Zelenskis pritaikė sankcijas 56 laivams, neteisėtai plukdžiusiems grūdus iš Ukrainos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dekretu pritaikė sankcijas 56 laivams, kurie 2022–2025 m. neteisėtai įplaukė į Rusijos okupuotus uostus ir iš čia išgabeno ukrainietiškus grūdus.
Tarp jų yra lavai, iš Rusijos okupuotų Sevastopolio ir Fedosijos uostų Kryme išplukdę tūkstančius tonų vogtų grūdų, saulėgrąžų ir kitų maisto produktų. Didžiajai daliai šių laivų sankcijas jau pritaikė ES, JAV ir Šveicarija.
Atitinkamas dekretas paskelbtas prezidento interneto svetainėje.
17 laivų iš sankcijų sąrašo plaukioja su užsienio vėliava.
„Ukraina ir toliau darys spaudimą Rusijai visomis galimomis kryptimis ir sinchronizuos savo sprendimus su partnerių sprendimais, kad priverstų agresorę nutraukti karą prieš mūsų šalį ir mūsų žmones“, – teigiama pranešime.
JK: Zelenskis mano, kad didžioji JAV taikos plano dalis gali būti priimta
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad didžioji dalis JAV siūlomo taikos plano gali būti priimta, o Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris ragina sąjungininkus stiprinti įsipareigojimus Kyjivui ir užtikrinti tvirtą gynybos finansavimą.
Zelenskis ir Merzas kalbėjosi telefonu
Vykstat pokalbiams dėk Rusijos karo Ukrainoje pabaigos, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi telefonu su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu.
„Aptarėme situacijos raidą ir koordinavome tolesnius savo žingsnius“, – sakė V. Zelenskis. Be kita ko, buvo kalbama apie vadinamosios Norinčiųjų koalicijos posėdžio darbotvarkę. V. Zelenskis padėkojo tiek F. Merzui, tiek JAV prezidentui Donaldui Trumpui už suteiktą paramą. Berlynas patvirtino pokalbį telefonu.
Praėjusią savaitę JAV pateikė Ukrainai galimo taikos plano projektą. Sekmadienį per derybas Ženevoje jis, Ukrainos duomenimis, buvo smarkiai pakeistas JAV delegacija, be to, anot žiniasklaidos, Abu Dabyje Jungtiniuose Arabų Emyratuose aptarė planą su Rusijos atstovais.
Atstovas: JAV kariuomenės sekretoriaus derybos su Rusija dėl Ukrainos einasi gerai
JAV kariuomenės sekretoriaus Danielio Driscollo (Danielio Driskolo) derybos su Rusijos delegatais dėl JAV plano, kaip užbaigti karą prieš Ukrainą, einasi gerai, antradienį sakė jo atstovas.
„Vėlai pirmadienį ir visą antradienį sekretorius Driscollas ir komanda diskutuoja su Rusijos delegacija, kad pasiektų ilgalaikę taiką Ukrainoje“, – sakė D. Driscollo atstovas pulkininkas leitenantas Jeffas Tolbertas (Džefas Tolbertas).
„Derybos einasi gerai ir mes išliekame optimistiški“, – pridūrė jis.
Anksčiau antradienį JAV ir britų žiniasklaida remdamasi vienu amerikiečių pareigūnu paskelbė, kad D. Driscollas Abu Dabyje susitiko su Rusijos delegacija.
Prieš tai apie šias derybas nebuvo viešai skelbta. Jos vyksta po Ženevoje surengtų JAV ir Ukrainos pareigūnų susitikimų, kuriais buvo siekiama išspręsti Rusijos karą.
Vienas JAV pareigūnas amerikiečių televizijai „ABC News“ antradienį taip pat pranešė, kad Ukrainos delegacija susitarė su Jungtinėmis Valstijomis dėl galimo taikos susitarimo sąlygų.
Europos Parlamentas pritarė pirmajai ES gynybos pramonės programai, ryšių su Ukraina stiprinimui
Europos Parlamentas (EP) antradienį priėmė teisės aktą, skirtą stiprinti Europos Sąjungos (ES) gynybos pramonę, skatinti bendrus Europos gynybos viešuosius pirkimus, plėsti gynybos produktų gamybą ir didinti paramą Ukrainai.
ES įstatymų leidėjai 457 balsais priėmė 1,5 mlrd. eurų vertės programą, kurios 300 mln. eurų numatyta Ukrainos paramos priemonei ir kurioje taip pat numatoma didinti bloko gynybos pramonės integraciją su Ukraina. 148 europarlamentarai balsavo „prieš“, 33 susilaikė.
Reglamentu, dėl kurio jau neoficialiai susitarta su ES Taryba, bus įsteigta pirmoji Europos gynybos pramonės programa (EGPP). Pagal ją siekiama sustiprinti Europos gynybos technologijų ir pramonės bazę bei padidinti Europos gynybos pajėgumus.
ES institucijos taip pat susitarė sukurti Gynybos produktų tiekimo fondą, skirtą spartesniam tiekimo grandinių atnaujinimui. Preliminari šio fondo suma siektų bent 150 mln. eurų.
Europarlamentaras Raphaelis Glucksmannas (Rafaelis Gliuksmanas) iš Prancūzijos partijos S&D sakė, kad ši gynybos programa „sudarys sąlygas mums sukurti atsparesnę ir suverenią Europą“ bendradarbiaujant su Ukraina dėl moderniausio karinio pramoninio komplekso sukūrimo.
„Tai raktas norint užtikrinti, kad galėtume veiksmingai ir autonomiškai ginti savo demokratijas“, – sakė jis.
„Ukrainos gynybos pramonei mūsų reikia, – ES įstatymų leidėjams Strasbūre, Prancūzijoje, sakė bloko gynybos komisaras Andrius Kubilius, neužsimindamas apie vykstančias taikos derybas dėl karo pabaigos. – Tačiau mums dar labiau reikia Ukrainos gynybos inovacijų.“
Jis teigė, kad leidimas Ukrainai dalyvauti ES gynybos investicijų programoje „suteikia galimybę įsigyti gynybos įrangos Ukrainoje, kartu su ja ir jai“.
