Apie tai „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Dainius Gaižauskas, socialdemokratė Jūratė Zailskienė ir Liberalų sąjūdžio narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Koks yra svarbiausias tikslas?
Jeigu jums šiandien reikėtų atsakyti, kuris tikslas yra svarbiausias ir turėtų būti įgyvendintas pirmiausia, kurį pasirinktumėte: saugesnę Lietuvą, daugiau vaikų Lietuvoje ar vis dėlto susitvarkyti su visuomenės susiskaldymu?
J. Zailskienė: Šiaip jau visi šie trys tikslai yra tarsi tvirtas trikampis. Labai svarbu viskas, ką jūs išvardijote. Aš, ko gero, šiuo metu galėčiau pasakyti, kad jeigu mes iš tikrųjų sumažintume susiskaldymą tiek tarp politikų, tiek visuomenėje, būtų daug lengviau pasiekti ir kitus tikslus – stiprinti gynybą, saugumą ir spręsti demografines problemas.
Susiskaldymas, mano nuomone, dabar kelia vieną rimčiausių, net, sakyčiau, nacionalinės reikšmės vertybinių klausimų. Žmonės pykstasi dėl nieko arba dėl visko. Jie yra labai poliarizuoti, išsiskyrę į skirtingus polius, vyksta vidinė kova. Kartais pagalvoju, ar tikrai to reikia? Manau, kad visuomenės artėjimas prie bendradarbiavimo padėtų pagrindą ir tiems kitiems tikslams.
Ar politikai atsakingi dėl visuomenės susiskaldymo?
Prieš kelias savaites minėjote, kad Mindaugas Sinkevičius vis akcentuoja nesipykimą. Ar jūs matote, kad tai gali pavykti padaryti patiems politikams? Ar nuo politikų priklauso, kiek visuomenė yra susiskaldžiusi?
V. Čmilytė-Nielsen: Viena vertus, aš suprantu, kodėl Mindaugas Sinkevičius apie tai daug kalba, kadangi jo iniciatyva keitėsi koalicijos sudėtis ir sutartis. Iš jos buvo patraukta ta politinė jėga, kuri savo kelią į rinkimus ir veikimą po rinkimų grindė susiskaldymo didinimu.
Tai natūralu, kad čia tarsi tam tikra prasme yra klaidos pripažinimas, mėginimas užglaistyti tą užaštrėjusią retoriką Seime ir kitur. Aš manau, kad tai yra gerai. Kita vertus, aš atskirčiau du dalykus. Demokratijoje, parlamentinėje demokratijoje yra visiškai natūralu, kad politikai diskutuoja, gali diskutuoti aštriai, nesutikti ir ginti skirtingas savo vertybes.
Tai nėra tikrasis susiskaldymo didinimas, jeigu tą darai korektiškai, nevartoji žmogų žeminančių įžeidimų ir taip gini savo idėjas bei pasiūlymus. Tai, kad visuomenėje susiskaldymas didėja, lemia įvairios priežastys. Tai nėra vien tik Lietuvos fenomenas.
Aš sakyčiau, kad visi trys išvardyti dalykai, saugumo didinimas, gimstamumo ir demografijos klausimai bei harmonija visuomenėje, yra labai susiję. Tai yra trys tos pačios problemos atmainos. Jeigu žmonės jaučiasi saugūs, gerbiami, pasitiki savo valdžia ir išrinktaisiais, tada jie galbūt drąsiau planuoja ateitį šioje šalyje ir mažiau pykstasi.
Man atrodo, kad „pyktis“ yra labai buitinis žodis. Pyktis galima visaip, bet tiesiog žmonės gyvena labiau pasitikėdami vieni kitais. Pasitikėjimas ir atsakomybė yra tos vertybės, kurios mums, liberalams, tikrai labai svarbios. Čia visada bendradarbiausime su tomis politinėmis jėgomis, kurios sieks to paties.
Kaip sumažinti susiskaldymą?
Kiek, jūsų manymu, apie šį tikslą reikia kalbėti ir ko politikai per tuos dvejus metus galėtų imtis, kad susiskaldymas sumažėtų?
D. Gaižauskas: Aš kai kuriuos jų net ne tikslais, o norais pavadinčiau. Štai jūs dabar iškeliate susiskaldymo mažinimą kaip galbūt greičiausiai pasiekiamą arba svarbiausią tikslą. Aš galvoju, kad jis pats silpniausias ir iš tų trijų pasirinktų tikslų jį pasiekti bus sunkiausia, nes ateina rinkiminiai metai.
Jau nuo rudens prasideda pasiruošimas savivaldos, vėliau – Seimo rinkimams. Tai aplinka, kurioje apie kažkokią taiką arba vienybę tikrai bus kalbama mažiausiai. Bus ieškoma, kaip atrasti silpniausias vienų ar kitų oponentų veiklos, politikos ar pasisakymų vietas.
Jau įpusėjo šios daugumos, kuriai, deja, ir aš priklausau, kadencija. Jai labai nesisekė. Tai jau trečioji koalicija. „Nemuno aušra“ niekur nedingo, ji tik išėjo į opoziciją, už jos stovi žmonės, todėl ji dar labiau kritikuos, todėl apie vienybę kalbėti nereikia.
