baltijos šalys

Rusijos Saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu grasina Suomijai ir Baltijos šalims, kad Rusija ginsis dėl Ukrainos bepiločių orlaivių atakų. Kaip skelbia TASS, S. Šoigu nuomone, dronų atakų prieš Rusiją priežastis yra arba neefektyvus priešlėktuvinės gynybos (PVO) darbas, arba Suomija ir Baltijos šalys sąmoningai leidžia tam naudoti savo oro erdvę.

Kremliuje svarstomi mažiausiai 3 karo Ukrainoje scenarijai: Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos taryboje atskleisti Rusijos planai, rašo UNIAN. Panašu, kad šiuo metu Kremliuje yra bent trys karo prieš Ukrainą scenarijai, ir vienas iš jų numato bandymą palaipsniui „užšaldyti“ konfliktą. Apie tai savo „Telegram“ kanale parašė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka.

Šiaurės rytų Estijoje, Baltijos jūros pakrantėje, rasta drono nuolauža, sekmadienį pranešė pareigūnai. Pasak šios Europos sąjungos ir NATO narės saugumo institucijų, objektas yra sparno dalis, kurią į krantą išplovė bangos, ir ją paplūdimyje netoli Kalvi kaimo aptiko vietos gyventojas. Pirminiai vertinimai rodo, kad nuolauža galėtų būti Ukrainos drono. Tikslios incidento aplinkybės šiuo metu tiriamos, praneša vietos žiniasklaida.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai pareiškė bendrą pareiškimą, kuriame atmeta skleidžiamą melagingą informaciją apie esą Baltijos šalių priimtą sprendimą leisti savo oro erdve naudotis Ukrainai rengiant dronų atakas prieš Rusiją.  „Mes, Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai, kategoriškai atmetame Rusijos vykdomą dezinformacijos kampaniją prieš mūsų šalis kaip visiškai nepagrįstą.

Nauja tiesiogine Vokietijos kapitalo mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ valdytojos „Lidl Lietuva“ akcininke tapo Vokietijos įmonė „LSTR-11“, pakeitusi ankstesnę akcininkę, pastarosios valdytoją „Lidl International Services“, rodo Registrų centro duomenys. Kaip BNS paaiškino „Lidl Lietuva“, nauja įmonė „LSTR-11“ sukurta sujungti trijų Baltijos šalių „Lidl“ tinklo įmones į vieną grupę.

Vokietijos parlamento pirmininkė Julia Klöckner, pradėdama trijų dienų vizitą į Estiją ir Lietuvą, trečiadienį pabrėžė svarbų Baltijos regiono vaidmenį Europos saugumo architektūrai.

Verslo pasitikėjimas Baltijos šalyse vėl auga, tačiau tarp šalių pastebimi dideli skirtumai, rodo naujausia SEB atlikta Baltijos šalių įmonių apklausa (Baltic Business Outlook 2026), kurioje dalyvavo 1200 mažųjų ir vidutinių įmonių. Nors Lietuvos verslininkai yra akivaizdžiai nusiteikę optimistiškiausi, o Latvijos įmonės išsiskiria stabiliu augimu, Estijos įmonės yra atsargiausios ir labiau orientuotos į vidaus rinką.

Kilus skandalui dėl buvusio NATO vadovo Jenso Stoltenbergo pasisakymų, komentarą pateikė jis pats. J. Stoltenbergas savo memuaruose atskleidė detalių, kurios meta šešėlį jo vadovavimo laikotarpiui. „The Baltic Sentinel“ skelbiama, kad buvęs įtakingas politikas savo memuaruose pripažino, jog sutiko svarstyti dalies NATO pajėgų išvedimą iš Rytų Europos.

