baltijos šalys

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad Rusija neturi teisės be pagrindo kaltinti Baltijos šalių. Apie tai jis ketvirtadienį parašė socialiniame tinkle „X“. R. Sikorskis pabrėžė, kad Rusijos grasinimai Lenkijos sąjungininkams negali būti priimtini. „Jūs neturite teisės be pagrindo kaltinti Baltijos šalių. Visiškai akivaizdu, kas yra agresorius, o kas – auka.

Estijos, Latvijos ir Lietuvos prezidentai Alaras Karisas, Edgaras Rinkevičius ir Gitanas Nausėda paskelbė bendrą pareiškimą dėl pastarųjų oro erdvės pažeidimų Baltijos šalyse ir saugumo situacijos NATO rytiniame flange. Prezidentai pranešė aptarę incidentus, kai bepiločių orlaivių sistemos iš Rusijos Federacijos ir Baltarusijos pusės pažeidė Baltijos valstybių oro erdvę, nurodoma Latvijos Respublikos Prezidento kanceliarijos internetinėje svetainėje.

Europos Komisijos narys, atsakingas už gynybą ir kosmosą, Andrius Kubilius apkaltino Kremlių taikant bauginimo taktiką prieš Baltijos šalis, siekiant patikrinti jų įsipareigojimą remti Ukrainą, praneša „Ukrinform“. Reaguodamas į didėjančią Rusijos retorikos eskalaciją, A. Kubilius, anksčiau ėjęs Lietuvos ministro pirmininko pareigas, pareiškė, kad Maskva „tampa nervinga ir.

Estų užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį iškvietė Rusijos laikinąjį reikalų patikėtinį, kad įteiktų notą dėl nuolatinės dezinformacijos kampanijos, nukreiptos prieš Estiją ir Baltijos valstybes. Notoje Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad Estija griežtai smerkia Rusijos vykdomą dezinformacijos kampaniją prieš Estiją ir kitas Baltijos šalis bei reikalauja, kad Maskva nustotų skleisti melą, viešai grasinti ir vykdyti provokacijas.

Europos Sąjunga sureagavo į naujus Maskvos grasinimus Baltijos valstybėms, pareikšdama, kad Kremlius mėgina įbauginti Ukrainos sąjungininkus dėl nesėkmių mūšio lauke, rašoma ES užsienio politikos vadovės Kajos Kallas įraše platformoje „X“. Ji pavadino teiginius, esą Baltijos šalys leidžia Ukrainai naudotis jų oro erdve atakoms, „visiška nesąmone“. Pasak K. Kallas, Maskva puikiai žino, kad šie pareiškimai neatitinka tikrovės.

Penkiolika Baltijos šalių europarlamentarų trečiadienį oficialiai kreipėsi į Europos Komisijos (EK) vadovę Ursulą von der Leyen ir Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovę Kają Kallas, ragindami skubiai didinti paramą Lietuvai, Latvijai ir Estijai dėl suaktyvėjusių Rusijos provokacijų ir į šalių erdvę įskrendančių karinių dronų.

NATO pajėgų Europoje vadas JAV generolas Alexusas Grynkewichas Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) teiginį, neva Ukraina iš Baltijos valstybių teritorijos rengia smūgius Rusijos užnugario regionams ir kad į Latviją jau išsiųsti Ukrainos kariai, antradienį pavadino įprastu rusų triuku. „Kalbant apie Rusijos grasinimus – tai įprastas rusų triukas.

NATO sąjungininkai virš Estijos numušė karinį droną. Tai pirmas toks Baltijos šalių oro erdvę saugančių oro misijų laimikis. Tą padarė iš Šiaulių pakilę rumunai. O Lietuvai dėl skraidančių dronų praėjusią savaitę buvo kilęs rimtas pavojus iš Rusijos. Prezidento patarėjas užsiminė, kad rusai, kaltindami Baltijos šalis, kad šios leidžia naudoti savo oro erdvę ukrainiečiams, nuo piktų žodžių planavo pereiti prie veiksmų.

