Anot „Creditreform Lietuva“ direktoriaus Sauliaus Žilinsko, bankrotams įtakos turėjo išaugęs pridėtinės vertės mokestis (PVM), padidinta minimali alga, besibaigiantys dar pandemijos metu atidėtų įsiskolinimų išmokėjimo terminai.
„Įdomu ir tai, kad pagrindiniai bankrotų iniciatoriai yra ne tradiciškai itin aktyvios Valstybinė mokesčių inspekcija ar „Sodra“, o patys įmonių vadovai“, – pranešime teigė jis.
Įmonių vadovai inicijavo 41 bendrovės bankrotą, „Sodra“ – 17, VMI – 8. Pernai vadovai buvo pradėję 28 įmonių bankrotus, „Sodra“ – 19, o VMI – 10.
Anot „Creditreform Lietuva“, maitinimo ir apgyvendinimo įmonių bankrotų pikas teko metų pradžiai, o toliau tolydžio mažėjo. Pirmą šių metų ketvirtį bankrutavo 26, antrą – 23, trečią – 20, ketvirto pradžioje – 5 įmonės.
Tuo metu, remiantis Registrų centro duomenimis, šiemet registruota 326 naujos maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų įmonės, daugiausia – Vilniuje (135), Kaune (51) ir Klaipėdoje (21).
Nors šiųmetinė vasara buvo prasta kurortų verslui – Palangoje šiemet vis tiek registruoti 11, Neringoje – 5, Druskininkuose – 2 maitinti ir apgyvendinti pasiruošę verslai.
Pasak analitikų, realu, kad šiųmetinis maitinimo ir apgyvendinimo įmonių bankrotų skaičius viršys ir 2023 m. pasiekimą – 84 bankrotus.
Daugiausia maitinimo įstaigų bankrotų šiemet taip pat paskelbta Vilniuje – 24, antroje vietoje – Kaunas (15), trečioje – Klaipėda (6).
Kurortuose iš viso bankrutavo 3 maitinimo įmonės: po vieną Palangoje, Birštone ir Neringoje, Druskininkuose bankrotų nefiksuota, dar keturios maitinimo įstaigos bankrutavo Klaipėdos rajone.
Šiemet iš rinkos pasitraukė „Sugamour“, „Amber Grill“, „Nidos pastogė“, „Skandalas“, „Toli namai“, „Narushi Nida“, „Jurgis ir Drakonas“, „Brooklyn Brothers“, „Pas Stenley“, „Drama Burger“ ir kiti.