Nors šiais metais tarp Baltijos šalių labiausiai ekonomika augs Lietuvoje, prognozuojama, kad ateinančiais metais augimo lyderės vaidmuo atiteks Latvijai. Tuo metu Estijos ekonomika atsigauna lėčiau nei kaimyninių šalių, skelbiama „Luminor“ banko parengtoje 2026-2027 m. Baltijos šalių ekonominėje apžvalgoje. Remiantis „Luminor“ pavasario ekonomine prognoze, šiais metais Lietuvos ekonomika turėtų augti 3,6 proc., Latvijos – 2,5 proc., o Estijos augimas išliks 2 proc. lygyje.

Maskva paskelbė įspėjusi Baltijos šalis, kad joms grės „atsakas“ už tai, jog šios neva „suteikė oro erdvę“ Ukrainos smūgiams į Rusijos uostus Baltijos jūroje vykdyti. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pirmadienį pareiškė, kad Rusija paskelbė „įspėjimą“ Baltijos šalims už tai, kad jos neva leido Ukrainai naudotis savo oro erdve smūgiams Rusijos teritorijoje vykdyti.

Buvęs Lietuvos ambasadorius NATO, prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis „eiline dezinformacija“ vadina teiginius, kad 2021-aisiais tuometis NATO vadovas būtų svarstęs Baltijos šalis atiduoti Rusijai „kaip buferio zoną“. „Iš karto galiu pasakyti, kad tai eilinė dezinformacija.

Dronų incidentai Baltijos šalyse atskleidė ne tik saugumo spragas, bet ir komunikacijos problemas. Pasak eksperto, visuomenė turi teisę žinoti, kaip valstybė reaguoja į tokias grėsmes, o apie tai turėtų kalbėti atsakingų institucijų pareigūnai. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius Andrius Vaišnys. Ką parodo nukritę dronai Baltijos šalyse? Dronai dabar krenta visose Baltijos šalyse.

Po pastarųjų įvykių su dronais Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse mūsų šalies kariuomenė ramina gyventojus, kad grėsmės lygis nepakito. Kariuomenės teigimu, šiuo metu Rusijos sausumos pajėgumai yra Ukrainoje, o Baltarusijos teritorijoje bei Rusijos Kaliningrado srityje fiksuojami įprastiniai Baltarusijos ir Rusijos kariniai vienetai ir veikla.

Buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas savo memuaruose atskleidė faktus apie užkulisiuose vykusius susitarimus su Maskva. 2021 m. jis buvo pasirengęs aptarti su Rusija Aljanso karių išvedimą iš Rytų Europos ir buferinės zonos sukūrimą, į kurią patektų Baltijos valstybės, rašo Latvijos leidinys „Baltic Sentinel“. Analizuodamas J. Stoltenbergo memuarus, leidinys pabrėžia, kad jis vedė derybas su Kremliumi neinformuodamas pažeidžiamiausių sąjungininkų.

Ukrainos žvalgybos informacija rodo, kad Rusija sąmoningai nukreipia dronus Baltijos šalių ir Suomijos link, siekdama panaudoti tokius incidentus informacinėms provokacijoms, rašo „Ukrinform“. Apie tai Kyjive vykusioje bendroje spaudos konferencijoje su ES vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Tyrimai parodys, ar Baltijos šalyse šią savaitę nukritę dronai buvo ukrainietiški, tačiau Rusija dažnai pasitelkia panašius veiksmus provokacijoms, sako prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas. „Reikia atlikti standartinius tyrimo veiksmus, paimti fragmentus, dar kartą nustatyti, kas tai yra. Ir iš principo aišku, kad Ukraina smogia tolimojo nuotolio dronais, gali būti tam tikrų trajektorijų pokyčių.