Tikimasi, kad ES gynybos išlaidos šiais metais pasieks apie 392 mlrd. eurų sumą – beveik dvigubai daugiau nei prieš ketverius metus, kai Rusija dar nebuvo pradėjusi plataus masto invazijos į Ukrainą.
JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija užsimena, kad teikia pirmenybę JAV saugumui prie savo sienų ir Azijoje. Ji yra pasakiusi, kad europiečiai ateityje patys turėtų pasirūpinti savimi ir Ukraina.
ES, atsiradusi po dviejų pasaulinių karų, iš pradžių buvo prekybos blokas, skirtas išvengti konfliktų. Tačiau Rusijos karas Ukrainoje paskatino bloko pokyčius, stiprinant gynybą ir saugumo politiką.
Europos Komisija (EK), ES vykdomoji institucija, mano, kad per ateinantį dešimtmetį gynybai greičiausiai bus skirta apie 3,4 trln. eurų. Ji ketina pasiūlyti, kad ilgalaikis gynybos ir kosmoso srities biudžetas siektų 131 mlrd. eurų.
„Geopolitiškai būsime galingi, jei būsime stiprūs savo gynybos srityje, o stiprūs gynybos srityje būsime, jei bus stipri mūsų gynybos pramonė, o jei bus stipri mūsų gynybos pramonė, kalbant apie pramonę būsime nepriklausomi, autonomiški ir daug mažiau susiskaldę“, – sakė A. Kubilius.
ES valstybės narės raginamos didžiąją dalį karinės įrangos pirkti bloko viduje, daugiausia bendradarbiaujant su Europos tiekėjais, kai kuriais atvejais padedant ES, kad būtų sumažintos kainos ir paspartintas užsakymų vykdymas.
Europarlamentarų dėka įvestas toks europietiškų prekių pirkimo principas: bus finansuojami tik tie gynybos produktai, kurių dalių gamybos trečiosiose valstybėse kaštai neviršys 35 procentų.
Pagal programą bus sukurta Europos gynybos bendrų projektų teisinė sistema. Kad projektai gautų finansavimą, juose turės dalyvauti bent keturios ES valstybės. Šiuose projektuose galės dalyvauti ir Ukraina, o taip pat bus finansuojamas Ukrainos gynybos pramonės atnaujinimas ir integracija į Europos gynybos pramonę.
A. Kubilius teigė, jog ES gynybos įmonės gali kreiptis dėl mokesčių lengvatų ir kitų finansinių paskatų, kad galėtų finansuoti vadinamuosius bendro europinio intereso gynybos projektus, kurių „jokia valstybė narė negali sukurti viena ir kurie apsaugos visą Europą“.
Leidimas Ukrainos įmonėms dalyvauti šiuose projektuose „sudaro sąlygas mums įdiegti Ukrainos karines inovacijas Europos gynybos pramonei“, tvirtino jis.
Prieš balsavimą A. Kubilius sakė, jog gynybos programa siekiama užtikrinti, kad didelės šalys negalėtų grobti silpnesnių valstybių žemių.
„Mano šalis Lietuva (...) buvo tokios ankstesnės politikos auka, – sakė jis, turėdamas omenyje 50 metų trukusią sovietinę okupaciją. – Štai kodėl esu už stiprią Europą ir stiprią Europos gynybos pramonę.“
Prieš paskelbiant Oficialiajame leidinyje, teisės aktą dar turi oficialiai patvirtinti ir ES Taryba.
Baltieji rūmai: iki taikos susitarimo liko keli sudėtingi, bet įveikiami klausimai
JAV skelbia apie ryškų proveržį taikos derybose tarp Ukrainos ir Rusijos, tačiau pripažįsta, kad iki galutinio susitarimo dar liko keli sudėtingi, bet įveikiami klausimai. Baltieji rūmai teigia, kad ši savaitė atnešė didžiausią pažangą per ilgą laiką, o tolesnės derybos tarp Kyjivo, Maskvos ir Vašingtono jau rengiamos.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt apie tai paskelbė platformoje „X“.
Ji rašė: „Per pastarąją savaitę Jungtinės Valstijos padarė didelę pažangą siekdamos taikos susitarimo, sukviesdamos prie derybų stalo Ukrainą ir Rusiją. Išlieka keletas sudėtingų, tačiau įveikiamų klausimų, kuriuos būtina išspręsti ir dėl kurių reikės tolesnių derybų tarp Ukrainos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų.“
JAV pareigūnai antradienį optimistiškai vertino pastangas užbaigti karą Ukrainoje, tačiau pripažino, kad vis dar yra kliūčių dėl JAV plano sustabdyti beveik ketverius metus trunkantį konfliktą.
Jungtinės Amerikos Valstijos spaudžia Ukrainą priimti pasiūlymus, kuriuose, Kyjivo teigimu, padaryta pernelyg daug nuolaidų Maskvai.
JAV armijos sekretoriaus Dano Driscollo ir Rusijos delegatų derybos dėl JAV plano eina į priekį, sakė jo atstovas.
„Vėlai pirmadienį ir visą antradienį sekretorius Driscollas ir jo komanda diskutavo su Rusijos delegacija, kad Ukrainoje būtų pasiekta ilgalaikė taika“, – teigė pulkininkas leitenantas Jeffas Tolbertas, D. Driscollo atstovas spaudai.
„Derybos vyksta gerai ir mes išliekame optimistiški“, – pridūrė jis.
Raketai apgadinus lietuviško kapitalo bendrovės „Novus“ logistikos centrą Kyjive žuvo 4 žmonės
Rusijos raketai antradienio naktį apgadinus Lietuvos kapitalo investicijų grupės „BT Invest“ valdomo prekybos tinklo „Novus“ logistikos centrą Kyjive, žuvo keturi įmonės vairuotojai, atvykę iškrauti prekių, dar penki žmonės buvo sužeisti, pranešė „Novus“.
Atakos metu priedangoje buvę įmonės darbuotojai nenukentėjo.