JAV Valstybės departamento pareigūnas ketvirtadienį Kongresui pareiškė, kad NATO išlieka svarbia atgrasymo nuo Rusijos agresijos priemone, ir patvirtino Jungtinių Valstijų paramą Baltijos šalims. „JAV išlieka tvirtai įsipareigojusios palaikyti mūsų sąjungininkes Baltijos šalis“, – Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto Europos pakomitečiui sakė Christopheris Smithas iš Europos ir Eurazijos reikalų biuro. „Šios sąjungininkės rodo pavyzdį NATO“, – pridūrė jis.

Lietuvos ginkluotųjų pajėgų generolas majoras (ats.) Edvardas Mažeikis teigė, kad galimas vienu metu vykstantis konfliktas Europoje ir Azijoje būtų pavojingas, tačiau Aljansas jam ruošiasi jau dešimtmečius, todėl tai nebūtų netikėta. Jo ir kitų ekspertų teigimu, Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą, o Ukraina rodo, kad šiuolaikinis karas keičiasi greičiau nei institucijos spėja prisitaikyti.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna per pirmadienį vykusį susitikimą su savo kolega iš Ukrainos Andrijumi Sybiha aptarė naujausius įvykius Rusijos kare prieš Ukrainą, taip pat būdus stiprinti bendradarbiavimą oro saugumo ir kovos su dronais srityse. Apie tai M. Tsahkna pranešė socialiniame tinkle „X“. Derybos įvyko ES užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose.

Baltijos šalyse statybos, remonto ir buities prekių tinklą valdanti bendrovė „Kesko Senukai Lithuania“ paskelbė apie naują strateginės plėtros etapą. Bendrovės valdybos patvirtintame ilgalaikiame plane numatyta kasmet atidaryti arba pastatyti apie 20 tūkst. kvadratinių metrų naujo prekybinio ploto. „Matome aiškią galimybę Baltijos šalyse kurti naujos kartos mažmeninės prekybos tinklą, kuris būtų ne tik didžiausias, bet ir moderniausias regione.

Venos didžiausių Baltijos šalyse kelionių organizatorių bendrovės „Novaturas“ finansams nuo pirmadienio vadovauja Audronė Joffė, pranešė įmonė. Grupės generalinis direktorius Aleksėjus Kriščukas sako, kad nauja finansų vadovė padės bendrovei plėstis bei didinti veiklos efektyvumą. „Audronės prisijungimas prie „Novaturo“ vadovų komandos žymi svarbų žingsnį toliau stiprinant bendrovės finansinę kompetenciją ir pasirengimą ilgalaikiam augimui“, – pranešime sakė A. Kriščukas.

Įrangos nuomos bendrovių Baltijos šalyse „Storent Holding“ grupė praėjusiais metais augino pajamas 35 proc.  – iki 63,8 mln. eurų, o grupės grynasis pelnas sudarė 1,6 mln. eurų. Tuo metu pakoreguota „pro forma“ EBITDA pernai augo 87 proc. ir siekė 24,9 mln. eurų „Storent Europe“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Andris Pavlovs teigė, kad gerus finansinius rezultatus lėmė ne tik žengimas į JAV rinką, bet ir nuolatinės investicijos į nuomojamos įrangos parką.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad šiuo metu inicijuojami teisės aktų pakeitimai, kad žala, kuri atsirastų, jei bepiločiai orlaiviai būtų numušami, būtų atlyginama.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos sveikatos ministrai antradienį pasirašė jungtinę deklaraciją, kuria įtvirtino pasiryžimą gilinti regioninį bendradarbiavimą, padėsiantį efektyviai veikti didelio masto krizių bei ginkluotų konfliktų sąlygomis.

