Trumpas vėl nusivylęs Putinu: „Tai karas, kuris neturi prasmės“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra „labai nusivylęs“ Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, kuris iki šiol nesutiko susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, o tik sustiprino atakas prieš Ukrainą.
Daugiau skaitykite čia.
Prancūzija: Europa laukia JAV paramos saugumo garantijoms Ukrainai
Kyjivo Europos sąjungininkai yra pasirengę prisidėti prie saugumo garantijų Ukrainai po bet kokio taikos susitarimo su Rusija ir dabar laukia konkrečios Amerikos paramos, antradienį pranešė prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) biuras.
Prieš ketvirtadienį Paryžiuje vyksiantį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą su sąjungininkais Eliziejaus rūmų pareigūnas pareiškė, kad „mes esame pasirengę“ ir kad europiečiai dabar tikisi taip pat sulaukti „amerikiečių paramos, kad būtų galima garantuoti Ukrainos saugumą“.
V. Zelenskio biuras kiek anksčiau pranešė, kad Ukrainos lyderis ketvirtadienį Paryžiuje turėtų susitikti su Europos bei NATO lyderiais ir aptarti saugumo garantijų galimybes, jeigu būtų pasiekta taika su Maskva.
V. Zelenskio biuro vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas antradienį socialiniuose tinkluose rašė, jog Ukrainos vadovas susitiks su Europos Komisijos (EK) vadove Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), NATO vadovu Marku Rutte (Marku Riute), vokiečių kancleriu Friedrichu Merzu (Frydrichu Mercu), Jungtinės Karalystės (JK) premjeru Keiru Starmeriu (Kiru Starmeriu) ir aptars saugumo garantijų Ukrainai galimybes.
Pirmadienį V. Zelenskio vizitą patvirtino Eliziejaus rūmai.
Vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dalyvaus apie 30 daugiausia Europos šalių. Kai kurie lyderiai dalyvaus asmeniškai, o kiti – vaizdo ryšiu, teigė Eliziejaus rūmai. Susitikimui bendrai pirmininkaus E. Macronas ir JK ministras pirmininkas.
Politikai „aptars pastarosiomis savaitėmis atliktą darbą, susijusį su saugumo garantijomis Ukrainai, ir apžvelgs pasekmes, kurias galima išskirti dėl Rusijos, atkakliai atsisakančios taikos, laikysenos“, sakoma Prancūzijos prezidentūros pareiškime.
JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) dalyvavimo nesitikima.
Koalicijos šalių ministrai trečiadienį aptars karinę paramą Ukrainai, pranešė Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministro Sebastieno Lecornu (Sebastjeno Lekorniu) atstovas spaudai.
Pastarosiomis savaitėmis tarp diplomatų dominavo Vakarų remiamų saugumo garantijų Ukrainai klausimas, jei įsigalios paliaubos.
Praėjusį mėnesį D. Trumpas Aliaskoje surengė derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tačiau nepasiekta jokio proveržio.
Po to D. Trumpas priėmė Europos lyderius ir Ukrainos prezidentą V. Zelenskį.
Kyjivas nori tokių garantijų, kad jos atgrasytų nuo bet kokių būsimų Rusijos išpuolių. Europos taikdarių pajėgų siuntimas buvo viešai pristatytas lyderių kaip galimas sprendimas tam laikui, kai baigsis karas.
D. Trumpas užsiminė, kad Jungtinės Valstijos galėtų paremti Europos taikdarių planą, tačiau nenori siųsti JAV karių į Ukrainą.
Rusija priešinasi bet kokiai idėjai dėl Vakarų taikdarių – Kremlius praėjusią savaitę pareiškė, kad „tokias diskusijas vertina neigiamai“.
Merzas atmeta Ursulos von der Leyen komentarus apie karių dislokavimą Ukrainoje
Europos Sąjunga (ES) nėra atsakinga už sprendimus dėl karinės paramos Kyjivui, antradienį pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, reaguodamas į Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen komentarus apie saugumo garantijas.
Karinė parama Ukrainai yra vadinamosios Norinčiųjų koalicijos narių reikalas, duodamas interviu transliuotojui „Sat.1“ tvirtino F. Merzas. Tokios jo pastabos nuskambėjo po to, kai pirmadienį panašią kritiką išsakė ir gynybos ministras Borisas Pistorius – kiek anksčiau leidinys „Financial Times“ pranešė, kad U. von der Leyen prakalbo apie konkrečius planus į Ukrainą siųsti sausumos karius, jei būtų pasiektos paliaubos.
F. Merzas aiškiai pasakė, kad tokių konkrečių planų dėl karinių veiksmų „bent jau Vokietijoje“ nėra. Jis akcentavo, kad dėl ilgalaikių saugumo garantijų gali būti nuspręsta tik tada, kai bus sudarytos paliaubos arba taikos susitarimas. F. Merzas nurodė, kad net ir tada jis turėtų „didelių abejonių“ dėl galimybės dislokuoti Vokietijos karius, ir kartu pabrėžė, jog tam turėtų pritarti Vokietijos parlamentas.
Jis pridūrė, kad pajėgų dislokavimas priklausytų ir nuo su Rusija sudaryto susitarimo tipo. „Vis dar reikia įveikti daugybę kliūčių, galbūt per gana ilgą laikotarpį“, – dėstė F. Merzas.
Norinčiųjų koalicija, kurios gretas sudaro apie 30 šalių, ketvirtadienį turėtų susitikti Paryžiuje derybų dėl saugumo garantijų Ukrainai ir kitų klausimų.
Merzas: Putinas galbūt yra didžiausias mūsų laikų karo nusikaltėlis
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „galbūt yra didžiausias mūsų laikų karo nusikaltėlis“, duodamas interviu, kuris turėtų būti transliuojamas antradienio vakarą, pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
„Jis yra karo nusikaltėlis“, – transliuotojui „Sat.1“ sakė F. Merzas, kalbėdamas apie Kremliaus šeimininką.
„Mes tiesiog turime aiškiai apibrėžti, kaip elgtis su karo nusikaltėliais. Vietos atlaidumui nėra“, – pridūrė jis.
F. Merzas po atėjimo į valdžią gegužės mėnesį pažėrė griežtos kritikos Rusijai ir apkaltino Maskvą „sunkiausiais karo nusikaltimais“ ir „teroru prieš civilius gyventojus“. Tačiau sprendimas asmeniškai apibūdinti Rusijos prezidentą kaip karo nusikaltėlį yra naujas.
Tokie F. Merzo komentarai nuskambėjo po to, kai jo buvo paklausta, kaip jis pavadintų V. Putiną, Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen prieš tai vizito Lenkijoje metu apibūdinus Rusijos vadovą kaip „grobuonį“.
Baltijos gynybos linijai Latvija pirks nuotolinio minavimo sistemą ir prieštankines minas
Latvijos ginkluotosios pajėgos planuoja įsigyti nuotolinio minavimo sistemą ir prieštankinių minų Baltijos gynybos linijai plėtoti, antradienį Saeimos Gynybos, vidaus reikalų ir kovos su korupcija komitetui pranešė kariuomenės jungtinio štabo pulkininkas Andris Riekstas.
Parlamento komitetas pritarė pagreitintai procedūrai priimti įstatymą dėl kovos su mobilumu infrastruktūros, skirtos paspartinti Latvijos rytinės sienos karinį įtvirtinimą, plėtros.
Gynybos ministerija laiko šį įstatymą labai svarbiu Baltijos gynybos linijos plėtrai, ji būtina siekiant sustabdyti ir sunaikinti potencialų užpuoliką dar pasienyje. Siekiant paspartinti gynybos linijos darbus, reikalingas specialus reglamentas, todėl šis įstatymo projektas buvo derinamas keliais etapais. Taip pat vyksta bendravimas su vietos valdžios institucijomis ir pasienio gyventojais.
Pasak pulkininko A. Rieksto, Baltijos gynybos linijos projektą įgyvendina Baltijos šalys, sustiprinti savo sienas siekia ir Lenkija bei Suomija. Šis projektas – tai bendros pastangos laiku pasirengti galimai Rusijos agresijai. Jos apima ne tik prieštankinius griovius, bet ir daugybę kitų priemonių. Keliose parapijose, esančiose 30 kilometrų spinduliu nuo sienos, reikia nusavinti apie 2000 hektarų žemės.
Maždaug 300 mln. eurų vertės projektas buvo pradėtas 2024 m. ir turi būti baigtas iki 2028 m., o vėliau gali reikėti papildomų priemonių.
Šiais metais bus tęsiamas barjerų prieš mobilumą pirkimas, baigiamas nuotolinio minavimo sistemos ir prieštankinių minų pirkimas. Toliau perkami jutikliai, pranešė A. Riekstas.
Gynybos sektoriaus atstovai dar kartą patikino įstatymų leidėjus, kad žemės savininkai gauna sąžiningas kompensacijas už nusavintą žemę.
Per dienos puolimą Ukrainos oro gynyba numušė 48 iš 53 Rusijos paleistų dronų
Ukrainos gynybos pajėgos per atnaujintą atakų bangą numušė arba užblokavo 48 Rusijos paleistus dronus, šalies šiaurėje aptikti nauji priešo taikiniai, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.
Pasak kariškių, po naktinio puolimo Rusijos pajėgos surengė dar vieną puolimą, paleidusios į Ukrainą 53 smogiamuosius bepiločius orlaivius, įskaitant dronus „Shahed“ ir įvairias dronų imitacijas. Dauguma jų buvo nukreipti į Kyjivą.
Antradienį iki 16 val. Ukrainos oro gynybos daliniai sunaikino arba neutralizavo 48 priešo dronus.
Ataka vis dar tęsiasi, virš Černihivo ir Sumų sričių užfiksuotos naujos Rusijos bepiločių orlaivių grupės.
Anksčiau, per naktinį puolimą, Ukrainos oro gynyba sunaikino 120 iš 150 Rusijos paleistų dronų.
Į Ukrainą grąžinta dar viena Rusijos pagrobtų vaikų grupė
Įgyvendinant Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio iniciatyvą „Bring Kids Back UA“, iš laikinai Rusijos okupuotų teritorijų ir tiesiai iš Rusijos Federacijos buvo grąžinta dar viena vaikų ir jaunuolių nuo 3 iki 18 m. grupė, platformoje „Telegram“ pranešė prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.
„Jie daugelį metų gyveno spaudžiami ir bauginami. Okupantai vertė juos lankyti rusiškas mokyklas, grasino ir žemino jų tėvus“, – tvirtino A. Jermakas.
Jis pažymėjo, kad tarp išgelbėtų žmonių yra motina su dviem sūnumis, kurie buvo deportuoti į Rusiją ir iš kurių buvo atimti jų ukrainietiški dokumentai. Šeima buvo palikta be būtiniausių dalykų – pinigų, drabužių ir maisto. Jie du kartus patys bandė grįžti namo, tačiau šiai šeimai pabėgti pavyko tik trečiuoju bandymu ir padedant „Bring Kids Back UA“ partneriams.
Be to, namo grįžo negalią turinti mergaitė, kuri daugelį metų buvo priversta gyventi okupuotoje teritorijoje be tinkamo gydymo ir reikalingų vaistų. Šiandien ji yra su savo motina, saugi ir prižiūrima Ukrainos gydytojų.
Prezidento kanceliarijos vadovas padėkojo Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaro biuro komandai ir visiems tarptautiniams partneriams už pagalbą gelbstint Ukrainos vaikus.
NATO vadovas dėl Rusijos puolimų įspėja ne tik Lietuvą: raketa šį miestą pasiektų per 5–10 minučių
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte įspėjo Aljanso sąjungininkus, kad netgi šalys, kurios tiesiogiai nesiriboja su Rusija, yra pavojuje dėl naujausių Rusijos raketų technologijų.
Kaip pabrėžė NATO vadovas, Rusijos keliamas pavojus didėja kiekvieną dieną.
Daugiau skaitykite čia.
Bulgarija netirs įtariamo Rusijos GPS signalų trikdymo EK vadovės lėktuve
Bulgarija nepradės tyrimo dėl GPS signalų trikdymo, užklupusio lėktuvą, kuriuo skrido Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kai šis ruošėsi leistis Balkanų valstybėje, antradienį pareiškė šalies ministras pirmininkas.
Europos Komisija pirmadienį pareiškė, kad Bulgarijos valdžia mano, jog už savaitgalio incidentą yra atsakinga Maskva, tačiau neaišku, ar lėktuvas buvo tyčinių veiksmų taikinys, nes GPS signalų trikdymas regione tapo įprastu reiškiniu, kai daugiau nei prieš trejus metus Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą.
Bulgarijos ministras pirmininkas Rossenas Jeliazkovas sakė, kad GPS signalų trikdyme nėra „nieko neįprasto“, nes tai yra karo Ukrainoje „vienas iš padarinių“.
„Šie trikdžiai nėra nukreipti į konkretų lėktuvą“, – žurnalistams sakė jis.
„Nėra jokios priežasties pradėti tyrimo“, – teigė premjeras ir pridūrė, kad tokie trikdžiai „nelaikomi hibridinėmis ar kibernetinėmis grėsmėmis“.
„Nuo karo su Ukraina pradžios regime tai, kas vadinama elektroniniu karu“, – pridūrė R. Jeliazkovas.
Užsakytas lėktuvas sekmadienį saugiai nusileido Plovdivo tarptautiniame oro uoste šalies pietuose, nekeisdamas maršruto. Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen lankėsi Bulgarijoje per kelionę į septynias „pafrontės“ šalis. Šios Europos Sąjungos narės, esančios 27 valstybių bloko rytiniame flange, yra labiau pažeidžiamos dėl Rusijos hibridinių grėsmių.
Putinas tvirtina, kad susitarimas dėl saugumo garantijų Ukrainai yra įmanomas
Susitarimas dėl saugumo garantijų Ukrainai gali būti pasiektas, kaip buvo aptarta su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, antradienį Rusijos valstybinei naujienų agentūrai TASS užsiminė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
V. Putinas tokius komentarus išsakė Pekine vykusiame susitikime su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Fico, pranešė TASS. Rusijos vadovas šiuo metu su keturių dienų vizitu vieši Kinijoje, kur jis, kaip ir R. Fico, trečiadienį planuoja dalyvauti kariniame parade, skirtame paminėti Antrojo pasaulinio karo pabaigos 80-ąsias metines.
„Man atrodo, kad esama galimybės rasti sutarimą“, – sakė V. Putinas, kalbėdamas apie galimas saugumo garantijas Ukrainai – labai ginčytiną klausimą, kurį šiuo metu aptaria Kyjivo sąjungininkai. Saugumo garantijomis siekiama atgrasyti Maskvą nuo pakartotinio puolimo, jei būtų pasiektas taikos susitarimas.
D. Trumpas, siekdamas užbaigti karą Ukrainoje, kuris prasidėjo po to, kai Rusija 2022 m. vasarį inicijavo visapusišką invaziją, praėjusį mėnesį pakvietė V. Putiną į aukščiausiojo lygio susitikimą Aliaskoje. Nors D. Trumpas po šio rugpjūčio viduryje surengto susitikimo kalbėjo optimistiškai, kol kas nebuvo jokios aiškios pažangos siekiant nutraukti karo veiksmus.
Lankydamasis Pekine, V. Putinas dar kartą pabrėžė, kad Ukrainai neturėtų būti leista įstoti į NATO, kai karas baigsis. Pranešama, kad R. Fico susitikime su V. Putinu pareiškė paramą Rusijos pozicijai dėl Ukrainos narystės NATO. Rusijos prezidentas nepateikė daugiau detalių apie galimą susitarimą dėl saugumo garantijų Ukrainai.
Rusija kol kas atmeta Kyjivo Vakarų sąjungininkų taikos palaikymo pajėgų dislokavimą Ukrainoje ir vietoj to pasiūlė susitarimą, kuris suteiktų Maskvai veto teisę saugumo klausimais.
NATO stengiasi užkirsti kelią Rusijos vykdomam skrydžių trikdymui
NATO stengiasi užkirsti kelią Rusijos vykdomam civilinių skrydžių trikdymui, antradienį pareiškė Aljanso vadovas.
Taip jis kalbėjo praėjus dviem dienoms po to, kai Europos Komisijos (EK) pirmininkę Ursulą von der Leyen skraidinęs lėktuvas Bulgarijos oro erdvėje susidūrė su GPS signalo trukdžiais.
Lėktuvas sekmadienį saugiai nusileido, tačiau Bulgarijos valdžia pareiškė įtarianti, kad už trukdymo slypi Rusija.
„Į tai žiūrima labai rimtai“, – spaudos konferencijoje Liuksemburge su kunigaikštystės ministru pirmininku ir gynybos ministru sakė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
„Galiu jus patikinti, kad dirbame dieną naktį, kad tam pasipriešintume, užkirstume kelią ir užtikrintume, kad jie to nekartotų“, – pareiškė jis, bet nepateikė išsamesnės informacijos.
Nei Rusija, nei U. von der Leyen viešai nekomentavo šio incidento. Europos Sąjunga (ES) ir NATO yra atskiri subjektai, turintys skirtingas valstybių narių grupes, tačiau Europos saugumas yra gyvybiškai svarbus klausimas abiem.
M. Rutte teigė, kad GPS signalo trukdžiai yra Rusijos vykdomos hibridinių grėsmių kampanijos, tokios kaip povandeninių kabelių pažeidimas Baltijos jūroje, sąmokslas nužudyti Vokietijos gynybos pramonės milžinės vadovą ir kibernetinė ataka prieš Nacionalinę sveikatos tarnybą Jungtinėje Karalystėje (JK), dalis.
„Visada nekenčiau žodžio „hibridinis“, nes jis skamba taip mielai, bet „hibridinis“ yra būtent komercinių lėktuvų trikdymas, galintis turėti pražūtingų pasekmių“, – sakė jis.
Naujienų agentūros AP parengtame žemėlapyje matyti beveik 80 incidentų visoje Europoje. Dėl šios trikdymo kampanijos kaltinama Rusija, kurią JK užsienio žvalgybos tarnybos vadovas pavadino „stulbinamai neatsakinga“.
Nuo Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais Vakarų pareigūnai apkaltino Rusiją ir jos bendražygius surengus dešimtis išpuolių ir kitų incidentų – nuo vandalizmo iki padegimų ir pasikėsinimų nužudyti.
„Rusų keliama grėsmė kasdien didėja. Nebūkime naivūs: vieną dieną tai gali apimti ir Liuksemburgą, o galbūt ir Nyderlandus“, – sakė M. Rutte.
„Pavyzdžiui, naudojant naujausias Rusijos raketų technologijas, skirtumas tarp Lietuvos, esančios priešakinėje linijoje, ir Liuksemburgo, Hagos ar Madrido dabar yra nuo penkių iki dešimties minučių. Tiek laiko šiai raketai reikia, kad pasiektų šias Europos dalis“, – kalbėjo jis.
Jis perspėjo, kad visam žemynui gresia „tiesioginė rusų grėsmė“.
„Dabar mes visi esame rytiniame flange, nesvarbu, ar gyvenate Londone, ar Taline“, – sakė NATO vadovas.
Bulgarija netirs U. von der Leyen lėktuvo GPS signalo trikdymo, nes „tokie dalykai nutinka kiekvieną dieną“, antradienį pareiškė ministras pirmininkas Rosenas Želiazkovas.
Jis teigė, kad tai yra vienas iš Rusijos karo Ukrainoje šalutinių padarinių, pasireiškiančių visoje Europoje.
Trumpas rado ką kaltinti dėl stringančių taikos derybų, ir tai – ne Putinas
Praėjo jau daugiau nei dvi savaitės, kai JAV prezidentas Aliaskoje surengė susitikimą su Rusijos vadovu, tačiau realios pažangos siekiant taikos Ukrainoje vis dar nematyti, rašo „Unian“.
Nors taikos pastangas žlugdo būtent Rusija, Donaldas Trumpas, tikėtina, už tai atsakinga laikys Europą, rašo „The Times“.
Žurnalistų apklausti Baltųjų rūmų šaltiniai spėja, kad D. Trumpas apkaltins europiečius tuo, kad jie skatino Kyjivą nepasiduoti Rusijos ultimatumams ir laukti geresnių taikos susitarimo sąlygų.
Leidinyje teigiama, kad ši situacija gali priversti D. Trumpą grįžti prie minties, kad jam reikia visiškai nutraukti savo taikos pastangas. Žurnalistai pabrėžia neseniai išsakytą JAV prezidento mintį, kuomet jis pateikė labai prieštaringą analogiją, palygindamas Rusijos invaziją į Ukrainą su dviejų vaikų muštynėmis kieme.
„Jie nekenčia vienas kito ir pradeda muštis, muštis ir muštis. Jūs norite, kad jie sustotų, bet jie tęsia. Po kurio laiko jie jau ir patys norėtų sustoti. Suprantate? Tai (karas Ukrainoje – UNIAN) beveik tas pats. Kartais jiems reikia šiek tiek pasimušti, kol galėsime priversti juos sustoti“, – sakė D. Trumpas.
Ciklas kartojasi?
Ši citata, nors ir kelia teisėtą ukrainiečių pasipiktinimą, yra labai iškalbinga: būtent tokią analogiją D. Trumpas pateikė prieš tris mėnesius, kai jau grasino pasitraukti iš derybų proceso.
Praėjusią savaitę D. Trumpas vėl pradėjo kaltinti visus dėl karo tęsimosi, ministrų kabineto posėdyje pareiškęs, kad „Zelenskis taip pat nėra visiškai nekaltas, ar ne?“
„The Times“ mano, kad V. Putinas gali priimti paskutinius Trumpo retorikos pokyčius kaip žalią šviesą tęsti tęstis teroristines atakas Ukrainoje.
Be to, dabar yra požymių, kad D. Trumpas ketina apkaltinti Europą jo taikos iniciatyvos sužlugdymu.
„Jei Europa nori eskaluoti šį karą, tai bus jų reikalas. Bet tai bus beviltiškas bandymas išplėšti pralaimėjimą iš pergalės nasrų“, – neseniai „Axios“ leidiniui pareiškė nenurodytas pašnekovas iš Baltųjų rūmų.
Kaip skelbėme anksčiau, šiandien Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pokalbyje su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Fico davė nurodymą Rusijai draugiškoms Slovakijos ir Vengrijos vyriausybėms pradėti energetinę Ukrainos blokadą.
Tuo tarpu Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas po derybų su Ukrainos ir Rusijos lyderiais pareiškė, kad šalys „nėra pasirengusios“ aukščiausio lygio susitikimams. Tuo pačiu jis nepateikė detalių apie tai, kas tiksliai blokuoja procesą, savo pareiškime tiesiog sulygindamas Ukrainą ir Rusiją.
Ukrainos gynybos ministerija: Rusijos kariuomenė rugpjūtį neteko beveik 73 artilerijos divizijų
Rusijos kariuomenė rugpjūčio mėnesį kare prieš Ukrainą neteko 1 304 artilerijos sistemų, o tai prilygsta beveik 73 artilerijos divizijoms, informuoja Ukrainos gynybos ministerija.
„Visą rugpjūtį priešas bandė daryti spaudimą Ukrainos gynybai įvairiose fronto atkarpose ir paaukojo daug pėstininkų. Dėl to iki rugpjūčio 31 d. Rusijos kariuomenė neteko 28 790 karių, įskaitant žuvusiuosius ir sužeistuosius. Tai prilygsta daugiau nei dviem divizijoms“, – sakoma paskelbtame pranešime.
Be to, remiantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai rugpjūtį aktyviai apšaudė priešo artileriją.
Skaičiuojama, kad gynybos pajėgos smogė arba sunaikino 1 304 priešo artilerijos sistemas, o tai prilygsta beveik 73 artilerijos divizijų pajėgumams. Be to, rugpjūtį gynybos pajėgos aktyviai naikino Rusijos kariuomenės transporto priemones – buvo prarastos 3 505 karinės transporto priemonės ir autocisternos.
„Nepaisant priešo polinkio mažinti sunkiųjų šarvuotų automobilių naudojimą dėl jų pažeidžiamumo mūšio lauke, mūsų kariai rugpjūtį aktyviai medžiojo priešo šarvuočius. Paskutinį vasaros mėnesį Rusijos kariuomenė neteko 87 tankų ir 161 šarvuotosios kovos mašinos“, – nurodė gynybos ministerija.
Įtariamas Ukrainos įstatymų leidėjo žudikas neigia dirbęs Rusijai
Provakarietiško Ukrainos politiko nužudymu kaltinamas vyriškis antradienį prisipažino įvykdęs žmogžudystę, tačiau neigė dirbęs Rusijai, o išpuolį pavadino „asmeniniu kerštu“.
52-ejų metų Michailo Scelnikovas sekmadienio vakarą buvo suimtas dėl to, kad, kaip įtariama, dieną prieš tai Lvovo mieste Ukrainos vakaruose nušovė buvusį šalies parlamento pirmininką Andrijų Parubijų.
„Tai mano asmeninis kerštas Ukrainos valdžiai“, – Ukrainos naujienų agentūrų paskelbtame vaizdo įraše žurnalistams sakė M. Scelnikovas.
„Taip. Prisipažįstu, kad jį nužudžiau“, – pasakė jis.
Paklaustas, ar tiesiogiai dirbo su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, jis atsakė: „Ne“.
Ukrainos policija pirmadienį paskelbė, kad su šiuo „kruopščiai suplanuotu“ nusikaltimu susijusi Rusija.
Vaizdo įraše matyti, kaip kurjerio vairuotoju persirengęs užpuolikas, prieš pasišalindamas iš įvykio vietos, kelis kartus šovė į A. Parubijų.
Buvęs parlamento pirmininkas A. Parubijus buvo vienas iš pagrindinių 2004 ir 2014 m. vykusių proeuropietiškų protestų judėjimų veikėjų.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis šią žmogžudystę pavadino „siaubinga“.
Nuo 2022 m. vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, abi šalys kaltina viena kitą planuojant ir vykdant pagrindinių politinių ir karinių veikėjų nužudymus.
Rusijos valstybinė žiniasklaida teigė, kad A. Parubijaus Rusijos valdžios institucijos ieško nuo 2023 m.
Kinija leido rusams atvykti be vizų bandomuoju vienerių metų laikotarpiu
Nuo rugsėjo 15 d. rusams, turintiems galiojantį pasą, nebereikės kreiptis dėl vizos, atvykstant į Kiniją, antradienį pranešė valstybinė Rusijos naujienų agentūra TASS.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas TASS sakė, kad naujasis reglamentas, taikomas iki 30 dienų trukmės viešnagei, galios bandomuoju vienerių metų laikotarpiu. Dabartinės taisyklės leidžia rusams, turintiems diplomatinius ar oficialius dokumentus, keliauti į Kiniją, be to, yra sudarytas dvišalis susitarimas dėl grupių bevizio kelionių režimo.
Pranešimas pasirodė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui atvykus į Kiniją keturių dienų valstybinio vizito ir antradienį Pekine susitikus su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Abu lyderiai pabrėžė tvirtus dvišalius santykius.
Kinija laikoma pagrindine Rusijos rėmėja jos kare prieš Ukrainą.
Putinas paragino Slovakiją nutraukti energijos tiekimą Ukrainai
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pagyrė Maskvai palankų Slovakijos ministrą pirmininką už „nepriklausomą“ šalies poziciją, o per susitikimą Kinijoje pasiūlė Bratislavai nutraukti dujų tiekimą Ukrainai.
Savo promaskvietiška pozicija garsėjantis Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Ficas ne kartą kritikavo Kijevą ir stabdė sankcijas, kurias Europa Sąjunga norėjo pritaikyti Maskvai dėl šios invazijos į Ukrainą, teigdamas, kad jos kelia pavojų Slovakijos energetiniam saugumui.
„Labai vertiname nepriklausomą užsienio politiką, kurią vykdote jūs ir jūsų komanda, jūsų vyriausybė“, – R. Ficui – vieninteliam ES vadovui, dalyvaujančiam Antrojo pasaulinio karo minėjimo iškilmėse Pekine – sakė V. Putinas.
Penktadienį R. Ficas turėtų susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kurį pats dažnai viešai kritikuoja.
Slovakija yra labai priklausoma nuo rusiškų dujų ir smerkia Ukrainos smūgius Rusijos energetikos infrastruktūrai, kuriuos Kijevas vadina teisingu atsaku į naktinius Maskvos dronų ir raketų antskrydžius, nukreiptus prieš Ukrainos miestus ir elektros tinklus.
V. Putinas pasiūlė Bratislavai imtis atsakomųjų veiksmų ir nutraukti dujų tiekimą Ukrainai.
„Ukraina gauna nemažai energijos išteklių per savo kaimynus Rytų Europoje. Nutraukite dujų tiekimą, kuris vyksta atvirkštine kryptimi“, - R. Ficui sakė V. Putinas.
„Nutraukite elektros energijos tiekimą, ir jie iš karto supras, kad jų elgesys pažeidžiant kitų žmonių interesus turi tam tikras ribas“, – aiškino jis.
Ukraina viso konflikto metu ne kartą smogė Rusijos naftotiekiui „Družba“, kuriuo nafta tiekiama į Slovakiją ir Vengriją.
2022 m. ES uždraudė importuoti didžiąją dalį naftos iš Rusijos, tačiau „Družbos“ maršrutui buvo padaryta išimtis, kad Vidurio Europos šalys, neturinčios išėjimo prie jūros, turėtų laiko susirasti alternatyvių naftos tiekimo šaltinių.
Slovakija ir dar viena ES narė Vengrija paprašė ES vykdomosios institucijos – Europos Komisijos – imtis veiksmų prieš „pasikartojančius Ukrainos išpuolius“ prieš dujotiekį.
AFP: taikos deryboms stringant, Rusija tęsia puolimą
Rugpjūtį Rusijos kariuomenė toliau žengė į priekį rytų Ukrainoje, nors ir šiek tiek lėčiau nei praėjusiais mėnesiais, rodo naujienų agentūros AFP atlikta Karo tyrimų instituto (ISW) pateiktų duomenų analizė.
Rugpjūtį buvo dedamos naujos diplomatinės pastangos, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas, siekdamas užbaigti trejus su puse metų trunkantį karą, per kurį žuvo dešimtys tūkstančių žmonių ir kuris nuniokojo didžiąją dalį rytų ir pietų Ukrainos, susitiko tiek su savo kolega iš Rusijos, tiek iš Ukrainos.
Naujienų agentūros AFP atlikta analizė rodo, kad Maskvos pajėgos per mėnesį iš viso užėmė 594 kvadratinius kilometrus Ukrainos teritorijos – šiek tiek mažiau nei liepą, kai buvo užimtas 634 kvadratinių kilometrų plotas, taigi keturis mėnesius iš eilės trukęs laikotarpis, kai kas mėnesį buvo užimama vis daugiau teritorijos, baigėsi.
Skaičiuojant šiuos duomenis, atsižvelgiama į teritoriją, kurią, ISW vertinimu, visiškai arba iš dalies kontroliuoja Rusijos pajėgos, taip pat į nepatikrintus teiginius apie Maskvos padarytą pažangą.
Ukraina ne kartą yra sakiusi, kad Rusija nėra rimtai nusiteikusi nutraukti savo invaziją, o įsitraukdama į D. Trumpo diplomatinę iniciatyvą nori laimėti laiko.
Trys tiesioginių Rusijos ir Ukrainos taikos derybų raundai ir D. Trumpo organizuoti susitikimai neatnešė jokių konkrečių rezultatų siekiant taikos.
Iš viso Rusija kontroliuoja 19 proc. Ukrainos teritorijos.
Rugpjūčio 12 d. Maskva pasiekė vieną didžiausių pastarųjų mėnesių vienos dienos pergalių, netikėtai prasiverždama per stipriai įtvirtintas fronto linijas ir užimdama daugiau nei 110 kvadratinių kilometrų plotą.
Apie tai, kad fronto linija nestovi vietoje, byloja ir tas faktas, kad Ukrainai taip pat pavyko atkovoti didelius žemės plotus – per mėnesį ji bent tris kartus pasistūmėjo po maždaug 30 kvadratinių kilometrų pirmyn per vieną dieną.
Beveik 70 proc. Rusijos pajėgų buvo sutelkta rytiniame Donecko regione, kurį Maskva teigia aneksavusi ir kovoja dėl visiškos jo kontrolės.
Analizės duomenimis, šiuo metu Rusija kontroliuoja 79,6 proc. šio regiono – tuo tarpu prieš metus jau priklausė 63 proc. šios teritorijos, o iki 2022 m. vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos maždaug 31 proc. srities kontroliavo Maskvos remiami separatistai.
Be to, Maskvos pajėgos užėmė 76 kvadratinius kilometrus centrinės Dniepropetrovsko srities, o Ukraina praėjusią savaitę pirmą kartą pripažino, kad Rusijai pavyko įsitvirtinti šiame regione.
Po pokalbių su Putinu ir Zelenskiu – liūdnos Erdogano perspektyvos jųdviejų susitikimo
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad pasikalbėjo su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, rašo „Reuters“.
Anot jo, pokalbių metu aptarti būdai, kaip užbaigti karą Ukrainoje.
R. T. Erdoganas sako, kad Ukraina ir Rusija „dar nėra pasirengusios“ vadovų susitikimui.
Paryžiuje Volodymyras Zelenskis susitiks su NATO vadovais, Friedrichu Merzu, Keiru Starmeriu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Paryžiuje ketvirtadienį turėtų susitikti su Europos bei NATO lyderiais ir aptarti saugumo garantijų galimybes jeigu būtų pasiekta taika su Maskva, teigė jo biuras.
V. Zelenskio biuro vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas antradienį socialiniuose tinkluose rašė, jog Ukrainos vadovas susitiks su Europos Komisijos (EK) vadove Ursula von der Leyen, NATO vadovu Marku Rutte, vokiečių kancleriu Friedrichu Merzu, Jungtinės Karalystės (JK) premjeru Keiru Starmeriu ir aptars saugumo garantijų Ukrainai galimybes.
Pirmadienį V. Zelenskio vizitą patvirtino Eliziejaus rūmai.
Vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dalyvaus apie 30 daugiausia Europos šalių. Kai kurie lyderiai dalyvaus asmeniškai, o kiti – vaizdo ryšiu, teigė Eliziejaus rūmai. Susitikimui bendrai pirmininkaus prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas ir JK ministras pirmininkas.
Politikai „aptars pastarosiomis savaitėmis atliktą darbą, susijusį su saugumo garantijomis Ukrainai, ir apžvelgs pasekmes, kurias galima išskirti dėl Rusijos, atkakliai atsisakančios taikos, laikysenos“, sakoma Prancūzijos prezidentūros pareiškime.
JAV prezidento Donaldo Trumpo dalyvavimo nesitikima.
Koalicijos šalių ministrai trečiadienį aptars karinę paramą Ukrainai, pranešė Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministro Sebastieno Lecornu atstovas spaudai.
Pastarosiomis savaitėmis tarp diplomatų dominavo Vakarų remiamų saugumo garantijų Ukrainai klausimas, jei įsigalios paliaubos.
Praėjusį mėnesį D. Trumpas Aliaskoje surengė derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tačiau nepasiekta jokio proveržio.
Po to D. Trumpas priėmė Europos lyderius ir Ukrainos prezidentą V. Zelenskį.
Kyjivas nori tokių garantijų, kad jos atgrasytų nuo bet kokių būsimų Rusijos išpuolių. Europos taikdarių pajėgų siuntimas buvo viešai pristatytas lyderių kaip galimas sprendimas tam laikui, kai baigsis karas.
D. Trumpas užsiminė, kad Jungtinės Valstijos galėtų paremti Europos taikdarių planą, tačiau nenori siųsti JAV karių į Ukrainą.
Rusija priešinasi bet kokiai idėjai dėl Vakarų taikdarių – Kremlius praėjusią savaitę pareiškė, kad „tokias diskusijas vertina neigiamai“.
Įtariamasis Ukrainos parlamentaro nužudymo byloje neigia dirbęs Rusijai
Provakarietiško Ukrainos politiko Andrijaus Parubijaus nužudymu kaltinamas vyras antradienį prisipažino įvykdęs žmogžudystę tačiau neigė dirbęs Rusijai ir apibūdino išpuolį kaip asmeninio keršto aktą.
„Tai mano asmeninis kerštas prieš Ukrainos pareigūnus“, – reporteriams teigė įtariamasis vaizdo įraše, kuriuo pasidalino Ukrainos žiniasklaida.
Vyras neigė tiesiogiai dirbęs su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
Policija pranešė, kad auka žuvo nuo kulkų krušos. Prezidentas Volodymyras Zelenskis vėliau sakė, kad nužudytas žinomas politikas A. Parubijus, 2-ajame šio amžiaus dešimtmetyje dirbęs parlamento pirmininko poste, ir pasmerkė šį nusikaltimą kaip siaubingą žmogžudystę.
Prezidentas pažadėjo, kad nusikaltimas bus nuodugniai ištirtas.
Pasak policijos, 54 metų A. Parubijus nuo sužeidimų mirė iškart, nusikaltimo vietoje.
A. Parubijus rėmė proeuropietišką 2004-ųjų Oranžinę revoliuciją ir 2014-ųjų Maidano revoliuciją, o 2016–2019 metais buvo Aukščiausiosios Rados pirmininkas.
Slovakijos premjeras Fico Pekine susitiko su Putinu ir aptarė Ukrainą
Antradienį, rugsėjo 2-ąją, Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico Pekine susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Ten jiedu aptarė su Ukraina susijusius klausimus, praneša BBC naujienų tarnyba rusų kalba.
R. Fico sakė, kad Slovakija laikosi „labai griežtos“ pozicijos dėl Ukrainos atakų prieš naftotiekį „Družba“ Rusijos teritorijoje. Jis pridūrė, kad planuoja kelti šį klausimą artėjančiame susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuris penktadienį numatytas Užhorode.
Slovakijos premjeras taip pat ketina aptarti galimą Ukrainos stojimą į Europos Sąjungą (ES). Pasak R. Fico, nors Bratislava palaiko potencialią Kyjivo narystę ES, ji nepritars Ukrainos stojimui į NATO.
V. Putinas savo ruožtu pakartojo, esą Maskva niekada nesipriešino Ukrainos narystei ES, tačiau narystę NATO laiko nepriimtina. Jis dar kartą apkaltino Vakarų šalis ir NATO siekiu „absorbuoti visą posovietinę erdvę“ ir primygtinai tvirtino, kad vienintelis Rusijos tikslas yra ginti savo interesus.
Be to, Rusijos vadovas atmetė teiginius, kad Maskva planuoja pulti Europą.
Kaip skelbta anksčiau, Europos Komisija (EK) „akivaizdžia dezinformacija“ pavadino Vengrijos užsienio reikalų minstro Péterio Szijjártó tvirtinimus apie tariamą Kyjivo, EK ir kai kurių ES šalių sąmokslą dėl smūgių į „Družba“ vamzdyną.
Trumpas Putiną ir Zelenskį palygino su vaikais: kartais reikia leisti šiek tiek pasimušti
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad mano, jog trišalis susitikimas tarp jo, Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio įvyks. Tačiau neaišku, ar įvyks dvišalis susitikimas.
Po susitikimo su Rusijos režimo lyderiu V. Putinu JAV prezidentas D. Trumpas teigė, kad nepavyko su V. Putinu pasiekti susitarimo svarbiausiais dalykais.
„Nežinau. Mes sutikome. Jūs tai matėte. Per metus mes užmezgėme gerus santykius, tiesą sakant, labai gerus. Todėl aš tikrai maniau, kad tai padarysime. Būtų buvę malonu tai padaryti. Galbūt jie turi kovoti šiek tiek ilgiau. Žinote, tiesiog toliau kovoti – kvailai, toliau kovoti“, – „Daily Caller“ sako D. trumpas.
Pokalbio metu jo buvo paklausta apie galimą V. Putino ir V. Zelenskio susitikimą. D. Trumpas ne kartą teigė, kad ruošiasi susitikimui.
Interviu metu D. Trumpas pareiškė, kad trišalis susitikimas įvyks, tačiau nurodė, kad nėra tikras, ar įvyks dvišalis susitikimas.
„Žinote, kartais žmonės nėra tam pasirengę. Aš sakau, aš naudoju analogiją. Aš ją naudoju keletą kartų. Turite vaiką, ir yra dar vienas vaikas aikštelėje, žaidimų aikštelėje, ir jie vienas kito nekenčia, ir jie pradeda muštis, muštis ir muštis, ir jūs norite, kad jie sustotų, bet jie toliau tai daro.
Po kurio laiko jie labai džiaugiasi, kad gali sustoti. Suprantate? Tai beveik taip. Kartais jie turi šiek tiek pakovoti, kol galite juos priversti sustoti. Bet tai tęsiasi jau ilgą laiką. Daug žmonių mirė“, – pareiškė jis.
Putinas atsakė į nuogąstavimus: Rusija neturi noro ką nors pulti
Pekine viešintis Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas atsakė į nuogąstavimus, kad Rusija gali pulti kitas Europos valstybes, jei jai pavyks laimėti karą Ukrainoje, rašo „Sky news“.
Kalbėdamas su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Fico, V. Putinas nurodė, kad Rusija neturi ketinimų nieko pulti ir pridūrė, kad tokie teiginiai yra „provokacija arba nekompetencija“.
Ligoninės ruošiasi: Prancūzijoje liepta iki 2026 m. pasirengti „didelei karinei operacijai“
Prancūzijos valdžia paragino ligonines pasirengti galimam kariniam konfliktui, o Vokietija teigia esanti pasirengusi scenarijui, jei Vladimiras Putinas pasinaudotų artėjančiomis karinėmis pratybomis ir nuspręstų pulti Europą, rašo „Daily Mail“.
Rusija dronais atakuoja Kyjivą
Antradienį Rusija dronais atakuoja Kyjivą, skelbia UNIAN. Pirminiais duomenimis, viename iš mikrorajonų nukrito drono nuolaužos. Apie žalą kol kas nepranešama, miesto meras Vitalijus Klyčko sako, kad nuolaužos nukrito ant žaliosios zonos.
Stebėtojai skelbia, kad virš sostinės yra dar keletas dronų.
Paviešintas vaizdo įrašas: Ukraina parodė, kaip buvo išstumti rusai ir iškelta vėliava
Ukrainos pajėgos išlaisvino gyvenvietę Donecko srityje, skelbia „Kanal 24“. Virš gyvenvietės iškelta Ukrainos vėliava.
Anot Ukrainos pajėgų, sunaikinti visi rusų atramos taškai.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas parodė vaizdo įrašą, kaip vyko gyvenvietės valymas. Viename kadre matyti, kaip Ukrainos kariai granatsvaidžiu sunaikino rusų poziciją.
Operacija truko 2 savaites. Po to virš gyvenvietės iškilo Ukrainos vėliava.
Lenkijoje prasidėjo tarptautinės sausumos, jūrų ir oro pajėgų pratybos
Lenkijoje pirmadienį prasidėjo didžiausios metų karinės pratybos „Iron Defender-25“, paskelbė šalies ginkluotųjų pajėgų Generalinė vadavietė.
„Tai svarbiausi mokymai šiemet, stiprinant Lenkijos ir jos sąjungininkų atgrasomuosius pajėgumus“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Generalinė vadavietė.
Pratybos vyks įvairiuose Lenkijos poligonuose, dalyvaus per 30 tūkst. lenkų ir sąjungininkų karių. Be kitų dalykų, kariai praktikuosis taikyti išmoktas Ukrainos karo pamokas.
„Sausumos, oro, karinio laivyno ir kibernetinių operacijų integracija darys svarbų poveikį Šiaurės Atlanto aljanso atgrasomojo poveikio ir operatyvinių pajėgumų augimui“, – pažymėjo Generalinė vadavietė.
Gegužę lenkų gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas-Kamišas) sakė, kad „Iron Defender-25“ yra atsakas į bendras Baltarusijos ir Rusijos pratybas „Zapad-2025“, vyksiančias rugsėjo 12–16 dienomis kai kuriose Rusijos ir Baltarusijos dalyse.
Dėl šių pratybų kilo susirūpinimas saugumu kaimyninėse valstybėse, įskaitant Lenkiją.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra įspėjęs, kad rusų ir baltarusių pratybose gali dalyvauti apie 150 tūkst. karių, ir atkreipęs dėmesį į panašius dalykus, vykusius prieš Rusijos didelio masto invaziją į Ukrainą.
Prieš tai, kai Rusija 2022-ųjų vasarį pradėjo invaziją į Ukrainą, prie šios sienų irgi vyko bendros pratybos.
Lietuvos žvalgybos vertinimu, „Zapad“ dalyvaus iki 30 tūkst. karių.
ES išlaidos gynybos srityje 2025 metais pasieks rekordinę 381 mlrd. eurų sumą
Europos Sąjungos (ES) gynybos agentūra antradienį pranešė, kad karinės išlaidos 2025-aisiais pasieks rekordinę 381 mlrd. eurų sumą, valstybėms narėms skiriant daugiau lėšų kovai su Rusija.
Europos NATO narėms, spaudžiamoms JAV prezidento Donaldo Trumpo, įsipareigojus gerokai padidinti išlaidas, gynybai skiriama suma išaugo iki 10 procentų.
„Europa gynybai skiria rekordines sumas, kad užtikrintų mūsų žmonių saugumą, ir mes ties tuo nesustosime“, – pareiškė Europos bloko užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.
Europos gynybos agentūra (EGA) nurodė, kad šiemet iš šių lėšų beveik 130 mlrd. eurų buvo skirta investicijoms, tokioms kaip nauja ginkluotė.
Europos valstybės smarkiai padidino išlaidas po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022-aisiais.
Europos Komisija (EK) praėjusią savaitę pranešė, kad 150 mlrd. eurų paskolų programos planas, skirtas padėti šalims didinti išlaidas gynybai, jau visiškai patvirtintas, finansavimo paraiškas pateikus 19 iš 27 valstybių narių.
Europos saugumo veiksmų programa (SAFE) leidžia valstybėms narėms gauti pigesnes paskolas, remiamas ES centrinio biudžeto lėšomis.
Daugybė Vakarų kariuomenių ir žvalgybos tarnybų perspėjo, kad Maskva gali būti pasirengusi pulti NATO šalį per trejus–penkerius metus, jei karas Ukrainoje baigsis.
Tačiau D. Trumpo, kuris ne kartą kritikavo Europos išlaidas gynybai, šių metų sugrįžimas į valdžią suteikė Europai naują postūmį.
Nenuspėjamas JAV lyderis liepą vykusiame NATO viršūnių susitikime pasiekė, kad sąjungininkai įsipareigotų investuoti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) į pagrindinius gynybos poreikius, taip pat su gynyba ir saugumu susijusias išlaidas.
Numatoma, kad 3,5 proc. BVP šalys turi skirti pagrindinėms gynybos išlaidoms ir dar 1,5 proc. – platesniam sričių spektrui, infrastruktūrai ir kibernetiniam saugumui.
„Norint pasiekti naująjį NATO tikslą – 3,5 proc. BVP – reikės dar daugiau pastangų, iš viso išleidžiant daugiau nei 630 mlrd. eurų per metus“, – teigė EGA vadovas Andre Denkas.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 800 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų rugsėjo 2 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 083 790 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 800 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 156 (+1) priešo tankus, 23 233 (+47) šarvuotas kovos mašinas, 32 301 (+53) artilerijos sistemą, 1 477 (+1) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 213 (+0) oro gynybos sistemų, 422 (+0) karo lėktuvus, 341 (+0) sraigtasparnį, 55 446 (+170) taktinių bepiločių orlaivių sistemas, 3 664 (+0) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 60 488 (+69) automobilius ir degalų cisternas, 3 952 (+0) specialiosios įrangos vienetus.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 120 rusų dronų iš 150
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 120 rusų dronų iš 150, pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo pirmadienio 19.00 val. rusai atakavo Ukrainą „Shahed“ tipo dronais ir įvairaus tipo imitaciniais bepiločiais.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Antradienio 8.00 val. duomenimis, patvirtinta, kad Ukrainos oro gynyba numušė arba neutralizavo 120 priešo dronų šiauriniuose, rytiniuose ir centriniuose Ukrainos regionuose.
Registruota 30 dronų smūgių devyniose vietose. Bepiločių nuolaužos nukrito penkiose vietose.
Bila Cerkvos mieste Kyjivo srityje Rusijos donų ataka pražudė žmogų, taip pat yra sužeistųjų.
Rusijoje žuvo apie 2 000 Šiaurės Korėjos karių, teigia Seulo žvalgybos agentūra
Seulo žvalgybos agentūra antradienį pranešė mananti, kad žuvo apie 2 000 Šiaurės Korėjos karių, pasiųstų padėti Rusijai kariauti prieš Ukrainą, teigė vienas įstatymų leidėjas.
Balandžio mėnesį Seulo nacionalinė žvalgybos tarnyba (NIS) teigė, kad „žuvusiųjų kare yra mažiausiai 600. Tačiau, remdamasi atnaujintais vertinimais, dabar ji mano, kad šis skaičius yra apie 2 000“, – žurnalistams sakė įstatymų leidėjas Lee Seong-kweunas, išklausęs žvalgybos ataskaitos.
Pietų Korėjos ir Vakarų žvalgybos agentūros teigė, kad Šiaurės Korėja 2024 m. į Rusiją – daugiausia į Kursko sritį – kartu su artilerijos sviediniais, raketomis ir tolimojo nuotolio raketų sistemomis išsiuntė daugiau kaip 10 000 karių.
Įstatymų leidėjas Lee sakė, kad, NIS manymu, Pchenjanas planuoja į Rusiją išsiųsti dar 6 000 karių ir inžinierių, o 1 000 jau atvyko.
Anksčiau šiais metais Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Šiaurės Korėja į Kursko sritį atsiųs statybininkų ir išminuotojų.
Šiaurės Korėja tik balandžio mėnesį patvirtino, kad pasiuntė savo karių paremti Rusijos karą Ukrainoje, ir pripažino, kad buvo žuvusių per mūšius.
Po to Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas susitiko su Rusijoje žuvusių karių šeimomis ir pareiškė užuojautą dėl jų „nepakeliamo skausmo“.
Valstybinėje žiniasklaidoje pasirodė vaizdai, kuriuose užfiksuotas emocingas Kimas, apkabinęs sugrįžusį kareivį, kuris atrodė priblokštas ir įrėmęs veidą į lyderio krūtinę.
Lyderis taip pat buvo matomas priklaupęs prieš žuvusio kareivio portretą, kad pareikštų pagarbą, ir dėliojantis medalius bei gėles prie žuvusiųjų nuotraukų.
Pernai per retą Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą Šiaurės Korėjoje abi šalys pasirašė karinį susitarimą, įskaitant abipusės gynybos sąlygą.
Dronai puolė Rusiją: dužo langai, kilo gaisrai
Naktį iš pirmadienio į antradienį dronai atakavo Rusijos Rostovą prie Dono, skelbia „Moscow Times“. Užsidegė du daugiaaukščiai gyvenamieji namai. Tai patvirtino vietos laikinasis gubernatorius Jurijus Slyjusaras.
Anot jo, vienoje gatvėje apgadintas 19 aukštų namo fasadas ir stogas, kitoje – 25 aukštų namo fasadas ir butų langai.
Rusija skelbia, kad nukentėjo keturi žmonės, tarp jų – vaikas.
Viename iš namo butų esą buvo rastas nesprogęs šaudmuo, čia gyventojai buvo evakuoti.
Rusija skelbia, kad naktį virš Rostovo srities teritorijos buvo perimta ir sunaikinta 13 dronų.
Trumpas kreipsis į tautą: išsenka Putinui duotas laikas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas kreipsis į tautą 21 val. Lietuvos laiku, skelbiama Baltųjų rūmų tvarkaraštyje. Kreipimosi tema nėra atskleidžiama, tačiau būtent šiandien baigiasi terminas, kurį jis davė Vladimirui Putinui taikos susitarimui su Ukraina sudaryti.
Vakar JAV iždo sekretorius S. Bessentas paskelbė apie galimus naujus apribojimus Rusijai dėl sustiprėjusių Ukrainos miestų apšaudymų.
Putinas sulaukia vis daugiau pripažinimo pasaulyje: čia klaidą padarė ir Trumpas
Nepaisant to, kad kruvinos žudynės Ukrainoje tęsiasi, Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas sulaukia vis didesnio pripažinimo ir palaikymo pasaulinėje arenoje, skelbia „The New York Times“.
Eurazijos lyderiai šią savaitę su Rusijos režimo lyderiu susitiko su dideliu entuziazmu. Kaip pastebi minėtas leidinys, JAV prezidentas Donaldas Trumpas padėti sumažinti jo izoliaciją po karo prieš Ukrainą pradžios.
Kai V. Putinas prieš trejus metus dalyvavo kasmetiniame Eurazijos pagrindinės politinės ir saugumo organizacijos susitikime, jis atrodė izoliuotas ir atsidūręs sunkioje padėtyje.
Slovakijos premjeras Ficas šią savaitę ketina susitikti ir su Putinu, ir su Zelenskiu
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Ficas ketina šią savaitę susitikti ir su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, ir su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu. Antradienio vakarą jis Pekine ketinąs susitikti su V. Putinu, o tada penktadienį Rytų Slovakijoje su V. Zelenskiu, sakė R. Ficas vaizdo žinutėje.
R. Ficas vyksta į Kiniją dalyvauti Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinėms skirtuose renginiuose, įskaitant trečiadienį rengiamame kariniame parade. Ketvirtadienį jį priims Kinijos vadovas Xi Jinpingas, sakė R. Ficas. ES partneriai esą apie jo kelionę informuoti.
R. Ficas siekia tapti taikos tarpininku tarp Ukrainos ir Rusijos. Tačiau tai jam kol kas nepavyksta, nes V. Zelenskis ir aukšti ES politikai kalina slovakų premjerą pernelyg draugišku požiūriu į Rusiją.
Slovakija ir Ukraina, be to, ginčijasi, kad Kyjivas trukdo rusiškų dujų ir naftos tranzitui į Slovakiją. Bratislava nuo Rusijos energijos išteklių priklausoma kaip beveik jokia kita ES šalis. Ukraina tuo tarpu, stabdydama tranzitą, nori blokuoti Rusijos karo finansavimo šaltinius.
R. Ficas savo vaizdo žinutėje apgailestavo, kad be jo joks kitas ES šalies premjeras nedalyvauja iškilmėse Kinijoje. Tai esą prarastas šansas. „Ten bus valstybių vadovai, atstovaujantys milijardams žmonių, – kalbėjo R. Ficas. – Randasi nauja pasaulio tvarka, naujos daugiapolio pasaulio taisyklės, nauja jėgų pusiausvyra, kuri labai svarbi pasaulio stabilumui“.
Vladimiras Putinas sako Xi Jinpingui, kad Kinijos ir Rusijos ryšiai yra precedento neturinčio lygio
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį savo Kinijos kolegai pasakė, kad jų valstybių ryšiai yra „precedento neturinčio lygio“.
„Mūsų glaudus bendravimas atspindi strateginį Rusijos ir Kinijos ryšių, kurie šiuo metu yra precedento neturinčio lygio, pobūdį“, – per bendrą tiesioginę transliaciją V. Putinas sakė Kinijos prezidentui Xi Jinpingui.
„Mes visada buvome kartu tada, ir mes esame kartu dabar“, – pabrėžė jis.
Iš JAV – žinios apie naujas sankcijas Rusijai: „Trumpas svarsto visas galimybes“
JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad dėl JAV sankcijų Rusijai yra svarstomos „visos galimybės“, rašo CNN. Jis pastebėjo, kad netgi ir po Donaldo Trumpo susitikimo Vladimiras Putinas toliau atakuoja Ukrainą.
Kremlius prieštarauja Trumpui: neigia žodžius apie Putino susitikimą su Zelenskiu
Rusija paprieštaravo JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginiams apie susitarimus dėl planuojamo trišalio susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikimo Kinijoje kuluaruose rusų valstybinei televizijai sakė: „Dabar visi kalba apie trišalį viršūnių susitikimą arba V. Putino ir V. Zelenskio susitikimą, tačiau konkretaus susitarimo šiuo klausimu tarp V. Putino ir D. Trumpo nebuvo“.
D. Trumpas rugpjūtį pradžioje Aliaskoje susitiko su V. Putinu ir netrukus po to į Vašingtoną pakvietė V. Zelenskį bei Europos lyderius. Jis pradžioje sudarė įspūdį, jog susitarta dėl tiesioginio V. Putino ir V. Zelenskio susitikimo. Kremlius to tiesiogiai neatmetė, tačiau pabrėžė, kad tokiam susitarimui turi būti gerai pasirengta.
Vėliau D. Trumpas pareiškė nežinąs, ar įvyks dvišalis susitikimas, „tačiau trišalis įvyks“, teigė jis. Tačiau Kremlius dabar paprieštaravo ir tam.
Ukraina ir aukšti Europos politikai kaltina Kremlių vilkinant laiką, kad šis galėtų toliau tęsti jau pusketvirtų metų trunkantį savo karą.
Įtempta naktis Ukrainoje: rusai paleido dronus, yra žuvusių, o tarp sužeistų – vaikas
Naktį iš pirmadienio į antradienį Rusija dronais smogė Ukrainai, skelbia UNIAN. Kyjivo srityje žuvo žmogus, yra sužeistų. Smogta ir Sumų sričiai, Odesai.
Kyjivo srityje esančios Belocerkovskos gyvenvietės tarybos sekretorius Vladimiras Vovkotrubas patvirtino žinią apie žuvusį žmogų.
Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Nikolajus Kalašnikas pranešė, kad vyro kūnas buvo rastas gesinant garažų gaisrą.
„Mieste užfiksuoti daugiaaukščių namų stiklų pažeidimai, gaisrai garažų kooperatyvo teritorijoje, prekybos ir gamybos įmonių patalpose“, – teigia jis.
Sumų mieste kilo didelis gaisras. Anot Sumų srities karinės administracijos vadovo Olego Grigorovo, rusų dronai smogė negyvenamiesiems namams.
Miesto meras Artemas Kobzaras sako, kad mieste nugriaudėjo du sprogimai.
„Deja, yra sužeistų žmonių“, – pažymi jis.
Taip pat yra nukentėjusiųjų, kurie kreipėsi į medikus ir gydosi ambulatoriškai. Tarp jų ir vaikas.
Rusija taip pat atakavo Odesos sritį, tačiau aukų čia pavyko išvengti. Vietoje kilo gaisrai, kurie buvo greitai užgesinti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
youtube The End of Earth - Dragon Ball Z Episode 277 Reaction Suzy Lu
Putinas padarė neįprastai švelnius pareiškimus apie Ukrainą: ką tai reiškia?
Kinijoje vykusiame Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikime Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pateikė naujų, jam neįprastai švelnių pareiškimų dėl Ukrainos. Europa į šiuos žodžius žiūrės skeptiškai, tačiau ji ir nebuvo Kremliaus vadovo tikslinė auditorija, rašo „Sky News“
Rusijos temomis dirbantis leidinio korespondentas Ivoras Bennettas išanalizavo V. Putino kalbą ir paaiškino, kam ji buvo skirta. Jis mano, kad Rusijos diktatorius bandė pateikti Rusiją kaip taikos siekiančią šalį, o Ukrainą – kaip problemų kūrėją JAV prezidento Donaldo Trumpo akyse.
Šio pasisakymo tikslas galėjo būti V. Putino bandymas sumažinti Vašingtono spaudimą Maskvai ir nukreipti jį Kyjivui. Taip Rusijos diktatorius galėtų gauti daugiau nuolaidų galimuose taikos derybose su Ukraina.
„Manau, kad visa tai buvo Kremliaus vadovo bandymas įsiteikti JAV prezidentui, kad išlaikytų jį savo pusėje ir išvengtų sankcijų“, – pabrėžė I. Bennettas.
„Sky News“ primena, kad ŠBO viršūnių susitikime V. Putinas pareiškė, kad Rusija tariamai „niekada neprieštaravo“ Ukrainos stojimui į ES.
Jis taip pat patikino, kad Maskva tariamai pasirengusi bendradarbiauti su JAV ir net Ukraina saugumo užtikrinimo Zaporižios atominėje elektrinėje klausimu.
Be to, Rusijos diktatorius leido suprasti, kad saugumo garantijų Ukrainos klausimu „galima rasti susitarimą“.
I. Bennettas pažymėjo, kad kiekvieną kartą, kai V. Putinas daro panašius pareiškimus, po to Rusija toliau smogia Ukrainai ir trikdo derybų procesą.
Putinas reikalauja aptarti NATO plėtrą siekiant taikos susitarimo su Ukraina
Anksčiau Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikime pareiškė, kad ilgalaikis taika Ukrainoje priklauso nuo „NATO plėtros į rytus klausimo sprendimo“.
Pasak jo, Vakarai tariamai bandė įtraukti Ukrainą į savo įtakos sferą, todėl Kyjivas siekė prisijungti prie JAV vadovaujamo karinio aljanso NATO.
Be to, V. Putinas dar kartą pareiškė, kad norint užbaigti karą, būtina „pašalinti pagrindines krizės priežastis“.