teisėsauga konfiskavo mobilųjį telefoną, kuriame buvo neteisėtos veiklos įrodymų.
Jei įtariamasis bus nuteistas už piktnaudžiavimą tarnyba ir neteisėtą asmenų vežimą per Ukrainos sieną, jam gresia laisvės atėmimas iki septynerių metų.
Šiaurės Kaukaze nukautas rusų pulkininkas leitenantas
Rusijos nacionalinės gvardijos aukštas karininkas ir du kiti kariai buvo nukauti Ukrainos žvalgybos operacijos metu Šiaurės Kaukaze rugsėjo 27 d., pranešė Ukrainos karinė žvalgyba (HUR).
Pulkininkas leitenantas, jo padėjėjas ir vairuotojas žuvo netoli Tambukano kaimo Stavropolio krašte, kai vyko į karinį poligoną, nurodė agentūra rugsėjo 30 d.
HUR paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip iš toli stebimas rusų karininkas, o vėliau sprogimas pataiko į jo važiuojamą automobilį.
Nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 m. Ukrainos žvalgyba ir saugumo tarnybos siejamos su ne vienu Rusijos karininkų nužudymu toli nuo fronto linijų.
Nukautasis karininkas buvo identifikuotas kaip „Avangard“ dalinio vadas iš Rusijos nacionalinės gvardijos. Jo užduotis buvo palaikyti viešąją tvarką ir kovoti su „terorizmu“ bei „neteisėtomis ginkluotomis grupuotėmis“.
Operacija buvo įvykdyta padedant grupei, pasivadinusiai „Kaukazo išlaisvinimo judėjimu“, nurodė HUR, bet daugiau detalių nepateikė.
„The Kyiv Independent“ negalėjo patikrinti šių teiginių.
Tambukanas yra pietvakarių Rusijoje, maždaug už 80 km į šiaurę nuo Gruzijos sienos ir apie 650 km nuo fronto linijos Ukrainoje.
Šiaurės Kaukazas yra vienas nestabiliausių Rusijos regionų, turintis ilgą sukilimų, radikalizmo ir etninių įtampų istoriją.
Kelloggas paaiškino ankstesnius komentarus dėl „Tomahawk“ raketų perdavimo
JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas atsiribojo nuo ankstesnių komentarų apie JAV planus, susijusius su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymu gauti tolimojo nuotolio „Tomahawk“ sparnuotąsias raketas smūgiams Rusijos teritorijoje.
Kalbėdamas Varšuvos saugumo forume, Kelloggas pabrėžė, kad jis kalbėjo tik apie viešus pareiškimus ir neturi jokios vidinės informacijos apie sprendimų priėmimo procesą ar jo baigtį, rašo „The Guardian“.
Vis dėlto jis atkreipė dėmesį į „Tomahawk“ raketų reikšmę, pavadindamas jas „labai sudėtinga raketų sistema“, ir teigė, kad jei jų naudojimui būtų leista, tai „pakeistų bet kokio karinio konflikto dinamiką“, pridėdama dar vieną „neapibrėžtumo“ sluoksnį dėl jų galimybių.
Be to, Kelloggas taip pat teigė, kad JAV dabar sutelkia dėmesį į didžiausio nuo Antrojo pasaulinio karo Europos žemėje vykstančio karo sustabdymą.
„Tai yra pramoninės galios karas su šimtais — ne vienu ar dviem tūkstančiais, o šimtais, daugiskaita, tūkstančių aukų. Afganistane rusai pasitraukė po 18 tūkstančių netekčių; mes pasitraukėme iš Vietnamo po 65 tūkstančių netekčių.
Dabar kalbame apie tai, kad abiejose pusėse žuvusių ir sužeistų skaičius viršijo milijoną. Todėl manau, kad šį karą kažkaip reikia užbaigti“, – pabrėžė jis.
Putinas tvirtina, kad Rusija laimi karą
Vladimiras Putinas išplatino vaizdo įrašą, kuriame ragina Rusiją vienytis dėl plataus masto invazijos į Ukrainą, pavadindamas ją „teisingu mūšiu“, rašo „Sky News“.
Tai įvyko po to, kai praėjusią savaitę Donaldas Trumpas pareiškė, jog Ukraina turi galimybę atgauti savo teritorijas – tai ženkliai prieštarauja jo ankstesnei pozicijai, kad Kyjivas turėtų atsisakyti dalies žemių, kad būtų nutraukti kovos veiksmai.
Vašingtonas taip pat pranešė svarstantis Kyjivo prašymą gauti „Tomahawk“ sparnuotąsias raketas smūgiams giliai Rusijos teritorijoje.
