baltijos šalys

Socialiniuose tinkluose daug dėmesio sulaukė Didžiosios Britanijos leidinio „The Telegraph“ reklaminis plakatas, kuriame minima Ryga, Vilnius ir Talinas pagalbos Ukrainoje kontekste. „Ar girdėjote ką nors apie Rygą, Taliną ar Vilnių? Jei apleisime Kyjivą – išgirsite“, – grasinančiu tonu rašoma laikraščio „The Telegraph“ reklaminiame plakate, patalpintame Jungtinėje Karalystėje.

Atliktos apklausos atskleidė, kaip Baltijos šalys vertina viena kitos prezidentus. Eltai bendradarbiaujant su „Baltijos tyrimais“ vasario–kovo mėnesiais atliktas tyrimas, kurio duomenimis prezidentas Gitanas Nausėda Latvijoje vertinamas geriau nei Estijoje, o pastarosios šalies lyderio Alaro Kariso nežino bent trečdalis Lietuvos gyventojų.  Prezidentą G. Nausėda palankiai vertina 44 proc. Latvijos gyventojų ir 40 proc. respondentų Estijoje.

Rusijos užsienio žvalgybos vadovas Sergejus Naryškinas pagrasino, kad jeigu jaus agresiją iš NATO, pirmiausia smogs Baltijos šalims ir Lenkijai. Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius dalinosi savo įžvalgomis apie šiuos Kremliaus siunčiamus vis pasikartojančius, grasinančius naratyvus ir ko tikėtis Lietuvai. K. Girnius, įvertino, kaip reikėtų reaguoti į tokias S. Naryškino kalbas, ir kaip jis reaguoja pats į situaciją.

Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Sergejus Naryškinas pagrasino Baltijos šalims ir Lenkijai. Kaip rašo „Sky news“, S. Naryškinas pareiškė, kad Rusija ir Baltarusija yra pasirengusios imtis veiksmų dėl tariamo Europos „eskalavimo“ aplink Ukrainą. Grasina Baltijos šalims ir Lenkijai Jis pagrasino, kad abi šalys imsis atsakomųjų veiksmų prieš visą NATO, tačiau pirmiausia nukentės Lenkija ir Baltijos šalys. Su Rusija besiribojančios NATO šalys stiprina savo sienas.

Vyraujant įtemptai geopolitinei situacijai, ieškoma įvairių būdu, kaip būtų didinamas valstybių nacionalinis saugumas. Štai Estijoje ne Europos Sąjungos piliečiams buvo uždrausta balsuoti savivaldos rinkimuose, baiminantis Rusijos ir Baltarusijos įsikišimo į rinkimus. Tiesa, ekspertai tvirtina, kad nepaisant taikomų įvairių poveikio kampanijų, šiuo metu tokios priemonės Lietuvoje nėra reikalingos.

Beveik iš karto po to, kai prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, Europos Sąjunga uždraudė transliuoti pagrindinius Rusijos propagandinius kanalus, įskaitant „Russia Today“ ir „Sputnik“. Kremlius ir toliau vykdo informacinį karą visoje Europoje, tačiau, remiantis apklausų ir rinkimų duomenimis Baltijos šalyse, panašu, kad Kremliaus propagandos įtaka sumažėjo nuo tada, kai buvo išjungti rusiški kanalai, rašoma „The Insider“. Atsižvelgdamos į tai, kad Baltijos šalys turi bendrą sieną su Rusija, pr...

JAV pasirenka vis priešiškesnę poziciją Europos atžvilgiu, todėl Jungtinė Karalystė ir Prancūzija rengiasi vadovauti žemyno gynybai be Vašingtono. Tačiau šalia Rusijos esančios šalys – Lietuva, Latvija ir Estija – toli gražu nėra pasirengusios atsisakyti dabartinio transatlantinės gynybos modelio, net ir vadovaujant JAV prezidentui Donaldui Trumpui, rašoma „Kyiv Independent“. „Mūsų regionas – istoriškai priklausomas nuo tvirtų transatlantinių ryšių – dabar susiduria su besikeičiančiu geopo...

