Apie tai, koks yra JAV prezidento planas ir ko galima tikėtis iš jo organizuojamos taikos, naujienų portalo tv3.lt pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis ir Pilietinio atsparumo iniciatyvos atvirų šaltinių analitikė Urtė Andriukaitytė.
Trumpas sako, kad jau planuoja Zelenskio ir Putino susitikimą. Kaip jūs priėmėte šitą žinią ir, kaip manote, kaip priims Rusija šitą žinią? Susitikimas su Zelenskiu Putinui reikštų, kad jis legitimizuoja Zelenskį kaip Ukrainos vadovą, ką jis iki šiol bandė neigti.
U. Andriukaitytė: Atvirieji šaltiniai jau zuja apie tai, kad Putinas kaip ir sutinka susitikti trišaliame susitikime. Aišku, kiek čia tos tiesos ir kada jis būtų numatomas? Labai daug diskusijų, ir kur jis galėtų vykti, ir kokiame formate, ir apskritai, kaip įsivaizduojame Putiną ir Zelenskį dabar sėdintį prie vieno stalo – tai čia taip pat klausimų yra labai daug.
Iš tikrųjų šitoje istorijoje, man atrodo, kad Trumpas bando užimti labai ryškią tokio diskusijos moderatoriaus ir tam tikro taikdario vaidmenį, ir jeigu tas susitikimas apskritai įvyktų, tai Trumpas paskelbtų kaip savo asmeninę pergalę, kad štai jis yra tam tikras taikdarys ir šio karo moderatorius.
Iš tikrųjų labai sunku įsivaizduoti būtent nuo ko prasidėtų ir kokiame formate šis visas pokalbis, bet lygiai taip pat atviruosiuose šaltiniuose ir ypač prokremliškuose ir dezinformaciniuose šaltiniuose, kurie vis dar operuoja Lietuvoje, yra labai nemažai kalbama apie šį būsimą susitikimą ir iš tikrųjų, menka nuostaba, bet labai neigiama nuomonė išreiškiama būtent į Zelenskio pusę. Jis yra kaltinamas jau kaip tas, per kurį niekaip neišeis pasiekti kažkokio bendro susitarimo, nes kad ir ką jam siūlytum, jam vis bus netinkančios sąlygos ir panašiai.
Na, tai tas susitikimas yra viešojoje erdvėje, ypač prokremlinėje, negatyviojoje, piešiamas labai liūdnai arba apskritai, kad jis galiausiai neįvyks. Tol, kol nebus paskelbta konkreti data, ką, manau, Europos lyderiai būtent ir bandys padaryti – įspausti Putiną į tam tikrus rėmus, kad būtų konkreti data, konkreti vieta ir nebūtų kur bėgti, o ne „kažkada, galbūt“ ir panašiai.
Tai kol neturime vėl kažkokios ryškios galimybės, kur ir kada galima susitikti, apie tą susitikimą vis dar kalbame kaip apie tam tikrą utopiją.
Kokia jūsų, Antanai, nuomonė apie tai?
A. Valionis: Ko galima išvis tikėtis iš tokio susitikimo? Pradėkime nuo to, kad Ušakovas, prezidento Putino patarėjas užsienio politikos klausimams, paklaustas šiandien iš ryto apie tą susitikimą, kalbą nuvedė į šalį ir pasakė, kad sutarta, jog paaukštinsime derybų delegacijų vadovų lygį, ir nenori susitikimo.
Dabar, atsakant į tas jūsų surinktas nuomones, reiškia, visų pirmiausiai, jeigu kas yra nelegitimus, tai visų pirmiausiai Putinas, kuris jau 25 metus su nedidele pertrauka, kurioje satelitas Medvedevas sėdėjo, valdo ir konstitucija pakeista, taip sakant, ant kelmelių, kaip aš jau minėjau, balsavo visur, iš mašinų bagažinių ir prirašė.
Matematikai suskaičiavo, jeigu jūs duomenis apdorojate, tai turbūt žinote tuos, kada per 10 minučių iš kažkur atsirado keli milijonai balsų, elektroniškai, ten galima balsuoti elektroniniu būdu Rusijoje, o Zelenskis yra normaliai išrinktas, legitimus vadovas, kuris negali vesti demokratinio kito prezidento rinkimų. Yra karo stovis ir dalis žmonių pabėgę, dalis šalies okupuota, dalis žmonių fronte ir sunku rinkimus organizuoti.
Be to, bet kokia politinė didelė kampanija labai sutrikdytų valstybės vienybę ir rimtį ir dėl to konstitucija įrašyta, kad nedarome rinkimų, kol yra karo stovis. Tokia yra reali situacija ir iš tikrųjų tai yra tik priedanga, nes aš matau psichologiškai, man teko susitikti su Putinu, tiesa, su jaunu, pradžioje, kai buvo Adamkaus valstybinis vizitas Maskvoje 2001 metų balandžio mėnesį, po to Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje kiekvieną rugsėjį aš ten būdavau neretai ir Lukašenka, ir Putinas atvažiuodavo.
Tai su Lavrovu, kuris tuo metu buvo atstovas prie Jungtinių Tautų ir viceministras, mes labai daug bendraudavome, o ministras buvo Ivanovas, aš jo psichologinį portretą matau ir dabar. Putinas, visų savo blogybių priežastimi mato Zelenskį, ir jam tas dalykas, kada jis galvojo per tris dienas paimti Kyjivą, nedaužyti Ukrainos, o pasodinti savo įgaliotinį, savo vasalą, pajungti Ukrainą sau, neleisti jai įstoti į NATO ir galbūt Europos Sąjungą, viską sužlugdė Zelenskis vienu sakiniu, kada Bidenas jam pasiūlė išvykti iš šalies emigruoti, jis pasakė: „Man nereikia taksi, man reikia šaudmenų“.
Ta prasme, rusams pasakė, ką turbūt Spartos karalius Leonidas I, kad jeigu norite, tai ateikite ir pasiimkite, ir jau trejus su puse metų negali pasiimti sudaužytos žemės. Visi tie miestai, kuriuos ėmė Bachmutas, jie jau nebeatstatomi.
Rusai patys prisipažįsta, Mariupolis, taip, ten atstatinėjama, bet gyventojai neatgauna savo atstatytų namų, o parduodama rusams iš didžiosios Rusijos, kurie atvažiuoja ten apsigyventi, o šitas viskas permauta ir tos žemės neturi jokios vertės, ką daryti? Jau viso šito kaltas Zelenskis, ir dėl to čia priežasties ir pasekmės ryšys supainiotas.
Dėl to nenorėdamas susitikti su Zelenskiu, Putinas vadina jį nelegitimiu. Matyt jam reikia vis tiek kažką daryti, reikia apsimesti bent, kad jis nori susitikti, kad jis nori derėtis, nes jam reikia išlaikyti Trumpo palankumą – ekonomika blogėja.
Šiomis dienomis, turbūt šią savaitę, pranešimas pasirodė, na, tiesiog su humoru, su šypsena pažiūrėjau – Kazachstano BVP per capita, bendras vidaus produktas vienam žmogui, pralenkė Rusijos BVP – niudžeto deficitas jau tris kartus šiandien viršija visiems metams suprojektuotą biudžetą, o jam nėra pinigų, nėra pertraukos.
Indija sumažino naftos pirkimą 30 proc., sumažėjo pajamos iš naftos, o tai yra pagrindinis biudžeto pajamų šaltinis. Ir visos problemos, ir dar jeigu prisidės, užpyks Trumpas ir pritaikys tą Lindsėjaus Grahamo per parlamentą praleistą siaubo įstatymą, stuburą laužantį įstatymą, kaip vadina, jūs galite Amerikos spaudoje rasti, kur 500 proc. siūlo, reiškia, muitus uždėti visiems, kurie prekiauja su Rusija.
Aišku, čia nerealu, nes jau 50 proc. sustabdo bet kokią prekybą, bet jis bijo bet kokių dar didesnių sankcijų, nes, na, pinigai baigiasi. Dabar eina eilutės, ir kommersantą mačiau – mažiausias rekrutų ėmimas yra į kariuomenę.
Žmonės neina, sumažėjo išmokos, jie neturi pinigų ir sumažėjo tų, kurie pasiruošę mirti už pinigus. Ir jie turi didelių, Ukraina irgi, bet ir Rusija pradėjo turėti milžiniškų problemų rekrutuojant savanorius į kariuomenę.
Matome, per trejus su puse metų kiek Rusija nuėjo? Daužė, daužė, kas buvo 2014-aisiais paimta ir dabar progresas yra skaičiuojamas gal šimtais ar keliais tūkstančiais kvadratinių kilometrų
Visą pokalbį kviečiame žiūrėti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
