baltijos šalys

Europos Komisijai (EK) neskyrus Baltijos šalių prašytų 500 mln. eurų antidroninei gynybai stiprinti, Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia, kad sprendimas dėl galimo paraiškos lengvatinei paskolai pagal Europos Sąjungos (ES) SAFE priemonę teikimo bus priimtas suderinus poziciją su Finansų ministerija.  „Šiuo metu KAM atlieka galimybių teikti paraišką dėl papildomo finansavimo iš nepaskirstytos SAFE lėšų dalies vertinimą.

„MG grupės“ kontroliuojamos didžiausios Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupės „Apranga“ tinklo mažmeninė apyvarta sausio–spalio mėnesiais siekė 326,9 mln. eurų (su PVM) ir buvo 8,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lietuvoje „Aprangos“ apyvarta per dešimt mėnesių augo 10,6 proc., Latvijoje – 5,9 proc., Estijoje – 6,4 proc., per „Nasdaq“ Vilniaus biržą antradienį pranešė įmonė. Spalio mėnesio apyvarta Vien spalį grupės apyvarta siekė 36,1 mln. eurų ir buvo 4,1 proc.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis antradienį pareiškė, kad Baltijos šalys tikriausiai dar kartą kreipsis į ES institucijas dėl galimybės gauti dotaciją antidroninės gynybos sistemoms kurti. Pasak jo, tai būtų galima padaryti derantis dėl būsimojo daugiamečio ES biudžeto, įsigaliosiančio nuo 2028 metų.

Ukrainos karinė žvalgyba perspėjo, kad Rusija gali rengti naujas provokacijas prieš Baltijos šalis. Ekspertų teigimu, Maskva jau dabar išbando NATO reakciją, o nesulaukdama griežto atsako gali imtis dar agresyvesnių veiksmų.

Donaldo Trumpo administracija švelnina dalį sankcijų Rusijai, o Ukrainai gyvybiškai svarbios amerikiečių žvalgybinės informacijos tiekimas kelia nerimą. Ekspertų teigimu, tokie JAV veiksmai siunčia prieštaringus signalus Kremliui, o labiausiai dėl to kenčia Ukraina. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala ir Lietuvos ambasadorius Švedijoje, buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Vilniaus rajone aptikta viena didžiausių Baltijos šalyse narkotikų laboratorijų, kurioje rasti milžiniški kiekiai sintetinių narkotikų. Nors įtariamieji sulaikyti, kyla klausimas, kiek dar tokių nelegalių gamyklų gali veikti šalyje ir kodėl Lietuva tampa patraukli tarptautinėms nusikalstamoms grupuotėms. Apie tai „Žinių radijo“ laidoje diskutavo Europos kibernetinių nusikaltimų centro vadovas Edvardas Šileris ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovas Arūnas Maskoliūnas.

Nors Vladimiras Putinas ir vėl pareiškė esantis pasirengęs taikos deryboms, Rusijos atakos prieš Ukrainą nesiliauja. Ekspertai įspėja, kad tikrieji Kremliaus tikslai nesikeičia, o kalbos apie taiką tėra bandymas sudaryti derybų įspūdį. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala ir Lietuvos ambasadorius Švedijoje, buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Pastarosiomis savaitėmis Pentagono atstovai esą kreipėsi į kelias NATO šalis, prašydami sušvelninti retoriką dėl Rusijos keliamos grėsmės. Apie tai, remdamasi keturiais su situacija susipažinusiais šaltiniais, pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Pažymima, kad tokį prašymą jie grindė tuo, jog kai kurie Europos lyderių ir pareigūnų pareiškimai kenkia žemyno saugumui. Šaltinių teigimu, tarp šalių, sulaukusių raginimų santūriau reikšti viešus pareiškimus, buvo Lietuva, Latvija ir Estija.

