Terminalų statybai vokiečiai rėmėsi Lietuvos pavyzdžiu: mūsų šalies specialistai apmokė ten dirbančias komandas ir išliko techniniais operatoriais.
Vienas ypač saugomas Vokietijos suskystintų gamtinių dujų terminalas – panašus į mūsų „Independence“ prie Klaipėdos. Tik vokiečiai tokių turi penkis. Kaip bebūtų keista, keturių jų – valstybės valdomų – techninė operatorė yra mūsų šalies įmonė „KN Energies“.
„Mes darome techninį šito terminalo „Wilhelmshafen 2“ eksploatavimą. Mūsų žmonės prižiūri įrangą krantinėje – viskas nuo laivo iki pasijungimo į vamzdyną. Lygiai tą patį darome Klaipėdoje“, – pasakoja „KN Energies“ verslo vystymo vadovas Linas Kilda.
Projektą vykdyti padeda Lietuvos ekspertai
Įmonė taip pat teikia visas komercines paslaugas: priima transportinius laivus, derina laiką, vykdo dujų apskaitą. Ir taip nutiko neatsitiktinai. Po sabotažo, kuriuo dabar vokiečių teisėsauga kaltina elitinį Ukrainos dalinį, sprogus Baltijos jūros dugnu Vokietiją ir Rusiją jungiančiam dujotiekiui „Nord Stream“, vokiečiai suprato, kad geruoju tai nesibaigs.
„2022 metų pabaigoje Vokietija nustojo gauti rusiškas dujas. Tada mes pradėjome „Wilhelmshafeno“ antrojo terminalo bei dar trijų projektą“, – sako terminalų veiklos vadovas Peteris Rottgenas.
Vis tik vokiečiai ir patys supranta, kad į šią energetinę bėdą save įstūmė patys. Dar nuo Šaltojo karo pabaigos, o ypač kanclerės Angelos Merkel laikais, šalis labai susidraugavo su Rusija ir tapo kone priklausoma nuo šios agresorės dujų. Tad dabar, suvokdami, kad prisivirė energetinės košės, jie spjovė į biurokratiją ir priėmė specialų įstatymą, leidžiantį SGD terminalus statyti kuo greičiau.
„Visi – tiek paslaugų teikėjai, inžinieriai, politikai, tiek institucijų darbuotojai – suprato, kad reikia veikti greičiau. Todėl daugelis dirbo savaitgaliais, per šventes, net naktimis, kad visa tai taptų realybe“, – tikina P. Rottgenas.
Mūsų šalis anksčiausiai Europoje suprato priklausomybės nuo rusiškų dujų pavojų ir 2014 m. pasistatė „Nepriklausomybę“. Tuo vokiečius lietuviai ir sužavėjo.
„Mes praėjome tokį kelią: pasamdėme vokiečius, juos apmokėme – tai užtruko apie metus, ir dabar jie yra savarankiški, su mūsų priežiūra iš Lietuvos“, – pasakoja L. Kilda.
Anot vokiečių, jau nuo pat pradžių buvo aišku, kad Vokietija ir jos kaimynės labai priklausomos nuo gamtinių dujų. Kai tiekimas iš Rusijos nutrūko, šildymo, ypač gyventojų namų, kainos ėmė beprotiškai kilti. Todėl visuomenė iš pradžių labai palaikė valstybės sprendimą imtis skubių priemonių – pastatyti SGD terminalus ir atkurti tiekimą.
„Žinoma, vėliau pasigirdo aplinkosaugos organizacijų kritikos – esą reikia pereiti prie atsinaujinančios energetikos, o ne dar labiau įsitvirtinti prie dujų. Manau, mums pavyko rasti pusiausvyrą“, – tikina P. Rottgenas.
Pagrindiniai dujų tiekėjai vokiečiams dabar yra amerikiečiai, o tik pavieniai kroviniai atkeliauja iš kitų valstybių ar žemynų, pavyzdžiui, Afrikos. Terminalai patenkina 17 proc. viso Vokietijos dujų poreikio.
Šiuo metu pasaulyje veikia 51 toks suskystintų gamtinių dujų terminalas. Lietuvos specialistų vertinimu, iki 2030 m. jų bus dvigubai daugiau.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
