Taikos plano užkulisiai: JAV ir Ukraina tariasi dėl aiškių datų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, spaudžiamas įtemptos situacijos fronte ir korupcijos skandalų, sutiko pradėti diskusijas dėl JAV ir Rusijos rengiamo „taikos plano“. Kaip skelbia „Axios“, V. Zelenskis su JAV pareigūnais aptarė ir galimus „griežtus terminus“ dokumentui pasirašyti.
„Atrodo, kad parašytas Maskvoje“: Suomija įvertino JAV taikos planą
Jei pranešimai apie planuojamą taikos susitarimą tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos yra teisingi, Ukraina ir ją remiančios Europos šalys negali priimti siūlomų taikos sąlygų. Tokios nuomonės laikosi Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen, skelbia UNIAN.
Rusija teigia vėl užėmusi Kupjansko miestą
Rusijos kariuomenė ketvirtadienį nurodė, kad vėl užėmė šiaurės rytinį Ukrainos Kupjansko miestą.
Kupjanskas laikomas svarbiu logistikos centru Charkivo srityje.
Rusijos pajėgos Kupjanską užėmė praėjus vos kelioms dienoms po to, kai 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Kupjanską ukrainiečiai atkovojo iš rusų tų pačių metų rugsėjį per žaibišką puolimą, kurio metu taip pat susigrąžino didelius Charkivo srities plotus.
Rusijos pajėgos „užbaigė Kupjansko miesto išvadavimą“, pareiškė vakarinės karių grupės vadas Sergejus Kuzovlevas prezidentui Vladimirui Putinui.
S. Kuzovlevas apibūdino miestą kaip „pagrindinį Ukrainos gynybos mazgą“.
Kupjanske prieš karą gyveno apie 27 tūkst. žmonių. Dėl pasikartojančių Rusijos artilerijos smūgių buvo smarkiai apgadinta daugybė pastatų ir žuvo dešimtys civilių gyventojų.
Baltieji rūmai patvirtino slaptas derybas: „Tai geras planas tiek Rusijai, tiek Ukrainai“
Baltieji rūmai patvirtino, kad Vašingtone vyksta slaptos derybos dėl galimo taikos plano Ukrainoje – anot JAV spaudos sekretorės, jos įgauna pagreitį, nes „tiek Rusija, tiek Ukraina esą rodo optimizmo ženklų“, rašo „Sky News“.
Pereikime prie Vašingtono, kur Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt kalbėjo apie pranešamą taikos planą.
„Specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas ir Marco Rubio pastarąjį mėnesį tyliai dirbo prie plano“, – sakė Baltųjų rūmų sekretorė Karoline Leavitt.
„Jie bendravo su abiem pusėmis – Rusija ir Ukraina – kad suprastų, kokių įsipareigojimų šios šalys galėtų imtis, jog būtų pasiekta ilgalaikė ir tvari taika.“
K. Leavitt teigia, kad derybos tęsiasi, tačiau ji neketina „aptarinėti plano detalių“.
„Tai geras planas tiek Rusijai, tiek Ukrainai. Manome, kad jis turėtų būti priimtinas abiem pusėms, todėl dedame daug pastangų, kad jis būtų įgyvendintas.“
Kremlius: Vladimiras Putinas apsilankė Rusijos kariuomenės vadavietėje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį apsilankė kariuomenės vadavietėje ir išklausė karininkų pranešimus apie padėtį fronte, pranešė Kremlius.
„Prezidentas ir vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas apsilankė viename iš vakarinių kariuomenės grupuotės vadaviečių ir susitiko su štabo viršininku“, – nurodė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Tačiau D. Peskovas nenurodė, ar Kremliaus šeimininkas karius aplankė Rusijos teritorijoje ar okupuotoje Ukrainos dalyje.
Ukraina teigia, kad yra pasirengusi bendradarbiauti su JAV dėl naujausio taikos plano
Ukraina ketvirtadienį pareiškė gavusi naujausią JAV taikos planą ir pridūrė esanti pasirengusi bendradarbiauti su Vašingtonu dėl jo turinio.
„Ukrainos prezidentas oficialiai gavo amerikiečių plano projektą, kuris, amerikiečių vertinimu, galėtų pagyvinti diplomatiją“, – sakoma Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuro pranešime.
Tačiau Kyjivas neatskleidė šio naujausio JAV taikos plano detalių.
Pagal naują taikos pasiūlymą iš Jungtinių Valstijų Kyjivas privalo perleisti Rusijos kontroliuojamas žemes ir daugiau nei perpus sumažinti savo kariuomenės dydį, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis.
Anksčiau ketvirtadienį V. Zelenskio biuras pranešė, kad Ukrainos prezidentas Kyjive surengė susitikimą su aukščiausio rango Pentagono pareigūnais.
Po šių derybų prezidento biuras nurodė, kad „buvo sutarta dirbti pagal plano punktus, siekiant užtikrinti garbingą karo pabaigą“.
„Dabar esame pasirengę konstruktyviai bendradarbiauti su JAV ir mūsų partneriais Europoje bei visame pasaulyje, kad pasiektume taiką“, – priduriama V. Zelenskio biuro pranešime.
Kyjivas pranešė, kad tikisi, jog artimiausiomis dienomis įvyks V. Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) skambutis.
Zelenskis iš JAV gavo „taikos plano“ projektą: štai ko tikisi toliau
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis iš JAV gavo naują „taikos plano“ projektą, kuris, amerikiečių teigimu, gali tapti postūmiu diplomatiniams procesams. Po susitikimo su JAV atstovais V. Zelenskis patvirtino, kad Ukraina pasirengusi konstruktyviai dirbti su pasiūlymu ir tikisi artimiausiomis dienomis asmeniškai aptarti detales su Donaldu Trumpu.
Slaptas Rusijos ir JAV planas dėl Ukrainos? Kremlius skuba aiškintis
Kremlius mėgina gesinti kalbas apie galimą slaptą Maskvos ir Vašingtono parengtą Ukrainos „taikos planą“. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad jokių naujovių nėra, o Maskva su JAV derybų dėl karo užbaigimo neveda.
Kremlius dar kartą atsisakė patvirtinti Ukrainai skirto „taikos plano“, esą parengto bendradarbiaujant Rusijos ir JAV atstovams ir „nutekinto“ Vakarų žiniasklaidai, autentiškumą. Tai pareiškė Rusijos prezidento atstovas spaudai D. Peskovas.
„Negalime pridėti nieko naujo prie to, kas buvo pasakyta Ankoridže. Šiuo atveju neturime jokių naujienų“, – sakė D. Peskovas „RIA Novosti“.
Jis taip pat pažymėjo, kad Rusija ir JAV nevykdo konsultacijų dėl karo Ukrainoje sprendimo, nors tam tikrų kontaktų tarp šalių esama.
