Apie tai, kodėl taip daroma, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalba Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas ir Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.
Karpymo priežastis – mažas biudžetas?
Šiuo metu šeima be vaikų gali pretenduoti į maksimalią 13 tūkst. eurų subsidiją, šeima su trimis ir daugiau vaikų – į 26 tūkstančius. Pagal naujus pasiūlymus, visos šeimos gali pretenduoti į 6,5 tūkst. eurų. Koks tokio siūlymo tikslas?
M. Šiurkus: Matydami tai, kokie rezultatai buvo pasiekti nuo 2018 metų, kai buvo pradėta naudoti ši priemonė, imamės siūlymų su tam tikrais pokyčiais, kurie padėtų efektyviau naudoti valstybės biudžeto lėšas. Siekiame, kad ši parama pasiektų daugiau asmenų, negu pasiekia dabar.
Pagrindiniai sistemos pakeitimai: fiksuota parama, kad nebūtų diferencijuojama pagal šeimos narių skaičių, taip pat parama būtų teikiama regionuose, bet nebepriskiriant didžiųjų miestų ir jų žiedinių savivaldybių (paramos negalėtų gauti gyvenantys Klaipėdos, Kauno ar Vilniaus rajonuose bei kurortinėse savivaldybėse), siūloma nustatyti ir būsto maksimalią vertę. <...>
Taip pat siūlome sumažinti būsto turėjimo laikotarpį, pagal įstatymą jis yra 10 metų, mes siūlome jį šiek tiek sumažinti, iki 5 metų. Dar siūlome ir nustatyti prašymų nagrinėjimo prioritetus, tam, kad prie tos finansinės paskatos būtų suinteresuotos prisidėti pačios savivaldybės. <...>
Pastebėjome, kad, pavyzdžiui, Klaipėdos rajono savivaldybėje būstai, kurie buvo įsigijami su subsidija, buvo brangesni, nei tie, kurie buvo įsigijami be jos.
Pone Tomilinai, ar toks priemonės apkarpymas iš viso ką nors sprendžia, gal ją iš viso reikėtų panaikinti, jeigu ji nedidina gimstamumo?
T. Tomilinas: Matau, kad ši Vyriausybė kryptingai traukiasi nuo svarbių socialinių įsipareigojimų. Pagrindinė priežastis, kodėl ši priemonė yra taip karpoma yra visai ne atlikti tyrimai, mes galime bet kurią socialinę priemonę susieti su mažėjančiu gimstamumu. <...>
Pagrindinė šito karpymo priežastis – sumažintas biudžetas. Mes bandėme inicijuoti ne vienas biudžeto derybas, palikti biudžetą bent jau tokį, koks jis yra. Akivaizdu, kad šitai Vyriausybei nepatinka ši priemonė, jai nepatinka rūpintis regionais per daug. <...>
Jeigu nuolat atsisakysime esminių demografinės politikos įrankių, tokių, kaip priklausomybė nuo vaikų skaičiaus ir paramos intensyvumo, tada tikrai turėsime duobę.
Ministerija: mums gaila milijonų
Pone Šiurkau, jūs kalbate apie efektyvumą ir taupymą, tačiau nėra politinės strategijos. Turiu omenyje, anksčiau, kai ta priemonė buvo sukurta, buvo siekta regionus paremti, kad ten keltųsi jaunos šeimos ir augintų vaikus, o dabar atrodo, kad politinio tikslo nebeliko.
M. Šiurkus: Aš priminsiu gerbiamam Seimo nariui, kad pagrindinis šios priemonės tikslas buvo regionų atgaivinimas ir emigracijos mažinimas. <...> Seimo nariui, kaip jis sakė, negaila milijonų, man gaila milijonų, aš noriu, kad valstybės milijonai būtų panaudojami tikslingai, o ne būtų dalinami į kairę ir į dešinę. <...>
Pone Tomilinai, nuskambėjo taip, kad mes prabangų būstą subsidijavom, ir iš principo mėtėm tuos pinigus. Bene 70 mln. per visus tuos metus buvo išleista.
T. Tomilinas: Palyginkime skaičius, kiek kainavo vieno didelio renginio, NATO viršūnių susitikimo organizavimas, apie 40 mln. eurų. Mes investavom, tai yra mūsų saugumo garantija, viskas gerai. Tačiau vidutiniškai 15 milijonų per metus tokiai svarbiai regioninei priemonei, ar tai yra daug? <...> Čia yra katino ašaros, kurios veikia konkrečius mažus regionus, kuriems reikia [jaunų] žmonių.
Visą pokalbį rasite straipsnio pradžioje.