Kita vertus, Vyriausybės pasitikėjimas yra mažiausias per beveik 15 metų, nesiekia ir 12 proc. Dabar opozicija kelia tokį svarbų klausimą, kad galbūt net bus nuspręsta, jog ši Vyriausybė paskirta pažeidus Konstituciją. Diskusijoms ir kalboms apie vienybę absoliučiai nėra užuominos, kad eisime į tai, vienas kitą išklausysime ir panašiai.
Klausimų bus nemažai. Bandoma kalbėti ir apie referendumus, susijusius su nuostatos dėl atominio ginklo nelaikymo arba draudimo išbraukimu iš Konstitucijos, o tai irgi skaldys visuomenę. Rinkiminis laikotarpis tikrai yra pats nepalankiausias ieškoti arba siekti šio tikslo.
Antras dalykas yra gynyba. Gynybos srityje nuosekliai laikomės tos pozicijos, viskas yra gerai. Žinome, ko mums reikia, prioritetai dabar išskirti oro gynybai. Matome, kad NATO labai stipriai mus, bent jau Lietuvą, palies, ir tai mums yra svarbu.
Vidaus saugumo klausimai yra tie, nuo kurių mums labiausiai skauda. Žmogus nori jaustis saugus, o čia yra daug klausimų: migracija, kibernetinis saugumas, įvairios hibridinės atakos, bombardavimai, kuriuos mes matome. Iš tikrųjų tam skiriame per mažai dėmesio ir turėjome pakankamai silpną ministrą.
Taigi aš vis dėlto į priekį iškelčiau demografiją. Manau, dėl demografijos visos politinės jėgos sutartume ir tai būtų būtent ta sritis, dėl kurios mažiausiai pyktumėmės, nes gimstamumas tikrai yra katastrofiškai mažas.
Mes net 1 proc. nesiekiame. Tie siekiai, kad galbūt sumažinsime pradinį įnašą nuo 15 iki 10 proc. jau nuo rugpjūčio, irgi yra svarbūs sprendimai, bet jie visiškai mažai ką pakeičia, kai būsto kainos kyla ir žmonės vis tiek susiduria su problemomis.
Esmė ta, kad demografija, manau, būtų pagrindinis klausimas, dėl kurio mes tikrai labiausiai sutartume. Pirmiausia reikia pasitikėjimo, o pasitikėjimo tarp politinių jėgų prieš rinkimus mažiausiai reikėtų tikėtis. Oras geras, bet kad vieni kitais pasitikėsime – tikrai ne.
Kaip sumažinti emocinę įtampą visuomenėje?
Ar jūs matytumėte būdų, kaip emocinę įtampą visuomenėje būtų galima šiek tiek sumažinti? Galbūt tuomet būtų lengviau kalbėti ir apie saugumą, ir apie demografiją?
T. Tomilinas: Aš tikrai manyčiau, kad žmonės yra teisūs, jeigu jie nori, kad mes labiau rodytume vienybę. Mes negalime kitaip ir elgtis, nes akivaizdu, kad susiskaldymo yra per daug. Aš nesutinku, kad rinkimai yra kažkoks ypatingas laikotarpis, kai tai tampa normalu.
Politinėje konkurencijoje mes turime ginčytis, bet svarbiausia, kad neginčytume tų dalykų, pamatinių ramsčių, kurie laiko mūsų šalį. Tai demokratija, demokratinis valdymas, europinė orientacija. Taip pat svarbu, kad nekurstytume tautinės nesantaikos, nepradėtume persekioti žmonių dėl jų kalbos, rasės ar priklausymo kokiai nors mažumai.
Tai yra baziniai dalykai. Kai pradedame lįsti į šias pavojingas zonas, tada ir atsiranda susiskaldymas, nes žmonės jaučiasi įžeisti dėl, pavyzdžiui, seksizmo, kurį kartais galima pamatyti ir politikoje. Kai skirstome žmones ne pagal jų nuopelnus ar idėjas, o pagal odos spalvą ar kokį nors kitą požymį, tada prasideda susiskaldymas. Dabar politikai ypač tuo manipuliuoja.
Kitas dalykas, kodėl žmonės nejaučia vieningumo yra tai, kad, kaip teigia mokslininkai, balsavimas už radikalius politikus iš esmės prasideda tada, kai visos kitos partijos tiesiog nesugeba įgyvendinti savo pažadų. Daug kalba apie demografiją, bet nieko nepadaro.
Realiai neįveda pokyčių, net nesvajoja ambicingai siekti tikslų. Čia ir yra problema, kad tradicinės partijos mėgsta kalbėti, o kai reikia daryti, atsiranda kiti prioritetai, kažkokie „projektėliai“, kuriuos reikia finansuoti, vaizdžiai kalbant, Vilniaus centre. Žmonėms reikia gyventi šiandien. Jiems reikia, kaip jau buvo sakyta, būsto, reikia sąlygų. Politika turi būti ambicinga. Tada neliks vietos radikalizmui, susiskaldymui ir visam kitam blogiui.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
„Kasčiūno vyrai“ apsilankė „Mere“ parduotuvėje.