Kaip rašė UNIAN, Vakarų žiniasklaida, remdamasi anoniminiais šaltiniais, pradėjo skelbti ištraukas iš tariamo „taikos plano“ Ukrainai, parengto JAV ir Rusijos prezidentų specialiųjų įgaliotinių Steve‘o Whitkoffo ir Kirilo Dmitrijevo.
Tą pačią dieną D. Peskovas ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova atsisakė patvirtinti, kad egzistuoja koks nors naujas „taikos planas“, parengtas kartu su JAV.
Vėliau JAV valstybės sekretorius Marcp Rubio pateikė dviprasmišką pareiškimą, kuriame paminėjo kontaktus su rusais, tačiau nepatvirtino ir nepaneigė naujo, kartu su Rusija sudaryto „taikos plano“ egzistavimo.
Kremlius parengė gaires žiniasklaidai, kaip rašyti apie didinamus mokesčius
Suprasdama, kad Rusijos naujajame biudžete numatyti didesni mokesčiai sukels visuomenės pasipiktinimą, Vladimiro Putino administracija valstybinėms ir vyriausybę remiančioms žiniasklaidos priemonėms išleido išsamias nepopuliarių priemonių viešinimo gaires, praneša portalas „Meduza“.
Kremliaus parengtų instrukcijų spektras platus – nuo visos kaltės dėl išaugusių mokesčių suvertimo Vakarams iki tvirtinimo, kad saugumas ir socialinės programos yra svarbiau už nedidelius asmeninius finansinius sunkumus. O pats V. Putinas aktualijose mokesčių tema, žinoma, neminėtinas.
„Meduza“ peržiūrėjo V. Putino administracijos valstybinėms ir vyriausybę palaikančioms žiniasklaidos priemonėms parengtą diskusijų temų sąrašą, skirtą padėti joms pristatyti naują politiką Kremliui priimtinu būdu.
Rusijos Dūma priėmė 2026 m. biudžeto projektą lapkričio 18 d. Biudžeto plane numatyta padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo 20 iki 22 proc. ir pakelti mokesčius mažoms ir vidutinėms įmonėms. Toje pačioje sesijoje įstatymų leidėjai nubalsavo ir už „technologijų mokestį“, kuris bus taikomas buitinių prietaisų ir elektronikos importuotojams ir gamintojams.
Žurnalistams skirtose gairėse nurodoma informuoti auditoriją, kad už mokesčių didinimą atsakingas Vakarų pasaulis: tvirtinama, kad Vakarų šalys didina karines išlaidas, todėl Rusija yra „priversta“ atsakyti tuo pačiu.
Antra, žurnalistai turėtų pabrėžti, esą didinami mokesčiai leis išlaikyti socialines išmokas tame pačiame lygyje ir užtikrins nacionalinį saugumą. Gairių autoriai taip pat aiškiai nurodo, kad visuomenė neturi sieti šių nepopuliarių sprendimų su V. Putino asmeniu – žiniasklaidos priemonėms primygtinai rekomenduojama vengti minėti jo vardą straipsniuose apie mokesčius.
Remiantis dokumentu, „jautriausia“ mokestine priemone Kremlius laiko PVM didinimą. Propagandistai raginami įtikinti skaitytojus, kad „nedidelis mokesčių padidinimas“ neabejotinai yra geriau nei socialinių išlaidų mažinimas.
Siekdama sustiprinti įspūdį, kad Rusijos valdžios institucijos elgiasi teisingai, V. Putino administracija rekomenduoja cituoti Europos šalis, kurios neva „mažina socialines programas, kad galėtų finansuoti ginklus“. Tuo pačiu valdžią palaikanti žiniasklaida turėtų priminti auditorijai apie naujus Rusijoje vykdomus socialinius ir infrastruktūrinius projektus.
„Jų atsisakyti nebūtina – geriau šiek tiek daugiau investuoti į saugumą“, – gairėse siūloma rašyti žurnalistams.
Atskirame skyriuje pateikiami nurodymai ir dėl naujojo „technologijų mokesčio“, kurį įmonės, prekiaujančios importuojamomis elektronikos ir buitinės technikos prekėmis, turės mokėti kitąmet (o galiausiai jį padengs vartotojai). Žurnalistai prašomi pristatyti šį mokestį kaip „į ateitį orientuotą sprendimą“, kuris esą užtikrins „tęstinę Rusijos technologijų plėtrą“.
Galų gale, Kremliaus nuomone, visuomenė turėtų pajusti „realią Vakarų ir Ukrainos grėsmę“ ir padaryti išvadą, kad išlaidų saugumui didinimas esąs logiškas atsakas. Kad skaitytojai prieitų tokią išvadą, žiniasklaidos priemonės raginamos skelbti Europos ir NATO lyderių „militaristinius pareiškimus“. Kitaip nei įprasta, propagandistams nurodoma iš tokių pareiškimų ne šaipytis, o pabrėžti „jų ketinimų rimtumą“.
Siekdama pageidaujamo efekto, V. Putino administracija netgi leidžia propagandinei žiniasklaidai „prognozuoti“, kad Rusija susidurs su daugiau išpuolių ir kad „(Ukrainos – ELTA) vykdomos diversijos intensyvės“.
Pasak dokumento, pagrindinis šių Kremliaus gairių žiniasklaidai tikslas – įteigti visuomenei paprastą įsitikinimą, esą „gyvybė yra svarbiau už jūsų piniginę“.
Kremlius sureagavo į Trumpo žingsnį dėl naujų sankcijų: „Tai neteisėta“
Rusijos užsienio reikalų ministerija sureagavo į pasirodžiusius pranešimus apie Donaldo Trumpo pritarimą griežtoms antrinėms sankcijoms: Maskva tikina komentuosianti tik „faktus“, tačiau Vakarų spaudimą vadina žalingu ir neteisėtu, rašo „Sky News“.
Lenkijos pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad Sankt Peterburge protestuotojų grupė užsipuolė lenkų ambasadorių Rusijoje Krzysztofą Krajewskį (Kšištofą Krajevskį).
Pasak jų, tai rimčiausias tokio pobūdžio įvykis per pastaruosius metus.
K. Krajewskis ambasadoriaus pareigas Rusijoje eina nuo 2021 metų.
Skelbiama, kad Lenkijos ambasadorius nukentėjo sekmadienį, kai vyko į Sankt Peterburgą susitikti su vietos lenkų bendruomenės nariais Nepriklausomybės dienos renginiuose.
„Prieš mane ir (diplomatinės) įstaigos darbuotojus buvo įvykdytas dar vienas priešiškas veiksmas, – sakė K. Krajewskis. – Man einant pagrindine gatve, Nevskio prospektu, vadinamųjų aktyvistų grupė, gerai organizuota ir vadovaujama pašalinių žmonių, žodžiu puolė mane, šaukdama antilenkiškus ir antiukrainietiškus šūkius ir bandė fiziškai mane užpulti.“
Diplomatas pažymėjo, kad dėl ambasados darbuotojų profesionalumo pavyko išvengti rimtesnio išpuolio.
