tomas tomilinas

Premjeras Mindaugas Sinkevičius įvardino tris pagrindinius tikslus, kuriuos įgyvendinus, jo teigimu, būtų galima sakyti, kad ši Vyriausybė dirbo ne veltui. Tarp jų – mažesnis visuomenės susiskaldymas, saugesnė Lietuva ir augantis gimstamumas.

Lietuva turi naują Vyriausybę, su nauja programa ir naujais pažadais tautai. Socialdemokrato Mindaugo Sinkevičiaus komanda žada ne tik stiprinti šalies gynybą, bet ir mažinti skurdą, pajamų nelygybę, didinti pensijas, stiprinti regionų politiką. Tačiau Seimo opozicija Vyriausybės programą vadina eiliniu politikų pažadų rinkiniu, kurio įgyvendinimui tiesiog nėra pinigų. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Seimui siūloma naikinti Trišalės tarybos narių kadencijas. Dabar vieno nario kadencijų skaičius ribojamas iki dviejų.    Tokias Darbo kodekso pataisas siūlo demokratas Tomas Tomilinas. Pakeitimus jis ketvirtadienį registravo Seime.

Antradienį popiet, opozicinėje darbotvarkėje, Seimas svarstys demokrato Tomo Tomilino pateiktas Viešojo keleivinio transporto įstatymo pataisas, kuriomis siūloma laikinai taikyti 50 procentų nuolaidas visiems gyventojams, keliaujantiems priemiestiniais autobusais, šiuo metu tokios nuolaidos taikomos tik keliaujantiems traukiniais.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos” narys Tomas Tomilinas siūlo nustatyti prievolę visose degalinėse, turinčiose daugiau kaip 3 kuro kolonėles, įrengti bent vieną greitojo krovimo stotelę, skirtą elektromobiliams.  Ši nuostata negaliotų, jeigu nuo degalinės teritorijos ne didesniu kaip 500 metrų atstumu jau yra įrengta viešoji, ne mažesnės nei 50 kW galios įkrovimo prieiga. Išimtis būtų taikoma ir tais atvejais, jei tokios stotelės įrengimo kaštai viršytų 1 proc.

Pasigirdus siūlymams įstatymuose įtvirtinti tramvajaus projektą, parlamentaras Tomas Tomilinas Seimo pavasario sesijoje ketina registruoti įstatymų pataisas, siūlančias reglamentuoti naują transporto rūšį – metro.  Jis taip pat siūlys jau dabar galiojančiame Metropoliteno įgyvendinimo įstatyme numatyti „Rail Baltica“ ir Vilniaus metro projektų strateginį susijungimą.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas praėjusią savaitę Lisabonoje vykusio Europos žaliųjų suvažiavimo metu buvo išrinktas į tarptautinę partijos valdybą. „Europos žaliesiems reikia pokyčių, turime ne tik reaguoti į vykstančias krizes, bet ir skleisti savo idėjas.

Siekiant užtikrinti kolumbariumų plėtrą, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas siūlo nustatyti rinkliavą už savivaldybės lėšomis įrengtą kolumbariumo nišą.  Tai numatančias Rinkliavų įstatymo pataisas įregistravęs parlamentaras sako, kad tai būtų vienkartinė rinkliava, kurios dydį nustatytų savivaldybės tarybos.

Prie butelių taromatų per dešimtmetį pripratę gyventojai sutinka į juos nešti ne tik lengvų gėrimų ir alaus, bet ir stipraus alkoholio butelius. Tačiau tam griežtai priešinasi prekybininkai ir atliekų tvarkytojai perspėdami – esą jie nepajėgs sutvarkyti didžiulių kalnų stiklinių butelių, kuriuos lietuviai išgeria.

Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas sako, kad, nusprendę eliminuoti iš valdančiosios daugumos demokratus, socialdemokratai pasirinko lengvesnį kelią. „Čia yra valstybės reikalai ir socialdemokratai mato, kad jiems lengviau, niekas visiškai nekels klausimų ir nebus principingų nesutarimų, kurie veda paskui veda į tobulėjimą.

Lietuvoje beveik dešimtmetį sėkmingai veikianti užstato sistema, skatinanti pakuočių surinkimą ir perdirbimą, gali būti išplėsta dar plačiau. Seime inicijuojamos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama į užstato sistemą įtraukti daugiau įvairių pakuočių ir taros. Esą tai būtų svarbus žingsnis tvaresnės aplinkos link, tačiau specialistai į tokias permainas žiūri atsargiai. Jų vertinimu, išplėtus užstato sistemą, gali pabrangti kai kurios prekės, o taip pat kitų atliekų tvarkymas.

Sumaištis valdančiojoje koalicijoje dėl naujojo nekilnojamojo turto mokesčio tęsiasi. Seimui atmetus Vyriausybės pateiktą projektą, finansų ministras skubiai jį keičia ir jau sutinka padidinti nepamokestinamąjį dydį ir nuo mokesčio atleisti prasčiausio turto savininkus. Rimantas Šadžius skaičiuoja, kad tokiu atveju gynybai teks mažiau pinigų, mat šio mokesčio gyventojai sumokės trečdaliu mažiau – ne 14 , o 9 milijonus eurų per metus.

Dėl naujo nekilnojamojo turto mokesčio valdantieji pykstasi jau atvirai. Pritrūkus valdančiųjų balsų, pirmasis balsavimas dėl šio mokesčio Seime žlugo. Jame nedalyvavo ir „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Premjeras Gintautas Paluckas jau grasina R. Žemaitaičiui rimtu pokalbiu apie discipliną, bet visgi sutinka atsižvelgti į partnerių reikalavimus pakelti mokesčio grindis ir mėgins mokestį iš naujo Seimui teikti po dviejų dienų.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime narys Tomas Tomilinas sako, kad vietoj Vyriausybės siūlomo visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio siūlys labiau apmokestinti azartinius lošimus.

Lietuva jau senokai paskelbė, kad didins finansavimą gynybai, tačiau vis dar ieškoma iš kokių pinigų tai darysime. Valdantieji turi įvairiausių mokestinių pasiūlymų – nuo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio iki cukraus mokesčio. Tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad pirmiausia reikėtų susitvarkyti su valstybės išlaidomis.  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo ekonomistas Marius Dubnikovas ir Seimo narys Tomas Tomilinas.

Savivaldybė skelbia milijardo eurų vertės viešojo transporto konkursą ir dalį maršrutų nori perduoti aptarnauti privačiam verslui. Seimo narys Tomas Tomilinas savo feisbuke sureagavo į šią naujovę bei ją įvertino. Seimo narys iškėlė keletą klausimų Vilniaus miesto merui dėl bilietų branginimo bei privačių asmenų, kurie aptarnauja viešąjį transportą sostinėje ir ar tai atnešė kažkokią naudą.

Naujoji Vyriausybė užsibrėžė tikslą Lietuvoje didinti mokesčius ir naikinti tam tikras mokesčių lengvatas. Finansų ministerijos koalicijai pateiktame pirminiame mokestinių pakeitimų plane yra siūloma ne tik įvesti mokestį saldiems gėrimams, ne gyvybės draudimo sutartims, bet ir apmokestinti daugiau nekilnojamojo turto (NT), didinti pajamų mokestį (GPM) daugiau uždirbantiems ir mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui.

Parlamentarai imsis svarstyti Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ siūlymą įpareigoti į avariją patekusius vairuotojus kuo skubiau atlaisvinti važiuojamąją kelio dalį, jei sutariama dėl įvykio kaltininko. Už tokias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas po pateikimo šią savaitę balsavo 102 Seimo nariai, devyni parlamentarai susilaikė, šį klausimą ketinama svarstyti balandžio pabaigoje.

Kamščių metu automobiliai vis dažniau patenka į avarines situacijas. Kai lieka apgadintos transporto priemonės, o žmonės dažniausiai nenukenčia, vis tiek tenka kviesti policiją, kad būtų išspręsta problema. Pasikeitus valdantiesiems į dienos šviesą traukiami ankstesni siūlymai tokiais atvejais nekviesti pareigūnų ir keisti tvarką. Tokiu būdu galbūt bus išvengta didesnių transporto priemonių spūsčių. Automobilių kamščių problema Vilniaus mieste jau tampa neišsprendžiama.

Valdžioje – nauji ministrai. Ką apie juos žinome ir ko iš jų tikėtis? Vyriausybės planai skamba gerai, bet labai nekonkrečiai. Visiems visko žadama daugiau, tačiau kieno sąskaita? Naujos valdžios būsimi darbai „Specialioje diskusijų laidoje“ šįvakar 19.30 val.

Vienas naujosios Vyriausybės programos rengėjų, Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Tomas Tomilinas sako, kad programa bus platesnė koalicinės sutarties versija. „Koalicijos sutartis yra pilnai atsispindėta programoje. Aš nemačiau nė vieno punkto, kurio nėra koalicijos sutarty“, – žurnalistams Seime antradienį sakė T. Tomilinas.

Valdančios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas sako, kad pirmadienį baigus derinti Vyriausybės programą koalicijos partneriams pavyko rasti kompromisų dėl aplinkosaugos bei miškų politikos.  „Kompromisą, kurio ieškojome kelis metus Seime, suradome per naktį su tokiu požiūriu, kuris labiau orientuotas į ūkinę veiklą. Buvo mobilizuotos visos pastangos ir tie kompromisai rasti.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas antradienį ketina pasiūlyti parlamentui sudaryti galimybę gauti bedarbio pašalpą veiklos nevykdančių įmonių, kurioms valstybė inicijavo likvidavimo procedūrą, savininkams. Įstatymo pataisomis siūloma praplėsti išimčių sąrašą, kai vykdant tam tikrą ūkinę veiklą galima gauti bedarbio pašalpą.  „Šiuo projektu siekiama pašalinti vieną iš teisinių kliūčių gauti bedarbio išmoką“, – Eltai sakė T. Tomilinas.

Parlamentaras Tomas Tomilinas ketvirtadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas ištirti, ar bendrovės „Barbora“ darbdavio atstovai nesikiša ir nedaro įtakos darbuotojų įsteigtai profsąjungai. „Mane pasiekė vieša informacija, kad vyksta teisinis ginčas dėl galimo UAB „Barbora“ darbdavio atstovų trukdymo veikti teisėtai profesinei sąjungai.

Seimo narys Tomas Tomilinas išgyvena didžiulę netektį – mirė jo tėtis.  Liūdną žinią T. Tomilinas pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.  Mirė po sunkios ligos Seimo narys atskleidė, kad tėčio gyvybė užgeso naktį iš šeštadienio į sekmadienį.  Velionis sunkiai ir ilgai sirgo.  „Šiąnakt išėjo mano tėtis. Nors liga buvo labai sunki ir ilga, jis norėjo gyventi. Toks jis buvo, optimizmą saugojo gilioje kišenėje net sunkiomis aplinkybėmis.

Vyriausybei gegužės mėn. nusprendus, kad Sartų regioninio parko ežeruose draudžiama plaukioti priemonėmis su vidaus degimo varikliu, toks draudimas kelia klausimų tiek vietos verslams, tiek politikams. Tačiau regioninio parko atstovai tvirtina, kad tai svarbu apsaugant vietos ekosistemą, kas pabrėžiama ir nutarimo projekte. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas mano, kad tai sukuria chaotišką situaciją, kai skirtingų saugomų teritorijų reguliacija smarkiai skiriasi.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Tomas Tomilinas ir Linas Kukuraitis įregistravo Užimtumo įstatymo pataisas, kurios leistų gauti nedarbo draudimo pašalpą veiklos nevykdančių įmonių, kurioms valstybė inicijavo likvidavimo procedūrą, savininkams. Jeigu Seimas pritartų, gauti bedarbio išmoką galėtų likviduojamų individualių įmonių, mažųjų, komanditinių ūkinių bendrijų savininkai.

Vilniuje, po Konstitucijos prospektu, atrastas slaptas tunelis, pirmadienį pranešė sostinės meras Valdas Benkunskas. Tačiau slaptas jis toli gražu ne visiems. Parlamentaras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas teigia juo naudojęsis dar vaikystėje, tad radinys – ne naujiena. „Aš visą vaikystę vaikštinėjau ta požemine perėja šalia Nacionalinės dailės galerijos, kurią meras pavadino slapta. Tai buvo normali vieša perėja su laiptukais.

Vilniaus miesto apylinkės teismui toliau nagrinėjant 2021 m. riaušių prie Seimo bylą, teismo posėdyje ketvirtadienį savo parodymus duos parlamentarai socialdemokratė Dovilė Šakalienė ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas. D. Šakalienė ir T. Tomilinas Eltai patvirtino, kad atvyks į teismo posėdį ir duos parodymus apie 2021 m. rugpjūčio įvykius prie Seimo. Šie parlamentarai byloje nėra pripažinti nukentėjusiaisiais.

Siekiama mažinti paramą, skiriamą jaunoms šeimoms regionuose. Finansinės paramos teikimo modelis keičiamas siekiant efektyviau panaudoti mokesčių mokėtojų lėšas bei skatinant prie paramos labiau prisidėti savivaldybes. Apie tai, kodėl taip daroma, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalba Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas ir Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.

Nors Seimas leido šaudyti žvėris naudojant naktinio matymo taikiklius, Lietuvoje toliau drastiškai naikinama tai, ko reikia ir žvėrims, ir medžiotojams – miškai. Apie tai, ar politikai pradės spręsti miškų naikinimo problemą, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Tomas Tomilinas.

Seimas spręs, ar dar labiau liberalizuoti bedarbio pašalpų mokėjimą.  Siūloma kai kuriems bedarbiams leisti kelis mėnesius gauti išmokas ir dirbti, o priešpensinio amžiaus darbo netekusiems žmonėms pašalpų mokėjimą pratęsti dar keturiems mėnesiams ir jas mokėti 15 mėnesių vietoj devynių. Dabar jiems galima pratęsti mokėjimą dviem mėnesiams.   Seimas šią savaitę po pateikimo priėmė svarstyti tokias grupės parlamentarų siūlomas Užimtumo įstatymo pataisas.

Europos parlamento (EP) žaliųjų frakcijos parengtoje studijoje apie potencialų progresyvų turto apmokestinimą Europos Sąjungos (ES) šalyse tvirtinama, kad Lietuvai įvedus tokio pobūdžio mokestį, valstybė galėtų surinkti apie 420 mln. eurų. Taip pat, studijoje akcentuojama, kad Lietuva galėtų gauti papildomus 8 mln. eurų panaikindama būdus, kuriais pasiturintys žmonės gali slėpti turtą. „Iš viso Lietuva į valstybės biudžetą galėtų surinkti 420 mln.

Lietuvos bankas užsimojo iš apyvartos išimti 1 ir 2 centų monetas. Jas gaminti ir tvarkyti esą atsieina brangiau nei jų vertė, o lietuviai neva ir taip jų didžiąją dalį išbarsto. Tačiau iš apyvartos monetas šalinti bankas siūlo pamažu – tiesiog uždrausti jomis mokėti grąžą, tam prireiks ją apvalinti. Žmonės jau nerimauja, kad apvalinimas vyks ne pirkėjų naudai ir centų šalinimas taps dar vienu kainų didinimu.

Seime liko vienas balsavimas, kad būtų priimtos Farmacijos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma leisti vaistininkų padėjėjams vaistinėse dirbti vieniems, juos prižiūrint nuotoliniu būdu. Iniciatyvai nepritariantis parlamentaras Tomas Tomilinas sako, kad jos autorius Antanas Matulas gina verslų interesus, taip rizikuodamas šalies sveikatos sistema.

Seime liko vienas balsavimas, kad būtų priimtos Farmacijos įstatymo pataisos. Pataisų autorių teigimu, jei jos nebus priimtos, nuo liepos 1 d. regionuose užsidarys daugybė vaistinių. Kritikai sako, kad jei jos bus priimtos, įvyks „vaistininkystės laidotuvės“ ir nukentės pacientai.

Seimas priėmė įstatymą, kuriuo įteisino nelegalių migrantų išstūmimus iš Lietuvos teritorijos. Iki šiol tai buvo daroma ministrės arba Vyriausybės sprendimais, bet, anot konservatorių, norint apsaugoti Lietuvos sienas, įstatymas buvo būtinas. Nors kritikai atkerta, kad dabar siena atsitvėrėme nuo tarptautinės teisės, o numatytos išimtys, kad gali būti įleidžiami pažeidžiami žmonės – neveikia.

Finansų ministerijai svarstant, kaip kovoti su vadinamuoju gyvulių ūkiu ir naikinti tam tikrų jo narių mokestines lengvatas, ministrė Aušrinė Armonaitė siūlo priešingas pataisas. Ji siūlo mažinti mokestinę naštą imigrantams ir iš užsienio grįžusiems lietuviams. Ministrė siūlo lengvinti verslo sąlygas naujokams – dvejus metus įmones atleisti nuo pelno mokesčio. Premjerė ir finansų ministrė tokių naujovių neatmeta ir ruošiasi svarstyti.

Seimas svarstys pataisas, kad per ekstremalią situaciją Vyriausybė žmogaus teises ir ūkinę veiklą galėtų riboti pusmetį, o pratęsti dar pusmečiui galėtų tik Seimas. Parlamentas po pateikimo šią savaitę pritarė tokioms Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo pataisoms, kurias inicijavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas ir opozicinių demokratų atstovas Tomas Tomilinas.

Finansų ministerija pristatė planus padidinti mokesčius dirbantiems savarankiškai. Esą taip būtų siekiama labiau suvienodinti mokesčius visiems dirbantiesiems, nesvarbu, kokią veiklos formą jie yra pasirinkę. Tačiau dirbančiųjų savarankiškai žmonių atstovai ir ekonomistai tokį sprendimą kritikuoja.

Seimo nariai ruošia „gelbėjimo planą“ mažoms vaistinėms. Farmacijos įstatymo pataisų iniciatoriai teigia, kad nieko nesiimant nuo liepos 1 d. daliai mažų vaistinių gresia užsidaryti, o ilgametę patirtį turintiems darbuotojams likti be darbo. Opozicija tuo metu atkerta, kad tai tokie siūlymai – viso labo ciniškas verslo kaštų mažinimas darbuotojų sąskaita. Šiuo metu vaistinėje gali dirbti ir vienas farmakotechnikas – vaistininko padėjėjas, nuotoliu prižiūrimas vaistininko.

Seimo opozicija ketvirtadienį teikia Seimui svarstyti rezoliuciją, kuria prašoma įvertinti, ar pakanka įstatymų numatyto pagrindo įvesti tiesioginį Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos valdymą, siekiant išspręsti susidariusią situaciją dėl užsitęsusio Vilniaus viešojo transporto vairuotojų streiko. Rezoliuciją pasirašė trisdešimt opozicijos atstovų.

Kone kasdien sulaukiantys grasinimų ir įžeidinėjimų greitosios pagalbos medikai reikalauja už įžeidimus pacientus bausti piniginėmis baudomis. O jei pagalbos reikalauja neblaivus pacientas – taip pat už pagalbą jam susimokėti. Dar praėjusią savaitę sostinę sukrėtė keli įvykiai: greitosios pagalbos vairuotoją sumušė greitąją išsikvietęs asmuo, o kitas darbuotojas žuvo nuo elektros iškrovos gelbėdamas jaunuolį, kuris užsilipęs ant traukinio vagono darėsi asmenukę.

Po audringų diskusijų Seime, parlamentarai tik iš trečio karto pateikė valstybės tarnybos reformą. Jei įstatymų pakeitimai toliau sėkmingai skinsis kelią Seime, keisis ne tik valstybės tarnautojų darbo sąlygos, bet ir darbo užmokestis: beveik dvigubai išaugusiais atlyginimais nuo kitos kadencijos galės džiaugtis Seimo nariai, ministrai, dalies valstybinių įstaigų vadovai.

Prieš kelias dienas elektros nutrenktą paauglį, kuris užsilipęs ant traukinio po aukštos įtampos laidais darėsi asmenukes, gelbėjęs ir pats elektros nukrėstas greitosios medikas neišgyveno. Be tėvo liko du vaikai. Artimieji svarsto apie kompensacijos iš valstybės reikalavimą. Vieta, kur įvyko nelaimė, pasak artimųjų, neapsaugota nuo pašalinių.

Metams dar nepasibaigus, Seimas jau išleido visus komandiruotėms skirtus pusę milijono eurų iš Seimo pinigų kapšo. Dėl to jau stringa kai kurios suplanuotos komandiruotės į užsienį. Seimo valdyba sprendžia, iš kur traukti trūkstamus pinigus, ir pripažįsta, kad seimūnai dažnai kelti sparnus nori toli gražu ne į pirmojo būtinumo keliones. Nuotraukomis savo feisbuke dalijasi buvęs sveikatos apsaugos ministras, parlamentaras Aurelijus Veryga.

Vyriausybės palaiminta valstybės tarnybos reforma su dvigubai didesnėmis algomis ministrams ir parlamentarams Seime jau kelia aistras. Dalis parlamentarų piktinasi, kad planuojami pokyčiai bus naudingi tik valstybinių įstaigų vadovams, kurie mėgausis ženkliai didesniais atlyginimais, o mažesnes algas gaunantys jų pavaldiniai taps direktorių įkaitais.

Opozicija spaudžia valdančiuosius piginti malkas, elektrą, dujas ir kitą kurą – panaikinti pridėtinės vertės mokestį. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė aiškina, esą vyriausybės planuojamas dujų ir elektros tarifų tolimesnis kompensavimas yra dosnesnis nei visos opozicijos siūlomos mokesčių lengvatos. O kai kuriems žmonėms itin sunku sumokėti sąskaitas. Valdantieji gąsdina –  patenkinus opozicijos siūlymus, biudžete atsivertų didesnė nei milijardo eurų skylė.

Seimas antradienį nepritarė siūlymui braukti galimybę parlamento viešbutyje gyventi nekilnojamojo turto Vilniuje turintiems politikams. Už Seimo statuto pataisą, kad viešbutyje gyventi galėtų tik Seimo nariai, per pastaruosius penkerius metus neturėję gyvenamosios patalpos sostinės savivaldybės teritorijoje ir iki 25 kilometrų nuo savivaldybės administracinės ribos, balsavo 48 Seimo nariai, prieš 26 ir susilaikė 35 parlamentarai. Projektas kitu balsavimu grąžintas iniciatoriams tobulinti.