Vis dėlto užkulisiuose kalbama ir apie platesnes grėsmes, siekiančias toliau nei Baltijos jūros pakrantės. Apie tai plačiau pirmadienį ukrainiečių leidiniui UNIAN pakomentavo NATO Jungtinio jūrų štabo pareigūnas komandoras Arlo Abrahamsonas.
Rusijos grėsmė Baltijos šalims iš jūros
Pokalbyje NATO pareigūnas pateikė savo vertinimą apie Rusijos keliamą grėsmę Baltijos šalims iš jūros.
„NATO yra karinių jūrų pajėgų Aljansas, kuris apima daugialypį požiūrį – oro ir jūrinį. Čia yra trys tikslai. Pirmasis – nuolatinis situacijos supratimas. Tai labai svarbu, nes tai taip pat suteikia sąjungininkams galimybę greitai reaguoti.
Tai gali būti bet kokie piktavališki veiksmai, ar tai būtų grėsmė iš Rusijos karinio jūrų laivyno pusės, ar tai būtų sabotažo grėsmė, kylanti iš piktavalio subjekto, kurio šiuo metu nesuprantame“, – sakė A. Abrahamsonas.
Jis taip pat patikino, kad NATO išlaiko aukštą budrumą, o piktavaliai, įskaitant Rusiją, žino, kad Aljansas gali greitai sureaguoti.
„Jie žino, kad mes stebime. Tai savaime sukuria atgrasomąjį poveikį“, – pabrėžė NATO atstovas.
A. Abrahamsonas pažymėjo, kad nuo NATO pratybų „Baltic Sentry“ pradžios Baltijos jūroje nebuvo nė vieno sabotažo atvejo. Be to, jis pridūrė, kad Aljanso budrumas siekia toliau nei su Lietuva, Latvija, Estija besiribojanti jūra.
„O kai kurios Baltijos jūroje esančios problemos egzistuoja ir kituose vandens telkiniuose visoje Euroatlantinėje erdvėje“, – teigė jis.
Vokietijos generolas perspėjo: Putinas gali smogti Baltijos šalims dar nebaigęs karo Ukrainoje
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas gali rizikuoti užpulti NATO šalį, greičiausiai kurią nors Baltijos valstybę, nelaukdamas, kol baigsis karas Ukrainoje.
Tokią nuomonę lapkričio pradžioje interviu agentūrai „Ukrinform“ išsakė į atsargą išėjęs Vokietijos kariuomenės (Bundesvero) generolas leitenantas Heinrichas Braussas.
Buvęs karininkas teigė nerimaująs, kad V. Putinas jau dabar galbūt planuoja puolimą prieš NATO valstybę narę. Pavojingiausias scenarijus, jo nuomone, būtų, jei, Ukrainai toliau besiginant, jis bandytų „greitai, netikėtai užpulti vieną iš Baltijos šalių“, nes Baltijos šalys yra labiausiai pažeidžiamos galimos Rusijos agresijos požiūriu.
V. Putinas jau vykdo „netiesioginį“, t. y. hibridinį karą ne tik Ukrainoje, bet ir prieš Vakarų demokratijas, ypač Europoje. Vis dėlto jis gali eskaluoti jį į konvencinį puolimą, pavyzdžiui, per greitą, netikėtą, bet ribotą agresijos aktą, sakė H. Braussas.
Jis pažymėjo, kad kai kurie analitikai ir strategai mano, jog toks scenarijus įmanomas tik pasibaigus karui arba bent jau nutraukus ugnį Ukrainoje. Tačiau jis asmeniškai tuo abejoja.
„Bijau, kad rizikuoti mėgstantis žaidėjas Kremliuje gali planuoti kitą variantą – suduoti greitą smūgį vienai ar daugiau Baltijos šalių dar tebekariaudamas Ukrainoje ir tikėtis, kad mes nebūsime pasirengę laiku apsiginti“, – sakė H. Braussas.
Jo nuomone, jei V. Putinas tokį žingsnį derintų su branduoliniu šantažu, jis galėtų tikėtis, kad NATO, pirma, nesugebės laiku sustiprinti Baltijos šalių gynybos; ir antra, branduolinės eskalacijos baimė paralyžiuos sąjungininkus ir neleis jiems greitai suteikti karinės pagalbos Baltijos šalims.
Kaip pranešama, daugelio ekspertų vertinimu, V. Putinas gali būti pajėgus iki 2029 m. sukaupti pakankamai pajėgų, kad užpultų NATO, todėl Europa turi tik keletą metų tam pasiruošti.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