K. Krajewskis incidentą apibūdino kaip „iš anksto suplanuotą išpuolį“, pažymėdamas, kad susidūrimas gatvėje su organizuota grupe, nešina transparantais, negali būti laikomas atsitiktiniu.
Jis taip pat nurodė, kad reaguodamas į šiuos veiksmus išsiuntė oficialų protesto laišką Rusijos vyriausybei.
Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas-Kamišas) ketvirtadienį šią situaciją pavadino dar vienu ribų peržengimu. Anot jo, išpuolį prieš ambasadorių ir jį lydėjusius pareigūnus surengė apmokyti bei kruopščiai atrinkti asmenys, kurių tikslas buvo provokacija.
„Tai skandalingas elgesys, pažeidžiantis visas diplomatines normas. Reikalausime, kad būtų visiškai laikomasi tarptautinės teisės, gerbiamos diplomatinės taisyklės ir užtikrinamas Lenkijos diplomatinių atstovų saugumas“, – sakė lenkų gynybos ministras.
Jis pridūrė, kad Rusija ir toliau pažeidžia tarptautinę teisę ir nerodo jokio susidomėjimo normalizuoti tarptautinius santykius.
„Praktiškai nuolat vyksta provokacijos: sabotažo aktai, oro erdvės pažeidimai, GPS trikdymas“, – tęsė W. Kosiniakas-Kamyszas.
Europa nepritaria JAV taikos planui Ukrainoje
Europos šalys pasipriešino naujam JAV taikos planui, kuriuo siekiama užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą ir kuris, tikėtina, reikalautų, kad Kyjivas atiduotų daugiau teritorijų bei iš dalies nusiginkluotų, praneša „Reuters“.
Ukrainiečių leidinys pažėrė kritiką Zelenskiui: „Dar ne per vėlu ištaisyti savo klaidas“
Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį purtanti didžiausia jo kadencijos krizė kelia egzistencinę grėsmę šaliai: korupcijos skandalai, prastėjanti padėtis fronte ir vis garsesnė kritika dėl valdymo stiliaus verčia prezidentą skubiai atsakyti į nepatogius klausimus bei priimti sprendimus, kurie gali nulemti ne tik jo politinę ateitį, bet ir pačios Ukrainos išlikimą, skelbia ukrainiečių leidinys „Kyiv Independent“.
„Stebuklai neįvyksta per naktį“: rusai jaučia Ukrainos veiksmų poveikį
Ukrainos smūgių poveikis Rusijai neturi tokių pačių laiko ribojimų, kokius šiuo metu turi Ukrainos energetikos infrastruktūrą bombarduojantys rusai, pareiškė Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas.
Kas žinoma apie naujausią JAV taikos Ukrainoje planą?
Jungtinės Valstijos pateikė Ukrainai naują taikos planą, kuriame numatyta, kad Kyjivas galėtų padaryti dideles nuolaidas jį užpuolusiai Rusijai, jei nori karo pabaigos.
Tačiau šis pasiūlymas, regis, atkartoja Rusijos maksimalistinius reikalavimus.
Toliau apžvelgiame, kas yra žinoma apie šį JAV taikos planą.
Ukrainos kariai užfiksavo siaubingą smūgį: į daugiaaukštį pastatą pataikė galinga Rusijos bomba
Donecko srityje esantis Myrnohradas dar kartą tapo Rusijos smūgio taikiniu – Ukrainos jūrų pėstininkai užfiksavo akimirką, kai į daugiaaukštį pastatą pataikiusi galinga bomba sukėlė milžinišką ugnį ir pavertė dar vieną miesto dalį griuvėsiais.
Rusijos kariai toliau paverčia Donecko srityje esantį Ukrainos miestą Myrnohradą griuvėsiais – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jūrų pėstininkai užfiksavo akimirką, kai galinga bomba pataikė į didelį daugiaaukštį pastatą.
Atitinkamą vaizdo įrašą, kuriame gyvenvietė parodyta dabartine būkle, paskelbė 503-iasis atskiras Ukrainos karinių jūrų pajėgų jūrų pėstininkų batalionas.
Vaizduose matyti, kaip virš pastato kyla didžiulis ugnies stulpas.
„Rusai toliau naikina Myrnohradą. Vaizdo įraše matomas KAB sprogimo momentas. Tikriausiai tai buvo KAB-3000 – vienas galingiausių konvencinių ginklų užpuolikų arsenale. Beveik pusę šio sviedinio svorio – 1200-1400 kg – sudaro sprogstamoji medžiaga“, – teigiama pranešime.
Ukraina: Rusija perdavė 1 tūkst. žmonių palaikus
Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad Rusija jai perdavė tūkstančio žmonių, kuriuos vadina žuvusiais ukrainiečių kariais, palaikus.
„Šiandien buvo įgyvendintos repatrijavimo priemonės. Ukrainai sugrąžinta 1 000 kūnų, kurie, kaip teigia Rusijos pusė, yra ukrainiečių karių“, – socialiniuose tinkluose paskelbė Ukrainos elgesio su karo belaisviais koordinavimo štabas.
Karių kūnų repatriacija ir karo belaisvių mainai yra viena iš nedaugelio sričių, kuriose Ukraina ir Rusija bendradarbiauja karo metu.
Nuo Rusijos invazijos 2022 metais abiejose pusėse žuvo dešimtys tūkstančių karių, nors nė viena pusė reguliariai neskelbia duomenų apie aukas.
Agentūra pridūrė, kad tyrėjai ir ekspertai „netrukus atliks visus būtinus tyrimus ir identifikuos repatrijuotus palaikus“.
Remdamasi neįvardytais šaltiniais Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad 1 tūkst. ukrainiečių karių palaikai buvo perduoti mainais į 30 rusų karių palaikus.
Kaip rodo viešai prieinama informacija, Kyjivui šio karo metu Maskva iš viso jau perdavė 15 tūkst. žuvusių žmonių palaikus.
ES: bet kokiame Ukrainos taikos plane privalo dalyvauti Kyjivas ir Europa
Ukrainos rėmėjai iš Europos Sąjungos (ES) ketvirtadienį pabrėžė, kad Kyjivas ir Europa privalo būti įtraukti į bet kokį taikos planą, Jungtinėms Valstijoms raginant priimti naują pasiūlymą, kuris, regis, atkartoja Rusijos reikalavimus.
Vašingtono iniciatyva, kaip pranešama, parengta bendradarbiaujant su Maskva, sukėlė nuogąstavimų, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas, nepaisant kelis mėnesius trukusių Europos pastangų, gali vėl pereiti į Kremliaus pusę.
„Kad bet koks planas veiktų, jam reikia ukrainiečių ir europiečių paramos“, – žurnalistams prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje sakė bloko užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.