„Mūsų kariai ir vadai puola, o visa šalis, visa Rusija kariauja šį teisingą mūšį ir dirba iš visų jėgų“, – sakė Putinas vaizdo įraše, paskelbtame Kremliaus svetainėje.
„Kartu mes giname savo meilę Tėvynei ir istorinės lemties vienybę, mes kovojame ir mes laimime.“
Kyjivas ir jo sąjungininkai tvirtina, kad invazija yra nepagrįstas imperialistinis mėginimas užgrobti žemes.
Šiuo metu Rusija kontroliuoja beveik 19 % Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą ir didelę dalį šalies rytų bei pietryčių, rodo viešai prieinami mūšio lauko žemėlapiai.
Rusijos pajėgos Ukrainoje neteko dar 970 karių
2025 m. rugsėjo 30 dienos duomenimis, Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai kare prieš Ukrainą pasiekė maždaug 1 110 560 karių, o per pastarąją parą jų žuvo arba buvo sužeista apie 970.
Apie tai per „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be personalo nuostolių, Rusijos kariuomenė iš viso neteko 11 222 tankų (+4 per pastarąją parą), 23 291 (+1) šarvuotos kovos mašinos, 33 311 (+27) artilerijos sistemų, 1 505 (+1) daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 1 224 oro gynybos sistemų, 427 orlaivių, 346 (+1) sraigtasparnių, 65 303 (+301) taktinio lygio bepiločių orlaivių, 3 790 kruizinių raketų, 28 karo laivų ir katerių, 1 povandeninio laivo, 63 241 (+90) transporto priemonės ir degalų cisternos ir 3 979 specialiosios įrangos vienetų.
Skaičiai atnaujinami gavus naujų duomenų.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos dronų operatoriai iš 59-osios atskirosios šturmo brigados, žinomos kaip „Stepių plėšrūnai“, netoli Kotliarivkos, naudodami FPV droną, sunaikino Rusijos transporto ir kovinį sraigtasparnį Mi-8.
Ukraina atrado būdą užlopyti oro gynybos spragas: aktualu ir Europai
Ukrainai ima trūkti modernių trumpojo ir vidutinio nuotolio oro gynybos raketų, kurios yra gerokai brangesnės nei rusiški „Shahedai“.
Ukraina spartina perėmimo dronų gamybą, kad galėtų pigiau ir veiksmingiau numušti Rusijos atakos dronus nei įprastos oro gynybos sistemos. Kaip rašo „Financial Times“, oro gynybos dronų kūrimas vyksta vos metus, tačiau kelios Ukrainos ir Europos įmonės jau atliko naujų perėmėjų kovinius bandymus, gebančius numušti „Shahed“ ir „Gerbera“ dronus, ir artėja prie masinės gamybos.
„Mes sparčiai plečiame gamybą“, – sakė Alexas Roslinas iš „Wild Hornets“, gaminančios „Sting“ dronus.
Įmonė pirmą kartą sėkmingai numušė priešo droną prieš mažiau nei penkis mėnesius ir teigia nuo tada sunaikinusi 600 dronų.
Europos susidomėjimas technologija taip pat išaugo po to, kai rusiški dronai pasirodė Europos danguje. Ukrainos perėmimo dronai dabar svarstomi kaip būsimos „dronų sienos“ dalis palei NATO rytinį flangą.
„Yra visa kategorija grėsmių, su kuriomis Europa šiuo metu sunkiai susidoroja – ypač „Shahed/Gerbera“ dronai ir planiruojamos bombos“, – pažymi Maxas Endersas, Miunchene įsikūrusios „Tytan Technologies“ verslo plėtros vadovas. Jų perėmimo dronus šiuo metu testuoja Ukrainos kariuomenė.
Putinas davė įsakymą dėl didžiausio rudeninio kariuomenės šaukimo nuo 2016 metų
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pašaukė 135 tūkst. vyrų atlikti įprastinę karinę tarnybą – tai didžiausia nuo 2016 metų rudens šaukimo į kariuomenę kampanija šalyje.
Rusija kiekvieną pavasarį ir rudenį šaukia 18–30 metų amžiaus vyrus į privalomąją karinę tarnybą.
Tikimasi, kad šauktiniai metus tarnaus karinėje bazėje Rusijos teritorijoje, o ne kariaus Ukrainoje, nors būta pranešimų, kad šauktiniai siunčiami į fronto liniją.
Kasmetinės Rusijos šaukimo kampanijos nesusijusios su mobilizacija, kai Rusijos vyrai šaukiami kariauti.
Tačiau yra didesnė tikimybė, kad karo prievolininkai, baigę karinius mokymus, bus pašaukti kovoti ateityje.