„Būtent dėl jo darbo mes kasdien aprūpinome nepertraukiamą produktų tiekimą parduotuvėms. Centras pastatytas ir atidarytas jau pilno masto invazijos metu kaip atsparumo, vystymosi ir tikėjimo ateitimi simbolis“, – rašoma pranešime.
Šiuo metu daugiau nei 50 tūkst. kv. metrų ploto logistikos centras neveikia, vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.
„Nepaisant smūgio, parduotuvėse prekių netrūks. Jau atstatome logistikos maršrutus ir dirbame, kad visi tinkle esantys įrenginiai veiktų stabiliai ir atnaujintų sandėlio veiklą per kuo trumpiausią laiką“, – teigiama pranešime.
Kaip rašė BNS, Rusijai antradienio naktį raketomis ir dronais atakavus Kyjivą, žuvo septyni žmonės
Portalas vz.lt rašo, jog 2022 metų kovą Kyjive per bombardavimą smarkiai nukentėjo administracinis, prekybos ir pramogų centras „Retroville“ – apie 100 mln. eurų vertės Lietuvos verslo investicija. Pastate buvo įsikūrusi ir tinklo „Novus“ parduotuvė.
Starmeris: Ukrainos laukia sudėtingas kelias į ilgalaikę taiką
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) antradienį perspėjo, kad laukia nelengvas kelias siekiant ilgalaikės taikos Ukrainoje.
Šis jo komentaras pasirodė prieš antradienį numatytą nuotolinį 30 šalių, priklausančių Kyjivą remiančiai vadinamajai Norinčiųjų koalicijai, susitikimą.
„Dar laukia ilgas ir sunkus kelias, tačiau mes esame labiau nei bet kada pasiryžę siekti šio tikslo ir toliau stengtis, kad šis procesas vyktų“, – parlamentui sakė K. Starmeris.
Baltuosiuose rūmuose užvirė konfliktas dėl Ukrainos ateities
Ukrainos taikos planas pažadino tikrą chaosą Trumpo Baltuosiuose rūmuose – administracijos viduje susikirto dvi įtakingos stovyklos. Viceprezidentas J. D. Vance‘as spaudžia Kyjivą pripažinti pralaimėjimą ir sutikti su Maskvos sąlygomis, o valstybės sekretorius Marco Rubio mėgina sustabdyti šį kursą ir perimti derybų kontrolę. Kol Vašingtonas ginčijasi, Europa nerimauja, o Ukrainai iškilo grėsmė būti pastatytai prieš kapituliacijos faktą, skelbia „The Telegraph“.
Kremlius siunčia žinutę Europai
Europos indėlis bus reikalingas kuriuo nors metu per derybas dėl saugumo architektūros žemyne, antradienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, jo žodžius citavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.
Žiniasklaida: Ukraina sutiko su taikos pasiūlymu, liko vos kelios smulkios detalės
JAV pareigūnas antradienį „CBS News“ pranešė, kad Ukrainos vyriausybė „sutiko su taikos susitarimu“.
Neįvardijamas amerikiečių pareigūnas ir Ukrainos nacionalinio saugumo patarėjas Rustemas Umerovas nurodė, kad buvo pasiektas bendras susitarimas dėl pasiūlymo, tačiau detalės dar turi būti suderintos.
R. Umerovas išreiškė optimizmą, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis galės apsilankyti Vašingtone iki lapkričio pabaigos, kad galutinai suderintų susitarimą.
„Ukrainiečiai sutiko su taikos susitarimu“, – „CBS News“ sakė JAV pareigūnas.
„Reikia išspręsti keletą smulkių detalių, bet jie sutiko su taikos susitarimu“, – cituojamas pareigūnas.
Neaišku, ar su naujausia plano versija sutiks Rusija.
Žuvusiųjų skaičius Kyjive išaugo
Žuvusiųjų skaičius Kyjive išaugo iki septynių, praneša miesto meras Vitalijus Klyčko, rašo UNIAN.
Rusai Kyjivą atakavo naktį iš pirmadienio į antradienį.
Ukraina siekia Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo susitikimo šią savaitę
Ukraina nori, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo kolega iš JAV Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) šią savaitę susitiktų tolesnėms deryboms dėl karo su Rusija užbaigimo, antradienį pareiškė vyriausiasis Ukrainos derybininkas.
Savaitgalį Ženevoje vykusiose skubiose derybose buvo parengta atnaujinta 28 punktų JAV plano Ukrainai, kritikuoto kaip palankaus Rusijai, versija, kuria siekiama „visiškai apsaugoti Ukrainos suverenitetą“.
„Tikimės, kad Ukrainos prezidento vizitas į Jungtines Valstijas bus surengtas kuo anksčiau lapkričio mėnesį“, – platformoje „Telegram“ pareiškė Ukrainos saugumo tarybos sekretorius Rustemas Umerovas.
Jis sakė, kad Kyjivas siekia V. Zelenskio ir D. Trumpo susitikimo, kad „užbaigtų likusius etapus ir pasiektų susitarimą“.
„Vertiname produktyvius ir konstruktyvius Ukrainos ir JAV delegacijų susitikimus Ženevoje, taip pat prezidento Trumpo nepaliaujamas pastangas nutraukti karą“, – įraše pridūrė R. Umerovas.
„Mūsų delegacijos pasiekė bendrą sutarimą dėl pagrindinių Ženevoje aptarto susitarimo sąlygų. Dabar kliaujamės mūsų partnerių iš Europos parama tolesniuose žingsniuose“, – teigė jis.
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 452 iš 486 Rusijos oro taikinių
Lapkričio 25-osios naktį Rusijos pajėgos sudavė koordinuotą smūgį į Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrą, pasitelkdamos puolamuosius bepiločius orlaivius ir iš oro, jūros ir sausumos paleidžiamas raketas. Ukrainos oro gynyba iki 10 val. numušė/nuslopino 452 priešo oro taikinius, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybė.
„Lapkričio 25 d. naktį (nuo lapkričio 24 d. 18 val.) priešas sudavė kombinuotą smūgį į Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrą, naudodamas puolamuosius bepiločius orlaivius ir iš oro, jūros ir sausumos paleidžiamas raketas“, – sakoma paskelbtame pranešime.