„Turime suprasti, kad šiame kare yra vienas agresorius ir viena auka. Taigi iš Rusijos pusės negirdėjome jokių nuolaidų“, – sakė ji.
Su JAV pasiūlymu susipažinęs šaltinis trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad pagal susitarimą Kyjivas turėtų atiduoti žemių Maskvai ir daugiau nei perpus sumažinti savo kariuomenę.
JAV žiniasklaidos priemonė „Axios“ anksčiau pranešė, kad Maskva ir Vašingtonas rengia slaptą planą beveik ketverius metus trunkančiam karui užbaigti.
Šaltinis AFP tvirtino, kad neaišku, ar pasiūlymus asmeniškai remia D. Trumpas.
K. Kallas teigė, kad, kiek jai žinoma, nebuvo jokio Ukrainos ar ją remiančių Europos šalių indėlio.
„Pritariame visoms prasmingoms pastangoms užbaigti šį karą, tačiau, kaip jau sakėme anksčiau, (sprendimas) turi būti teisingas ir ilgalaikis“, – sakė ji.
„Jei Rusija iš tikrųjų norėtų taikos, ji jau galėjo sutikti su besąlygiškomis paliaubomis“, – pridūrė ES diplomatijos vadovė.
Negali reikšti Kyjivo kapituliacijos
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot tvirtino, kad taika Ukrainoje negali reikšti Kyjivo kapituliacijos.
„Kad Ukrainoje pasiektume teisingą ir ilgalaikę taiką, reikalingos diskusijos, jos turėtų prasidėti nuo paliaubų kontaktinėje linijoje, kurios leistų tvarkingai aptarti teritorijų ir saugumo klausimą“, – sakė jis.
Jo kolega iš Vokietijos Johannas Wadephulis jam antrino, sakydamas, kad Rusijos pritarimas paliauboms be jokių sąlygų yra „būtina sąlyga“ bet kokioms deryboms.
Lenkų užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pabrėžė, kad būtų neteisinga riboti Ukrainos gynybai naudojamų pajėgų dydį.
„Tikiuosi, kad apribojimai, susiję su gebėjimu gintis, bus taikomi ne aukoms, o agresoriui, kurio agresyvumas turėtų būti ribojamas“, – teigė jis.
Nuo sausio, kai D. Trumpas grįžo į pareigas, Europos lyderiai žaidžia su juo katės ir pelės žaidimą dėl Ukrainos, siekdami įtikinti jį pasirinkti palaikyti jų pusę.
Dėl to jie ne kartą bandė įtikinti jį nebandyti primesti Kyjivui skausmingų sąlygų, atkreipdami dėmesį į bet kokią užuominą, kad jis griežtina poziciją Rusijos atžvilgiu.
Vienas aukšto rango ES pareigūnas teigė naujausiame plane įžvelgiąs Maskvos norą įsiteikti D. Trumpui, neseniai įvedusiam sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms.
„Tai Rusijos naratyvas, Rusija jį stumia, kad atitrauktų dėmesį, baimindamasi sankcijų“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė, kad pagarba Ukrainos teritoriniam vientisumui išlieka svarbiausiu klausimu.
Tačiau jis sakė, kad bent jau teigiamas dalykas yra tai, kad Vašingtonas dar neatsiribojo nuo Ukrainos, stringant pastangoms sustabdyti karo veiksmus.
„Aš nematau didelės tragedijos, kad yra tam tikrų idėjų, kaip užbaigti šį karą. Gerai, kad jos kyla iš Jungtinių Valstijų. Pažiūrėkime į teigiamą pusę. Jei jie ties tuo dirba, tai reiškia, kad jie yra įsitraukę, jie nepalieka to spręsti vien Europai“, – sakė K. Budrys.
Rusija patvirtino dronų smūgius į Riazanės naftos perdirbimo gamyklą ir energetikos objektus Kursko srityje
Rusijos regionų valdžia patvirtino bepiločių orlaivių atakų veiksmingumą Riazanės srityje, kur dega naftos perdirbimo gamykla, ir Kursko srityje, kur po smūgių į pastotes 16 tūkst. vartotojų liko be elektros. Apie tai pranešė „Telegram“ kanalas ASTRA.
Pasak vietos gubernatoriaus, atremiant bepiločių orlaivių ataką, „nukrito nuolaužos ir sukėlė gaisrą vienos įmonės teritorijoje“ Riazanės srityje.
Gyventojai teigia, kad Riazanės naftos perdirbimo gamykla vėl buvo užpulta, ir paskelbė vaizdo įrašus iš įvykio vietos. Remiantis ASTRA analize, vaizdo įrašas buvo nufilmuotas Bystreckos gatvės rajone, o užpulta buvo Riazanės naftos perdirbimo gamykla. Filmuota maždaug už 7 kilometrų nuo gamyklos, sakoma įraše.
ASTRA duomenimis, tai jau mažiausiai aštunta nuo 2025 m. pradžios ataka prieš Riazanės naftos perdirbimo gamyklą. Ji priklauso „Rosneft“ ir yra viena didžiausių naftos perdirbimo gamyklų Rusijoje, jos metinis pajėgumas siekia apie 17 mln. tonų naftos. Riazanės naftos perdirbimo gamykloje gaminamas visų rūšių benzinas automobiliams, dyzelinas, aviacinis kuras, mazutas, suskystintos dujos, bitumas ir naftos cheminės žaliavos.
Be to, ASTRA duomenimis, po dronų atakos prieš pastotes Kursko srityje 16 tūkst. žmonių liko be elektros. Srities gubernatorius patvirtino, kad Kursko Gluškovskio, Rylskio ir Korenovskio rajonų abonentai liko be elektros. Srities vadovas nenurodė, kiek ir kokie elektros tiekimo objektai buvo užpulti ir kiek laiko užtruktų atlikti teritorijų inžinerinį tyrimą.
Anksčiau buvo pranešta, kad po Ukrainos dronų atakos lapkričio 15 d. „Rosneft“ gamykla Riazanėje sustabdė naftos perdirbimą.
Lenkija kritikuoja tariamą JAV planą dėl taikos Ukrainoje
Lenkijos vyriausybė sukritikavo tariamą JAV taikos planą Ukrainai. Reikia riboti ne aukos gebėjimą gintis, o agresoriaus gebėjimą pulti, prieš susitikimą su ES kolegomis Briuselyje sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
Leidinys „Financial Times“, remdamasis derybų procese dalyvavusiais asmenimis, pranešė apie tariamą JAV vadovybės ir Rusijos sutartą taikos planą. Šis esą numato, kad Ukraina turi visiškai pasitraukti iš Donecko ir Luhansko sričių ir perpus sumažinti savo kariuomenę. Tai apimtų ir teritorijas, kurių Rusijai iki šiol nepavyko užkariauti. Fronto linija pietuose, anot plano, turėtų būti įšaldyta.
Europos sostinėse apie planą mažai žinoma. Anot ES šaltinių, JAV kalbasi su abiem karo šalimis, tačiau naujo plano Briuselis dar nematė.
R. Sikorskis pabrėžė, kad Lenkija iš esmės remia bet kokias pastangas pasiekti taiką Ukrainoje. Tačiau Europa yra svarbiausia finansinė ir karinė besiginančios Ukrainos rėmėja, o saugumo padėtis Europoje labai priklauso nuo to, kaip baigsis karas Ukrainoje. Todėl Lenkija reikalauja, kad Europa būtų įtraukta į šiuos sprendimus.
Zelenskis: praėjus dienai po Rusijos smūgio vis dar dingę 22 žmonės
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos vakaruose esančiame Ternopilio mieste vis dar dingę 22 žmonės.
Per Rusijos smūgį trečiadienį žuvo mažiausiai 26 žmonės, įskaitant tris vaikus. Tai buvo vienas kruviniausių smūgių Vakarų Ukrainoje nuo Rusijos įsiveržimo 2022 m. vasarį. Raketa nuplėšė viršutinius daugiabučio namo aukštus, gelbėtojai griuvėsiuose ieško išgyvenusiųjų.
„Visą naktį mūsų gelbėtojai dirbo Ternopilyje, paieškos ir gelbėjimo operacijos vis dar tęsiasi. Dvidešimt du žmonės vis dar dingę“, – socialiniuose tinkluose paskelbė V. Zelenskis.
Jis teigė, kad paieškos operacijoms mieste dislokuota daugiau nei 200 gelbėtojų iš kelių regionų. Ukrainos gelbėjimo tarnybos patvirtino, kad pasigendama daugiau nei 20 žmonių.
„Šiuo metu neįmanoma susisiekti su daugiau nei 20 žmonių. Kol neišardysime konstrukcijos ir neatliksime išsamaus patikrinimo, negaliu atskleisti jokios informacijos“, – sakė tarnybos atstovas spaudai Oleksandras Chorunžas.
Trečiadienio vakarą buvo paskelbtos nuotraukos, kuriose matyti gelbėtojai, dirbantys tamsoje tarp griuvėsių ir kranais mėginantys pasiekti sunaikintą viršutinę pastato, tipiško sovietmečio daugiabučio, dalį.
Nuo karo pradžios rusų pajėgos Zaporižios srityje nužudė 760 žmonių
Nuo karo pradžios Rusijos pajėgos Ukrainos Zaporižios srityje nužudė 760 žmonių, įskaitant 45 vaikus. Tai tinkle „Telegram“ pranešė karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas.
„Nuo plataus masto karo pradžios okupantai prieš Zaporižios sritį surengė beveik 300 tūkst. atakų. Per jas žuvo 760 žmonių, tarp jų – 45 vaikai“, – teigiama įraše. Per šį laikotarpį, I. Fiodorovo duomenimis, daugiau kaip 6 tūkst. 700 kartų skelbtas oro pavojus.
I. Fiodorovas padėkojo gelbėtojams, kurie pirmieji atvyksta į atakų vietas ir traukia žmones iš griuvėsių, sanitarams, kovojantiems dėl žmonių gyvybių, ir savanoriams, evakuojantiems žmones iš paveiktų gyvenviečių.
Ukrainos duomenimis, rusų pajėgos praėjusią parą 562 kartus atakavo Zaporižios sritį.
Trumpo taikos planas: Ukraina prarastų svarbias saugumo garantijas
JAV taikos planas dėl karo Ukrainoje pabaigos numato ne tik tai, kad Kyjivui tektų atsisakyti dalies savo teritorijų, bet ir taikos palaikymo pajėgų dislokavimo bei įstojimo į NATO atsisakymą, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ).
Pasak JAV pareigūnų, JAV bando taikyti tą patį metodą, kurį naudojo siekdamos ugnies nutraukimo Gazoje – parengti kelių punktų planą, o tada paskatinti kariaujančias puses jį priimti.
„Tačiau, pasak Europos pareigūno, šis planas greičiausiai susidurs su ryžtingu pasipriešinimu Kijeve ir Europos vyriausybėse“, – pabrėžia (WSJ).
Taikos planas – naujos detalės
Pasak leidinio šaltinių, planas numato, kad Ukraina perduos Rusijai visą Donbaso regioną, įskaitant teritorijas, kurias šiuo metu kontroliuoja Kyjivas.
Taip pat Ukraina turės sutikti bent keleriems metams atsisakyti narystės NATO. Kyjivui nebus leista dislokuoti tarptautinių taikos palaikymo pajėgų šalies teritorijoje. Mainais, pareigūnų teigimu, Maskva įsipareigoja nepulti Ukrainos ar kitų Europos šalių ir įtvirtins šį pažadą įstatymiškai.
Kaip teigė administracijos atstovas, JAV prezidentas Donaldas Trumpas nemano, kad jo užduotis yra grąžinti Ukrainai teritorijas, kurias jau užėmė Rusija. Vietoj to jis siekia susitarimo, kuris užbaigtų karo veiksmus.
Rusija nuomosis Donbasą?
Tuo tarpu „The Telegraph“ skelbia, kad naujasis JAV „taikos planas“ karui Ukrainoje užbaigti numato, kad Rusija mokės „nuomos mokestį“ už Donbaso kontrolę.
Naujas taikos planas ir kai kurie jo punktai buvo nutekinti trečiadienį. „Financial Times“ žurnalistas Christopheris Milleris teigė, kad JAV ir Rusijos planas skatina Ukrainos kapituliaciją.
Pasak C. Millerio, planas apima: Ukrainos kariuomenės sumažinimą perpus, atsisakymą tam tikrų ginklų rūšių, Donbaso atidavimą okupantams.
„Axios“ šaltiniai skelbia, kad pagal šį planą JAV ir kitos šalys pripažintų Krymą ir Donbasą kaip priklausančius Rusijai, nors Ukraina to daryti neprivalėtų.
Negana to, „Financial Times“ šaltinių žiniomis, planas numato rusų kalbos pripažinimą oficialia Ukrainos valstybine kalba, o Rusijos stačiatikių bažnyčios atšakai turėtų būti suteikiamas oficialus statusas.
Žiniasklaidos duomenimis, 28 punktų planą rengia specialusis JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve‘as Witkoffas, kuris jį išsamiai aptarė su Rusijos prezidento specialiuoju atstovu Kirilu Dmitrijevu. Ukrainos pusė į susitarimo projekto rengimą nebuvo įtraukta.
Rusija nuomosis Donbasą? Įvardijo neįprastą naujo taikos plano punktą
Naujasis JAV ir Rusijos parengtas „taikos planas“ karui Ukrainoje užbaigti numato, kad Rusija mokės „nuomos mokestį“ už Donbaso kontrolę, rašo britų laikraštis „The Telegraph“, remdamasis šaltiniais, cituoja „Meduza“.