Pirmadienį paskelbtame dekrete V. Putinas nurodė „nuo 2025 metų spalio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos pašaukti 135 tūkst. Rusijos Federacijos piliečių“.
Tai didžiausias rudeninis šaukimas nuo 2016-ųjų, o kartu su pavasarį pašauktais 160 tūkst. karių reiškia, kad 2025-ieji pasižymės didžiausiu bendru šaukimu nuo tų pačių metų.
Rusija paprastai daugiau vyrų šaukia pavasario kampanijos metu, balandžio-liepos mėnesiais, kai dauguma žmonių baigia mokyklą ar studijas.
2022-ųjų vasarį pradėjęs plataus masto karinį puolimą Ukrainoje, V. Putinas pertvarkė Rusiją karui, padidindamas karines išlaidas bei bendrą kariuomenės dydį iki nuo sovietmečio neregėto lygio.
Nuo 2022-ųjų V. Putinas kasmet vidutiniškai maždaug penkiais procentais padidina metinį šaukimo į kariuomenę mąstą.
2024-ųjų rugsėjį jis įsakė išplėsti kariuomenę iki 1,5 mln. aktyvių karių – vienos didžiausių pasaulyje.
Ukraina teigia, kad dėl Rusijos drono smūgio Sumų srityje žuvo 4 asmenų šeima
Ukraina antradienį pranešė, kad per Rusijos bepiločio orlaivio naktinį smūgį šiaurės rytinėje Sumų srityje žuvo keturių asmenų šeima.
Regiono karinės administracijos vadovas Olehas Hryhorovas sakė, kad Rusijos pajėgos atakavo gyvenamąjį namą Krasnopilios bendruomenės Černeščynos kaime.
„Šiame name gyveno pora su dviem mažamečiais vaikais. Deja, niekam nepavyko pabėgti“, – „Telegram“ platformoje rašė O. Hryhorovas.
„Gelbėtojai iš po griuvėsių ištraukė keturių žuvusių žmonių kūnus – tėvų ir jų sūnų – šešerių ir ketverių metų amžiaus, – sakė jis. – Tai baisi ir nepataisoma netektis visai bendruomenei ir sričiai“.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per naktį „perėmė ir sunaikino“ 81 ukrainiečių droną.
Volgogrado gubernatorius Andrejus Bočarovas sakė, kad Rusijos kariuomenė atrėmė „masinę“ Ukrainos dronų ataką virš pietinės srities.
„Preliminariais duomenimis, žalos pastatams ar sužeistųjų nebuvo“, – sakė A. Bočarovas.
Lenkija toliau finansuos „Starlink“ terminalus Ukrainoje
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pasirašė įstatymą, kuriuo pratęsiamas „Starlink“ terminalų prenumeratos finansavimas Ukrainoje.
Apie tai per „Telegram“ pranešė Ukrainos pirmasis vicepremjeras ir skaitmeninės transformacijos ministras Mychailas Fedorovas.
M. Fedorovas teigė, kad karo metu ši palydovinio ryšio technologija yra labai svarbi siekiant užtikrinti internetą ligoninėse, mokyklose, svarbiausios infrastruktūros objektuose ir pafrontės regionuose.
„Šiuo metu Ukrainoje veikia daugiau kaip 50 tūkst. „Starlink“ terminalų. Daugiau kaip 29 tūkst. jų suteikia mūsų partneriai Lenkijoje“, – rašė M. Fedorovas.
Jis padėkojo Lenkijos skaitmeninių reikalų ministrui Krzysztofui Gawkowskiui ir Lenkijos vyriausybei už solidarumą su Ukraina ir tvirtą paramą jai.
Zelenskis: Ukraina susigrąžino daugiau kaip 170 kv. km teritorijos
Ukraina per pastarojo meto kontrpuolimus atkovojo daugiau kaip 170 kv. kilometrų teritorijos netoli rytinio Dobropilios miesto, pirmadienį vakare pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Iki šios dienos mūsų pajėgos išlaisvino daugiau kaip 174 kv. kilometrus nuo operacijos pradžios, o daugiau kaip 194 kv. kilometrai išvalyti nuo Rusijos diversinių grupių“, – sakė V. Zelenskis savo naktiniame vaizdo kreipimesi.
Jis teigė, kad Rusijos pajėgos per šią operaciją neteko beveik 3 200 karių.
Prezidentas pripažino, kad Ukrainos pajėgos veikia sudėtingomis sąlygomis keliuose fronto ruožuose, be kita ko, netoli Kupjansko Charkivo pasienio regione ir rajonuose tarp Donecko ir Dniepropetrovsko.
Rugpjūčio pradžioje Rusijos pajėgos netikėtai pralaužė fronto liniją į rytus nuo Dobropilios ir pasistūmėjo beveik 20 km. Pasiuntus Ukrainos rezervus, jie buvo iš dalies nustumti atgal.
