tomas tomilinas

Naujasis Seimas dar tik pradeda darbą, o Vyriausybė laukia, kol galės startuoti. Tačiau net nespėjus įsivažiuoti naujajai koalicijai, valstiečių lyderiai užmiršo savo pažadus rinkėjams. Sulaužyti pažadai ir programa Dar prieš rinkimus buvo padalinti pažadai, kad mokestiniai klausimai bus sprendžiami „dviejų datų“ principu, o tai reiškia, kad pataisų įsigaliojimo terminas nebūtų trumpesnis nei 6 mėnesiai nuo teisės akto paskelbimo.

Seimas priėmė svarstyti pataisas, kuriomis siūloma iki 2017 metų liepos 1-osios atidėti kai kurių socialinio modelio, kurio dalis yra Darbo kodeksas, įstatymų įsigaliojimą - tai leistų sutaupyti apie 80 mln. eurų.  Už tai, kad Seimas priimtų sprendimą dėl dalies darbo rinkos ir „Sodros“ reformos nuostatų įsigaliojimo ne nuo 2017 metų sausio, o nuo liepos, balsavo 64 Seimo nariai, prieš - 14, o susilaikė 19 parlamentarų. Prie pataisų Seimas grįš gruodžio 13-ąją, kai gaus komitetų išvadas.

Apie politikus, kandidatus į Seimą, žinome beveik viską. Nuo to, kiek pajamų jie turi ar su kuo kartu gyvena, iki asmeninių hobių. Tačiau, bent jau daliai rinkėjų, gali būti ne mažiau svarbu, nei informacija apie tai, kad kandidatas mėgsta medžioti, skaityti knygas ir leisti laiką su šeima, žinoti jo tikėjimo pasirinkimą, kuris gali nulemti ir vėliau jam teksiančius priimti svarbius sprendimus.

Susirūpinę pėsčiųjų, ypač moksleivių saugumu judriausiose miesto gatvėse, kur net šviesoforu reguliuojamose perėjose nuolat žūva pėstieji, žalieji valstiečiai sausio 7 d. 13 val. Pilaitėje organizuoja visuomeninę akciją „Žalią šviesą saugiam vaikų keliui į mokyklas“ ir kviečia pilietiškus žmones jungtis bei palaikyti.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatą į prezidentus Ignalinos rajono merą Bronį Ropę rinkimuose parems ir neparlamentinė Socialdemokratų sąjunga. Tokį sprendimą po susitikimo su B. Rope priėmė Socialdemokratų sąjungos valdyba. „Ką paremti, mes rinkomės atsižvelgdami į ideologinius ir vertybinius kriterijus, o ne vertindami, kuris kandidatas gali laimėti.

Skurdo ir gerovės santykis Lietuvoje – gana dažnai linksniuojama tema tiek seimo salėje, ties spaudoje. „Demos" kritinės minties instituto analitikas Tomas Tomilinas „Laisvajai bangai" sakė, jog „pirmiausia reiktų pradėti nuo to, ar mes iš viso matome skurdą Lietuvoje. Kartais klausant kai kurių mokslininkų ir politikų pasisakymus, ima atrodyti, kad skurdas suprantamas labai siauriai. O dominuojantis stereotipas – kaltas pats žmogus.

Siekdamos, kad būsimieji Seimo nariai vykdytų spalio 14 dieną vykusiame referendume pareikštą tautos valią dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos, Lietuvos žaliųjų organizacijos antrajame rinkimų ture ragina balsuoti už tuos kandidatus, kurie pasižadės vykdyti tautos valią.

Šiandien Šiauliuose vykusiame valstiečių liaudininkų suvažiavime nuspręsta modernizuoti partijos pavadinimą. Nuo šiol partija vadinsis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Už pavadinimo keitimą balsavo 302 balso teisę suvažiavime turintys delegatai. „Žodžio „žaliųjų“ pavadinime atsiradimas atspindi keletą metų vykdytą partijos veiklą.

Naujai išrinkta prezidentė Dalia Grybauskaitė gali priversti mus susimąstyti, kas yra politinė kairė, o kas - dešinė. Arba, kaip sako rusai, kas yra "nei žuvis, nei mėsa". Kodėl nuo pat buvusios eurokomisarės išrinkimo kyla tokios mintys? Kas šiais laikais yra kairieji? Klasikinė kairė - iš komunistų partijos prieš du dešimtmečius kilusi LDDP, vėliau ir dabar - LSDP arba socialdemokratai.