Tikslios šio plano punkto formuluotės leidinys nepateikia, nurodydamas tik tai, kad kalbama apie „pinigus už žemę“, ir daro prielaidą, kad kalbama apie finansinę kompensaciją už tai, kad Ukraina praras prieigą prie dalies savo teritorijos, turtingos naudingųjų iškasenų. Kompensacijos dydis taip pat nenurodomas.
„The Telegraph“ taip pat pažymi, kad „nuomos sutartis“ leis Ukrainos valdžiai neinicijuoti referendumo dėl Donbaso atsisakymo, kaip numato šalies konstitucija. Be to, pabrėžia leidinys, Ukraina teisiškai išlaikys Donbasą kaip savo teritoriją, nors faktiškai regioną kontroliuos Rusija.
Daugiau skaitykite čia.
Kallas: bet kokiame Ukrainos taikos plane privalo dalyvauti Kyjivas ir Europa
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas ketvirtadienį pareiškė, kad Kyjivas ir Europa turi dalyvauti bet kokiame Ukrainos taikos plane, JAV stumiant naują pasiūlymą, kuris, regis, atkartoja Rusijos reikalavimus.
„Kad bet koks planas veiktų, jam reikia ukrainiečių ir europiečių paramos“, – žurnalistams Briuselyje sakė K. Kallas.
„Turime suprasti, kad šiame kare yra vienas agresorius ir viena auka. Taigi iš Rusijos pusės negirdėjome jokių nuolaidų“, – sakė ji.
Su JAV pasiūlymu susipažinęs šaltinis trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad pagal susitarimą Kyjivas atiduotų žemes Maskvai ir daugiau nei perpus sumažintų savo kariuomenę.
JAV žiniasklaidos priemonė „Axios“ anksčiau pranešė, kad Maskva ir Vašingtonas rengia slaptą planą beveik ketverius metus trunkančiam karui užbaigti.
Šaltinis AFP tvirtino, kad neaišku, ar pasiūlymus asmeniškai remia JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
K. Kallas teigė, kad, kiek jai žinoma, nebuvo jokio Ukrainos ar ją remiančių Europos šalių indėlio.
„Pritariame visoms prasmingoms pastangoms užbaigti šį karą, tačiau, kaip jau sakėme anksčiau, jis turi būti teisingas ir ilgalaikis“, – sakė ji.
„Jei Rusija iš tikrųjų norėtų taikos, ji jau galėjo sutikti su besąlygiškomis paliaubomis“, – pridūrė ES diplomatijos vadovė.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot tvirtino, kad taika Ukrainoje negali reikšti Kyjivo kapituliacijos.
„Kad Ukrainoje pasiektume teisingą ir ilgalaikę taiką, reikalingos diskusijos, jos turėtų prasidėti nuo paliaubų kontaktinėje linijoje, kurios leistų tvarkingai aptarti teritorijų ir saugumo klausimą“, – sakė jis.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 890 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų lapkričio 20 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 162 tūkst. 120 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 890 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 tūkst. 367 (+1) priešo tankus, 23 tūkst. 597 (+2) šarvuotas kovos mašinas, 34 tūkst. 530 (+19) artilerijos sistemų, 1 tūkst. 546 (+0) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 tūkst. 247 (+0) oro gynybos sistemas, 428 (+0) karo lėktuvus, 346 (+0) sraigtasparnius, 82 tūkst. 470 (+384) taktinių bepiločių orlaivių sistemų, 3 tūkst. 981 (+41) kruizinę raketą, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 67 tūkst. 703 (+68) automobilius ir degalų cisternas, 4 tūkst. 2 (+1) specialiosios įrangos vienetus.
Merzas: Ukraina gaus tolimojo nuotolio raketų
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad Ukraina gaus tolimojo nuotolio raketų, praneša „Anadolu Ajansi“.
„Jau keletą mėnesių intensyviai dirbame su Ukrainos vyriausybe, kad įgyvendintume projektus, susijusius su tolimos nuotolio raketomis. Ukrainos kariuomenė bus aprūpinta tokiomis ginkluotės sistemomis“, – spaudos konferencijoje su Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu sakė F. Merzas.
Jis nepateikė detalių apie raketų skaičių ir jų tiekimo terminus. Kancleris taip pat neatsakė į klausimą apie ankstesnį Vokietijos nenorą tiekti Ukrainai tolimojo nuotolio raketas „Taurus“. Tokį požiūrį jis pavadino taktika, skirta sustiprinti spaudimą Rusijai.
„Mes susitarėme, kad daugiau viešai neaptarinėsime detalių, nes manome, kad tam tikras neaiškumas yra būtinas, ypač Rusijos pusei, dėl mūsų karinės paramos apimties šioje srityje. Galiu tik pasakyti, kad darome viską, kas įmanoma, kad aprūpintume Ukrainos kariuomenę ginklų sistemomis, turinčiomis atitinkamą veikimo nuotolį. Tai tęsis artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais, jei bus reikalinga, iki pat tokių ginklų sistemų gamybos pačioje Ukrainoje“, – sakė F. Merzas.
Trumpas patvirtino 28 punktų „taikos planą“ dėl karo Ukrainoje pabaigos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau patvirtino 28 punktų planą, kaip užbaigti karą tarp Rusijos ir Ukrainos, dėl kurio Baltųjų rūmų pareigūnai konsultavosi su rusais, praneša „NBC News“.
Būtent šį planą aukšti D. Trumpo administracijos atstovai slapta rengė pastarąsias kelias savaites, konsultuodamiesi su Rusijos specialiuoju atstovu Kirilu Dmitrijevu.
Pasak pareigūno, planą rengė Trumpo specialusis įgaliotasis Steve‘as Witkoffas, viceprezidentas J. D. Vance‘as, valstybės sekretorius Marco Rubio ir prezidento žentas Jaredas Kushneris.
„Planas skirtas suteikti abiem pusėms saugumo garantijas, kad būtų užtikrinta tvirta taika. Jis apima tai, ko Ukraina nori ir ko jai reikia, kad būtų pasiekta tvirta taika“, – NBC News pranešė aukštas pareigūnas.
Tačiau daugiau plano detalių pareigūnas neatskleidė, tik pažymėjo, kad dokumentas dar turi būti aptartas su Ukraina ir Rusija.
Tuo pačiu metu trys JAV pareigūnai „NBC News“ pranešė, kad plano metmenys dar nėra pateikti Ukrainos valdžiai ir kad projekto dokumento parengimo terminai sutapo su JAV kariuomenės delegacijos vizitu Ukrainoje.
„Sudėtingo ir mirtino karo Ukrainoje pabaiga reikalauja plataus rimtų ir realistiškų idėjų mainų. Norint pasiekti tvirtą taiką, abi šalys turės sutikti su sunkiomis, bet būtinomis nuolaidomis. Būtent todėl mes rengiame potencialių planą dėl karo nutraukimo, remdamiesi abiejų šalių pasiūlymais“, – skelbė M. Rubio socialiniame tinkle „X“.