Pažymima, kad oro pajėgos pastebėjo ir susekė iš viso 486 oro atakos priemones – 22 raketas ir 464 įvairaus tipo bepiločius orlaivius:
464 „Shahed“ ir „Gerbera“ tipo puolamuosius bepiločius orlaivius, paleistus iš Šatalovo, Kursko, Oriolo, Milerovo, Primorsko-Achtarsko (Rusija) ir Hvardijskės (laikinai okupuotas Krymas);
4 aerobalistines raketas Ch-47M2 „Kinžal“ (iš Rusijos Riazanės srities);
7 kruizines raketas „Iskander-K“ (iš Rusijos Kursko srities);
8 kruizines raketas „Kalibr“ (iš Juodosios jūros);
3 balistines raketas „Iskander-M“ (iš Rusijos Briansko srities).
Pasak spaudos tarnybos, oro gynyba iki 10 val. numušė/nuslopino 452 oro taikinius:
438 rusų „Shahed“ ir „Gerbera“ tipo bepiločius orlaivius;
1 aerobalistinę raketą Ch-47M2 „Kinžal“;
5 kruizines raketas „Iskander-K“;
5 kruizines raketas „Kalibr“;
3 balistines raketas „Iskander-M“.
15-oje vietų fiksuoti raketų ir 26 puolamųjų bepiločių orlaivių smūgiai, o 12-oje vietų – krintančios numuštų bepiločių orlaivių nuolaužos. Spaudos tarnyba pažymėjo, kad oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės karybos ir nepilotuojamų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės.
Dauguma Vokietijos gyventojų prieštarauja tam, kad šalis imtųsi karinės lyderystės Europoje, rodo Körberio fondo užsakymu atlikta „Forsa“ apklausa.
Apklausa parodė, kad 61 proc. respondentų į klausimą, ar Vokietija turėtų imtis tokio vaidmens, atsakė „greičiau ne“, o 38 proc. buvo už. Didžiausias nenoras buvo matyti rytinėje Vokietijos dalyje – 75 proc., palyginti su 58 proc. vakarinėje.
Tyrimas, atliktas rugsėjo 15–26 d. tarp 1 503 balsavimo teisę turinčių Vokietijos gyventojų, vertino visuomenės požiūrį į svarbiausius užsienio ir saugumo politikos klausimus. Apie 76 proc. respondentų teigė, kad jų susidomėjimas šiomis temomis yra stiprus arba labai stiprus.
Vokietijos gyventojų nuomonės išsiskyrė dėl to, ar šalis turėtų prisiimti didesnę atsakomybę tarptautinių krizių atveju, ar laikytis atsargesnio požiūrio. Apskritai 48 proc. respondentų pritarė aktyvesniam dalyvavimui, o 43 proc. – atsargesniam požiūriui. Vakarinėje dalyje aktyvesniam vaidmeniui pritarė 51 proc. respondentų, o rytuose – tik 35 proc.
Jei Vokietija imtųsi aktyvesnių veiksmų, dauguma respondentų teiktų pirmenybę diplomatijai, o ne kariniams veiksmams. Vakarų Vokietijoje 71 proc. respondentų pritarė stipresniam diplomatiniam vaidmeniui, o rytuose – 84 proc. Parama aktyvesniam kariniam įsikišimui vakaruose siekė 19 proc., o rytuose – 7 proc.
Nuomonė apie JAV smarkiai pablogėjo nuo sausio, kai prezidento pareigas pradėjo eiti Donaldas Trumpas. Beveik trys ketvirtadaliai respondentų (73 proc.) šalių santykius įvertino kaip prastus. Prieš metus, kai Joe Bidenas buvo prezidentas, maždaug tokia pati dalis respondentų santykius vertino kaip gerus.
Paklausti apie tai, ką laiko svarbiausia Vokietijos užsienio politikos partnere, tik 26 proc. respondentų nurodė JAV, o 46 proc. – Prancūziją.
Nepaisant nenoro imtis karinės lyderystės, 72 proc. respondentų pritarė, kad Vokietija per ateinantį dešimtmetį turėtų padvigubinti gynybos išlaidas. Tačiau 82 proc. jų atmetė idėją, kad Vokietija įsigytų savo branduolinę ginkluotę.
Lavrovas: Europa turėjo galimybių, bet jas praleido
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija gavo Donaldo Trumpo taikos Ukrainoje planą ir apkaltino Europą kenkiant pastangoms ieškoti sprendimo.
Naujausiuose komentaruose, kuriuos cituoja rusų propagandos agentūra TASS, S. Lavrovas pareiškė, jog Rusija gavo D. Trumpo planą neoficialiais kanalais ir yra pasirengusi aptarti konkrečias formuluotes.
Oficialu: Zelenskis dar šią savaitę turėtų vykti pas Trumpą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar šią savaitę lankysis JAV, rašo „Sky news“.
Informaciją apie tai patvirtino Rustemas Umerovas.
Anot jo, vizito tikslas – „užbaigti paskutinius etapus“ taikos susitarimo su Donaldu Trumpu.
Ukrainiečiai, tikriausiai, sunaikino vienetinį rusų lėktuvą, skirtą karui kosmose
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas patvirtino informaciją apie lėktuvo ir aviacijos remonto gamyklos patalpų sunaikinimą Taganroge (Rusija).
Taganroge, Rostovo srityje, buvo sunaikintas Berijevo vardu pavadintas aviacijos remonto fabrikas (Taganrogo aviacijos mokslinis ir techninis kompleksas – TANTK) ir bepiločių „Molnija“ gamybos įmonė „Atlant Aero“, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
„Per smūgį į TANTK Berijevo vardu gamyklą tikriausiai buvo sunaikintas eksperimentinis lėktuvas A-60. Be to, ši įmonė remontuoja ir modernizuoja DRLV A-50 lėktuvus ir Rusijos strateginius bombonešius Tu-95MS“, – teigiama Generalinio štabo pranešime.
Be to, ministerijos duomenimis, buvo sunaikintas naftos terminalas „Šeškaris“ Novorosijske, taip pat naftos perdirbimo gamykla „Tuapsinsk“ Krasnodaro krašte.