Rusija šiuo metu vykdo didelio masto ir koordinuotą informacinę operaciją prieš Latviją, Lietuvą ir Estiją, tvirtindama, kad Baltijos šalys leidžia Ukrainai naudoti savo teritoriją atakoms prieš Rusiją, pranešė Latvijos gynybos ministerija. Ministerija pabrėžia, kad Latvija, Lietuva ir Estija nedalyvauja planuojant ar vykdant Ukrainos kontratakas prieš Rusiją.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį lankydamasis Estijoje, apsilankė Baltijos gynybos koledže Tartu, kur kreipdamasis į jo dėstytojus ir studentus, apžvelgė tektoninius geopolitinius pokyčius, vykstančius šiuo metu. „Taisyklėmis grindžiama pasaulio tvarka yra pavojuje. Galios politika įgauna pagreitį. Turime geriau suprasti ir būti pasirengę tinkamai veikti sparčiai kintančioje saugumo aplinkoje“, – pranešime cituojamas šalies vadovas.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Baltijos gynybos koledže Tartu skaitys kalbą, o su Estijos kolega Alaru Kariu aptars padėtį regione, paramą Ukrainai ir spaudimą Rusijai. Baltijos gynybos koledžą 1999-aisiais įkūrė ir valdo trys Baltijos valstybės. Jame Lietuvos vadovas taip pat dalyvaus diskusijoje. Estijoje G. Nausėda lankysis visose trijose Baltijos valstybėse šią savaitę nukritus į Rusiją turėjusiems skristi, tačiau nuo maršruto nuklydusiems ukrainietiškiems dronams.

Dėl praėjusią naktį Latvijoje įvykusio drono incidento Ryga konsultuojasi su NATO sąjungininkais, pranešė gynybos ministras Andris Sprūdas. Dėl incidento darbo vizitą Ukrainoje nutraukęs ministras socialiniame tinkle „X“ pažymėjo, kad dėl drono incidento Latvijoje nuolat palaiko ryšį su šalies aukščiausiais pareigūnais ir Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vadu. A. Sprūdas taip pat bendrauja su Estijos ir Lietuvos vadovais, kurių teritorijose pastarosiomis dienomis taip pat nukrito dronai.

Lietuva atsisakė planų palei Suvalkų koridorių sodinti miškus gynybos tikslais. Tokį sprendimą lėmė ilgas medžių augimo laikas ir sudėtingi žemės nuosavybės klausimai. Vietoj to, kaip į galimus gamtinius barjerus, orientuojamasi į šlapynių ir durpynų atkūrimą, rašoma estų gynybos eksperto Meeliso Oidsalu straipsnyje portale „The Baltic Sentinel“. Pernai rugpjūtį paskelbta analizė apie šlapynių atkūrimą palei NATO rytinę sieną paskatino diskusijas regione.

„MG grupės“ kontroliuojamos didžiausios Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupės „Apranga“ pelnas prieš mokesčius, palūkanas ir nusidėvėjimą (EBITDA) pernai siekė 43,2 mln. eurų ir buvo 4,3 proc. didesnis nei užpernai. „Aprangos“ tinklo mažmeninė prekių apyvarta pernai siekė 371,7 mln. eurų ir buvo 4,9 proc. didesnė, penktadienį pranešė „Apranga“. Grupės neaudituotas konsoliduotas pelnas prieš apmokestinimą siekė 20,1 mln. eurų – 3,6 proc. daugiau (19,4 mln.

Laikotarpis, kai Europa galėjo dešimtmečius klestėti po Amerikos „saugumo skėčiu“, galutinai baigėsi. Tuo pat metu, remiantis Miuncheno saugumo konferencijos ataskaita, Rusija gali ruoštis naujam karui, rašo „RBC-Ukraina“. Antroji Donaldo Trumpo administracija aiškiai parodė, kad tikisi paradigmos pokyčio.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda dalyvaus susitikime, skirtame pirmą kartą paminėti vasario 9-ąją kaip Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės dieną. Šiame susitikime, rengiamame minint Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa metines, bus aptartas energetikos sistemos veikimas ir kritinės infrastruktūros apsauga.

Ar Europa sugebėtų apsiginti be Jungtinių Valstijų paramos? Lenkijos kariuomenės strateginis patarėjas generolas leitenantas Piotras Blazeuszas sako, kad tikrasis klausimas slypi ne ginkluotėje, o politinėje valioje. Vašingtonui peržiūrint savo karinę laikyseną, o Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, generolas įspėja – Maskva jau dabar eskaluoja konfliktą, o Europa per ilgai dvejoja.

Konkurencijos taryba leido Danijos „Salling Group“ valdomo Baltijos šalių mažmeninės prekybos tinklo valdytojai „Rimi Baltic“ įsigyti Latvijos logistikos ir sandėliavimo įmonę „Havi Logistics“ bei jos valdomas įmones Lietuvoje ir Estijoje.  „Rimi Baltic“ gali įsigyti ir valdyti 100 proc. „Havi Logistics“ akcijų ir netiesiogiai, per pastarąją – po 100 proc. jos valdomų Estijos ir Lietuvos to paties pavadinimo įmonių akcijų.

Baltijos šalyse NATO oro policijos funkcijas vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę vieną kartą kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, praneša Krašto apsaugos ministerija. Ministerijos duomenimis, praėjusį pirmadienį Aljanso naikintuvai kilo atpažinti vieno orlaivio IL-20, skridusio tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį.

Mažmeninės degalų kainos Baltijos valstybėse pastarąją savaitę, kaip ir ankstesniąją, keitėsi skirtingai, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi išliko degalai Estijoje, brangiausias benzinas – Latvijoje, dyzelinas – Lietuvoje.

Baltijos šalys ir Vokietija ketvirtadienį Taline pasirašė bendrą deklaraciją, sutardamos bendradarbiauti stiprinant visuomenių atsparumą dezinformacijai.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija „daugelį amžių“ išlaiko „draugiškų jausmų deficitą“ su keliomis Europos Sąjungos šalimis – tarp jų yra Lenkija, Lietuva,Latvija ir Estija, pranešė „Zerkalo“.  Pasak Kremliaus atstovo, Maskva „iš tiesų turi problemų“ su Lenkija ir Baltijos šalimis.  „Jos kažkodėl visą laiką mūsų bijo ir mus demonizuoja. Visi, ten atėję į valdžią, pradeda baisiai nekęsti Rusijos ir rusų“, – skundėsi D. Peskovas.

Danijos „Salling Group“ valdomo Baltijos šalyse veikiančio mažmeninės prekybos tinklo valdytoja bendrovė „Rimi Baltic“ prašo leidimo įsigyti Latvijos logistikos ir sandėliavimo įmonę „Havi Logistics“ bei jos valdomas įmones Lietuvoje ir Estijoje.   Konkurencijos taryba pranešė gavusi „Rimi Baltic“ prašymą įsigyti 100 proc. „Havi Logistics“ akcijų ir netiesiogiai, per pastarąją – po 100 proc. jos valdomų Estijos ir Lietuvos to paties pavadinimo įmonių akcijų.

Skaitmeninio skolinimo įmonė „SME Finance“, valdanti prekės ženklą „smeGo“, su Europos investicijų fondo (EIF) garantijomis smulkiam ir vidutiniams verslui Baltijos šalyse skolins beveik 49 mln. eurų, pranešė įmonė. „Matome, kad Baltijos šalių verslams dažnai trūksta ne idėjų, o kapitalo.

Sausio 9 d. Karinių jūrų pajėgų štabo ir aprūpinimo laive „Jotvingis“ (N42) įvyko Baltijos šalių karinių laivų junginio (angl. Baltic Naval Squadron, BALTRON) vadų ir štabo pasikeitimo ceremonija. Junginio vado pareigas perėmė Lietuvos karininkas komandoras leitenantas Rimantas Preimantas iš Latvijos karininko komandoro leitenanto Deniso Jelcovso.

Savaitgalį Jungtinės Valstijos pribloškė pasaulį staigia karine operaciją, per kurią sulaikė ir išskraidino teisti buvusį Venesuelos prezidentą Nicolą Maduro. Estijos televizijos paprašytas pakomentuoti situaciją iš Baltijos šalių perspektyvos, tarptautinės teisės profesorius pabrėžia, kad mažos valstybės visada turi atsižvelgti į precedento pasekmes, ir kelia klausimą, ar ką nors jaudintų, jei panašus likimas ištiktų Rytų Europos šalis.

Rusija intensyvina slaptas atakas prieš kritinę infrastruktūrą Vokietijoje kaip dalį hibridinio karo kampanijos, kurią Berlynas vertina kaip galimą įžangą į platesnį konfliktą. Tai teigiama konfidencialiame kariniame dokumente, kurį gavo agentūra Bloomberg, apie kurį pranešta sausio 5 dieną.

Baltijos šalių atstovai paskelbė keletą pareiškimų, kuriuose pažymėjo, kad Danija ir Grenlandija turi savarankiškai spręsti klausimus, susijusius su jų interesais, rašo „Evropeiskaja Pravda“. Komentarai pasirodė po to, kai JAV lyderis Donaldas Trumpas paskelbė naujus pareiškimus apie JAV poreikį kontroliuoti Grenlandiją.

Suomių telekomunikacijų grupė „Elisa“ planuoja kitą savaitę pradėti Naujųjų metų išvakarėse Suomijos įlankoje sugadinto povandeninio telekomunikacijų kabelio remonto darbus.  Remontas bus pradėtas, kai tik leis oro sąlygos ir bus atlikti reikalingi paruošiamieji darbai.  Kabelio gedimas neturėjo įtakos „Elisa“ paslaugų veikimui nei Estijoje, nei Suomijoje.

Antradienį Rusijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Lietuvos, Latvijos ir Estijos reikalų patikėtinius, kur jiems buvo pareikštas griežtas protestas dėl esą neteisėtų Baltijos šalių veiksmų, nukreiptų prieš Rusijos ambasadų jose ekonominę veiklą.

Šiuo metu nėra jokių požymių, kad Rusija ketintų pulti kurią nors iš Baltijos valstybių ar bet kurią kitą NATO narę, teigia Estijos užsienio žvalgybos tarnybos generalinis direktorius Kaupo Rosinas. Jo teigimu, po keleto incidentų regione Maskva pakeitė savo elgesį. K. Rosinas tikino, kad reaguodama į NATO valstybių narių atsaką, Rusija ėmėsi keleto priemonių, jog ateityje išvengtų panašaus pobūdžio pavojingų incidentų.

2025 m. rudenį užfiksuoti Rusijos oro erdvės pažeidimai Europoje tapo signalu, jog Maskva gali būti pasirengusi testuoti NATO atsaką. Šios provokacijos vyksta užsitęsus karui Ukrainoje ir stiprėjant baimėms, jog kitu taikiniu galėtų tapti Baltijos šalys. Tokiame kontekste vis dažniau keliami klausimai, ar Rusija galėtų ryžtis ribotam kariniam ar hibridiniam veiksmui prieš NATO rytinį flangą ir kiek reali tokia grėsmė yra Lietuvai bei kitoms Baltijos šalims.

Maskva iš tikrųjų neketina pradėti didelio masto karo prieš NATO, nepaisant pakartotinių Vakarų politikų ir žvalgybos tarnybų įspėjimų, mano Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. Interviu laikraščiui „Die Zeit“ jis sakė, kad netiki tokiu scenarijumi. „Mano nuomone, [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas nesiekia visapusiško pasaulinio karo su NATO.

Lietuviai yra optimistiškiausi tarp savo kaimynų Baltijos šalyse dėl asmeninių finansinių perspektyvų 2026-aisiais, rodo „GF banko“ užsakymu atlikta apklausa. Surinkti duomenys taip pat atskleidžia, kad lietuviai, lyginant su latviais ir estais, atsakingiau skolinasi – tai daro rečiau, bet didesniais kiekiais. „Sprinter tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad ateinančius metus optimistiškai vertina ir tokias pat išlaidas kaip įprastai planuoja 28 proc. Lietuvos gyventojų, 22 proc.