Leidinys pabrėžia, kad JAV pastangos atnaujinti taikos derybas įgauna pagreitį, nors Kremlius neparodė jokių ženklų, kad keičia savo sąlygas karui nutraukti, ir sumenkino žiniasklaidos pranešimų apie tai, kad JAV dirba prie 28 punktų taikos plano, reikšmę.
Leidinio šaltiniai pažymėjo, kad Ukraina nedalyvavo rengiant šį planą. Nors ir buvo informuota apie bendrus plano bruožus, bet nebuvo informuota išsamiai ir negavo jokių pasiūlymų.
Grahamas: tikiuosi, kad jokio plano nėra
Tuo tarpu D. Trumpo sąjungininkas, respublikonų senatorius Lindsey Grahamas „NBC News“ pareiškė, kad nežinojo apie šį planą.
„Bet pasakysiu štai ką: tikiuosi, kad jokio plano nėra – joks planas neveiks, kol Putinas nepatikės mūsų ketinimais toliau teikti Ukrainai didesnę karinę pagalbą“, – komentavo L. Grahamas.
Vakar leidinys „Axios“ paskelbė, kad D. Trumpo administracija slapta konsultuojasi su Rusija, rengdama naują planą karui Ukrainoje užbaigti.
Tuomet buvo pranešta, kad planą sudaro 28 punktai, o aukštas Rusijos pareigūnas pareiškė, kad į dokumentą žiūri optimistiškai.
Leidinyje taip pat buvo pranešta, kad planą galima suskirstyti į 4 kategorijas: taika Ukrainoje, saugumo garantijos, saugumas Europoje ir JAV santykiai su Rusija ir Ukraina.
Tuo tarpu „Financial Times“ žurnalistas Christopheris Milleris teigė, kad JAV ir Rusijos planas skatina Ukrainos kapituliaciją.
Pasak C. Millerio, planas apima: Ukrainos kariuomenės sumažinimą perpus, atsisakymą tam tikrų ginklų rūšių, Donbaso atidavimą okupantams.
„Axios“ šaltiniai skelbia, kad pagal šį planą JAV ir kitos šalys pripažintų Krymą ir Donbasą kaip priklausančius Rusijai, nors Ukraina to daryti neprivalėtų.
Negana to, „Financial Times“ šaltinių žiniomis, planas numato rusų kalbos pripažinimą oficialia Ukrainos valstybine kalba, o Rusijos stačiatikių bažnyčios atšakai turėtų būti suteikiamas oficialus statusas.
Zelenskis: tik Trumpas ir JAV turi galią užbaigti karą Ukrainoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį po susitikimo su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu Ankaroje pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir jų prezidentas Donaldas Trumpas atlieka lemiamą vaidmenį dedant pastangas užbaigti Rusijos karą Ukrainoje.
„Nuo šių metų pradžios mes Ukrainoje palaikėme kiekvieną ryžtingą [Trumpo] žingsnį ir jo lyderystę, kiekvieną tvirtą ir teisingą pasiūlymą, kuriuo siekiama užbaigti šį karą. Ir tik prezidentas Trumpas bei Jungtinės Valstijos turi pakankamai galios, kad šis karas baigtųsi“, – kalbėdamas apie D. Trumpo įtakingumą sakė V. Zelenskis.
V. Zelenskis sakė, kad yra dėkingas R. Erdoganui už surengtą susitikimą ir už tai, kad Turkija nuolat dalyvauja diplomatinėse pastangose. „Mes išsamiai aptarėme realius būdus, kaip užbaigti karą patikimu ir oriu būdu“, – platformoje „X“ rašė jis.
Jis pasveikino Ankaros pasirengimą palengvinti derybas, sakydamas, kad R. Erdoganas pasiūlė Ukrainai priimtinus derybų formatus ir kad jis yra atviras „kitiems reikšmingiems formatams, kurie galėtų duoti rezultatų“.
Šie jo komentarai pasirodė po to, kai žiniasklaida pranešė, kad Vašingtonas užkulisiuose bendradarbiauja su Maskva dėl naujo taikos pasiūlymo, pagal kurį Kyjivui tektu padaryti didelių nuolaidų ir, be kita ko, galimai atsisakyti dar didesnių teritorijų.
Trečiadienį Kijeve taip pat lankėsi JAV kariuomenės delegacija. Ukrainos gynybos ministras Denysas Šmyhalas sakė, kad susitiko su JAV kariuomenės sekretoriumi Danieliu Driscollu ir informavo svečius apie naujus Ukrainos pasiekimus dronų kūrimo srityje.
Grupė, kurią, kaip praneša JAV žiniasklaida, sudaro trys generolai ir kiti karininkai, turėtų susitikti su V. Zelenskiu, šiam grįžus iš keleto dienų kelionės užsienyje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
geriau paviešintų epšteino failus
rusija didžiausia pasaulyje teroristinė organizacija
Witkofas kremliaus kekšė, durų kilimėlis, skuduras
Taikos derybos: paviešintas visas 28 dalių planas
JAV prezidento Donaldo Trumpo remiamas taikos planas, dėl kurio deramasi su Rusija ir Ukraina, yra „naudingas“ abiem pusėms, ketvirtadienį pareiškė Baltieji rūmai, atmesdami nuogąstavimus, kad jame atkartojama daugybė Maskvos reikalavimų.
CNN skelbiama, kad Rusija taip pat turės eiti į kompromisus.
Tuo tarpu žiniasklaidoje ir viešose diskusijose jau viešinamas pats „planas“. Kol kas tai yra neoficiali informacija, tačiau šį planą paviešino ir ukrainiečių naujienų agentūra UNIAN:
1. Bus patvirtintas Ukrainos suverenitetas.
2. Tarp Rusijos, Ukrainos ir Europos bus sudarytas visapusiškas ir išsamus susitarimas dėl nepuolimo. Visi pastarųjų 30 metų nesutarimai bus laikomi išspręstais.
3. Išsakoma viltis, kad Rusija nepretenduos į kaimynines šalis (jų teritorijas), o NATO nebesiplės.
4. Bus surengtas dialogas tarp Rusijos ir NATO, kuriam tarpininkaus JAV, siekiant išspręsti visus saugumo klausimus ir sudaryti sąlygas deeskalavimui, kad būtų užtikrintas globalus saugumas ir padidintos bendradarbiavimo ir būsimo ekonominio vystymosi galimybės.
5. Ukraina gaus patikimas saugumo garantijas.
6. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų skaičius bus ribojamas iki 600 000 žmonių.
7. Ukraina sutinka įtvirtinti savo konstitucijoje, kad ji neprisijungs prie NATO, o NATO sutinka įtraukti į savo įstatus nuostatą, kad Ukraina nebus priimta ateityje.
8. NATO sutinka nedislokuoti kariuomenės Ukrainoje
9. Europos naikintuvai bus dislokuoti Lenkijoje
10. JAV saugumo garantija:
▪️ JAV gaus kompensaciją už garantiją
▪️ Jei Ukraina įsiverš į Rusiją, ji praras (saugumo) garantiją
▪️ Jei Rusija įsiverš į Ukrainą, be ryžtingo koordinuoto karinio atsako, bus atkurtos visos globalios sankcijos, naujų teritorijų pripažinimas ir visos kitos šio susitarimo lengvatos bus panaikintos.
▪️ Jei Ukraina be priežasties paleis raketą į Maskvą ar Sankt Peterburgą, saugumo garantija bus laikoma negaliojančia
11. Ukraina turi teisę į narystę ES ir gaus trumpalaikį patekimą į Europos rinką, kol šis klausimas bus svarstomas
12. Galingas globalus priemonių paketas Ukrainos atkūrimui, apimantis, bet neapsiribojantis:
a. Ukrainos plėtros fondo įkūrimas investicijoms į sparčiai augančias pramonės šakas, įskaitant technologijas, duomenų apdorojimo centrus ir dirbtinį intelektą
b. JAV bendradarbiaus su Ukraina siekdamos bendrai atkurti, plėtoti, modernizuoti ir eksploatuoti Ukrainos dujų infrastruktūrą, įskaitant dujotiekius ir saugyklas
c. Bendros pastangos atkurti karo nuniokotas teritorijas, siekiant atstatyti, rekonstruoti ir modernizuoti miestus ir gyvenamuosius rajonus
d. Infrastruktūros plėtra
e. Naudingosios iškasenos ir gamtiniai ištekliai
f. Pasaulio bankas parengs specialų finansavimo paketą, skirtą šiems veiksmams paspartinti
13. Rusija bus reintegruota į pasaulio ekonomiką:
a. Sankcijų panaikinimas bus aptariamas ir suderinamas etapais ir individualiai
b. JAV sudarys ilgalaikį ekonominio bendradarbiavimo susitarimą, siekdamos abipusio vystymosi energetikos, gamtinių išteklių, infrastruktūros, dirbtinio intelekto, duomenų apdorojimo centrų, retųjų žemių metalų gavybos Arktyje ir kitų abipusiai naudingų verslo galimybių srityse.
c. Rusija bus pakviesta grįžti į G8
14. Įšaldytos lėšos bus panaudotos taip:
100 mlrd. JAV dolerių įšaldytų Rusijos aktyvų bus investuota į JAV vadovaujamas pastangas atkurti ir investuoti į Ukrainą. JAV gaus 50 % pelno iš šio projekto. Europa pridės 100 mlrd. JAV dolerių, kad padidintų investicijų, skirtų Ukrainos atstatymui, apimtį. Įšaldytos Europoje lėšos bus „atšildytos“. Likusi įšaldytų Rusijos lėšų dalis bus investuota į atskirą JAV ir Rusijos investicinį instrumentą, kuris įgyvendins bendrus projektus tam tikrose srityse. Šis fondas bus skirtas santykių stiprinimui ir bendrų interesų didinimui, siekiant sukurti stiprią motyvaciją negrįžti prie konflikto.
15. Bus sukurta bendra JAV ir Rusijos darbo grupė saugumo klausimais, siekiant skatinti ir užtikrinti visų šio susitarimo nuostatų vykdymą.
16. Rusija įstatymiškai įtvirtins politiką nepulti Europos ir Ukrainos.
17. JAV ir Rusija susitars pratęsti branduolinio ginklo neplatinimo ir kontrolės sutartis, įskaitant START-1 sutartį.
18. Ukraina sutinka būti branduolinio ginklo neturinčia valstybe pagal Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo
19. Zaporižios atominė elektrinė bus paleista prižiūrint TATENA, o pagaminta elektros energija bus paskirstyta po lygiai tarp Rusijos ir Ukrainos – 50:50
20. Abi šalys įsipareigoja įgyvendinti švietimo programas mokyklose ir visuomenėje, skirtas supratimui ir tolerancijai įvairioms kultūroms bei rasizmo ir prietarų pašalinimui:
a. Ukraina priims ES taisykles dėl religinės tolerancijos ir kalbinės mažumos apsaugos
b. Abiejų šalių susitarimu bus panaikintos visos diskriminacinės priemonės ir užtikrintos Ukrainos ir Rusijos žiniasklaidos bei švietimo teisės
c. Visa nacių ideologija ir veikla turi būti atmesta ir uždrausta
21. Teritorijos:
a. Krymas, Luhanskas ir Doneckas bus pripažinti de facto Rusijos teritorijomis, įskaitant JAV
b. Chersonas ir Zaporižia bus įšaldytos pagal kontaktinę liniją, o tai reikš de facto pripažinimą pagal kontaktinę liniją
c. Rusija atsisako kitų teritorijų, kurias ji kontroliuoja už penkių regionų ribų
d. Ukrainos pajėgos bus išvestos iš dalies Donecko srities, kurią jos dabar kontroliuoja, ir ši išvedimo zona bus laikoma neutraliu demilitarizuotu buferiniu regionu, tarptautiniu mastu pripažintu kaip Rusijos Federacijai priklausanti teritorija. Rusijos pajėgos neįeis į šią demilitarizuotą zoną.
22. Sutarus dėl būsimų teritorinių susitarimų, Rusija ir Ukraina įsipareigoja nekeisti šių susitarimų jėga. Bet kokios saugumo garantijos nebus taikomos, jei bus pažeistas šis įsipareigojimas.
23. Rusija netrukdys Ukrainai naudoti Dniepro upę komercinei veiklai, ir bus pasiekti susitarimai dėl laisvo grūdų gabenimo Juodosios jūros keliu.
24. Bus įsteigtas humanitarinis komitetas atvirų klausimų sprendimui:
a. Visi likę belaisviai ir kūnai bus apsikeisti pagal principą „visi už visus“
b. Visi sulaikyti civiliai ir įkaitai bus grąžinti, įskaitant vaikus
c. Bus įgyvendinta šeimų susijungimo programa
d. Bus imtasi priemonių, siekiant palengvinti konflikto aukų kančias
25. Ukraina surengs rinkimus po 100 dienų
26. Visos konflikto šalys gaus visišką amnestiją už veiksmus karo metu ir sutiks ateityje nereikšti pretenzijų ir nenagrinėti skundų
27. Šis susitarimas bus teisiškai privalomas. Jo vykdymą kontroliuos ir užtikrins Taikos taryba, kuriai vadovaus prezidentas D. Trumpas. Už pažeidimus bus numatytos sankcijos
28. Kai visos šalys sutiks su šiuo memorandumu, ugnies nutraukimas įsigalios iš karto, kai abi šalys pasitrauks į sutartas numatytas teritorijas, kad pradėtų vykdyti susitarimą