„Preliminariais duomenimis, Novorosijske buvo sunaikinti naftos stendai (naftos įpylimo/išpylimo į tanklaivius įrenginiai) ir paleidimo įrenginys iš S-400 priešlėktuvinės raketų sistemos“, – rašoma pranešime.
A-60 1A2 yra projektas, kurį Rusija jau dešimtmečius reklamuoja kaip būsimą lazerio, galinčio „išjungti“ orlaivius ir net palydovus, platformą. Orlaivis buvo gaminamas ribotu kiekiu ir buvo laikomas strateginės paskirties mokslinių tyrimų ir plėtros objektu.
Skelbiama, kad Rusija turėjo vos du A-60 bandomuosius lėktuvus, vienas kurių, manoma, ir buvo sunaikintas Taganroge.
Rusų dronai įskrido į 2 šalis: skubiai pakelti naikintuvai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbia, kad rusų dronai įskrido į Moldovą ir Rumuniją.
„Žinoma, kad keturi dronai įskrido į mūsų kaimynų – Moldovos ir Rumunijos – oro erdvę, o tiksli skrydžio trukmė yra patvirtinta“, – sako V. Zelenskis.
Peskovas pasiuto dėl planų Ukrainai: „Bakchanalijos“
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pakomentavo pranešimus apie taikos Ukrainoje planą, rašo „TASS“.
„Šiuo metu neįmanoma komentuoti kiekvieno žiniasklaidos pranešimo. Aš apibūdinčiau situaciją kaip informacines bakchanalijas – kitaip jos pavadinti negalima. Iš tiesų, skelbiama labai daug prieštaringų duomenų, prieštaringų pareiškimų ir pan.“ – cituojamas jis.
Ukraina po naujo kruvino rusų smūgio: Putinas atsakė Trumpui
Rusija naktį raketomis ir bepiločiais orlaiviais atakavo Kyjivą, žuvo šeši žmonės, antradienį pranešė Ukrainos valdžios institucijos.
Kyjivo karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka teigė, kad keturi žmonės žuvo, o dar bent trys buvo sužeisti Sviatošinsko rajone. Avarinės tarnybos kiek anksčiau nurodė, kad per smūgį į daugiabutį rytiniame Dniepro rajone žuvo du žmonės.
Pasak leidinio „The Kyiv Independent“ žurnalistų, apie garsius sprogimus sostinėje iš pradžių pranešta apie 1 val. nakties vietos laiku. Valdžia įspėjo apie balistinių raketų grėsmę Kyjive ir pažymėjo, kad mieste veikia oro gynyba.
Pečerų rajone buvo apgadinti keli daugiaaukščiai gyvenamieji pastatai, kurie užsiliepsnojo, pareiškė meras Vitalijus Klyčko. Vienu iš taikinių tapo 22 aukštų daugiabutis, buvo apgadinti keli jo aukštai. Dniepro rajone užsidegė devynaukštis gyvenamasis pastatas. Valdžios institucijos taip pat nurodė, kad šiame rajone dar užsiliepsnojo garažas.
Už sostinės ribų per Rusijos ataką buvo nusitaikyta į namus ir butus Kyjivo srityje. Bila Cerkvos mieste buvo „visiškai sunaikinti“ keturi namai, informavo Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba. Apie raketų ir bepiločių orlaivių skrydžius pranešta ir kituose regionuose, įskaitant Zaporižios ir Charkivo sritis.
Atakos buvo surengtos po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas iš pradžių davė Ukrainai laiko iki lapkričio 27 d., kai Amerikoje bus švenčiama Padėkos diena, atsakyti į jo pasiūlymą, kuriuo siekiama nutraukti kovas. Kyjivas ir jo sąjungininkai savaitgalį atkakliai dirbo prie Vašingtono 28 punktų plano, kuris iš pradžių buvo artimas Rusijos reikalavimams ir numatė, kad užpulta šalis turėtų atsisakyti teritorijų, sumažinti savo kariuomenės dydį ir pažadėti niekada nestoti į NATO.
Savaitgalį Ženevoje surengtose skubiose derybose buvo išgvildenta atnaujinta versija, kuria siekiama „išsaugoti Ukrainos suverenitetą“. Kyjivą remiančios šalys antradienį turėtų surengti vaizdo skambutį ir aptarti šio plano būseną.
Macronas: Prancūzija negali būti silpna Rusijos grėsmės akivaizdoje
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad Prancūzija negali būti silpna Rusijos keliamos grėsmės akivaizdoje, ir pridūrė, kad Maskva laikosi daug agresyvesnės pozicijos nei ankstesniais metais.
„Klystume, jei šios grėsmės akivaizdoje parodytume silpnumą. Jei norime apsisaugoti, mes, prancūzai – o tai yra vienintelis mano rūpestis – turime parodyti, kad nesame silpni prieš jėgą, kuri mums kelia didžiausią grėsmę“, – sakė jis interviu radijui RTL.
E. Macronas taip pat teigė, kad JAV plane, kuriuo siekiama užbaigti Ukrainos ir Rusijos karą, yra elementų, kuriuos verta aptarti, tačiau perspėjo dėl Kyjivo kapituliacijos grėsmės.
„Mes norime taikos. Bet ne taikos, kuri iš esmės yra kapituliacija, dėl kurios Ukraina atsiduria nepavydėtinoje padėtyje ir kuri suteikia Rusijai visą laisvę žengti toliau“, – sakė E. Macronas ir pridūrė, kad Amerikos planas yra žingsnis teisinga kryptimi, turintis elementų, kuriuos reikėtų aptarti ir tobulinti.
Įvardijo, kokio plano dėl Ukrainos turėtų imtis Trumpas: kitos progos gali ir nebebūti
JAV prezidento Donaldo Trumpo planas dėl taikos Ukrainoje greičiausiai žlugs, tačiau yra planas, kuris iš tiesų veiktų, antradienio rytą skelbia „Bloomberg“.
Vis dėlto teksto autorius Halas Brandsas pabrėžia, kad artimiausiais mėnesiais D. Trumpas turi galimybę parengti planą, kuris galėtų būti sėkmingas.