Pasak vokiečių karo istoriko, Potsdamo universiteto profesoriaus Sönke Neitzelio, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali užpulti Lietuvą jau šį rudenį, tačiau vargu, ar Vokietijos ginkluotosios pajėgos būtų tam pasiruošusios, rašoma vokiečių „Bild“.   S. Neitzelis teigė, kad 2025 m. vasara gali būti „paskutinė taiki vasara“ Vokietijai, kuri NATO šalies Lietuvos užpuolimo atveju būtų priversta stoti į karą, rašoma „Gordon“. „Matome, kad Rusija paskelbė apie didelio masto pratybas...

Nors Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino telefoninio pokalbio turinys visuomenei nėra aiškus, tačiau jo nuotrupos rodo, kad viskas nevyksta taip sklandžiai, kaip norėtų amerikiečiai. Daliai visuomenės baiminantis, kad JAV nustos padėti Ukrainai, kyla klausimas – ar taip nenutiks ir su Baltijos regionu? Politologas Vladimiras Laučius ramina ir sako, kad lyginti Lietuvos ir Ukrainos negalima, nes pastaroji nėra NATO valstybė.

„Europa turi pati pasirūpinti savo gynyba“, – sako naujoji geopolitinė klišė, tačiau tai neturi didelės prasmės. Europą sudaro šalys, kurių interesai neatpažįstamai skiriasi priklausomai nuo jų atstumo su Rusija. Donaldo Trumpo posūkis į Maskvą atkuria Šaltojo karo geografiją. Matome, kaip grįžta Rytų Europa ir Vakarų Europa, rašo „Financial Times“ apžvalgininkas Simonas Kuperis.

Prieš kelias savaites Lietuvai kartu su Baltijos šalimis prisijungus prie kontinentinės Europos elektros tinklų, pradėtos ardyti elektros perdavimo linijos su Kaliningradu ir Baltarusija. Du stulpai nuversti Vilkaviškio rajone, o visas elektros linijas su Rusija ir Baltarusija Lietuva planuoja išardyti per maždaug pusantrų metų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Buvęs Izraelio krašto apsaugos ministro pavaduotojas, atsargos generolas Ephraimas Snehas tiki, kad Baltijos šalys sukurs savo gynybos aljansą. Jo teigimu, Baltijos valstybes vienija tie patys interesai, tas pats priešas ir politinė valia, todėl, anot atsargos karininko, kartu su kaimynais Lietuva gali daug pasiekti.  E. Snehas pažymėjo, kad kaimyninės valstybės visuomet yra labai svarbūs strateginiai partneriai.

Vis augant įtampai tarp Kijevo ir Vašingtono, JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį toliau puolė Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį, pavadino jį „diktatoriumi be rinkimų“. Politologai sutaria, kad piešiasi itin pavojingi scenarijai, nors lieka neaišku, ar D. Trumpo pozicija Ukrainos atžvilgiu nesikeis.

Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina antradienį vykusioje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė, kad dėl galimo JAV pajėgų išvedimo iš Baltijos šalių nebuvo surengta ir inicijuota jokių derybų.

JAV viceprezidento kalba Miunchene praėjusią savaitę supurtė visą Europą, kuriai atėjo supratimas, jog JAV nebėra sąjungininkė, rašo „Financial Times“ užsienio politikos klausimais Gideonas Rachmanas. Jo teigimu, Europoje vyrauja įsitikinimas, kad D. Trumpas gali nusileisti V. Putino reikalavimams atitraukti JAV kariuomenę iš Rytų Europos. Apžvalgininko teigimu, nuotaikos Europoje po J. D. Vance’o kalbos buvo maksimaliai niūrios.

