Keistai parlamente pasirodė ir laisviečio Tomo Vytauto Raskevičiaus veiksmai – su Kasčiūnu išsiderėjęs švelnesnes sąlygas įstatyme, galiausiai balsavo prieš, dėl ko konservatorius pasijuto apgautas.
Stebėti parlamento posėdžio antradienį atvyko ir maždaug jau metus Lietuvoje gyvenantys Kubos piliečiai – dvi merginos ir vaikinas. Jie mūsų šalyje gavo politinį prieglobstį, mat gimtinėje jiems grėsė pavojus. Nors prieš gaunant galimybę gyventi Lietuvoje, jie, kaip patys pasakoja, ne kartą buvo stumdomi per sieną.
„Buvo, kaip žaidimas ping pong, atmetimai, priėmimai, kaip žaidime. Iš mūsų tyčiojosi, darė nuotraukas, mus atstūmė daugybę kartų. Nenormalu taip elgtis su žmonėmis, buvo ir fizinis, ir psichologinis smurtas“, – pasakoja pabėgėlė iš Kubos Sonia Rachel Hernandez Perez.
Kubiečiai Seime pasirodė ne šiaip sau – parlamentarai sprendė, ar įteisinti įstatymu migrantų neįleidimą į Lietuvą, vadinamą apgręžimu.
„Grėsmės išlieka tikrai realios, todėl privalome turėti ne tik fizinę, bet ir teisinę sieną. Ir tai būtų aiškus atsakas, kad ES išorės sieną neteisėtai migracijai yra uždaryta ir atsakas bus dar stipresnis, jeigu priimsime Valstybės sienos apsaugos įstatymą“, – kalba vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Yra nesuderinamas su tarptautine teise. Visų antra, individualus vertinimas, apgręžiant žmones mūsų pasienyje, nevyko, nevyksta ir nevyks. Apgręžimo išimtis yra taikoma išimtinai Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, o visi kiti, dažniausiai tai yra tamsesnės veido odos žmonės, yra išspiriami lauk“, – teigia Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
„Mes matėme vaikus išmetamus į mišką žiemą ir mes matėme daugybę teismų sprendimų, kurie pripažino, kad vienas ar kitas žmogus turi teisę į prieglobstį Lietuvoje“, – sako „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Tomas Tomilinas.
„Manipuliuoja kitais žmonėmis, naudoja juos, kaip šovinius, kaip įrankius, ir Lietuva turėtų tuos šovinius neva čia priimti, globoti ir rūpintis jais“, – kalba konservatorių frakcijos narys Vilius Semeška.
Įdomu tai, kad Raskevičiaus vadovaujamas Žmogaus teisių komitetas pritarė tokiam įstatymui. Tiesa, įtraukė ir kai kuriuos kompromisus – kad pasienyje būtų galima dirbti nevyriausybininkams, kad būtų įleisti tie, kurie iš tiesų bėga nuo pavojų.
Išstumiami iš šalies būtų tik tie, kuriuos pagaus į Lietuvą įžengusius ne daugiau 5 kilometrus. Jei bus nuėję daugiau, juos teks priimti ir svarstyti prieglobsčio prašymus. Vis tik atėjus balsavimo metui, Raskevičius ir kiti laisviečiai balsavo prieš. Sako žadėti individualūs vertinimai neveikia ir dabar.
„Po svarstymo komitete aš susipažinau su statistika, kaip 2022 metais vyko prie sienos apgręžimai. Buvo 11 500 atvejų bandymų kirsti sieną, įleista buvo šiek tiek daugiau negu 200 žmonių, absoliuti dauguma iš jų buvo Rusijos ir Baltarusijos piliečiai“, – sako T. V. Raskevičius.
„Politikoje yra toks dalykas, kaip garbės kodeksas. Aš tikiu, kad jis yra toks politikoje. Ir kai tu priimi tam tikrą sprendimą ir kitas komitetas jam pritaria, aš galėjau vienu rankos mostu išimti šią nuostatą, aš to nepadariau, tai tikiesi, kad bent jau tavo, kaip pirmininko komiteto, balsas galutinėje stadijoje, bus švieslentėje. Bet jo nėra. Nėra ir visos Laisvės frakcijos“, – teigia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Tad pabėgėlių ir kolegų akivaizdoje, Kasčiūnas pasijuto apgautas.
„Mano asmeninis požiūris dabar bus kitoks į Laisvės partijos įvairias iniciatyvas. — Tai jie jus apgavo? — Ne pirmą kartą kažkas čia bando apgauti, neapgavo, nes įstatymas tai priimtas, mes gi ne kvailiai, žinome, kaip dirbti“, – sako L. Kasčiūnas.
Vis tik kritika įstatymui nesibaigė ir po priėmimo.
„Tai jeigu tie žmonės padarė įstatymų pažeidimą, kirto nelegaliai sieną, tai jiems numatytos teisinės procedūros, tai yra baudžiamoji atsakomybė. Negalima paimti įstatymą sulaužiusį žmogų, išmesti atgal per sieną, sakyti „čia nieko nebuvo“, – teigia Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Projektus kritikavo visos tarptautinės žmogaus teisių organizacijos, tiek nevyriausybinės, tiek oficialios, ir šiuo įstatymu iš esmės pastatyta siena ne nuo migrantų, bet nuo tarptautinės teisės“, – tvirtina „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Vytautas Bakas.
„Tiek Suomija, tiek Estija jau priėmė savo parlamentuose tokius teisės aktus, ir artimiausiu metu tą planuoja padaryti ir mūsų kaimynai latviai“, – tikina A. Bilotaitė.
Kritikos pažėrė ir nelegalams padedantys nevyriausybininkai.
„Šiandien labai populiaru sakyti, kad tai yra antplūdis, viena Seimo narė posėdyje minėjo, kad tai yra invazija, bet tie skaičiai atvykstančių žmonių yra pakankamai maži ir nėra tokios didelės grėsmės. Įleisti asmenis, nes šiuo metu mes neturime masinio užsieniečių antplūdžio“, – sako „Sienos grupės“ savanorė Emilija Švobaitė.
Bet kol nebuvo nelegalai išstumiami iš Lietuvos, jų antplūdis sukėlė tikrą krizę šalies institucijoms. Kasdien sulaikant šimtus atvykėlių, nebuvo kur jų apgyvendinti, o po to ir laikyti žmoniškomis sąlygomis, rūpintis jų poreikiais.
„Kitas būdas yra tiktai atviros sienos, Lietuva be sienų, Europa be sienų, su visomis socialinėmis, kultūrinėmis įtampomis ir kriminogeninėms rizikoms. Aš nepasisakau už tokią Lietuvą, aš pasisakau už Lietuvą, kuri kontroliuoja migracijos srautus“, – teigia L. Kasčiūnas.
Iš viso Lietuva buvo priėmusi daugiau nei 4 tūkstančių nelegalų, bet dabar praktiškai visi jie jau išvyko arba į savo gimtines, arba tolyn į Vakarų Europą.