Prie spindinčių Kalėdų eglių Vilniuje, Rygoje ir Taline nusidriekė šventiniai miesteliai. „TV3 Žinių“ komanda bandė išsiaiškinti, kuriame jų brangiausias karštas vynas, meduoliai, spurgos ar kavos puodelis. Vilniuje karšto vyno puodelis kainuoja nuo 5 iki 7 eurų, o už varškės spurgų kibirėlį gali tekti pakloti net 18 eurų. Įžengus į Vilniaus Kalėdų miestelį, gyventojus pasitinka dviejų aukštų karuselė. Žmonės ateina pasidžiaugti artėjančiomis šventėmis ir pažadinti savo vidinį vaiką.

Kelios lietuvaitės kitąmet Baltijos šalis atstovaus konkursuose, kuriuose savo karjeras yra pradėjęs ne vienas pasaulinės šlovės sulaukęs modelis. Tai paaiškėjo po Kaune antrą kartą surengto konkurso „Gintariniai modeliai 2025“. Kaip rašoma pranešime spaudai, jame netrūko ir kitų svarbių akcentų, tokių, kaip diskusijos apie reikšmingus pokyčius grožio pasaulyje, kuriame ilgą laiką dominavo griežti standartai ir ne visada sąžininga konkurencija.

Rusijai išlaikant nenuspėjamą laikyseną regione, NATO jūrų pajėgos Baltijos jūroje dirba maksimaliu režimu. Aljanso pareigūnai tikina: grėsmė Lietuvai, Latvijai ir Estijai išlieka, tačiau budrus stebėjimas ir greitas reagavimas jau veikia kaip atgrasymo skydas. Vis dėlto užkulisiuose kalbama ir apie platesnes grėsmes, siekiančias toliau nei Baltijos jūros pakrantės.

Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 m. Prancūzija negalėjo nusiųsti tankų į Rumuniją trumpiausiu sausumos maršrutu per Vokietiją ir turėjo juos gabenti per Viduržemio jūrą. Griūvantys tiltai, nesuderintas geležinkelio vėžių plotis ir sudėtinga biurokratija tebėra didelės kliūtys karinių išteklių pervežimui Europoje, rašo „Financial Times“. Visa tai primena, kad Europai ginklavimosi lenktynės neapsiriboja tik ginklų pirkimu ar didelių armijų kūrimu.

Norint sustiprinti Latvijos karinį saugumą, reikėtų bent jau išardyti nenaudojamus geležinkelio bėgius į rytus nuo Daugpilio iki Rusijos, nes be geležinkelio Rusijai įsiveržti į Latviją būtų žymiai sudėtingiau, interviu LETA sakė tarptautinių santykių ir gynybos tyrėjas Colinas Smithas. Jis kartais klausia Latvijos pareigūnų, kodėl Latvija neišardė senojo geležinkelio palei sieną. „Ten yra 40 kilometrų geležinkelio bėgių, kurių plotis toks pat, kaip Rusijoje.

Šiaurės ir Baltijos šalys ketvirtadienį paskelbė, kad skirs 500 mln. JAV dolerių programai, skirtai pirkti JAV ginklus Ukrainai. Šios lėšos bus skiriamos įsigyti karinę įrangą ir šaudmenis pagal NATO prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašą (PURL), teigiama bendrame Suomijos, Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos ir Švedijos pareiškime.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas gali rizikuoti užpulti NATO šalį, greičiausiai kurią nors Baltijos valstybę, nelaukdamas, kol baigsis karas Ukrainoje. Tokią nuomonę interviu agentūrai „Ukrinform“ išsakė į atsargą išėjęs Vokietijos kariuomenės (Bundesvero) generolas leitenantas Heinrichas Braussas. Buvęs karininkas teigė nerimaująs, kad V. Putinas jau dabar galbūt planuoja puolimą prieš NATO valstybę narę.