baltijos šalys

Estija, Lietuva ir Latvija gali tapti kitais Rusijos taikiniais, nes Maskva šiose šalyse gali išbandyti NATO reagavimą. Kaip pranešė Kazachstano naujienų portalas „Vlast“, tai interviu žurnalistams iš Kazachstano, Kirgizijos ir Uzbekistano pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Mes manome, kad grėsmė pirmiausia kyla Baltijos šalims – Estijai, Lietuvai ir Latvijai – ir apie tai informavome visus savo partnerius.

Maskva pagrasino atsakyti į, Kremliaus tvirtinimu, „konfrontacinius“ Lietuvos, Latvijos ir Estijos veiksmus. Rusija tradiciškai kaltina Baltijos šalis „priešiškumu“ dėl to, kad jos nutraukė didžiąją dalį ryšių su ja.

Kainos Baltijos šalių degalų rinkoje pastarąją savaitę keitėsi skirtingai – Lietuvoje kiek pabrango benzinas ir atpigo dyzelinas, kuris Latvijoje brango, o Estijoje atpigo benzinas, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai – Lietuvoje. Benzinas brangiausias Estijoje, dyzelinas – Latvijoje.

Minint Baltijos valstybių narystės Europos Sąjungoje (ES) 20-metį, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Latvijos vadovas Edgaras Rinkevičius bei Estijos prezidentas Alaras Karis pažymi, jog įstojimas į Bendriją žymi šalių sugrįžimą į teisėtą istorinę vietą Europos šeimoje. Šalių vadovai stojimo į ES 20-ųjų metinių proga pasirašė bendrą pareiškimą. Dokumente teigiama, jog narystė ES ir NATO iš esmės pakeitė geopolitinį kraštovaizdį ir nulėmė Baltijos šalių ateitį.

Jei Ukraina pralaimės, Vladimiras Putinas užpuls Baltijos šalis, po to iškils grėsmė Lenkijai ir daliai Vokietijos, interviu JAV televizijai „NBC News“ sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Jei Ukraina neišsilaikys, Putinas tikrai užpuls Baltijos šalis. Kodėl? Ne todėl, kad yra kokia nors idėja ar strategija. Putinas nori sugrąžinti Sovietų Sąjungos įtaką“, – sakė jis.

JAV ekspertai iš Karo tyrimų instituto pateikė scenarijus, kaip galėtų atrodyti Rusijos puolimas prieš NATO šalis jau okupavus Ukrainą, arba Vakarams pavykus išsaugoti dabar puolamos valstybės karinį potencialą ir pasitelkti ją kaip sąjungininkę.

Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pasak KAM, JAV Kongresas šią savaitę priėmė Vyriausybės finansavimo įstatymą, į kurį ir įtraukta minima parama, Lietuvai ji skiriama kariuomenės kritiniams pajėgumams stiprinti – oro gynybai, jūrinės aplinkos stebėjimui, amunicijai, regioniniam ilgojo nuotolio artilerijos pajėgumui.

Lietuviai, latviai ir estai daugiausia palaiko Europos Sąjungą, kuri padėjo pradėti laisvės ir gerovės erą. Nepaisant to, kad Baltijos šalyse parama ES yra didelė, kai kurie gyventojai yra kitokios nuomonės apie Bendriją. Naujausios Eurobarometro apklausos duomenimis, 79 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad narystė ES yra „geras dalykas“, 18 proc. teigia, kad tai nėra nei „gerai, nei blogai“, ir tik 2 proc. mano, kad tai „blogai“. Tos pačios apklausos duomenimis, Estijoje (67 proc.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę penkis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautine oro erdve skridusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Praėjusį antradienį NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti ir palydėti žvalgybinio orlaivio IL-20. Jis skrido tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningradą.