Žmonės jau nerimauja, kad apvalinimas vyks ne pirkėjų naudai ir centų šalinimas taps dar vienu kainų didinimu.
Šalia Panevėžio Naujamiestyje gyvenanti Stasė atėjo į vietinę parduotuvėlę pieno ir bulvinių kukulių. Senjorė įdėmiai skaičiuoja, kiek išleidžia, kad užtektų pinigų pragyventi iki kitos pensijos, tad brangina kiekvieną centą.
„Pensininkui kiekvienas centas brangus. Pripratę visą amžių su kapeikom, su centais, tai tas pats. Gal tik pardavėjoms geriau apvalinti“, – sakė Stasė.
Kiek senjorei duoti grąžos, įdėmiai skaičiuoja ir pardavėja. Ji pasakoja, kad dauguma vyresnių pirkėjų čia vis dar atsiskaito grynaisiais pinigais, tad tenka nuolat juos skaičiuoti. Tarp jų – ir daugybė monetų.
„Vakarais reikia susiskaičiuoti daugiau. Nebeturi – atiduodi rudais, vėl žmonės pyksta, nervinasi.
Stengiamės žmonėms atiduoti grąžą, į bankus nenešam rudų, nes irgi nelabai nori. Taip ir vargstam“, – teigė parduotuvės vedėja Ingrida
Lietuvoje prasiautus vienai didžiausių euro zonoje infliacijų, Lietuvos bankas suskaičiavo, kad jam nuostolinga leisti į apyvartą kone bevertėmis tapusias 1 ir 2 centų monetas, pagamintas iš variu dengto plieno.
Esą gyventojai jų nevertina, daug tiesiog išmėto, tad tenka vis gaminti naujas ar vežtis iš kitų euro zonos valstybių.Lietuvos bankas skaičiuoja, kad atsisakius 1 ir 2 centų monetų, žmonės, verslas ir valstybės biudžetas su jų naudojimu susijusias išlaidas susimažintų beveik 4 milijonais eurų per metus.
Tad Europos Komisijos raginimu ir Lietuvos bankas siūlo 1 ir 2 centų monetų Lietuvoje nebenaudoti.
„1 ir 2 centų kaldinimo savikaina yra arba didesnė, arba artima nominalui“, – sakė Lietuvos banko departamento direktorius Deivis Stankevičius.
Ruošiantis atsisakyti 1 ir 2 centų monetų, Seimas pradeda svarstyti specialų kainų apvalinimo modelį, kuris galiotų tik gryniesiems pinigams. Pagal įstatymą, galutinė pirkinio suma būtų apvalinama iki artimiausio 5 centų kartotinio: suma, kuri baigtųsi 1 arba 2, taip pat 6 arba 7 centais, būtų apvalinama į mažesnę pusę – iki 0 arba 5 centų, o jeigu baigtųsi 3 ir 4 centais ar 8 ir 9 centais – į didesnę pusę iki 5 arba 10 centų.
„Vienu atveju sutaupymas vartotojams, kitu – prekybininkams. Tai pasiūlymas laikomas neutraliu“, – teigė Seimo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Komiteto pirmininkas tikina, kad perkant 1 prekę kaina nebūtų apvalinama. Tačiau gyventojai nerimauja, kad kaip ir po euro įvedimo prekybininkai ir paslaugų teikėjai kainas tiesiog padidins, kad apvalinimu ir į mažesnę pusę savęs nenuskriaustų.
Kai kurie opozicijos atstovai taip pat ragina 1 ir 2 centus palikti apyvartoje, kaip iki šiol.
„Daugiausiai išlos prekybininkai, po to išloš Lietuvos bankas, nes jam bus pigiau, nereikės monetų kaldinti“ – sakė valstietis Valius Ąžuolas.
„Vilniaus turtuoliai, kurie siūlo tokius sprendimus, negalvoja apie žmones, kurie gyvena nuo algos iki algos“, – antrino frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas.
Prekybininkai 1 ir 2 centų šalinimui iš apyvartos ir kainų apvalinimo modeliui neprieštarauja, tačiau baimindamiesi pirkėjų nepasitenkinimo reikalauja valdžią ruošti centų apvalinimo aiškinamąją kampaniją.
„Labai nenorėtume, kad kasose, prekybos vietose kasininkai turėtų dirbti aiškinamąjį darbą ir kiekvienam žmogui pasakyti, kodėl jo mokėtina suma suapvalinta“, – kalbėjo prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė.
Seimas svarsto 1 ir 2 centų monetas iš apyvartos pradėti šalinti po 2 metų. Lietuva tokia nebūtų pirmoji. Kainų apvalinimo modelį euro zonoje jau naudoja suomiai, airiai, slovakai, olandai, belgai ir italai, esą ruošiasi latviai ir estai. Beje, Lietuvos bankas ragina neskubėti daužyti savo taupyklių, mat 1 ir 2 centų iš viso uždrausti apyvartoje neketina, jomis bus tik draudžiama duoti grąžą.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
