Galima sakyti, kad pusė šios niūrios prognozės išsipildė, jeigu išsipildytų antroji pusė apie karą, lauktų tiesiog pražūtinga ateitis.
„2017: karas su Rusija“
Šiomis dienomis dažnas leidinys stengiasi bauginti sąvokomis „karas“ ir „grėsmė“, tačiau jeigu apie tai kalba net žymiausi užsienio leidiniai, galbūt bijoti iš tiesų yra ko? Straipsnio autorius Uri Friedmanas nagrinėja labai kontroversiškas buvusio NATO generolo Richardo Shirreffo mintis, paskelbtas knygoje „2017: karas su Rusija“.
„Jei NATO nepadidins savo gynybinių pajėgumų Baltijos šalyse, egzistuoja rizika, kad per metus gali kilti branduolinis karas su Rusija“, - sakė britų generolas.
Knygoje įsivaizduojamas scenarijus labai panašus į tą, kurį vykdė Rusija, aneksuodama Krymą.
Tiesa, šiuo atveju Rusijos taikinys būtų ne Ukraina, o Lietuva, Latvija ir Estija. Scenarijus išties gąsdinantis, tiesa?
Įdomu tai, kad pats R. Shirreffas, buvęs NATO generolas, nevengia net labai aštrios kritikos pačiam Aljansui.
Šias mintis dar vasarą išprovokavo sensacinga D. Trumpo frazė, kad jeigu Baltijos šalys įsiveltų į karinį konfliktą, dar būtų pagalvojama, ar JAV prisidėtų prie pagalbos siekiant apginti Baltijos šalis.
D. Trumpas tuomet pabrėžė, kad ne visos Aljansui priklausančios šalys vykdo įsipareigojimus.
Perspėjo silpnąsias Aljanso grandis
Pasak ekspertų ir pareigūnų, hibridinis karas yra Rusijos naudojama taktika, pasitelkiant apgaulę, nepaskelbus karo oficialiai.
„NATO stiprybė vienareikšmiškai priklauso nuo Amerikos. O ji daugybę kartų yra išreiškusi ryžtą padėti visiems sąjungininkams, pakliuvusiems į rimtą bėdą. Todėl jeigu Amerikos prezidentu taps asmuo, kuriam nelabai rūpi sąjungininkų saugumas, silpnosioms Aljanso grandims gresia pavojus“, - nuomonę yra išreiškęs R. Shirreffas.
Tokios pasekmės yra nenaudingos ne tik Europai, bet ir pačiai Amerikai, pabrėžė jis.
Šioje vietoje ypatingai svarbi tampa NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo mintis apie bendrą situaciją pasaulyje.
„Du pasaulyje vykę karai parodo, kad taika visoje Europoje yra lygiai tiek pat svarbi ir saugumui Jungtinėse Amerikos Valstijose“, - yra sakęs J. Stoltenbergas. Paprastai kalbant, įvykiai, vykstantys Europoje, turi svarbią ar net tiesioginę reikšmę situacijai Amerikoje.
Bet ar iš tiesų visos NATO narės yra pasirengusios ir pajėgios viena kitai padėti besąlygiškai?
Pagal sutarties 5-ą straipsnį NATO priklausančios valstybės yra įsipareigojusios ginti viena kitą. Tai reiškia, kad ginkluotas vienos ar kelių NATO valstybių Europoje arba Šiaurės Amerikoje užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu. Ši organizacija gali imtis priemonių tik tokiu atveju, jei tam pritaria visos valstybės – narės.
R. Shirreffas niekada nesuabejojo tuo, kad prezidentas Barackas Obama, reikalui esant, vykdytų įsipareigojimus NATO narėms, tačiau dėl D. Trumpo dar vasarą apžvalgininkas labai abejojo.
„Taip, aš manau, kad šansai padidėja. O tai pasaulį paverčia daug pavojingesne vieta“, - aiškino jis. Savo knygoje jis dalijasi pačiu blogiausiu scenarijumi: Rusija, anot jo, vieną dieną pasiryš kariniam „nuotykiui“ ir sieks susigrąžinti kažkada turėtas Baltijos šalis.
Lenkija rodo pavydį?
Lenkija pirmadienį pranešė iki 2019 metų suformuosianti naujas savanoriškas teritorinės gynybos pajėgas, kurias sudarys 53 tūkst. savanorių, siekdama užkirsti kelią bet kokiai galimai Rusijos grėsmei.
Šios pajėgos, kurios bus panašios į JAV nacionalinę gvardiją ir kurias sudarys karinį parengimą įgiję civiliai, turėtų atgrasyti Rusiją nuo mėginimo Lenkijoje pakartoti scenarijų, išmėgintą rytinėje Ukrainoje, kurios teritorijos buvo užimtos infiltruojant kovotojus.
„Iki 2019 metų pajėgas turėtų sudaryti 53 tūkst. žmonių“, – sakė gynybos ministras Antonis Macierewiczius spaudos konferencijoje ir pridūrė, kad naujoji kariuomenė pareikalaus 800 mln. eurų per artimiausius trejus metus.
Paaiškėjo, ar lenkai gintų Baltijos šalis
22 proc. lenkų į klausimą, ar Lenkija turėtų imtis ginti Lietuvą, Latviją ir Estiją, jeigu jos būtų užpultos, atsakė neigiamai. Dar 7 proc. lenkų sakė, kad į šį klausimą sunku atsakyti. Ši apklausa daryta vos prieš kelias dienas.
Lenkija yra viena iš penkių bent 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto gynybai skiriančių NATO valstybių ir turi vieną didžiausių kariuomenių Europoje. Reprezentatyvią Lenkijos visuomenės apklausą šiemet rugsėjį atliko Rinkos ir visuomeninių tyrimų institutas. Apklausti buvo 1100 gyventojai.
