Kai kurių Seimo narių padėjėjai įsigudrino prisidurti prie atlyginimo – jie neina kasmetinių atostogų, dažnai nebūna ir darbo vietoje, o parlamentarams baigus kadenciją pasiima solidžias pinigines kompensacijas už nepanaudotas poilsio dienas. Nežinia dėl kokių priežasčių, tačiau kai kurių ministerijų vadovai taip pat yra linkę taupyti atostogas ir nepanaudotas dienas jau skaičiuoja šimtais. Ir kaip jie nepavargsta tik darbe, ilgalaikėse komandiruotėse, kvalifikacijos kėlimo ar kalbų kursuose, kurie neretai rengiami egzotiškuose kraštuose, poilsio kompleksuose Lietuvoje. „Respublikai“ kreipusis į visas ministerijas su prašymu pateikti informaciją apie ministrų, viceministrų bei kanclerių nepanaudotas atostogas, prasidėjo keisti dalykai. Kai kurių ministerijų viešųjų ryšių specialistai stengėsi sumažinti savo bosų nepanaudotų atostogų dienų skaičių net ateityje esą planuojamo poilsio sąskaita. Visame Vyriausybės aparate pagal sutaupytų atostogų skaičių lyderiauja Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis, turintis net 192 neišnaudoto poilsio dienas. RESPUBLIKA
Premjerui Andriui Kubiliui patarinėjantis medicinos klausimais psichiatras Raimundas Alekna „Respublikai“ sakė, kad neatostogaujančių žmonių darbo kokybė yra gerokai prastesnė nei pailsėjusių.„ Per savo kadenciją politikai ar tarnautojai, matyt, nespėja tiek pavargti. Tai nėra tikrieji darboholikai, kurie jau nebegali užmigti be vaistų“,– sako R.Alekna. Ministro pirmininko tarnybos kanclerio Deivido Matulionio nuomone, „kai kam galbūt yra aktuali finansinė pusė – žmonės tikisi tos kompensacijos, nes ji mokama už kiekvieną nepanaudotų atostogų dieną. Išties, jeigu turi pusę metų sutaupytų atostogų, gali tikėtis tikrai solidžios išmokos.“ RESPUBLIKA
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas apkaltino ministrą pirmininką Andrių Kubilių nesilaikant ankstesnių susitarimų. „Nesinori ieškoti ginklų būsimam karui, tačiau jei toks kiltų, jų rasime“,– kalbėjo meras. Tokią uostamiesčio savivaldybės vadovo reakciją išprovokavo, anot V.Grubliausko, Vyriausybės apsnūdimas. „Šią savaitę vykusiame ministrų kabineto posėdyje nebuvo svarstomi Klaipėdai svarbūs klausimai, dėl kurių su A.Kubiliumi buvome susitarę neseniai vykusio jo vizito Klaipėdoje metu. Kitas Vyriausybės posėdis vyks tik po mėnesio, rugpjūčio 20-ąją. Apmaudu, tačiau tokia ministrų siesta mane nustebino“,– savaitiniame susitikime su žurnalistais piktinosi meras. VAKARŲ EKSPRESAS,
Liepos 16–20 dienomis Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono (OGB) kariai Šiaulių rajone dalyvavo elektroninės kovos pratybose „Ramšteino sargas“ (angl. „Ramstein Guard 2012“), kurias vienu metu Baltijos šalyse organizuoja NATO Jungtinių oro operacijų centras Uedeme, Vokietijoje. Pratybų koordinavimo centras Lietuvai įsikūręs Karmėlavoje esančiame Karinių oro pajėgų Oro erdvės kontrolės ir valdymo centre. Pratybose kovoti su elektroniniais trukdžiais mokomi oro gynybos mobilių radarų ir antžeminių stacionarių oro erdvės stebėjimo radarų operatoriai. „Nusprendėme pasinaudoti tuo, kad šiuo laikotarpiu oro erdvėje yra nemažai orlaivių ir jų skleidžiamų trukdžių. Tokioje aplinkoje galime tikroviškiau įvertinti baterijų parengimą vykdyti oro gynybos užduotis“, – teigė OGB vadas majoras Rolandas Greibus. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Buvusio saldainių fabriko vietoje prieš šešerius metus iškasti, kaip manoma, iškilių Klaipėdos krašto žmonių palaikai, ilgą laiką išgulėję uostamiesčio universiteto pagalbinėse patalpose, pagaliau bus perkelti į labiau tam tinkamą vietą – Jono kalnelio požemius. Šis įvykis dar kartą paskatino istorikus prisiminti, kieno palaikai buvo laikomi šitaip nepagarbiai ir kraustomi iš vietos į vietą. Beje, tai – dar ne paskutinė jų amžinojo poilsio vieta. „Pagaliau palaikai bus perkelti į tam tinkamą vietą, nes dabar jie tiesiog dūla Klaipėdos universiteto teritorijoje esančiame garaže. O tai nedovanotina. Stengiamės, kad iki miesto 760 Klaipėdos gimtadienio viskas būtų sutvarkyta kaip ir pridera“, – sakė Jurgis Aušra, kuris rūpinasi ne tik Švento Jono bažnyčios atstatymo reikalais, bet ir tinkamu buvusio konditerijos fabriko teritorijoje rastų palaikų perlaidojimu. J. Aušra sakė ilgai ieškojęs vietos, kur būtų galima deramai priglausti 172 antropologiškai patvirtintų palaikų laikymo vietą iki tol, kol bus atstatyta Švento Jono bažnyčia. VAKARŲ EKSPRESAS
Pakruojo greitosios pagalbos automobilyje pakeliui į Respublikinę Šiaulių ligoninę mirė sunkiai sužalotas šešiasdešimt aštuonerių metų vyras. Tai – jau antra tokia mirtis pakeliui iš Pakruojo į Šiaulius. Sunkūs ligoniai vežami dešimtis kilometrų, nes, vykdant sveikatos reformą, Pakruojo ligoninėje uždarytas Reanimacijos skyrius. Likusi reanimacijos palata dienos chirurgijos skyriuje – nesunkiems ligoniams. Komentuodamas skaudų įvykį, Pakruojo pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Valentinas Misiūnas sakė, kad greitosios pagalbos slaugytoja padarė viską, ką galėjo, kad išgelbėtų žmogų. „Tačiau visi žinome, kokios galimybės Pakruojyje“,– sakė vadovas. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Norint susituokti vien meilės nepakanka. Tam reikia ir pinigų. Didelių pinigų. Mat į jaunavedžius taikosi pulkai apsukruolių, brangiai siūlančių viską, kas gali susukti galvas karštų jausmų apakintoms poroms. Net prie altoriaus šiais laikais kelias ne tik rožėmis klotas, bet ir pinigais. Mat norint bažnyčioje žengti prie altoriaus, be vestuvių įžadų kišenėje, reikia turėti ir sužadėtinių kursų sertifikatą. Tačiau paskaitėlės apie meilę ir vaikus sužadėtiniams kainuoja ne tik laiko, bet ir pinigų. Jaunuoliai už kursus turi susimokėti, pageidautina vokelyje. „Jei būtų kasos čekis ar mokėjimas būtų kitaip įformintas –kita kalba. Dabar tokie laikai, kad net turguje kasos aparatai stovi. O mums jau pirmą pamoką pasakė, kad sumokėti turime tyliai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija nesuuostų“,– aiškumo situacijoje pritrūko jaunikiui iš Ukmergės. VAKARO ŽINIOS
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba pirmąjį šių metų pusmetį patvirtino 18,06 tūkst. juridinio asmens kvietimų – kone 5 tūkst. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2011 m. Tai rodo, kad daugiau užsieniečių pagal bendradarbiavimo sutartis atvyko į Lietuvos įmones. Kaip „Respublikai“ sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis, tokio gausaus užsieniečių antplūdžio nebuvo net prieš krizę. „Šiemet be tradicinių šalių Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos, kaip niekada daug atvykstančiųjų iš Pakistano, Indijos“, – atkreipė dėmesį G.Bagužis. Šį pusmetį labai pagausėjo į Lietuvą, o ypač į sostinę darbo tikslais atvykstančių užsieniečių. Dalis jų apsistoja laikinai, kiti siekia įsikurti ilgesniam laikui, steigti čia verslo įmones. Ypač aktyviai Lietuvos rinką tyrinėja Pakistano ir Indijos piliečiai. RESPUBLIKA