„Goodbye, Russia. Goodbye, Lenin! (Viso gero, Rusija. Viso gero, Leninai“, liet.), – savaitgalį pokalbio įraše apie sinchronizaciją sako prezidentas Gitanas Nausėda, kurio žodžių pro akis nepraleido partijos „Nemuno aušra“ Klaipėdos skyrius, o vėliau socialinėje erdvėje kilo dar didesnė audra ir politikai ėmė vienas po kito dalintis įrašais.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova vėl svaidosi skandalingais pasisakymais dėl Vakarų. Šį kartą ji sureagavo į Baltijos šalių sprendimą atsijungti nuo BRELL žiedo. M. Zacharova pareiškė, kad toks sprendimas yra Lietuvos, Latvijos ir Estijos naikinimo tęsinys. „Laisvė“ nuo mokslo ir švietimo, suvereniteto ir plėtros Baltijos šalims jau įvyko.

Dėl tikrovės neatitinkančių žinučių Lietuvai savaitgalį sinchronizuojantis su Vakarų Europos elektros tinklais buvo įspėtos dvi įmonės, jos atlieka vidinius tyrimus, apie kurių rezultatą informuos Nacionalinį krizių valdymo centrą (NKVC). „Buvo pora įspėjimų, vienas „Circle K“ incidentas Raudondvario plente (Kaune – BNS), kur visi šiek tiek komunikavo. Mes paprašę, kad įmonė pati išsitirtų, kas ten atsitiko, kodėl sugalvojo tai padaryti“, – BNS pirmadienį sakė NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę keturis kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Sausio 27 ir sausio 28 dienomis NATO naikintuvai skrido atpažinti žvalgybinių rusų orlaivių IL-20, sausio 30 dieną – keleivinį lėktuvą AN-148 ir IL-20, sausio 31 dieną – vėl IL-20. Rusų orlaiviai skrido tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities virš Baltijos jūros ar...

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas penktadienį Rygoje su Baltijos šalių ir Lenkijos kolegomis aptars vasario pradžioje įvyksiantį Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos sistemų sinchronizavimą su Vakarų Europos elektros tinklais ir visišką atsijungimą nuo Rusijos ir Baltarusijos tinklų.  Pasak ministerijos pranešimo, ministrai aptars paskutinius pasirengimo atsijungti nuo rusiškos IPS/UPS sistemos klausimus bei kritinės infrastruktūros atsparumo stiprinimą.

Ketvirtadienį Baltijos šalių gynybos ministrams pasirašius bendrų veiksmų komunikatą, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pabrėžia turinti lūkestį, jog šią vasarą Hagoje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas prisidės prie Aljanso gynybos pajėgumų stiprinimo.  „Rusija ir toliau išlieka grėsme visam Aljansui.

NATO šaltiniai suomių leidiniui „Iltalente“ atskleidė, kad Rusija praktikavosi puolimą prieš Suomiją, Norvegiją ir Baltijos šalis. Anot leidinio, situacijos rimtumą liudija Suomijos vyriausybės parengtas gynybos memorandumas. Anot šalies vadovybės, karas Ukrainoje parodė, kad Rusija pasirengusi smarkiai rizikuoti, nepaisydama nuostolių. NATO šaltiniai leidiniui teigė, kad Rusija treniruojasi pulti Suomiją ir kitas NATO rytiniame flange esančias šalis.

Net po penkerių metų Rusija nepasieks tokio potencialo, kad galėtų kovoti su NATO šalimis. Tokį įsitikinimą išreiškė buvęs Ukrainos kariuomenės generolas ir Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas (2005–2010 m.) Mykola Malomužas, kalbėdamas „Kyiv24“ kanalui. Jis taip pat komentavo teiginius, kad Rusija galėtų užpulti NATO šalis jau artimiausiais metais. Pasak M. Malomužo, šiuo metu Rusija taiko įvairias taktikas, įskaitant provokacijas prieš Aljansą, praneša UNIAN.

Rusijos sukelto karo Ukrainoje padariniai – sukėlė milžiniškų kančių Ukrainos žmonėms. Plačiai siekiantys beprasmio karo padariniai taip pat sukūrė neregėtą geopolitinę įtampą Baltijos jūros regione. Kartu šimtus tūkstančių gyvybių pareikalavęs konfliktas padidino užsienio investuotojų nerimą. Lietuvos, Latvijos ir Estijos artumas Rusijai daro įtaką regiono stabilumui ir skatina kai kuriuos užsienio investuotojus vien dėl geopolitinių rizikų galimai aplenkti regioną.

