REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pusantro milijardo eurų – apie tokio dydžio gynybos finansavimą dar prieš kurį laiką Lietuvos kariuomenė nedrįso ir pasvajoti. O dabar, karo Ukrainoje akivaizdoje, ji puls pirkti papildomos ginkluotės, amunicijos ir dar nenaudotų kovinių dronų.

Pusantro milijardo eurų – apie tokio dydžio gynybos finansavimą dar prieš kurį laiką Lietuvos kariuomenė nedrįso ir pasvajoti. O dabar, karo Ukrainoje akivaizdoje, ji puls pirkti papildomos ginkluotės, amunicijos ir dar nenaudotų kovinių dronų.

REKLAMA

Lietuvos gynybos finansavimas pasiekė 2,5 procento bendrojo vidaus produkto ir tai Lietuvą kilstelėjo į dosniausiai gynybą finansuojančių NATO valstybių trejetą. Tiesa, ar reikia imtis lenktynių ir krašto apsaugos biudžetą didinti iki daugiau nei trijų procentų BVP – pritaria ne visi.

Jau greitai Lietuvos kariuomenės gynybos pajėgumus papildys iki šiol neturėti tokie ar panašūs koviniai dronai, skirti naikinti tankams. Tokių, kamikadzėmis pramintų dronų, beje, amerikiečiai dabar svarsto perduoti Rusijos užpultiems ukrainiečiams. Naujiems pirkiniams atsirado pinigų, nes Seimas vienbalsiai gynybos biudžetą padidino 300-ais milijonų – iki pusantro milijardo eurų.

„Pirkimai, kurie buvo numatyti atlikti po keliolikos metų, yra ankstinami arba tai visiškai nauji pirkimai. Esu minėjęs, kad iš naujų pirkimų yra amerikiečių koviniai dronai. Jie ženkliai sustiprina pajėgumą kovai su šarvine technika“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Dar kariuomenė ketina įsigyti sraigtasparnių, salvinių ugnies sistemų, prieštankinių sistemų, amunicijos, ekipuotės. Taip pat – įrengti stovyklas sąjungininkams. Dabar jų Lietuvoje – per 3000-ius, o metų pabaigoje gali būti jau 7000-iai. O visi papildomi pinigai šalies gynybos biudžetą didina iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Pagal šį rodiklį Lietuva iš aštuntos vietos pašoko į NATO lyderių trejetą.

REKLAMA

„Šiandien ryte trečią vietą dar užėmė estai su 2,3 proc. BVP, tai Lietuva išsiveržė į trečią vietą“, – teigia komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Dabar gynybai daugiau skiria tik amerikiečiai ir graikai.

„Ne tik simboliška, bet kartu ir kyla tavo balso svoris NATO viduje“, – tikina L. Kasčiūnas.

Tačiau dalis politikų mano, kad reikia eiti dar toliau. Prezidentas Gitanas Nausėda jau kurį laiką kalba apie mažiausiai tris procentus BVP. Tiesa, tokioms lenktynėms, orientuojantis būtent į procentus, žavisi ne visi.

„Jeigu mes užsibrėšime 3 proc. skirsime lėšas ir po to turėsime ieškoti, kur tas lėšas panaudoti, tai nėra prasmės. Turi būti realus poreikis“, – kalba „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.

REKLAMA
REKLAMA

„Štai, skirkime vis daugiau ir daugiau – taip, tai padiktuota realybės, bet visas skubėjimas irgi nulemtas baimės. Šituos dalykus turime daryti blaiviai, kitaip sukelsime grėsmę mūsų finansiniam šalies stabilumui“, – sako socialdemokratas Gintautas Paluckas.

Valdantieji irgi kalba, kad trys procentai BVP artimiausius porą–trejetą metų tikriausiai bus viršutinė riba.

„Reikia įvertinti gamybos pajėgumus, ką galima kokiais laikotarpiais ne tik užsakyti ar įsivaizduoti, kad norime turėti, bet ir gauti. Taip pat derinti veiksmus su partneriais. Kiek tų procentų galiausiai reikia, ar 2,9 proc., ar 3,3 proc. – tai jau išvestinis klausimas“, – kalba Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Visgi buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius aiškina, kad kliautis vien sąjungininkais Lietuva negali.

„Kai kurias tuščias vietas gynyboje uždengs mūsų NATO sąjungininkai amerikiečiai, vokiečiai, kitos šalys. Bet mes turime atlikti savo namų darbus, rodyti iniciatyvą. Pietų veltui nebūna, visi turi susimokėti, už laisvę reikia susimokėti“, – teigia A. Pocius.

„Iš pamokos iš Ukrainos turime suprasti, kad, jei kovosime, kovosime prieš stipriai šarvuotą barbarišką kariuomenę ir panašiai turime turėti ginkluotę, kad apsigintume nuo barbarų ordos. Tas procentas tik padės mums greičiau pasiekti tam tikras ribas, kurių nepasiekėm per daug metų“, – komentuoja karybos ekspertas Darius Antanaitis.

Vienas esminių tikslų Lietuvai dabar – patiems sustiprinti priešakinę gynybos liniją, o ne tik reikalui esant tikėtis NATO pagalbos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų