Helsinkyje prasidėjo procesas dėl spėjamo sabotažo Baltijos jūroje
Pirmadienį Helsinkyje prasidėjo procesas dėl įtariamo sabotažo prieš infrastruktūrą Baltijos jūroje – prieš teismą stojo tanklaivio „Eagle S“ kapitonas ir du kiti įgulos nariai. Jie kaltinami tuo, kad 2024 m. pabaigoje išplaukę iš Rusijos Suomijos įlankoje perkirto penkis povandeninius elektros ir telekomunikacijų kabelius. Kaltinimai dėl didelės nusikalstama veika padarytos žalos ir sunkaus telekomunikacijų ryšio sutrikdymo pateikti kapitonui kartvelui bei pirmajam ir antrajam indų kilmės pavaduotojams, praneša agentūra „Reuters“.
Įgulos nariai kaltinimus neigia. Kapitonas Suomijos transliuotojui YLE kalbėjo apie „nelaimingą atsitikimą jūroje“.
Už didelę nusikalstama veika padarytą žalą gresia iki 10 metų kalėjimo bausmė.
Tyrėjų duomenimis, su Kuko salų vėliava plaukęs laivas „Eagle S“ tempė inkarą jūros dugnu, taip pažeisdamas elektros kabelį „Estlink 2“ tarp Suomijos ir Estijos bei keturis interneto kabelius. Suomijos saugumo pajėgos tada laivą sustabdė.
Prokuratūros duomenimis, kabelių remonto išlaidos siekė mažiausiai 60 mln. eurų. Gynyba argumentuoja, kad Suomija neturi jurisdikcijos, nes kabeliai buvo pažeisti už Suomijos teritorinių vandenų ribų.
Šis incidentas sukėlė didelį nerimą NATO sąjungininkėms Baltijos jūros regione. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario mėn. regione jau buvo užfiksuota keletas įtartinų kabelių ir dujotiekių apgadinimo atvejų.
Po Vance`o pareiškimo – Zelenskio komentaras: nemanau, kad tai yra nuolaidos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo teiginius apie tariamas Rusijos nuolaidas kare, rašo „Ukrainska Pravda“.
„Dėl Rusijos nuolaidų man apie tai nežinoma. Nemanau, kad tai, ką sakė Rusijos pusė, kad jie pasirengę nebeužimti Ukrainos, yra nuolaidos. Nemanau, kad nuolaida yra tai, kad jie siūlo mums pasitraukti iš teritorijos, kurios Rusija nekontroliuoja“, – sako jis.
Anot V. Zelenskio, vien kalbos apie tai yra už tarptautinės teisės ribų.
Ukraina ir JAV šią savaitę susitiks aptarti galimų Zelenskio ir Putino derybų
Ukrainos ir JAV pareigūnai turėtų susitikti šią savaitę aptarti galimą Kyjivo ir Maskvos susitikimą, rugpjūčio 25 d. pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Dėl korupcijos sulaikytas Kursko srities vicegubernatorius
Rusijoje sulaikytas su Ukraina besiribojančios Kursko srities vicegubernatorius. Vladimiras Bazarovas kaltinamas pasisavinęs milijardą rublių (apie 10,6 mln. eurų), skirtų gynybos įrenginių statybai, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.
Gubernatorius Aleksandras Chinšteinas patvirtino sulaikymą: byla esą susijusi su ankstesne V. Bazarovo veikla, kai jis buvo kaimyninės Belgorodo srities vicegubernatorius.
Nuo netikėtos Ukrainos pajėgų kontratakos Kursko srityje praėjusiais metais prieš virtinę Rusijos institucijų atstovų pradėti tyrimai dėl korupcijos.
Liepą prezidentas Vladimiras Putinas iš transporto ministro pareigų atleido buvusį Kursko gubernatorių Romaną Starovoitą. Šis vėliau su šautine žaizda rastas savo automobilyje. Pasak tyrėjų, R. Starovoitas tikriausiai nusižudė.
Kyjive viešintis Vokietijos vicekancleris: kasmet skirsime Ukrainai 9 mlrd.
Į Kyjivą atvykęs Vokietijos vicekancleris Larsas Klingbeilas pažadėjo Ukrainai tolesnę milijardinę savo šalies paramą. „Kasmet paremsime Ukrainą 9 mlrd., – sakė jis pirmadienį Ukrainos sostinėje. – Tai didelė suma“. Vokietija yra didžiausia Ukrainos rėmėja Europoje.
L. Klingbeilas kalbėjo ir apie galimas saugumo garantijas Rusijos užpultai šaliai. „Per šiuos pusketvirtų metų, kai tęsiasi karas, visuomet rodėme, kad neatsitraukiame, o stovime ukrainiečių pusėje, – kalbėjo vicekancleris. – Ir taip bus ir su saugumo garantijomis“.
Derybos dėl saugumo garantijų dar tik prasidėjo, ir yra „labai įvairių galimybių“, kaip jos gali atrodyti, tęsė L. Klingbeilas, pridurdamas, jog jam svarbu, kad, „viena vertus, turėtume tikrai stiprią ir gebančią apsiginti Ukrainos kariuomenę“. „Antra, ir čia, Ukrainoje, turi būti padidinta ginklų gamyba, kad Ukraina galėtų gintis ir taip pat atgrasyti“, – pažymėjo politikas.
K. Klingbeilas, kuris yra ir Vokietijos finansų ministras, pirmadienio rytą atvyko į Kyjivą. Atvykęs jis pareikalavo paliaubų ir „patikimų saugumo garantijų, kurios užtikrintų ilgalaikę taiką Ukrainai“.
Kelloggas įvardijo datą, kada Ukraina gali tapti taikia šalimi
JAV specialusis įgaliotinis Keithas Kelloggas Kyjive pareiškė, kad Donaldo Trumpo administracija siekia užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, tačiau pripažįsta – pasiekti taiką yra kur kas sunkiau nei pradėti karą.
Kaip praneša „Unian“, apie tai K. Kelloggas sakė žurnalistams per spaudos konferenciją, vykusią Kyjive.
K. Kelloggas pažymėjo, kad diplomatinėje srityje vyksta atkaklus darbas, o JAV prezidentas D. Trumpas susitiko su Vladimiru Putinu Aliaskoje, taip pat Vašingtone – su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Europos lyderiais.
Rusijos teismas rengiasi posėdžiui dėl kaltinimų šnipinėjimu Prancūzijos tyrėjui
Rusijos teismas pirmadienį rengia teismo posėdį dėl kaltinimų šnipinėjimu, pareikštų Prancūzijos mokslininkui Laurent'ui Vinatier (Loranui Vinatjė), naujienų agentūrai AFP pranešė teismo atstovė.
Naujas L. Vinatier, kuris jau atlieka trejų metų laisvės atėmimo bausmę už „užsienio agentų“ įstatymo pažeidimą, bylos nagrinėjimas vyks už uždarų durų, AFP sakė Maskvos Lefortovo teismo atstovė Anastasija Pyškina.
L. Vinatier, dirbęs Šveicarijoje įsikūrusioje ne pelno siekiančioje konfliktų tarpininkavimo organizacijoje, yra vienas iš virtinės Vakarų šalių piliečių, sulaikytų Rusijoje nuo invazijos į Ukrainą pradžios prieš pusketvirtų metų.
Prancūzijos vyriausybė pareikalavo, kad Maskva jį paleistų, ir apkaltino Rusiją sulaikant jų piliečius pagal nepagrįstus kaltinimus, kad galėtų juos panaudoti per kalinių mainus.
Praėjusių metų spalį L. Vinatier buvo pripažintas kaltu dėl informacijos apie Rusijos kariuomenę rinkimo ir „užsienio agentų“ įstatymo pažeidimo dėl to, kad veikė kaip neregistruotas užsienio šalies agentas.
„Užsienio agentų“ įstatymas plačiai naudojamas prieš Kremliaus kritikus šalies viduje.
L. Vinatier buvo Ženevoje įsikūrusio Humanitarinio dialogo centro (HD) patarėjas, Rusijos ir kitų posovietinių šalių tyrėjas.
Teisme jis teigė, kad savo darbe visada stengėsi „pristatyti Rusijos interesus tarptautiniuose santykiuose“.
Sybiha išjuokė Lavrovo kaltinimus Zelenskiui: „Nėra nieko absurdiškesnio“
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha griežtai sureagavo į Sergejaus Lavrovo pareiškimus apie tariamą Volodymyro Zelenskio „nelegitimumą“. Pasak jo, absurdiška, kad apie teisėtumą kalba žmogus, daugiau nei du dešimtmečius išsėdėjęs savo kėdėje, tarnaudamas režimui.
„Nėra nieko absurdiškesnio už pamokslavimus apie teisėtumą iš žmogaus, kuris 21 metus praleido savo kėdėje, tarnaudamas tam, kuris valdo jau daugiau nei 25 metus. Jis neturi jokio teisėtumo, kad galėtų kalbėti apie teisėtumą“, – pažymėjo ministras.
Įsilaužta į Rusijos televizijos eterį: vietoje propagandos parodė karo realybę
Rusijos „kibernetiniai partizanai“ rugpjūčio 24 d. įsilaužė į vieną iš šalies televizijos transliuotojų ir parodė vaizdo įrašus, atskleidžiančius tikrąją karo padėtį bei vidaus situaciją, rugpjūčio 25 d. „Kyiv Independent“ pranešė Ukrainos karinės žvalgybos (HUR) šaltinis.
Pasak jo, vaizdo įrašas, kuriame rodoma Rusijos kuro krizė, vandens trūkumas okupuotose Donecko srities dalyse, Ukrainos smūgiai naftos perdirbimo gamykloms ir Rusijos karinės netektys, buvo transliuojamas iš karto per 116 televizijos kanalų.
„Praėjus trejiems su puse metų nuo karo pradžios, (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas dar nėra visiškai užėmęs nė vieno Ukrainos regiono. Ukraina išlieka nepriklausoma“, – sakoma įraše.
Šaltinis taip pat teigė, kad „kibernetiniai partizanai“ užblokavo prieigą paslaugos teikėjo administratoriams, todėl šiems buvo sunkiau nutraukti neteisėtą transliaciją.
Pranešama, kad per tris valandas vaizdo įrašą pamatė mažiausiai 50 tūkst. žiūrovų Maskvoje ir kituose Rusijos regionuose.
„Kyiv Independent“ negalėjo savarankiškai patvirtinti šių pranešimų.
Sekdamas Ukrainos pavyzdžiu, Taivanas investuos į karinius dronus
Atsižvelgdamas į patirtį kare Ukrainoje, kur itin paplito bepiločių skraidyklių naudojimas, Taivanas per artimiausius dvejus metus planuoja investuoti į 50 000 dronų, praneša „France 24“.
Sprendimas priimtas susiduriant su augančiu Kinijos spaudimu, kuri šią salą laiko savo teritorija.
Beveik dvejus metus taivanietis Chen Ting-Wei Ukrainos teritorinės gynybos tarptautinio legiono gretose kovojo prieš Rusijos kariuomenę.
Jis nebekariauja Ukrainos fronto linijose, o mūšio lauke sukaupta patirtimi dalijasi per mokymus Taivane. Viena iš svarbesnių pamokų, kurią jis nori pabrėžti, yra didėjantis dronų naudojimas.
„Daugiau nei 80 proc. atvejų dronai pastebi pėstininkus dar prieš jiems pradedant manevruoti. Tai itin apsunkina karines operacijas“, – sako savanoris.
Kariuomenės atstovai Taipėjuje taip pat atsižvelgia į Ukrainos karo pamokas. Rugpjūčio mėnesį dronų pratybos pirmą kartą buvo įtrauktos į Taivano bazinį karinio parengimo kursą.
Susiduriant su vis didėjančia Kinijos grėsme, Taivano vyriausybė paskelbė planus apie investicijas į 50 000 dronų per artimiausius dvejus metus.
Rusija tvirtina užėmusi dar vieną kaimą Ukrainos Dnipropetrovsko srityje
Rusijos kariuomenė pirmadienį pareiškė užėmusi dar vieną kaimą Ukrainos Dnipropetrovsko srityje.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos pajėgos užėmė Zaporizkės gyvenvietę regione, į kurią Rusijos kariuomenė neseniai pirmą kartą įžengė per trejus su puse metų trunkantį puolimą.
Zelenskis sulaukė išskirtinio laiško iš Lenkijos prezidento
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė laišką, kurį Nepriklausomybės dienos proga gavo iš Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio.
Laiškas buvo paskelbtas valstybės vadovo socialiniuose tinkluose, rašo „Europeiskaja pravda“.
Jame K. Nawrockis pabrėžė, kad rugpjūčio 24-oji yra nepalaužiamos ukrainiečių tautos drąsos ir ryžto simbolis, „kuris šiais sunkiais laikais gina savo nepriklausomybę nuo brutaliai primetamos Rusijos agresijos“.
„Jūsų kova – tai ne tik kova už savo sienas ir teisę į savarankiškumą, bet ir herojiškas indėlis ginant vertybes, kurios yra Europos civilizacijos pagrindas – laisvė, demokratija ir pagarba kiekvieno žmogaus orumui“, – rašė Lenkijos prezidentas.
Jis taip pat pridūrė, kad Lenkija, kaip artima Ukrainos kaimynė ir sąjungininkė, remia Ukrainos tautą šiais sunkiais laikais.
„Ukrainos Nepriklausomybės diena yra svarbus priminimas Lenkijai ir visoms mūsų regiono šalims, kad nepriklausomybė nėra duota kartą ir visiems laikams. Tai vertybė, kurią būtina puoselėti ir ginti, ypač nuo tų, kurie siekia ją sunaikinti. Todėl šią ypatingą dieną norime pabrėžti, kokią didelę reikšmę mums turi laisva ir suvereni Ukraina – ne tik kaip kaimynė ir sąjungininkė, bet ir kaip stabilumo bei taikos pagrindas mūsų Europos dalyje“, – pabrėžė K. Nawrockis.
V. Zelenskis padėkojo savo kolegai iš Lenkijos, pažymėdamas, kad „Lenkija yra mūsų patikima sąjungininkė ir strateginė partnerė, parodžiusi aukštą solidarumo lygį sunkiausiais Ukrainos laikais, kai kovojome su visapusiška Rusijos agresija“.
„Mus visada vienijo bendras siekis – laisvė, nepriklausomybė ir verta Europos ateitis mūsų tautoms“, – teigė Zelenskis.
Rusų kareivis pasiprašė prieglobsčio Norvegijoje
Rusijos karys, prieš pat savaitgalį neteisėtai kirtęs Norvegijos sieną, pasiprašė šioje šalyje prieglobsčio, pranešė naujienų portalas newsinenglish.no.
Norvegijos policija šeštadienį vis dar stengėsi patikrinti informaciją, kurią vyriškis pateikė po to, kai penktadienį buvo sulaikytas.
Vyras buvo sulaikytas netrukus po to, kai, matyt, perplaukė Norvegiją nuo Rusijos skiriančią upę netoli Grense Jakobselvo kaimelio į šiaurės rytus nuo Kirkeneso. Savaitgalį jis buvo apklausiamas policijos areštinėje.
„Manau, kad dabar jam bus taikoma įprasta prieglobsčio suteikimo procedūra“, – dienraščiui „Dagbladet“ sakė Rusijos piliečiui atstovauti paskirtas advokatas Trondas Biti. Vėliau policija patvirtino, kad vyras prašė apsaugos per prieglobsčio institutą. Finmarko policijos apygarda jo bylą perduos imigracijos ir prieglobsčio klausimus sprendžiančiam valstybės policijos padaliniui.
Norvegijos ir Rusijos pasienyje nuolat patruliuoja kariuomenė. Penktadienio rytą pasieniečiai įspėjo policiją, kad kažkas neteisėtai pateko į šalį. Jo ieškant buvo paleisti nepilotuojamieji orlaiviai, kurie padėjo jį surasti ir vyriškis buvo sulaikytas.
„Jis buvo Rusijos kariu, – šeštadienį dienraščiui VG paaiškino T. Biti. – Jis buvo dislokuotas Ukrainoje ir nusprendė, kad nebenori daugiau dalyvauti karo veiksmuose. Tada jis nusprendė vykti į Norvegiją.“
T. Biti jį pavadino „sąmoningu protestuotoju“ prieš Rusijos karą Ukrainoje. Policijos teigimu, sulaikomas jis nesupriešino, tačiau daugiau informacijos apie savo motyvus neteisėtai kirsti Norvegijos sieną pateikti atsisakė.
Apie vyriškio perbėgimą buvo pranešta Norvegijos valstybinei policijos žvalgybos agentūrai PST. Pastaroji šį įvykį pavadino „įprasta“ orientacija ir daugiau komentarų neturėjo, nors visada yra tikimybė, kad tokie perbėgimai gali būti susiję su bandymu šnipinėti.
Tai jau ne pirmas kartas, kai Rusijos karys kerta Suomijos sieną ir prašo prieglobsčio Norvegijoje. 2023 m. sausį vyras, kuris teigė tuo metu buvęs „Vagnerio“ grupuotės samdiniu, perėjo per žiemą užšalusią upę toliau į pietus esančiame Pasviko slėnyje. Vėliau tais pačiais metais upę ties Pasviku kirto dar trys vyrai, o 2023 m. rudenį netoli Grense Jakobselvo kaimeliu tai padarė dar vienas Rusijos pilietis.
Į Sankt Peterburgą skridęs keleivinis lėktuvas dėl dronų atakos leidosi Taline
Egipto privačios bendrovės lėktuvas, kuriuo skrido rusų turistai, sekmadienio rytą kelioms valandoms buvo nusileidęs Taline, nes dėl dronų atakos buvo uždarytas Sankt Peterburgo oro uostas, pranešė laikraštis „Tartu Postimees“.
Talino oro uosto komunikacijos ir rinkodaros vadovė Margot Holts (Margo Holts) dienraščiui pranešė, kad oro linijų bendrovės „AlMasria Universal Airlines“ lėktuvas skrido iš Šarm aš Šeicho į Sankt Peterburgo Pulkovo oro uostą, bet 5 val. 33 min. (vietos ir Lietuvos laiku) priverstinai nusileido Taline.
„Lėktuvas buvo nukreiptas į Taliną, nes negalėjo nusileisti paskirties vietoje dėl laikinai uždaryto Pulkovo oro uosto“, – pridūrė M. Holts.
Lėktuvas kiek po 11 val. pratęsė kelionę Sankt Peterburgo link. Pasak M. Holts, keleiviams ir įgulos nariams nebuvo leista išlipti Talino oro uoste.
Naktį į sekmadienį Ukrainos dronai atakavo dujų terminalą Rusijos Leningrado srityje ir naftos perdirbimo gamyklą Samaros srityje. Dėl to buvo uždarytas Pulkovo oro uostas.
Kraupus prisipažinimas: Rusijos karys dalyvavo 5 Ukrainos karo belaisvių egzekucijoje
Vienas Rusijos karys žurnalistams papasakojo, kad prisidėjo prie penkių Ukrainos karo belaisvių nužudymo Donecko srityje 2024 m. gegužę, praneša portalas „Meduza“.
Rusijos bataliono „Somalis“ narys 31-erių Ivanas Ochlopkovas portalui „Vot Tak“ tvirtino, kad 2024 m. gegužės 5 d. kartu su puolimo būriu įžengė į Ukrainos Karlivkos kaimą, esantį netoli Avdijivkos. Pasak jo, Rusijos kariai susišaudė su Ukrainos kariškiais, kurie slėpėsi privataus namo rūsyje. I. Ochlopkovas sakė, kad Ukrainos kariai „šaudė tol, kol jiems baigėsi amunicija“, o po to išėjo iš slėptuvės.
Kyjive nuskambėjo griežtas pareiškimas: Vokietijos vicekancleris kreipėsi į Putiną
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėtų žinoti, kad Vokietijos parama Ukrainai nemažėja, pirmadienį su neplanuotu vizitu atvykęs į Ukrainos sostinę Kyjivą pareiškė Vokietijos vicekancleris Larsas Klingbeilas, rašo „Reuters“.
„Putinas neturėtų turėti iliuzijų, jog Vokietijos parama Ukrainai gali susilpnėti“, – sakė jis.
„Priešingai – mes išliekame antra didžiausia Ukrainos rėmėja pasaulyje ir didžiausia Europoje“, – pabrėžė L. Klingbeilas.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 76 iš 104 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 76 iš 104 bepiločių orlaivių, kuriuos Rusijos pajėgos paleido per naktinę ataką, prasidėjusią rugpjūčio 24 d., tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos.
Nuo sekmadienio, rugpjūčio 24 d., 19 val. Rusijos pajėgos iš Kursko, Šatalovo, Oriolo, Milerovo ir Primorsko Achtarsko krypčių paleido 104 smogiamuosius bepiločius orlaivius, įskaitant „Shahed“ ir įvairaus tipo imitacinius bepiločius.
Oro ataką atrėmė Ukrainos orlaiviai, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės karybos komandos, nepilotuojamosios sistemos ir mobiliosios ugnies grupės. Pirminiais duomenimis, iki pirmadienio, rugpjūčio 25 d., 8 val. oro gynybos daliniai virš Šiaurės ir Rytų Ukrainos numušė arba nuslopino 76 „Shahed“ tipo ir kitokius imitacinius bepiločius orlaivius.
15-oje vietų patvirtinti 28 bepiločių orlaivių smūgiai, o keturiose skirtingose vietose krito numuštų bepiločių nuolaužos.
Net pati Rusija nebesusitvarko: Ukrainos karininkas atskleidė, kas vyksta fronte
Rusija ruošėsi visapusiškam įsiveržimui į Ukrainą, tačiau ne ilgai trunkančiam ir varginančiam karui. Tokią nuomonę komentare „Espreso“ išreiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas Oleksandras Matiašas.
Jis pabrėžė, kad šiame kare abi pusės susidūrė su didžiuliu atotrūkiu tarp turimų išteklių ir realių poreikių.
„Išteklių yra ribotai, o poreikis – milžiniškas. Tai panašu į situaciją, kai dirbi trijose darbovietėse, tačiau vos užtenka sumokėti nuomą ir įsigyti šiek tiek maisto. Ką daryti? Ieškoti dar vieno ar net kelių papildomų darbų“, – aiškino O. Matiašas.
Pareigūnas įsitikinęs, kad ši problema aktuali ne tik Ukrainai, bet ir pačiam agresoriui, kuris, žinoma, neplanavo užsitęsusio, žiauraus karo.
„Deja, pakankamų išteklių nebūna niekada. Niekas nebuvo pasirengęs tokiam karui. Pasakysiu jums atvirai – net Rusija nebuvo pasirengusi tokiam karui“, – teigė jis.
Vokietijos vicekancleris Klingbeilas atvyko į Kyjivą aptarti saugumo garantijų
Vokietijos vicekancleris Larsas Klingbeilas pirmadienį atvyko į Kyjivą derybų su Ukrainos vyriausybe.
„Glaudžiai koordinuoju veiksmus su kancleriu (Friedrichu Merzu) dėl to, kaip Vokietija galėtų geriausiai paremti Ukrainą galimo taikos proceso metu“, – atvykęs į Ukrainos sostinę pareiškė L. Klingbeilas.
Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą neteko dar 870 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. rugpjūčio 25 d. Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą neteko maždaug 1 076 940 karių, įskaitant dar 870 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Be to, Rusijos pajėgos neteko 11 130 tankų (+1), 23 175 šarvuotųjų kovos mašinų (+8), 31 946 artilerijos sistemų (+48), 1 472 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 1 211 oro gynybos sistemų, 422 lėktuvų, 340 sraigtasparnių, 53 347 bepiločių orlaivių (+291), 3 598 kruizinių raketų, 28 laivų, 1 povandeninio laivo, 59 672 automobilių (+79) ir 3 948 specialiosios technikos vienetų (+4).
Vokietija siunčia žinią: Ukrainos saugumas turi prilygti narystei NATO
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pareiškė, kokių saugumo garantijų reikės Ukrainai pasiekus taikos susitarimą. Kaip rašo DW, jo teigimu, šios garantijos turi „iš esmės priartėti prie to, ką reiškia narystė NATO“.
Jis taip pat pabrėžė, kad be šios sąlygos iš Ukrainos negalima reikalauti atsisakyti savo teritorijų. „Mes negalime reikalauti, kad Ukraina rimtai svarstytų teritorines nuolaidas, jei ji negaus bent jau realių saugumo garantijų iš kuo daugiau valstybių, jog bent likusi teritorija bus saugi“, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras.
Pasak jo, būtina siekti būtent tokių saugumo garantijų, kurios priverstų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pasiduoti.
J. Wadephulo nuomone, tai nebūtų grėsmė Rusijai, tačiau galėtų tapti ilgalaikės taikos pagrindu.
Petraeusas įvardijo pagrindinę kliūtį taikai
Buvęs CŽA vadovas ir JAV generolas Davidas Petraeusas perspėja, kad taikos tarp Ukrainos ir Rusijos artimiausiu metu tikėtis neverta. Pasak jo, Vladimiras Putinas neketina sąžiningai derėtis ir siekia tik papildomos teritorijos, o didžiausia kliūtis taikai šiandien yra pats Rusijos prezidentas.
Rugpjūčio 24 d. interviu „ABC News“ D. Petraeusas suabejojo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos prezidento V. Putino susitikimo tikimybe bei V. Putino noru derėtis sąžiningai.
„Šiuo metu nėra daug priežasčių manyti, kad taip galėtų įvykti“, – sakė D. Petraeusas, paklaustas apie tokio susitikimo galimybę.
Ir pridūrė: „Iš tiesų, per pastarąsias dvi savaites... Manau, kad visiems turėtų būti akivaizdu, ir, tikiu, net prezidentui Trumpui, jog nepaisant visų jo pastangų užbaigti karą ir sustabdyti žudynes, Vladimiras Putinas aiškiai neturi ketinimų to daryti, nebent jam būtų suteikta papildoma teritorija. O ši teritorija yra stipriai įtvirtinta, ir Rusijos pajėgoms tektų kovoti metais tokiu tempu, kokiu jos kovoja dabar.“
Jis taip pat teigė, kad pagrindiniai V. Putino reikalavimai – prorusiška vyriausybė Ukrainoje ir jos demilitarizavimas – nepasikeitė.
Ciniškas Lavrovo pareiškimas: „Mes niekada nesame puolę civilių taikinių“
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas duodamas interviu JAV televizijos kanalui „NBC News“ ciniškai paneigė JT informaciją, patvirtinančią sistemingus Rusijos smūgius Ukrainos civiliams gyventojams, praneša naujienų agentūra „Unian“.
Interviu metu laidos vedėjas rėmėsi JT pranešimais, kad Rusija Ukrainoje nužudė arba sužeidė apie 50 000 civilių gyventojų, ypač per smūgius, suduotus gimdymo namams, bažnyčioms, mokykloms ir ligoninėms.
„Arba Rusijos kariuomenė siaubingai netaikli, arba jūs tikrai taikotės į civilius. Kaip čia yra?“, – S. Lavrovo paklausė televizijos laidų vedėjas.
Atsakydamas į tai, Rusijos vyriausiasis diplomatas be jokios sąžinės graužaties pareiškė, kad Rusija atakuoja tik tuos objektus, kurie yra tiesiogiai susiję su Ukrainos kariuomene.
Įtempta naktis Sumų srityje: rusai surengė masines atakas, liepsnojo gyvenamieji namai
Rusijos dronai naktį atakavo Sumų sritį – užfiksuota daugiau kaip dešimt smūgių, užsidegė gyvenamieji namai. Pasak vietos valdžios, dalis srities liko be elektros, rašo „Ukrinform“.
„Priešas, preliminariais duomenimis, sudavė 10 smūgių srities teritorijoje. Laimei, aukų nėra“, – „Telegram“ kanale rašė Sumų srities karinės administracijos vadovas Olehas Hryhorovas.
Vance‘as: amerikiečių karių Ukrainoje nebus
JAV kariai nebus dislokuoti Ukrainoje pagal saugumo garantijas. Tai interviu NBC pareiškė JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as.
„Trumpas pasisakė labai aiškiai – Ukrainoje nebus amerikiečių karių. Tačiau mes ir toliau aktyviai dalyvausime, siekdami užtikrinti ukrainiečiams patikimas saugumo garantijas, reikalingas jų pastangoms užbaigti karą, o rusams – atitinkamai, jausmą, kad jie taip pat gali nutraukti karo veiksmus“, – sakė jis.
Anot jo, kol karas nesibaigs, apie saugumo garantijas nekalbama.
JAV viceprezidentas pripažino, kad Rusija nenori nutraukti ugnies, tačiau „JAV prezidentas turi daug kozirių, leidžiančių daryti spaudimą ir bandyti pasiekti karo pabaigą“. J. Vance‘as net užsiminė, jog D. Trumpas yra pasirengęs pasitelkti šiuos kozirius.
Kaip pavyzdį jis nurodė, kad D. Trumpas jau pasinaudojo „agresyviu ekonominiu spaudimu“, pavyzdžiui, įvedė „antrinius muitus Indijai, kad rusams būtų sunkiau uždirbti iš naftos“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu kacapijoje baigiasi benzinas! Primorsko krašte degalinėse siūlo tik dyzelį, o benzininės mašinos stovi kaip statulos.
Tuo tarpu Ukraina atšventė nepriklausomybės dieną! Švęsti atvyko ir Kanados premjeras Karnis bei ponas Kelogas. Slava Ukraini, smert kacapam!
Trumpas atsakė, kodėl Putinas nenori susitikti su Zelenskiu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pateikė naujų komentarų apie karą Ukrainoje ir derybas dėl karo pabaigos.
Komentuodamas saugumo garantijas Ukrainai, jis pareiškė, kad reikšmingas garantijas Ukrainai suteiks Europa.
„Mes dalyvausime kaip atsarginė jėga. Nemanau, kad turėsime didelių problemų, jei pasieksime susitarimą“, – sako jis.
D. Trumpas taip pat pareiškė, kad JAV nebemoka pinigų Ukrainai
Spaudos konferencijos metu pirmadienį jo taip pat buvo paklausta, kodėl Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas vengia susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Nes jis jo nemėgsta“, – trumpai atsakė D. Trumpas.
„Karas tarp Ukrainos ir Rusijos tapo dideliu asmenybių konfliktu. Mes ir tai sustabdysime“, – anksčiau toje pačioje spaudos konferencijoje sakė jis.