Baltijos šalims kyla vis didesnė grėsmė – Vokietijos žvalgybos vadovas Bruno Kahlas įspėja, kad dėl Rusijos vykdomų sabotažo veiksmų NATO galėtų aktyvuoti aljanso  5–ąjį straipsnį dėl kolektyvinės gynybos. Pasak jo, Maskva gali pasitelkti „žaliuosius žmogeliukus“ Baltijos šalyse, kad sutrikdytų Vakarų vienybę ir išbandytų NATO atsaką.

Baltijos šalys labai pažeidžiamos technologiniu požiūriu. Tai pareiškė buvęs Latvijos prezidento patarėjas saugumo klausimais Janis Kažuocinis, televizijos kanalo TV3 laidoje „900 sekundžių“ komentuodamas povandeninių kabelių Baltijos jūroje nutraukimą. Jis pabrėžė, kad dujos iš šiaurės ir vakarų iš dalies tiekiamos jūra, ten taip pat nutiesti ryšio kabeliai. „O be ryšio labai sunku dirbti“, – sakė J. Kažuocinis.

Penktadienį Vilniuje vyks Baltijos Ministrų Tarybos (BMT) premjerų susitikimas, kuriame Lietuvos, Latvijos ir Estijos Vyriausybių vadovai aptars regioninį saugumą, gynybą ir kritinės infrastruktūros apsaugą. Šalių ministrai pirmininkai – Ingrida Šimonytė, Evika Silina ir Kristenas Michalas – susitikimo metu taip pat ketina aptarti ir paramos Ukrainai, bendrų infrastruktūros projektų pažangos, sankcijų Rusijai įgyvendinimo bei Europos Sąjungos ir NATO darbotvarkių klausimus.

Rusijos propagandos vėliavnešys Vladimiras Solovjovas vienoje iš savo laidų pratrūko ant Baltijos šalių, kurių valstybingumą jis pavadino „niekiniu“ ir paragino „sunaikinti nacistinį režimą, išlaisvinti žemes bei atstatyti rusakalbių teises“. Vienas iš jo laidoje vešėjusių Kremliaus „kišeninių politologų“ pasakojo apie tai, jog tariamai Rusija juk jokios grėsmės Baltijos šalims ar Lenkijai nekelia ir neturi piktų ketinimų – „žvalgybos duomenys to nerodo“. Tačiau V. Solovjovas pertraukė savo sv...

Rusai ruošiasi pulti Baltijos šalis, dabartinėmis aplinkybėmis jų pasirengimui prireiks 4-6 metų. Tai pareiškė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka, praneša „Ukrinform“. Pasak Ukrainos pareigūno, deja, rusams šiuo metu pavyksta įtikinti europiečius, kad jie ateityje tikrai nenori jų pulti.

Jungtinei Karalystei (JK) gali tekti siųsti karius į Ukrainą, jei Donaldas Trumpas, užėmęs JAV prezidento postą, sumažins finansavimą nuo Rusijos besiginančiai šaliai. Tai interviu „GB News“ pareiškė buvęs JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. Jis pabrėžė, kad parama Ukrainai yra labai svarbi, kad Rusija nekeltų grėsmės kitoms Europos šalims.

Analitiko Danielio Kocho, besispecializuojančio transatlantinio saugumo klausimais, teigimu, geografinė Baltijos šalių padėtis yra logiška vieta Putinui smogti, jei jis nuspręstų tęsti agresiją. Tačiau, ekspertas pažymi ir Rusijai kilsiančias dėl to problemas: gamtines sąlygas ir naująsias NATO nares Skandinavijoje. Estija, Latvija ir Lietuva sausio 19 dieną pasirašė protokolą, kad būtų sukurta bendra Baltijos šalių gynybos linija.

Jeigu Lietuvą užpultų Rusija, Lietuvos ginkluotosios pajėgos turėtų ginti ne tik savo teritoriją. Baltijos regiono saugumas labiausiai priklausytų nuo Dauguvos upės linijos apgynimo, rodo Lietuvos gynybinės galios tyrimas. Tai reiškia, kad prasidėjus karui su Rusija Lietuva turėtų kovoti pietryčių Latvijoje, Daugpilio miesto ašyje. Lietuvos gynybinės galios tyrimo metu simuliuojamos kelios situacijos, padedančios prognozuoti karinio konflikto baigtį.

Rusija aktyviai kišasi į Baltijos šalių vidaus reikalus, skelbia portalas „Kyiv Independent“. 2024 m. sausį Estijos vidaus saugumo tarnyba (ISS arba Kapo) suėmė estų profesorių, įtariamą buvus Rusijos šnipu, ir vėliau nuteisė jį šešeriems metams kalėjimo. Tuo pačiu metu Maskva didina įtampą Baltijos jūroje. GPS trukdžiai, dingę plūdurai – tai tik keletas pastarojo meto įvykių, keliančių susirūpinimą dėl Kremliaus ketinimų regione. „Rusijos žvalgyba yra visur.

Biotechnologijų ir farmacijos grupė „Northway“ Vilniuje oficialiai atidarė 50 mln. eurų vertės pirmąjį Baltijos šalyse genų terapijos centrą „Celltechna“.  Planuojama, kad investicijos į didžiausio Europoje biotechnologijų miestelio „Bio City“, kuriame bus keturios gamyklos ir du mokslo centrai, statybas per artimiausią dešimtmetį sieks apie 7 mlrd. eurų, čia bus sukurta daugiau kaip 2 tūkst. darbo vietų.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Niujorke su Lenkijos, Estijos ir Latvijos kolegomis aptarė regiono saugumo, paramos Ukrainai, derybų dėl taikos klausimus. Kaip pranešė Prezidentūra, G. Nausėda susitikime su Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda), Alaru Karisu ir Edgaru Rinkevičiumi akcentavo, kad Ukrainos pergalė yra kelias regiono ir visos Europos saugumo link, todėl būtina ir toliau tęsti bendras pastangas konsoliduojant paramą Ukrainai bei išlaikant šį klausimą sąjungininkų dėmesio centre.

„Mūsų regionas vėl tapo geopolitinių imtynių arena, o viena iš veikėjų nežaidžia pagal taisykles. Maža to, ta veikėja tai daro tyčia“, – antradienį sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis apie agresyvią Rusijos politinę poziciją. Jis kalbėjo oficialiai atidarant Lenkijos ambasadų ​​vadovų susitikimą, į kurį atvyko lenkų diplomatai iš viso pasaulio. „Pirmiausia, norime saugios, klestinčios mūsų regiono ir piliečių ateities“, – sakė R. Sikorskis.

Baltijos šalių generaliniai prokurorai ketvirtadienį prasidėjusiame kasmetiniame susitikime aptarė problemas, su kuriomis susiduriama tiriant nusikaltimus dėl tarptautinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijai pažeidimų, sankcijų apėjimo schemas.

Lietuva mini Baltijos kelio 35-ąjį jubiliejų. Pėsčiomis ir dviračiais tautiečiai lanko Baltijos kelio maršruto vietas, vyksta specialios parodos ir koncertai. Baltijos kelio sukaktį mini ir Pasvalyje susitikę Lietuvos ir Latvijos prezidentai. Renginių dalyviai kalba, kad Rusijai tebepuolant Ukrainą Baltijos kelio idėjos vėl tampa aktualios.

Savaitgalį Baltijos šalių premjerai Klaipėdoje ir Palangoje neformaliai aptarė regiono saugumą, NATO atgrasymo stiprinimą bei sankcijų Rusijai griežtinimą. Kaip pranešė Vyriausybė, susitikime, kuriame dalyvavo Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė, Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina bei Estijos premjeras Kristenas Michalas, buvo pažymėta būtinybė stiprinti priešakinę gynybą rytiniame flange, aktyviai dirbant kartu su Vokietija, Kanada ir Jungtine Karalyste.

Baltijos šalių premjerai šeštadienį rengia neformalų susitikimą Klaipėdoje ir Palangoje. Jame dalyvaus premjerė Ingrida Šimonytė, Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina ir Estijos vyriausybės vadovas Kristenas Michalas.  Kokius klausimus ketina aptarti trijų šalių Vyriausybių vadovai, neskelbiama.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatorės pasirašė dokumentą, kuriuo informuos Rusiją ir Baltarusiją apie sprendimą nebepratęsti sutarties dėl dalyvavimo bendroje elektros sistemoje (BRELL žiede) nuo kitų metų vasario, antradienį pranešė energetikos ministras Dainius Kreivys. Kaip pranešė „Litgrid“, pranešimas jau išsiųstas šių šalių elektros perdavimo sistemos operatorėms.

Didžiojo septyneto (G-7) šalims sutarus Ukrainai skirti daugiau nei 46 mlrd. eurų įšaldyto Rusijos turto, Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai bendru laišku ragina panaudoti visas sustabdytas Kremliaus lėšas.

Naujausios nepriklausomos kaštų ir naudos analizės rezultatai rodo, kad „Rail Baltica“ yra ekonomiškai perspektyvus projektas ir tikimasi, kad jis Baltijos šalims sugeneruos 6,6 mlrd. eurų tiesioginės naudos per savo egzistencijos laikotarpį. Skaičiuojama, kad netiesioginė nauda turėtų siekti 15,5–23,5 mlrd. eurų. „Naudos ir išlaidų santykis siekia 1,3 tai reiškia, kad projekto sukuriama nauda bus 30 proc.

Pasirengimą masinei evakuacijai vertinusi Europos Sąjungos (ES) patariamoji misija baigė savo darbą Baltijos šalyse, jos išvadų laukiama birželio pabaigoje.

Estija, Lietuva ir Latvija gali tapti kitais Rusijos taikiniais, nes Maskva šiose šalyse gali išbandyti NATO reagavimą. Kaip pranešė Kazachstano naujienų portalas „Vlast“, tai interviu žurnalistams iš Kazachstano, Kirgizijos ir Uzbekistano pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Mes manome, kad grėsmė pirmiausia kyla Baltijos šalims – Estijai, Lietuvai ir Latvijai – ir apie tai informavome visus savo partnerius.

Maskva pagrasino atsakyti į, Kremliaus tvirtinimu, „konfrontacinius“ Lietuvos, Latvijos ir Estijos veiksmus. Rusija tradiciškai kaltina Baltijos šalis „priešiškumu“ dėl to, kad jos nutraukė didžiąją dalį ryšių su ja.

Kainos Baltijos šalių degalų rinkoje pastarąją savaitę keitėsi skirtingai – Lietuvoje kiek pabrango benzinas ir atpigo dyzelinas, kuris Latvijoje brango, o Estijoje atpigo benzinas, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai – Lietuvoje. Benzinas brangiausias Estijoje, dyzelinas – Latvijoje.

Minint Baltijos valstybių narystės Europos Sąjungoje (ES) 20-metį, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Latvijos vadovas Edgaras Rinkevičius bei Estijos prezidentas Alaras Karis pažymi, jog įstojimas į Bendriją žymi šalių sugrįžimą į teisėtą istorinę vietą Europos šeimoje. Šalių vadovai stojimo į ES 20-ųjų metinių proga pasirašė bendrą pareiškimą. Dokumente teigiama, jog narystė ES ir NATO iš esmės pakeitė geopolitinį kraštovaizdį ir nulėmė Baltijos šalių ateitį.

Jei Ukraina pralaimės, Vladimiras Putinas užpuls Baltijos šalis, po to iškils grėsmė Lenkijai ir daliai Vokietijos, interviu JAV televizijai „NBC News“ sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Jei Ukraina neišsilaikys, Putinas tikrai užpuls Baltijos šalis. Kodėl? Ne todėl, kad yra kokia nors idėja ar strategija. Putinas nori sugrąžinti Sovietų Sąjungos įtaką“, – sakė jis.