Daugiau nei 70 generolų ir aukšto rango karininkų iš Vokietijos ir Nyderlandų nuo antradienio apžiūrinėjo galimus konfliktų židinius Baltijos šalyse prie sienos su Rusija, skelbia „Welt“. Dalyvavo „praktiškai visa dabartinė Vokietijos ir Nyderlandų sausumos pajėgų vadovybė“, pažymi leidinys. „Ši kelionė, kurios pasirengimas vyko didžiąja dalimi slaptai, vadinama beprecedentine ir turėtų parodyti, kaip rimtai Europos NATO valstybės vertina savo įsipareigojimą teikti pagalbą“, – rašoma tekste.

Europos Komisijai (EK) neskyrus Baltijos šalių prašytų 500 mln. eurų antidroninei gynybai stiprinti, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuva svarstys galimybę šiam tikslui pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis pagal Europos Sąjungos (ES) SAFE priemonę. Vis dėlto šalies vadovas pabrėžia, kad gynybos įsigijimai ir toliau bus finansuojami valstybės biudžeto lėšomis. „Briuselio biurokratai nėra blogi žmonės, tiesiog jie žiūri, ką gali surasti.

NATO oro gynybos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę du kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Įvairaus tipo orlaiviai skraidė tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Kaliningrado, dalis jų buvo su išjungtais radiolokaciniais atsakikliais, neturėjo skrydžio plano, nepalaikė ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru.

Nuo kitų metų sausio 1-osios Lietuva perima pirmininkavimą Baltijos Asamblėjai (BA), pirmadienį pranešė Seimas. Šis pirmininkavimas truks metus. Taline per 45-ąją sesiją naujuoju BA prezidentu išrinktas Seimo narys, Seimo delegacijos šioje organizacijoje pirmininkas Giedrius Drukteinis. Anot pranešimo, pagrindinis Lietuvos pirmininkavimo BA prioritetas 2027 metais bus investicijos į bendrą saugumą ir atsparumą.

Vilniuje pirmadienį prasideda dvi dienas truksianti konferencija „Defending Baltics 2026“ (liet. „Baltijos šalių gynyboje“), kurioje politikai, kariuomenių atstovai bei pramonės lyderiai aptars regiono gynybos strategijas bei Rusijos pradėto karo Ukrainoje patirtis. Nacionalinėje dailės galerijoje vyksiančiame renginyje pagrindinis dėmesys bus skiriamas Europos oro gynybos stiprinimui, NATO karinių pajėgumų spragoms bei dirbtinio intelekto ir dronų technologijų vaidmeniui mūšio lauke.

Vis dažniau įspėjama apie Rusijos keliamą grėsmę Vokietijai, todėl šalies vidaus žvalgybos tarnybos vadovas Sinanas Selenas pripažino, kad slaptos Rusijos atakos ir destabilizavimo veiksmai prieš Vokietiją bei kitas Europos valstybes yra „ne laikinas reiškinys, o ilgalaikė hibridinė ataka“. Pasak S. Seleno, Rusijos keliama grėsmė neišnyks net ir pasibaigus karui Ukrainoje.

NATO pajėgų Europoje vadas pristatė „Pergalės teoriją“ galimo Rusijos puolimo atveju. Ji numato pirminio puolimo atrėmimą, tolesnio puolimo sustabdymą ir priešo pajėgų sutriuškinimą, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ), remdamasis NATO vado Europoje Alexuso Grynkewichiaus kalba Varšuvos saugumo forume spalio 12 d. A. Grynkewichius sakė, kad slaptas šio plano variantas buvo galutinai suderintas prieš tris mėnesius.

„Mes neketiname pulti Europos“, – dar kartą pareiškė Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas neseniai vykusioje kasmetinėje Valdajaus klubo sesijoje. Tuo pačiu jis įspėjo: jei bus „smogta Rusijai“, Maskva gali panaudoti „visą turimą ginkluotę“, įskaitant branduolinę.