Spindinčios būsimųjų kunigų akys ir plati šypsena ne vienai merginai galėtų susukti galvą. Tačiau jie pasirinko meilę Dievui. Šią vasarą klierikams teko dar vienas išbandymas – paimti į rankas ginklą. Jonavos rajone, Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje, baziniuose kariniuose mokymuose šiuo metu dalyvauja ir 26 klierikai – Vilniaus, Kauno, Telšių kunigų seminarijų auklėtiniai. Malda įprastą savo dieną pradedantys seminaristai dabar kas rytą dalyvauja rikiuotėje, vėliavos iškėlimo ceremonijoje ir gieda Lietuvos himną. Visa tai kariuomenės gyvenime yra svarbiau negu sielos reikalai. Pirmą kartą karybos pradžiamokslio besimokantys kunigų seminarijų auklėtiniai čia atėjo bendru Bažnyčios ir kariuomenės vadovų sutarimu. Galbūt kai kurie jų taps karo kapelionais. LIETUVOS RYTAS
Varšuvoje (Lenkija) gyvenantis vienas garsiausių šiuolaikinių menininkų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Stasys Eidrigevičius Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekai padovanojo tris savo plakatus. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkas Svajūnas Sabaliauskas, kartu su „Šiaulių krašto“ žurnaliste Edita Karkleliene lankėsi Varšuvoje, Lietuvos ambasadoje vykusioje S. Eidrigevičiaus plakatų parodoje „Stasio plakatai. Lietuva. Lenkija. Pasaulis“. Pasižvalgyti į menininko, kuris visame pasaulyje yra surengęs daugiau nei 100 parodų, darbus susirinko Lietuvos, Lenkijos mokslo ir kultūros elitas. Paprašytas, ką nors padovanoti Šiauliams, žinomas plakatų kūrėjas S. Sabaliauskui perdavė tris savo plakatus, kaip dovaną bibliotekai. Tarp Japonijos, Anglijos ir Lenkijos keliaujantis menininkas S. Eidrigevičius ir pats atvažiuos į Šiaulius – tikimasi, gruodžio mėnesį į renginį „Šiauliai – Lietuvos nacionalinės premijos laureatų sklaidos sostinė“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Nespėjo lietuviai nuryti karčios piliulės dėl šią savaitę paskelbtų Norvegijos spaudos kaltinimų, kad jie pavojingiausi šioje šalyje, pateikta dar viena. Britų spauda įspėja, kad per Londono olimpines žaidynes reikės labiausiai saugotis rumunų, lietuvių ir Pietų Amerikos kišenvagių.Ar tikrai tokia lietuvio kaip vagies ir bandito charakteristika atspindi realybę? Vien Norvegijoje gyvena daugiau kaip 25 tūkst. emigrantų iš Lietuvos. Ar tikrai norvegai lietuvį laiko tik kriminaliniu nusikaltėliu ir juo nepasitiki? Kaunietė Audronė Gudynienė, dirbanti Norvegijoje, su tokia mūsų tautiečių charakteristika nesutinka: „Tikrai nesusidūriau su nusikaltėliais. Ir norvegai lietuvius labai gerbia. Sako, kad mes darbštūs, paslaugūs, jokių nesąmonių nekrečiame. Gal ir vyksta kokie nors nusikaltimai kitose vietose. Juk ir tarp norvegų pasitaiko visokių žmonių“. RESPUBLIKA
„Mano nuomone, jei Norvegijos dienraščiai cituoja aukštą policijos pareigūną, kuris įspėja saugotis lietuvių gaujų, tai nelabai gražiai su mūsų tauta elgiamasi. Tai tautos juodinimas. Norvegija yra pseudotolerantiška valstybė. Jei mūsų spaudoje pasirodytų publikacijos, įspėjančios saugotis čigonų gaujų, iškart mūsų valstybei pripaišytų rasizmą, tautinės nesantaikos skatinimą. O Skandinavijos valstybė laikoma tolerantiška, nors viešai spaudoje žemina mūsų tautą“,– sako Julius Panka, Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas. RESPUBLIKA