„Tikras taikos procesas galėtų būti įmanomas 2026 m., kadangi Rusijos lyderio Vladimiro Putino ekonomika ir kariuomenė patiria vis didesnį spaudimą. Tačiau JAV, Europos Sąjungos ir Ukrainos politikai turės įveikti savo dvejones ir silpnybes – kitaip Putinas ir toliau galės spręsti šį karą savo sąlygomis“, – sako H. Brandsas.
Jis pastebi, kad D. Trumpo bandymai užbaigti karą Ukrainoje tęsiasi, tačiau perspektyvos nėra daug žadančios.
Praėjusią savaitę JAV ir Rusijos pareigūnai parengė 28 punktų planą, kuris apribotų Ukrainos kariuomenės dydį, uždraustų JAV ar Europos saugumo pajėgas po taikos susitarimo ir priverstų Kyjivą atiduoti svarbias teritorijas rytinėje šalies dalyje.
Nuo tada Ukrainos ir Europos pareigūnai bandė išvengti potencialios katastrofos ir parengė kitą pasiūlymą. Tačiau tikėtina, kad jį Rusija atmes.
„Toliau bus ieškoma formulės, kuri sumaniai išspręstų pagrindinius nesutarimus. Sunku sumaniai išspręsti faktą, kad Putinas vis dar siekia tolesnio Ukrainos suskaidymo ir pavergimo.
Tačiau jei šis taikos palaikymo etapas pasirodys nesėkmingas, kitas galėtų būti sėkmingesnis – jei Ukraina ir jos rėmėjai tinkamai pasirengs. Putinas atrodo įsitikinęs, kad Rusija eina pergalės keliu. Tačiau jo pozicija yra silpnesnė, nei atrodo“, – rašoma tekste.
Rusijos kariai masiškai likviduojami mūšio lauke, todėl abejojama, kaip V. Putinui sektųsi surinkti daugiau karių.
Ukrainos smūgiai Rusijai kelia nepatogumų režimui ir mažina Rusijos energetikos eksportą.
„Naujos JAV sankcijos energetikos gigantams „Rosneft“ ir „Lukoil“ kelia grėsmę dar labiau sumažinti Rusijos pajamas. Rimtos bėdos požymiai stiprėja: Rusijos centrinis bankas pradėjo parduoti auksą, kad finansuotų karą.
Ši bėda galiausiai taps kritiška ir galbūt pavojinga Putino režimui. Pagrindinis raktas į tinkamą susitarimą – kuris užbaigtų karą be papildomų, paralyžiuojančių Kyjivo teritorinių nuolaidų ir suteiktų reikšmingas saugumo garantijas – yra pagreitinti Putino karo pastangų krizę, tuo pačiu lėtinant Ukrainos krizę“, – sako H. Brandsas.
Anot jo, priemonės, kaip tai pasiekti, nėra paslaptis.
„JAV turi sugriežtinti Rusijos energetikos pajamų ribojimą, ypač nukreipdamos dėmesį į Putino naftos pirkėjus Kinijoje. Ji turėtų agresyviau taikyti sankcijas, kad sustabdytų klestinčią Kinijos ir Rusijos strateginę prekybą, kurioje dominuoja dvejopo naudojimo prekės, padedančios Putino armijai išlikti kovos lauke.
Žvalgybos pagalba ir ginklai – galbūt ne kontroversiška „Tomahawk“ raketų idėja, bet labiau prieinamos alternatyvos – gali dar labiau sutrikdyti Rusijos karo ekonomiką, padėdami Ukrainai vykdyti tolimojo smūgio kampaniją.
ES turi patvirtinti planą pervesti įšaldytus Rusijos turtus Kyjivui, kad Putinas nebetikėtų, jog Ukraina pavasarį bankrutuos. Europa turi ryžtingiau siekti nutraukti energijos importą, kuris pildo Putino iždą, net jei sankcijos jį išeikvoja. Ukrainos vaidmuo yra spręsti vis labiau nerimą keliančią darbo jėgos problemą, šaukiant į karo tarnybą didesnį skaičių darbingų jaunuolių“, – teigiama tekste.
Autorius pabrėžia, kad karas Ukrainoje jau seniai tapo tam tikromis varžybomis, kaip išvengti išsekimo. Visų šių priemonių tikslas – pakeisti Putino derybinę poziciją, įtikinant jį, kad laikas galbūt nėra jo pusėje. Tačiau tam reikės, kad Vašingtonas, Briuselis ir Kyjivas įveiktų savo strategines patologijas ir dilemas.
„Nenuostabu, kad Trumpas yra pavargęs nuo Europos lyderių, kurie ilgą laiką derino maksimalistines retorikas su laipsniškomis priemonėmis. Skaudus lėtas pažangos tempas konfiskuojant įšaldytus Rusijos turtus yra tik paskutinis pavyzdys.
Ukraina susiduria su sunkia dilema: mobilizuoti daugiau jaunų vyrų ar tausoti šalies demografinę ateitį. Tačiau be papildomų karių ji negali neribotą laiką išlaikyti menkai apgintų pozicijų“, – priduriama tekste.
D. Trumpas, norėdamas pasiekti sėkmę, turi skubiai ir sistemingai kurti svertus, o ne švaistyti laiką ir sąjungininkų vienybę bevaisiais diplomatiniais žingsniais, pabrėžia autorius.
„Jei tai būtų buvę lengva, tai jau būtų padaryta. Tačiau neveiklumo kaina gali būti tragiška: Rusija nėra vienintelė kariaujanti šalis, kuriai 2026 m. gali būti pavojingi.
Ukrainos politinė scena yra toksiška, vyrauja karo nuovargis ir korupcijos skandalai. Situacija fronto linijoje neabejotinai blogėja, nes karių trūkumo problema gilėja.
Karas yra nestabilus, ir bjauri tiesa yra ta, kad šis konfliktas tampa nepakeliamas abiem pusėms. Ukraina ir jos sąjungininkai turi galimybę Putino karo pastangų krizę atvesti iki kulminacijos. Jei jos nepasinaudos, kitos galimybės gali nebebūti“, – pabrėžiama tekste.
JAV atstovas lankosi Abu Dabyje ir kalbasi su rusais
JAV armijos sekretorius Dan Driscoll lankosi Abu Dabyje, kur susitinka su Rusijos pareigūnais, CBS News pranešė du JAV pareigūnai ir du diplomatiniai šaltiniai.
Per naktinius Rusijos dronų ir raketų smūgius Kyjive žuvo 6 žmonės
Per naktinius Rusijos dronų ir raketų smūgius Kyjive žuvo šeši žmonės, antradienį pranešė Ukrainos pareigūnai.
Kyjivo administracijos vadovas Tymuras Tkačenka paskelbė, kad sostinės Sviatošyno rajone žuvo keturi žmonės ir dar mažiausiai trys buvo sužeisti.
Anksčiau gelbėjimo tarnybos nurodė, kad per smūgį daugiabučiui rytiniame Dniprovskio rajone žuvo du žmonės.
Rusijos pajėgos per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 tūkst. 120 karių
Rusijos pajėgos nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. lapkričio 25 d. neteko apie 1 mln. 167 tūkst. 570 karių, įskaitant dar 1 tūkst. 120 kariškių, kurie buvo nukauti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Be to, Rusijos kariuomenė neteko 11 tūkst. 368 tankų (+2), 23 tūkst. 624 šarvuotųjų kovos mašinų (+4), 34 tūkst. 644 artilerijos sistemų (+18), 1 tūkst. 549 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 1 tūkst. 250 oro gynybos sistemų (+2), 428 lėktuvų, 347 sraigtasparnių, 84 tūkst. 217 bepiločių orlaivių (+448), 3 tūkst. 981 kruizinės raketos, 28 laivų, vieno povandeninio laivo, 68 tūkst. 118 automobilių (+112) ir 4 tūkst. 6 specialiosios technikos vienetų (+3).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Rusija teigia naktį numušusi 249 Ukrainos bepiločius orlaivius
Rusijos gynybos ministerija antradienį pareiškė, kad per naktines atakas perėmė beveik 250 Ukrainos bepiločių orlaivių.
„Per praėjusią naktį, nuo lapkričio 24 d. 23 val. Maskvos laiku iki lapkričio 25 d. 7 val., oro gynybos perspėjimo sistemos perėmė ir sunaikino 249 Ukrainos fiksuoto sparno nepilotuojamus orlaivius“, – nurodė ministerija.
Vykdydama visapusišką invaziją, pradėtą 2022 m. vasario mėnesį, Rusija nuolat rengia bepiločių orlaivių ir raketų atakas, ypač taikydamasi į Ukrainos energetikos tinklus. Ukraina vis dažniau atsako nuosavais smūgiais, nukreiptais į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir kitą energetikos infrastruktūrą.
Paviešinus taikos Ukrainoje planą – Putino padėjėjo reakcija
Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas atmetė Europos lyderių pasiūlytą taikos Ukrainoje planą, skelbia „DW“.
Jis pareiškė, kad Kremliui iš esmės buvo priimtinas pirminis JAV planas, o Europos pasiūlymai dėl karo pabaigos Rusijai esą atrodo nekonstruktyvūs.
Baltieji rūmai apie derybas dėl Ukrainos: „Esame labai geroje pozicijoje“
JAV prezidento administracija tvirtina, kad jau susitarta dėl didžiosios daugumos plano, kuriuo siekiama nutraukti karą prieš Ukrainą, punktų, liko tik „keletas nesutarimų“. Kaip informuoja „Ukrinform“ korespondentas, apie tai žurnalistams pranešė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt.
„Visi optimistiškai vertina vakarykščius įvykius Ženevoje“, – pirmadienį sakė ji.
Trumpas ir Zelenskis planuoja susitikti: aiškėja kada ir apie ką kalbės
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gali susitikti Vašingtone dar šią savaitę, skelbia „The Telegraph“. Susitikimas būtų skirtas tam, kad būtų galutinai suderintas 19 punktų karo Ukrainoje pabaigos planas.
Straipsnyje teigiama, kad D. Trumpas ir V. Zelenskis derėsis dėl Ukrainos taikos susitarimo dalies, likusios pirminių jų patarėjų derybų.
JAV ir Ukrainos pareigūnai derybų Ženevoje metu susitarė dėl naujo 19 punktų plano, kuriuo siekiama užbaigti karą.
Vis dėlto politiškai jautriausi sprendimai bus priimti šalių prezidentų per tolesnius tiesioginių derybų raundus.
Tiesioginės derybos galėtų prasidėti šią savaitę. Yra nepatvirtintų pranešimų, kad V. Zelenskis gali vykti į Vašingtoną. Pagrindiniai ginčytini klausimai yra žemės mainai ir nauji saugumo santykiai tarp JAV, NATO ir Rusijos.
Aukščiausi Vašingtono ir Kyjivo pareigūnai susitiko derybų Šveicarijoje. Prieš jas buvo nutekintos 28 punktų taikos plano, kurį parengė JAV ir Rusijos pareigūnai, detalės.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šias derybas pavadino „geriausiu susitikimu“ nuo tada, kai JAV pradėjo diplomatines pastangas užbaigti karą Ukrainoje. Derybų rezultatas – nauja 19 punktų strategija, kuri bus pateikta D. Trumpui ir V. Zelenskiui.
V. Zelenskis sakė, kad buvo žengti „svarbūs žingsniai“, bet reikia daugiau darbo, kad būtų galima derėtis dėl karo pabaigos.
„Dabar sąrašas veiksmų, būtinų karui užbaigti, gali tapti įgyvendinamas. Šiuo metu, po Ženevos, punktų yra mažiau – nebe 28 – ir daugelis tinkamų elementų buvo įtraukti į šį planą.
Mums visiems dar yra ką nuveikti – tai labai sudėtinga – norint užbaigti dokumentą, ir mes turime viską daryti oriai. Mes vertiname tai, kad didžioji pasaulio dalis yra pasirengusi mums padėti ir kad Amerikos pusė į tai žiūri konstruktyviai“, – pirmadienio vakarą savo „Telegram“ rašė jis.