Kremlius stiprina teisinį Baltijos šalių spaudimą, į kurį, žinant Rusijos agresijos prieš kaimynines valstybes kontekstą, privalės atkreipti dėmesį NATO.

Lietuvos prezidentas, Latvijos ir Estijos premjerai paragino Europos Sąjungos (ES) vadovus uždrausti rusiškų grūdų tranzitą. Gitanas Nausėda, Andris Kulbergas ir Kristenas Michalas penktadienį išsiuntė bendrą laišką Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkui Antonio Costa bei Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen.

Maskvos Tverės rajono teismas Rusijos generalinės prokuratūros prašymu 13 asmenų ir penkias organizacijas iš Latvijos, Lietuvos ir Estijos pripažino „nacistinės Vokietijos bendrininkais“, pranešama Ukrainos naujienų ir televizijos kanalo „Pramyi“ svetainėje. Lietuvos užsienio reikalų ministerija tai vadina tikslingos propagandinės manipuliavimo istorija kampanijos dalimi, kuria siekiama nukreipti dėmesį nuo karo nusikaltimų Ukrainoje.

„Neskaitykite žemėlapių su raudonomis rodyklėmis“, – ragina Baltijos šalių ekspertas Edwardas Lucasas. Estijoje dislokuoto Didžiosios Britanijos karinio kontingento vadas pasitelkė savo privačią paskyrą socialiniame tinkle „X“, kad patikintų, jog bet koks galimas Rusijos veiksmas regione „sulauks aršaus pasipriešinimo“. Lietuvos ir Estijos ekspertai ragina nustoti sėti paniką ir vaizduoti Baltijos šalis kaip nepasirengusias bei lengvą laimikį Vladimirui Putinui, rašoma lenkų „WP Wiadomosci“. Br...

Čekijos premjeras Andrejus Babišas atskleidė jau aptaręs konkrečius veiksmus su prezidentu Petru Pavelu Rusijos puolimo prieš NATO šalis atveju. Reto ir politikams nebūdingo atvirumo komentare buvo pažadėtos dvi brigados ginti sąjungininkes valstybes. Rusijos puolimo prieš vieną iš Baltijos šalių atveju Čekija privalo dislokuoti dvi savo mechanizuotąsias brigadas pagal NATO 5-ąjį straipsnį. Apie tai interviu leidiniui „Deník.cz“ pareiškė Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas.

Didžiosios Britanijos parlamente buvo iškeltas šalies veiksmų klausimas Rusijos ir Baltarusijos agresijos Suvalkų koridoriuje atveju. Kadangi šios užklausos yra viešos, tai buvo paskelbti ir Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos atsakymai.

Antrojo pasaulinio karo metais didžiosios valstybės sprendė ne tik karo eigą, bet ir pokario Europos likimą. Kodėl Lietuva liko Sovietų Sąjungos sudėtyje, kokį vaidmenį suvaidino Vakarų interesai, ar Jaltos konferencija reiškė Lietuvos likimo paaukojimą Stalinui? Apie tai laidoje diskutavo Vilniaus universiteto istorikas, docentas Algirdas Jakubčionis ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiasis istorikas, Lietuvos istoriją populiarinančių straipsnių auto...

Estijos, Latvijos ir Lietuvos gynybos ministrai pirmadienį nusiuntė laišką Briuseliui, kuriame prašo Europos Komisijos (EK) skubiai skirti 500 mln. eurų jų dronų gynybos pajėgumams stiprinti, praneša estų leidinys „Postimees“, remdamasis Suomijos laikraščiu „Iltalehti“. Šį laišką pasirašė Estijos gynybos ministras Martinas Heremas, Latvijos gynybos ministras Raivis Melnis ir Lietuvos gynybos ministras Robertas Kaunas.

Trečiadienį paskelbtame interviu Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius sakė, kad Latvijos žvalgyba nenustatė pasirengimo surengti karinę operaciją prieš NATO ar Baltijos šalis, nes šiuo metu Rusija daugiausia dėmesio skiria karui Ukrainoje. Tačiau žvalgybos vertinimai rodo, jog Rusijos hibridinė veikla gali toliau stiprėti, pridūrė jis.

Liepą NATO nusprendus Baltijos šalyse vykdomą oro policijos misiją keisti į oro gynybos, prie pasikeitusio sąjungininkų veikimo režimo pereita rugpjūtį, patvirtino Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Prie NATO oro gynybos misijos buvo pereita rugpjūtį. NATO oro policijos misijos naikintuvai Baltijos šalyse buvo perkvalifikuoti į NATO oro gynybos misiją vykdančius naikintuvus ir buvo integruoti į bendrą NATO oro gynybos misiją“, – teigiama šią savaitę BNS pateiktame ministerijos komentare.

Rusijai grasinant Lietuvai branduoliniu ginklu, ekspertai sako, kad tai – eilinis Maskvos šantažas. Vis dėlto, manoma, kad Rusija vis drąsiau eskaluoja situaciją ir tikrina, kiek toli gali eiti nesulaukdama atsako iš NATO. Apie realią Lietuvos saugumo padėtį naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys ir istorikas, Seimo narys Valdas Rakutis.

Rusijai atnaujinus savo branduolinę doktriną, Baltijos šalyse vėl kyla klausimų dėl saugumo. Tai tik grasinimai ar reali grėsmė Lietuvai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys ir istorikas, Seimo narys Valdas Rakutis.

Rusija toliau didins prievartinį spaudimą NATO rytinio flango šalims, kad išbandytų sąjungininkų atsaką, duodamas interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Ukrainos gynybos žvalgybos (HUR) vadovas Olehas Ivaščenka.

Degalų kainos Vilniuje ir Rygoje šią besibaigiančią savaitę kilo, o Taline – smuko, rodo naujausia degalinių tinklo „Circle K“ atlikta kainų palyginimo analizė. Taline benzino litro kainos per savaitę smuko 2 centais, o dyzelino – 10 centų. Tuo metu Vilniuje benzinas penktadienį kainavo 8 centais daugiau, o dyzelinas – 2 centais daugiau nei prieš savaitę. Rygoje benzino litras pabrango 17 centų, o dyzelino – 19 centų.

Lietuva kartu su Šiaurės ir kitomis Baltijos šalimis įsipareigojo stiprinti bendradarbiavimą energetikos sektoriuje, pranešė Energetikos ministerija. Šį įsipareigojimą Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto (NB8) energetikos ministrai, tarp jų ir ministras Lukas Savickas, patvirtino Taline priėmę bendrą pareiškimą. Skelbiama, kad rugsėjo 3–4 dienomis Taline surengtame pirmame NB8 energetikos ministrų susitikime bene daugiausia dėmesio buvo skirta Ukrainos pasirengimui žiemai.

Estija penktadienį paskelbė viešą uždarų pasiūlymų aukcioną, kuriame bus parduodamos su „Omniva“ prekės ženklu veikiančios akcinės bendrovės „Eesti Post“ akcijos. Pasiūlymai gali būti teikiami iki lapkričio 27 dienos. Aukcione parduodama 100 proc. „Eesti Post“ akcijų, kurių bendra pradinė kaina siekia 52 mln. eurų. „Eesti Post“ šiuo metu priklauso Estijos valstybei.

Buvęs kariuomenės vadas, generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas pastebi, jog tiesioginė Rusijos invazija į Baltijos šalis šiuo metu atrodo mažiausiai tikėtina, tačiau neatmetami kiti rusų pavojingi veiksmai. Buvęs kariuomenės vadas labiausiai nerimauja dėl galimos provokacijos, kuri būtų surengta taip, kad kaltė už ją būtų suversta Ukrainai.

Rusija neturi jokios priežasties pradėti ginkluotą konfliktą su Šiaurės Atlanto aljansu, Rytų ekonomikos forumo kuluaruose naujienų agentūrai „Interfax“ pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško. „Kodėl Rusija turėtų pulti NATO? Kokia prasmė? Sovietų Sąjunga pripažino Baltijos šalių nepriklausomybę. Ir jos taikiai pasitraukė. Kodėl dabar jas pulti?“ – sakė jis. Pasak A. Gruško, Vakarai patys „priskiria“ Rusijai tokius ketinimus ir net nurodo datą – 2030 metus.

Ankstyvą antradienio rytą dronams pažeidus Estijos oro erdvę, o Latvijai skelbus perspėjimą dėl oro pavojaus, Lietuvoje incidentų nebuvo fiksuota, teigia kariuomenė.  „Lietuvos oro erdvėje incidentų nefiksuota, saugumo situacija išlieka nepakitusi. Lietuvos kariuomenė nuolat stebi oro erdvę ir situaciją regione bei pasiruošę reaguoti, jei to prireiktų“, – Eltai atsiųstame atsakyme nurodė kariuomenė.

CŽA vadovo Johno Ratcliffe‘o vizitas Maskvoje rodo, kad Rusijos Federacija artimiausioje ateityje gali ruoštis puolimui prieš NATO, rašo JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai. Jie pažymi, kad vargu ar Rusijos Federacijai pavyks surengti visapusišką invaziją į NATO šalį. Nors JAV žvalgyba ir mano, kad Rusijos puolimas prieš aljansą yra „kelerių ateinančių metų“ klausimas, tačiau J. Ratcliffe‘o kelionės pobūdis rodo susirūpinimą, kad tai gali įvykti greičiau.

Rusija svarsto galimybę surengti hibridines atakas prieš atskiras ES šalis, ypač Baltijos valstybes, siekdama susilpninti Europos paramą Ukrainai ir daryti spaudimą jų visuomenėms, kad šioms imtų reikalauti iš savo vyriausybių nutraukti pagalbą Kyjivui. Pasak „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ platformoje paskelbė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro (KDC) vadovas Andrijus Kovalenka.

Jungtinėms Valstijoms iš anksto informavus Lietuvą apie Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus Johno Ratcliffe'o vizitą Maskvoje, politologas Tomas Janeliūnas sako, kad tai gali būti susiję su siekiu nuraminti Baltijos šalis ir perspėti Rusiją dėl galimų veiksmų prieš NATO rytinio flango valstybes. „Jų informavimas apie vizitą taip pat šiek tiek atskleidžia galimą jo tikslą. Matyt, jis yra susijęs su NATO rytinio flango valstybėmis ir tam tikru perspėjimu.

NATO surengė didelio masto oro pratybas netoli Rusijos Kaliningrado srities, kuriose dalyvavo orlaiviai iš Lenkijos ir Baltijos šalių. Kaip skelbia „Militarnyi“, rugpjūčio 18 d. vykdytuose skrydžiuose dalyvavo apie 25 orlaiviai iš įvairių NATO valstybių narių.

Vokiečių žiniasklaida atskleidė, kokį Baltijos šalių gynybos planą parengė NATO generolai. Anot planų, jeigu rusai įsiveržtų į Lietuvą, Latviją, ar Estiją, okupantai būtų naikinami nuotoliniu būdu – pasitelkus dronus, robotus ir giliai į Rusiją galinčias smūgiuoti sistemas. NATO smogtų tiek Kaliningradui, tiek ir kitoms, giliau Rusijoje esančioms vietoms.

Praėjusią savaitę NATO oro policijos naikintuvai Baltijos šalyse vieną kartą kilo patruliuoti greta sienos, taip pat buvo kartą pakelti atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Ministerijos duomenimis, penktadienį NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti bepiločio orlaivio Latvijos teritorijoje. Bepilotis orlaivis buvo sunaikintas.

Paskutinėmis dienomis gausu perspėjimų apie galimas Rusijos provokacijas ir hibridines atakas prieš NATO valstybes, konkrečiau prieš Baltijos šalis. Ar Rusijos grėsmę vertiname tinkamai, ar NATO pasirengusi tinkamai reaguoti į tokio pobūdžio išpuolius? Apie tai laidoje diskutavo žurnalistas Artūras Anužis ir filosofas dr. Kęstutis Girnius. Kalbama apie galimas rusų provokacijas ir Lietuva bei kitos Baltijos šalys tam ruošiasi.

Lietuva ruošiasi galimoms Rusijos provokacijoms Baltijos regione. Praėjusią savaitę pranešta, kad Lietuvos žvalgyba turi duomenų apie galimus priešiškus veiksmus regione. Tiesa, kol kas nei konkrečios grėsmės, nei galimos jų datos nėra įvardijamos. Apie tai, kokių Rusijos provokacijų galime tikėtis, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo Robertas Kaunas.

Lenkija ir Baltijos valstybės stiprina infrastruktūros apsaugą, didėjant nerimui, kad Rusija gali imtis provokacijų, praneša „Reuters“. Agentūra praneša, kad, Baltijos valstybių žvalgybos tarnybų vertinimu, Rusijos kariuomenė galbūt jau planuoja vadinamąjį „svetimos vėliavos“ išpuolį, t. y. provokaciją, dėl kurios ji apkaltintų kitą šalį.

Tiek iš Lietuvos vadovų, tiek iš kaimyninių šalių pastaruoju metu girdime perspėjimų apie išaugusias Rusijos keliamas grėsmes Baltijos šalims ir Lenkijai. Per kelis pastaruosius mėnesius ne kartą kalbėta ir apie galimas Rusijos provokacijas prieš kritinę infrastruktūrą. Apie tai, ar Lietuvai yra ko bijoti, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo Robertas Kaunas.

Pastaruoju metu tiek iš Lietuvos vadovų, tiek kaimyninių šalių girdime tikinimus, kad padidėjusios grėsmės iš Rusijos Baltijos šalims ir Lenkijai. Kiek jos padidėjusios ir ką mato mūsų karinė žvalgyba? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovu pulkininku Mindaugu Mažonu. Girdime, kad dėl grėsmių sustiprinta Lietuvos kritinės infrastruktūros objektų karinė apsauga.

Lenkija ir kai kurios Baltijos šalys, įskaitant Latviją bei Lietuvą, perspėjo, kad Rusija rengia galimas provokacijas, kuriomis siektų išbandyti NATO vienybę. Buvo teigiama, kad tai gali nutikti dar šią vasarą, rašo „Sky News“. Britų karo analitikas Michaelas Clarke‘as sakė, kad tokie perspėjimai rodo, kokį spaudimą patiria Rusijos vadovas Vladimiras Putinas.

Praėjusią savaitę NATO oro policijos naikintuvai Baltijos šalyse vieną kartą kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusio Rusijos orlaivio, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Kaip pranešė ministerija, liepos 30 d. oro policijos naikintuvai skrido atpažinti vieno orlaivio IL-20. Orlaivis skrido tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Rusijos Kaliningrado sritį.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas gali bandyti surengti ribotą įsiveržimą į Lenkiją ar Baltijos valstybes, nes jam reikia „sėkmę užtikrinančio naratyvo“, kurio karas Ukrainoje iki šiol nesuteikė, įspėjo Kremliaus kritikas Garis Kasparovas. Apie tai jis kalbėjo televizijos kanalui „TVP World. Gasparovas įvardijo galimus Putino kėslus Jis pareiškė, kad, jei Europa nesiims ryžtingų veiksmų, didėja rizika, jog Rusija peržengs NATO rytinę sieną.