Lietuvos jūrų muziejus džiugiai nustebintas – pirmą kartą muziejaus istorijoje jauniklį atsivedė Šiaurės jūsų liūtė. Šiaurinių jūrų liūtų Markizės ir Pirato jauniklis gimė prieš du mėnesius. Markizė ir Piratas – muziejaus senbuviai, atkeliavę iš Rusijos.Naujasis jūrų muziejaus gyventojas stebina lankytojus savo energija ir išdykavimais. Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas liūtuką vadina tikru pasiutėliu. „Nežinau, kaip Markizė ir pakenčia jo šėliones: jis visą dieną gali lipti jai ant sprando ir su malonumu, lyg nuo kokio kalnelio, nučiuožti per nugarą ant žemės“,– teigė A.Grušas. VAKARŲ EKSPRESAS
Į Slavikų (Šakių r.) bažnyčią, kurioje buvo pašarvotas kunigas, atėjusiems žmonėms per nugarą nubėgdavo šiurpas: vienas brolis guli karste, kitas sėdi šalia, o abu panašūs kaip du vandens lašai. Iš šešių vaikų šeimos kilusį 37 metų kunigą Darių Sruoginį, kuris vairuodamas motociklą liepos 10–ąją žuvo greitkelyje netoli Rostoko (Vokietija), užvakar į paskutinę kelionę palydėjo ir du broliai, su kuriais jis gimė tą pačią dieną. Jie – Darius, Ramūnas ir Edvardas – tryniai. Tačiau visiškai vienodos išvaizdos buvo du – Darius ir Edvardas. Praėjusį sekmadienį, kol Dariaus palaikai dar nebuvo parvežti iš Vokietijos, Slavikuose buvo aukojamos mišios. Į šią bažnyčią tąkart taip pat skubėjo žuvusio klebono D.Sruoginio brolis Edvardas. Jį pamatęs Slavikų seniūnas Vidmantas Sprainaitis sustabdė: „Elkis kukliai, žiūrėk, neišgąsdink mūsų giesmininkų. Kai įeisi į vidų, jie pamanys, kad prisikėlė klebonas.“ D.Sruoginis, ko gero, yra pirmasis kunigas Lietuvoje, kurio karstą iš bažnyčios išnešė baikeriai. Taip jie atidavė pagarbą savo sielos broliui, kuris šį pavasarį buvo priimtas į baikerių klubą „Aliens“. Bet kunigas Darius jau negirdėjo jo širdžiai mielo motociklų variklių burzgesio, taip pat raudų, nes parapijiečiai mylėjo žodžio kišenėje neieškojusį savo ganytoją. LIETUVOS RYTAS
Kad vakarykštė naktis Triušelių kaime buvo neeilinė, liudija ir Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai. Jų teigimu, po vidurnakčio nepažįstamas vaikinas iš vieno kiemo pavogė sunkvežimį „Scania“, jo nesuvaldęs taranavo stovinčią „Audi“ ir atsitrenkė į betoninę tvorą. Vagišių sulaikė pats sunkvežimio savininkas. Pasak 1965 metais gimusio Rimanto R., jis buvo ką tik išėjęs iš dušo, kai pro langą pamatė, jog kieme stovinčio „Scania“ šviesos įjungtos, o kabinoje yra nepažįstamas asmuo. Išpuolęs nuogas į lauką, vyras bandė nepažįstamąjį ištraukti iš kabinos, tačiau šis pasipriešino – ėmė muštis, spyrė koja į kaklą. Rimantui R. atsistojus prieš savo sunkvežimį, vagis nedrįso jo suvažinėti ir pasukęs į šoną atsitrenkė į tvorą bei lengvąjį automobilį. Į įvykio vietą iškviesti policininkai įtariamąjį rado surištą. Paaiškėjo, kad Triušeliuose siautėjo netoliese esančio Mažūriškių kaimo gyventojas Mantas A. Devyniolikmetis buvo girtas – į alkotesterį įpūtė 1,26 alkoholio promilės. Jis uždarytas į areštinę. RESPUBLIKA
Nusižudžiusio verslininko Antano Gureckio našlė perspėja: su koncernu „MG Baltic“ susidėję asmenys rizikuoja prarasti viską, net gyvybę. Nebereikalingiems žmonėms sužlugdyti ir jų pinigams iščiulpti gali būti naudojamas žiaurus teroras. „Jie sudaro tokias sąlygas, kad žmogui pradeda atrodyti, jog geriau numirti, nei gyventi“, – apie „MG Baltic“ koncerno vadovo D.Mockaus ir jo artimiausių bendražygių naudojamus metodus pasakojimą pradėjo prieš dvejus metus psichologinio karo su „MG Baltic“ neišgyvenusio statybų bendrovės „Mitnija“ įkūrėjo A.Gureckio žmona Violeta. „Dėl mano mirties kaltas Darius Juozas Mockus, terorizavęs mane nuo 2005 metų“,– tokį raštelį A.Gureckio kelnių kišenėje žmona rado praėjus metams po vyro žūties. – „MG Baltic“ ginklas – psichologinis teroras". KAUNO DIENA