Tarptautinio pripažinimo „Michelin“, „Falstaff“ vertintojų dėmesio sulaukusi Lietuva pateko į dar vieno prestižinio gastronomijos pasaulio gido – prancūzų „Gault&Millau“ – akiratį. Naujai kuriamas Baltijos šalių biuras, kuriam vadovaus gastronomijos konferencijos „Baltic Gastro Summit“ organizatorė bei tarptautinio kulinarijos konkurso „Bocuse d`Or Lietuva“ komandos vadovė Vaidilė Katinienė, netolimoje ateityje vertins ir Latvijos bei Estijos restoranus.

Baltijos šalyse NATO oro policijos funkcijas vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).  Kaip nurodė ministerija, praėjusį trečiadienį naikintuvai skrido atpažinti dviejų orlaivių SU-24, skridusių tarptautine oro erdve iš Rusijos Kaliningrado srities ir atgal.

Finansinių sunkumų patiriančios restruktūrizuojamos vienos didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamintojos „Auga group“ grynasis nuostolis pernai sumažėjo 3,3 karto iki 9,99 mln. eurų. „Tai (nuostolių sumažėjimas – BNS) atspindi pirmuosius visus kryptingo restruktūrizavimo ir veiklos gerinimo metus“, – per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė. Tuo metu grupės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) siekė 9,99 mln. eurų (2024 metais – 0,08 mln.

Besibaigiant 2025-2026 metų šildymo sezonui centralizuotai tiekiama šiluma Lietuvoje buvo pigiausia Baltijos šalyse, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Anot jos, Latvijoje ir Estijoje šiluma kainavo 8,1–8,2 proc. brangiau. Lietuvoje kainų vidurkis 2025 metų spalio – 2026 metų balandžio mėnesiais augo 5 proc. ir siekė 7,79 cento už kilovatvalandę (praėjusį šildymo sezoną – 7,42 cento), ketvirtadienį pranešė LEA. Tuo metu Latvijoje vidutinė kaina siekė 8,48 cento (8,1 proc.

Praėjusią savaitę didmeninės elektros energijos kainos Baltijos šalyse pasiekė žemiausią savaitės vidurkį šiemet. Lietuvoje išaugus vėjo energijos gamybai, vidutinė elektros kaina sumažėjo 58 proc., skelbia energetikos bendrovė „Elektum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Lietuvoje vidutinė elektros kaina praėjusią savaitę smuko iki 35,83 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje kaina taip pat sumažėjo 58 proc. iki 35,81 eurų, o Estijoje – 63 proc. iki 31,52 eurų už MWh.

Vienintelė šovinių gamintoja Baltijos šalyse Giraitės ginkluotės gamykla planuoja didinti gamybos apimtis bei plėstis – įmonė ruošiasi antros šovinių gamybos linijos statybai, į kurią investuos apie 26 mln. eurų. „Tai yra 2022–2023 metais patvirtinta įmonės plėtra, kuri apima antros linijos instaliavimą ir mūsų mažo kalibro šovinių gamybos ir asortimento praplėtimą bei kiekybinį praplėtimą.

Kremlius toliau kuria sąlygas agresijai prieš Baltijos šalis, nurodo ISW. Kremlius vykdo daugybę informacinių operacijų, nukreiptų prieš Baltijos valstybes, siekdamas sukurti ilgalaikes informacines prielaidas galimiems būsimiesiems kariniams veiksmams prieš šias šalis pateisinti. Analitikai atkreipė dėmesį, kad balandžio 23 d. Rusijos saugumo taryba apkaltino Lietuvos valdžią kuriant „įtampos židinį“ prie sienos su Kaliningrado sritimi bei militarizuojant šalį, prisidengiant Rusijos grėsme.

Baltijos šalys ir Lenkija ketina kartu stiprinti regiono finansinį saugumą. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas ir dar trijų valstybių ministrai penktadienį Vilniuje pasirašys bendrą deklaraciją dėl ES rytinės sienos ekonominio ir finansinio atsparumo stiprinimo. Parašą taip pat padės Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domanskis, Estijos finansų ministras Jurgenas Ligi's bei Latvijos kolega Arvilsas Ašeradensas.

Rusija neturi pajėgumų pradėti karinį puolimą prieš NATO šalis, įskaitant Baltijos valstybes, naujienų agentūrai LETA trečiadienį pareiškė Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė. Tai patvirtina tiek Latvijos, tiek sąjungininkų žvalgybos tarnybų duomenys, teigė ministrė, komentuodama Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pastabas apie galimą interneto prieigos apribojimų Rusijoje ryšį su mobilizacija išpuoliui prieš Baltijos šalis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha paskelbė, kad Ukraina padės Lietuvai, Latvijai ir Estijai kovoti su Rusijos dezinformacija bei kaltinimais dėl oro erdvės. Apie tai trečiadienį praneša naujienų agentūra „Ukrinform“. Rusijos informacinis karas Baltijos šalyse stiprėja Kalbėdamas žurnalistams, A. Sybiha pabrėžė, kad Rusijos informacinis karas Baltijos šalyse stiprėja. „Rusai ypač aktyviai skleidžia dezinformaciją Baltijos valstybėse.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad interneto prieigos ribojimai Rusijoje gali būti susiję su mobilizacija galimam puolimui prieš Ukrainą arba Baltijos valstybes. Estijos politikų teigimu, tokie V. Zelenskio pareiškimai atkartoja Kremliaus naratyvą ir nepadeda sąjungininkų bendradarbiavimui, skelbia Estijos visuomeninis transliuotojas ERR.

Rusija riboja prieigą prie socialinių tinklų siekdama užkirsti kelią neramumams, jei būtų paskelbta visuotinė mobilizacija naujam dideliam puolimui prieš Ukrainą arba atakai prieš kurią nors iš Baltijos šalių, mano Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tokį V. Zelenskio komentarą, išsakytą sekmadienį vakare televizijos parodytame interviu, cituoja portalas „Ukrainska Pravda“. „Rusijos taikomi socialinių tinklų ribojimai nėra skirti tik kritikai valstybės vadovo atžvilgiu slopinti.

Kas šeštas Lietuvos gyventojas mano, kad reikalai šalyje krypsta į blogąją pusę, rodo Eltos užsakymu kovo mėnesį atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa.  Gyventojų nuomonės tyrimas kovą parodė, kad ketvirtadalis (24 proc.) respondentų mano, kad reikalai eina geryn. Dar daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) apklaustųjų nuomonės šiuo klausimu sako neturintys.

Rusijos Saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu grasina Suomijai ir Baltijos šalims, kad Rusija ginsis dėl Ukrainos bepiločių orlaivių atakų. Kaip skelbia TASS, S. Šoigu nuomone, dronų atakų prieš Rusiją priežastis yra arba neefektyvus priešlėktuvinės gynybos (PVO) darbas, arba Suomija ir Baltijos šalys sąmoningai leidžia tam naudoti savo oro erdvę.

Kremliuje svarstomi mažiausiai 3 karo Ukrainoje scenarijai: Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos taryboje atskleisti Rusijos planai, rašo UNIAN. Panašu, kad šiuo metu Kremliuje yra bent trys karo prieš Ukrainą scenarijai, ir vienas iš jų numato bandymą palaipsniui „užšaldyti“ konfliktą. Apie tai savo „Telegram“ kanale parašė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka.

Šiaurės rytų Estijoje, Baltijos jūros pakrantėje, rasta drono nuolauža, sekmadienį pranešė pareigūnai. Pasak šios Europos sąjungos ir NATO narės saugumo institucijų, objektas yra sparno dalis, kurią į krantą išplovė bangos, ir ją paplūdimyje netoli Kalvi kaimo aptiko vietos gyventojas. Pirminiai vertinimai rodo, kad nuolauža galėtų būti Ukrainos drono. Tikslios incidento aplinkybės šiuo metu tiriamos, praneša vietos žiniasklaida.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai pareiškė bendrą pareiškimą, kuriame atmeta skleidžiamą melagingą informaciją apie esą Baltijos šalių priimtą sprendimą leisti savo oro erdve naudotis Ukrainai rengiant dronų atakas prieš Rusiją.  „Mes, Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai, kategoriškai atmetame Rusijos vykdomą dezinformacijos kampaniją prieš mūsų šalis kaip visiškai nepagrįstą.

Nauja tiesiogine Vokietijos kapitalo mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ valdytojos „Lidl Lietuva“ akcininke tapo Vokietijos įmonė „LSTR-11“, pakeitusi ankstesnę akcininkę, pastarosios valdytoją „Lidl International Services“, rodo Registrų centro duomenys. Kaip BNS paaiškino „Lidl Lietuva“, nauja įmonė „LSTR-11“ sukurta sujungti trijų Baltijos šalių „Lidl“ tinklo įmones į vieną grupę.

Vokietijos parlamento pirmininkė Julia Klöckner, pradėdama trijų dienų vizitą į Estiją ir Lietuvą, trečiadienį pabrėžė svarbų Baltijos regiono vaidmenį Europos saugumo architektūrai.

Verslo pasitikėjimas Baltijos šalyse vėl auga, tačiau tarp šalių pastebimi dideli skirtumai, rodo naujausia SEB atlikta Baltijos šalių įmonių apklausa (Baltic Business Outlook 2026), kurioje dalyvavo 1200 mažųjų ir vidutinių įmonių. Nors Lietuvos verslininkai yra akivaizdžiai nusiteikę optimistiškiausi, o Latvijos įmonės išsiskiria stabiliu augimu, Estijos įmonės yra atsargiausios ir labiau orientuotos į vidaus rinką.

Kilus skandalui dėl buvusio NATO vadovo Jenso Stoltenbergo pasisakymų, komentarą pateikė jis pats. J. Stoltenbergas savo memuaruose atskleidė detalių, kurios meta šešėlį jo vadovavimo laikotarpiui. „The Baltic Sentinel“ skelbiama, kad buvęs įtakingas politikas savo memuaruose pripažino, jog sutiko svarstyti dalies NATO pajėgų išvedimą iš Rytų Europos.

Nors šiais metais tarp Baltijos šalių labiausiai ekonomika augs Lietuvoje, prognozuojama, kad ateinančiais metais augimo lyderės vaidmuo atiteks Latvijai. Tuo metu Estijos ekonomika atsigauna lėčiau nei kaimyninių šalių, skelbiama „Luminor“ banko parengtoje 2026-2027 m. Baltijos šalių ekonominėje apžvalgoje. Remiantis „Luminor“ pavasario ekonomine prognoze, šiais metais Lietuvos ekonomika turėtų augti 3,6 proc., Latvijos – 2,5 proc., o Estijos augimas išliks 2 proc. lygyje.

Maskva paskelbė įspėjusi Baltijos šalis, kad joms grės „atsakas“ už tai, jog šios neva „suteikė oro erdvę“ Ukrainos smūgiams į Rusijos uostus Baltijos jūroje vykdyti. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pirmadienį pareiškė, kad Rusija paskelbė „įspėjimą“ Baltijos šalims už tai, kad jos neva leido Ukrainai naudotis savo oro erdve smūgiams Rusijos teritorijoje vykdyti.

Buvęs Lietuvos ambasadorius NATO, prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis „eiline dezinformacija“ vadina teiginius, kad 2021-aisiais tuometis NATO vadovas būtų svarstęs Baltijos šalis atiduoti Rusijai „kaip buferio zoną“. „Iš karto galiu pasakyti, kad tai eilinė dezinformacija.

Dronų incidentai Baltijos šalyse atskleidė ne tik saugumo spragas, bet ir komunikacijos problemas. Pasak eksperto, visuomenė turi teisę žinoti, kaip valstybė reaguoja į tokias grėsmes, o apie tai turėtų kalbėti atsakingų institucijų pareigūnai. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius Andrius Vaišnys. Ką parodo nukritę dronai Baltijos šalyse? Dronai dabar krenta visose Baltijos šalyse.

Po pastarųjų įvykių su dronais Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse mūsų šalies kariuomenė ramina gyventojus, kad grėsmės lygis nepakito. Kariuomenės teigimu, šiuo metu Rusijos sausumos pajėgumai yra Ukrainoje, o Baltarusijos teritorijoje bei Rusijos Kaliningrado srityje fiksuojami įprastiniai Baltarusijos ir Rusijos kariniai vienetai ir veikla.

Buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas savo memuaruose atskleidė faktus apie užkulisiuose vykusius susitarimus su Maskva. 2021 m. jis buvo pasirengęs aptarti su Rusija Aljanso karių išvedimą iš Rytų Europos ir buferinės zonos sukūrimą, į kurią patektų Baltijos valstybės, rašo Latvijos leidinys „Baltic Sentinel“. Analizuodamas J. Stoltenbergo memuarus, leidinys pabrėžia, kad jis vedė derybas su Kremliumi neinformuodamas pažeidžiamiausių sąjungininkų.

Ukrainos žvalgybos informacija rodo, kad Rusija sąmoningai nukreipia dronus Baltijos šalių ir Suomijos link, siekdama panaudoti tokius incidentus informacinėms provokacijoms, rašo „Ukrinform“. Apie tai Kyjive vykusioje bendroje spaudos konferencijoje su ES vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Tyrimai parodys, ar Baltijos šalyse šią savaitę nukritę dronai buvo ukrainietiški, tačiau Rusija dažnai pasitelkia panašius veiksmus provokacijoms, sako prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas. „Reikia atlikti standartinius tyrimo veiksmus, paimti fragmentus, dar kartą nustatyti, kas tai yra. Ir iš principo aišku, kad Ukraina smogia tolimojo nuotolio dronais, gali būti tam tikrų trajektorijų pokyčių.

Rusija šiuo metu vykdo didelio masto ir koordinuotą informacinę operaciją prieš Latviją, Lietuvą ir Estiją, tvirtindama, kad Baltijos šalys leidžia Ukrainai naudoti savo teritoriją atakoms prieš Rusiją, pranešė Latvijos gynybos ministerija. Ministerija pabrėžia, kad Latvija, Lietuva ir Estija nedalyvauja planuojant ar vykdant Ukrainos kontratakas prieš Rusiją.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį lankydamasis Estijoje, apsilankė Baltijos gynybos koledže Tartu, kur kreipdamasis į jo dėstytojus ir studentus, apžvelgė tektoninius geopolitinius pokyčius, vykstančius šiuo metu. „Taisyklėmis grindžiama pasaulio tvarka yra pavojuje. Galios politika įgauna pagreitį. Turime geriau suprasti ir būti pasirengę tinkamai veikti sparčiai kintančioje saugumo aplinkoje“, – pranešime cituojamas šalies vadovas.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Baltijos gynybos koledže Tartu skaitys kalbą, o su Estijos kolega Alaru Kariu aptars padėtį regione, paramą Ukrainai ir spaudimą Rusijai. Baltijos gynybos koledžą 1999-aisiais įkūrė ir valdo trys Baltijos valstybės. Jame Lietuvos vadovas taip pat dalyvaus diskusijoje. Estijoje G. Nausėda lankysis visose trijose Baltijos valstybėse šią savaitę nukritus į Rusiją turėjusiems skristi, tačiau nuo maršruto nuklydusiems ukrainietiškiems dronams.

Dėl praėjusią naktį Latvijoje įvykusio drono incidento Ryga konsultuojasi su NATO sąjungininkais, pranešė gynybos ministras Andris Sprūdas. Dėl incidento darbo vizitą Ukrainoje nutraukęs ministras socialiniame tinkle „X“ pažymėjo, kad dėl drono incidento Latvijoje nuolat palaiko ryšį su šalies aukščiausiais pareigūnais ir Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vadu. A. Sprūdas taip pat bendrauja su Estijos ir Lietuvos vadovais, kurių teritorijose pastarosiomis dienomis taip pat nukrito dronai.