Tačiau Ukrainos kariniai analitikai piešia ne tokį optimistišką vaizdą kaip vyriausybė Kyjive.
Siūlo Ukrainai atsisakyti „aktyvios gynybos“ ir keisti strategiją
Putino provokacijų prieš NATO negalima vertinti atskirai — jos yra platesnės Kremliaus strategijos prieš Vakarus dalis. Dėl šios priežasties atėjo metas atsisakyti „aktyvios gynybos“ ir pereiti prie pergalingos strategijos, rašo atsargos generolas Markas T. Kimmittas „The Wall Street Journal“.
Jis primena, kad Šaltojo karo metais Vakarų Europoje buvo taikoma „aktyviosios gynybos“ doktrina, kai teritorija buvo aukojama tam, kad būtų laimėta laiko sulaukti amerikiečių pastiprinimo. Tačiau nei vietos, nei laiko iš tiesų nepakako. Vienintelis būdas stabdyti konfliktą buvo neįsivaizduojamas — taktinių branduolinių ginklų panaudojimas. Tai buvo ne pergalinga, o tik atidėliojanti strategija.
Pasak Kimmitt, panašus požiūris šiandien taikomas Ukrainoje — ir rezultatai tokie patys.
Generolas primena, kad JAV dar Ronald Reagano laikais atsisakė tokios taktikos ir sukūrė veiksmingesnę „AirLand Battle“ strategiją. Ji rėmėsi „gilaus mūšio“ ir „puolimo rezervinėmis pajėgomis“ idėjomis: užuot laukus priešų puolimo, buvo smogta į užnugarį — vadavietes, logistikos centrus, karių judėjimą keliuose. Taip priekyje kovojantys daliniai likdavo izoliuoti ir silpni, o tai sudarydavo sąlygas kontrpuolimui.
Tuo metu milijardai dolerių buvo investuoti į tolimojo nuotolio žvalgybos, smūgio ir taikymo sistemas. Atsirado ATACMS raketos, „Apache“ sraigtasparniai, A-10 lėktuvai, valdomoji amunicija bei išsklaidomos minos — visa tai leido „gilaus mūšio“ koncepcijai veikti realybėje.
Šiandien dauguma šių ginklų, tik modernizuoti, jau yra Ukrainoje. Tačiau jų naudojimo potencialą riboja politiniai sprendimai, kurie Putino armijai leidžia toliau pildyti atsargas šaudmenimis, kariais, kuru ir maistu.
„Sprendimus dėl ginklų nuotolio ir taikinių turi priimti Zelenskis ir jo vadovybė, o ne atsargūs biurokratai Briuselyje ar Vašingtone. Valstybių sienos neturėtų būti barjeras, o Rusijos teritorija – saugus prieglobstis. Jei Vakarai iš tikrųjų nori pergalės, jie turi leisti Ukrainai atakuoti priešo užnugarį, izoliuoti dalinius fronte ir sudaryti sąlygas puolimui“, – rašo generolas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
kacapę rasite google: chaturbate im_jasmine
JAV prezidentas išjuokė Putiną dėl karo Ukrainoje: „Ar tu popierinis tigras?“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasišaipė iš Rusijos vadovo Vladimiro Putino, pareikšdamas, kad šis nepajėgė greitai laimėti karo prieš Ukrainą. Kalbėdamas JAV generolams Virdžinijoje, D. Trumpas teigė esąs nusivylęs V. Putinu ir juokais pavadino jį „popieriniu tigru“.
„Aš pasakiau Putinui: „Tu atrodai ne visai gerai. Jau ketverius metus vedi karą, kuris turėjo baigtis per savaitę. Ar tu popierinis tigras?’“ – pareiškė JAV prezidentas.
Jis taip pat prisiminė savo susitikimą su Kremliaus vadovu Aliaskoje ir pavadino jį geru, tačiau pažymėjo, kad po grįžimo V. Putinas vėl smogė Ukrainai.
„Esu labai nusivylęs Putinu. Maniau, kad jis tai baigs. Jis turėjo užbaigti šį karą per savaitę... Mes susitikome Aliaskoje – tai buvo geras susitikimas. O tada jis grįžo ir nusiuntė dronus į Kyjivą“, – pasakojo D. Trumpas.
Be to, pasak D. Trumpo, siekiant užbaigti karą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turėtų susitikti su V. Putinu.
„Turime tai išspręsti su prezidentais Putinu ir Zelenskiu – surinkti juos kartu ir pasiekti rezultatą. Bet vienintelis būdas tai padaryti – iš jėgos pozicijos“, – pabrėžė JAV prezidentas.