Zelenskis perspėjo dėl to, kas laukia artimiausiomis dienomis: „Suprantame, su kuo turime reikalų“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo ukrainiečius, kad šiomis dienomis jie turėtų labai atidžiai vertinti Rusijos grėsmę smogti Ukrainai. Apie tai jis kalbėjo savo kasdieniniame kreipimesi, rašo „Ukrainska Pravda“.
„Turime suprasti, kad Rusija nesumažins spaudimo Ukrainai, todėl šiais dienomis, savaitėmis reikia labai atidžiai vertinti oro pavojaus signalus ir visas panašias grėsmes dėl smūgių“, – sako jis.
Gubernatorius: per Ukrainos smūgius Rusijos Rostovo sričiai žuvo trys žmonės
Ukrainos oro smūgiai nusinešė mažiausiai trijų žmonių gyvybes Rusijos Rostovo srityje, antradienį pranešė laikinasis gubernatorius.
„Šios nakties priešo ataka atnešė didelį skausmą – Taganroge žuvo vienas žmogus“, – rašė Jurijus Sliusaras „Telegram“ tinkle.
Vėliau jis pridūrė: „Deja, gydytojai negalėjo išgelbėti dar dviejų žmonių; jie mirė ligoninėje nuo patirtų sužalojimų.“
„Dėl naktį įvykusio masinio oro smūgio mūsų miestui buvo apgadinti du daugiabučiai namai, privatus namas, Mechanikos koledžo pastatas, dvi pramonės įmonės ir vaikų darželis Nr. 7“, – „Telegram“ tinkle pranešė Taganrogo merė Svetlana Kambulova.
Pasienyje su Ukraina esančios Krasnodaro srities gubernatorius Veniaminas Kondratjevas praėjusios nakties bombardavimą pavadino „viena iš ilgiausių ir didžiausių Kyjivo režimo atakų“.
Per Rusijos oro antskrydžius Kyjive sužeisti mažiausiai šeši žmonės
Rusija praėjusią naktį surengė naujus oro antskrydžius prieš Kyjivą, nepaisydama vykstančių derybų dėl taikos susitarimo, antradienį anksti ryte pranešė Ukrainos žiniasklaida.
Sostinė buvo atakuota balistinėmis raketomis ir dronais, pranešė Ukrainos žiniasklaida, tarp jų ir portalas „The Kyiv Independent“. Pranešama apie sprogimus ir elektros tiekimo pertrūkius keliuose miesto rajonuose, mažiausiai šeši žmonės buvo sužeisti.
Kyjivo meras Vitalijus Kličko sakė, kad buvo smogta gyvenamiesiems namams, juose kilo gaisrai. Jis pridūrė, kad buvo evakuotas 22 aukštų pastatas.
Pasak „The Kyiv Independent“, Ukrainos energetikos ministerija apibūdino šį išpuolį kaip „masinę kombinuotą ataką“ prieš šalies energetikos infrastruktūrą. Ukrainos oro pajėgos paskelbė oro pavojų visoje šalyje, kai Rusijos kariniai lėktuvai pakilo iš bazių Rusijoje.
Ukraina, Europos partnerės ir JAV intensyviai derasi dėl galimo taikos susitarimo gairių. Kol kas neaišku, kaip galėtų atrodyti ilgalaikis kompromisas tarp Ukrainos ir Rusijos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Budapešto memorandumo išdavystė
rusija didžiausia pasaulyje teroristinė organizacija
tai įrodo, kad jiems atsibodo neonacistinis maskvos režimas
Taganroge šiąnakt padvėsė trys rusofašistai karininkai
patinka-Taja iš Jekaterinburgo A dydis chaturbate/tayasha
širdelė-Ieva iš Taganrogo r. B dydis chaturbate/sunshine13_
juokutis-Lėja Iš Peterburgo D dydis chaturbate/im_jasmine
oho-Katya iš Krasnodaro E dydis chaturbate/_keti_
piktukas-aš gėjus ir dročinu tik palei putino foto
JAV diplomatas rėžė tiesiai: tikros taikos Ukrainoje dar ilgai nebus
Rusijos nenoras derėtis dėl tikros taikos reiškia, kad konflikto Ukrainoje sureguliavimo dar teks laukti ilgai, sako buvęs JAV ambasadorius Johnas Herbstas. Anot jo, nors atnaujintame „taikos plane“ išbraukti pavojingiausi punktai, Maskvos tikslas išlieka tas pats – priversti Kyjivą kapituliuoti.
Komentuodamas „Sky News“, jis pažymėjo, kad peržiūrėtame plane, kuris, kaip pranešama, dabar apima 19 punktų, buvo išbraukta „dauguma tikrai skandalingų dalykų“, kėlusių grėsmę Ukrainos saugumui.
Tuo pat metu J. Herbstas pradinį 28 punktų planą pavadino „labai netobulu“.
Vis dėlto, pasak J. Herbsto, šiandien pasirodę pranešimai apie tai, kad Ukraina sutinka su naujais pasiūlymais, tėra vakar Ženevoje paskelbtų derybų rezultatų pakartojimas.
„Nemanau, kad per artimiausius mėnesius matysime tikrą taikos susitarimą, nes Rusija nenori tikro taikos susitarimo. Rusija nori Ukrainos kapituliacijos“, – pabrėžė diplomatas.
„Taikos planas“ Ukrainai
„Financial Times“ praneša, kad Ukraina sutiko sumažinti kariuomenės skaičių – toks reikalavimas įtrauktas į JAV siūlomą „taikos planą“, kuris šiuo metu svarstomas.
Tuo tarpu „RBC-Ukraina“ šaltiniai teigia, kad naujame plane tokio reikalavimo nebėra. Atnaujinta formuluotė iš esmės skiriasi nuo ankstesnės ir nenumato Ukrainos ginkluotųjų pajėgų skaičiaus ribojimo.
Be to, „Axios“ atskleidė JAV ir Rusijos derybų Abu Dabyje detales.
JAV kariuomenės sekretorius Danas Driscollas rengiasi susitikti su Rusijos puse po to, kai Kyjivas ir Vašingtonas pasiekė preliminarų susitarimą dėl šio plano projekto.