Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę tiesiogiai apibūdino padėtį Pokrovsko kryptimi: „Ukrainos kariai Pokrovsko fronte kol kas nusileidžia Rusijos kariuomenei skaičiumi 8 prieš 1.“
„Po trejų su puse metų herojiško ir ypač kruvino pasipriešinimo kyla baimė, kad Ukraina gali priartėti prie taško, kai nebeturės pakankamai karių, jog galėtų veiksmingai ginti fronto liniją didžiausiame Europos kare nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – pažymi analitikai.
Prasidėjus invazijai, masinis savanorių antplūdis leido padidinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas iki maždaug vieno milijono karių. Tačiau užsitęsęs konfliktas, dideli nuostoliai ir augantis dezertyrų skaičius palaipsniui išsekino rezervus.
Kai kurios kariuomenės dalys ir vietos verbavimo štabai imasi savų reklamos kampanijų bei netradicinių komplektavimo metodų, o oficialios mobilizacijos institucijos vis dažniau minimos pranešimuose apie priverstinį šaukimą.
Politinis sprendimas nesumažinti šauktinių amžiaus nuo 25 iki 18 metų taip pat sulaukė kritikos tiek šalies viduje, tiek tarp Vakarų partnerių. Vietoj to valdžia ėmėsi skatinimo programų 18-25 metų savanoriams, tačiau šios priemonės kol kas nepadėjo užpildyti spragų fronto daliniuose.
Šalį paliko apie 100 tūkst. jaunų ukrainiečių vyrų
Krizę dar labiau paaštrino sušvelninti išvykimo apribojimai jauniems vyrams. Britų laikraščio „Daily Telegraph“ duomenimis, panaikinus dalį apribojimų, per maždaug du mėnesius šalį paliko apie 100 tūkst. 18-22 metų amžiaus ukrainiečių vyrų.
Šis masinis išvykimas sukėlė ne tik karinių pajėgų trūkumą, bet ir sustiprino personalo problemas ekonomikoje bei kituose kritiniuose sektoriuose.
Nors Maskva taip pat patiria didelių materialinių nuostolių, ji kompensuoja personalo trūkumą dosniais atlyginimais ir išmokomis, kas mėnesį pritraukdama tūkstančius naujų rekrutų.
Rezultatas – laipsniškas pranašumo didėjimas pajėgų skaičiumi, palyginti su Ukraina, jaučiamas didžiojoje fronto dalyje.
Karščiausias taškas tebėra kovos Donecko srityje, kur Rusija siekia užimti Pokrovską. Šio miesto praradimas gali tapti reikšmingu simboliniu ir taktiniu laimėjimu Kremliui bei dar labiau sustiprinti argumentą apie „pergalę išsekimo būdu“ – strategiją, kurios laikosi Rusijos vadovybė.
Kyjivo pasirinkimai yra riboti ir politiškai skausmingi. Sumažinus šauktinių amžių būtų galima greitai papildyti gretas, tačiau tai keltų pavojų visuomenės sutarimui ir moralei.
Alternatyvos, tokios kaip rotacijos reformos ir tarnybos sąlygų gerinimas, galėtų padėti atkurti pasitikėjimą tarnyba, tačiau tam prireiks laiko ir išteklių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
