baltijos šalys

Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pasak KAM, JAV Kongresas šią savaitę priėmė Vyriausybės finansavimo įstatymą, į kurį ir įtraukta minima parama, Lietuvai ji skiriama kariuomenės kritiniams pajėgumams stiprinti – oro gynybai, jūrinės aplinkos stebėjimui, amunicijai, regioniniam ilgojo nuotolio artilerijos pajėgumui.

Lietuviai, latviai ir estai daugiausia palaiko Europos Sąjungą, kuri padėjo pradėti laisvės ir gerovės erą. Nepaisant to, kad Baltijos šalyse parama ES yra didelė, kai kurie gyventojai yra kitokios nuomonės apie Bendriją. Naujausios Eurobarometro apklausos duomenimis, 79 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad narystė ES yra „geras dalykas“, 18 proc. teigia, kad tai nėra nei „gerai, nei blogai“, ir tik 2 proc. mano, kad tai „blogai“. Tos pačios apklausos duomenimis, Estijoje (67 proc.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę penkis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautine oro erdve skridusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Praėjusį antradienį NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti ir palydėti žvalgybinio orlaivio IL-20. Jis skrido tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningradą.

Pernai Lietuvoje įregistruota 30,8 tūkst. naujų automobilių, rodo Lietuvos naujų automobilių rinkos analizė. Nors tai didžiausias įregistruotų naujų lengvųjų transporto priemonių skaičius Baltijos šalyse, Lietuvos rinka per metus augo mažiausiai – 6,2 proc. Latvijoje ir Estijoje augimas siekė po 11 proc. Tyrimo duomenimis, 2023 metais šalyje įsiregistruoti 30 834 automobiliai, 58 proc. jų įsigyta lizingu.

Lyginant Baltijos šalis, šį šildymo sezoną Lietuvoje išlieka mažiausia vidutinė šilumos kaina, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA duomenimis, šių metų vasario mėnesio vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina Lietuvoje buvo 7,47 ct/kWh be PVM. Palyginus su sausio mėnesiu, vidutinė kilovatvalandės kaina nežymiai mažėjo – 0,1 ct/kWh. (1,32 proc.). O lyginant su 2023 m. vasariu, kainų vidurkis mažesnis 14 proc. – tuo metu vidutinė kaina siekė 8,65 ct/kWh.

Bendrovė „Smartpost Itella“ praneša investuosianti 2 mln. eurų į paštomatų tinklo plėtrą Baltijos šalyse. „Paštomatų tinklą plečiame matydami augantį jų naudojimo poreikį ir siekdami užtikrinti kuo didesnį patogumą savo klientams. Pernai pamatėme, jog „Smartpost“ terminalų paklausa reikšmingai išaugo. Naujai įrengiami paštomatai leis gyventojams savo siuntas atsiimti ir išsiųsti jiems patogesnėse vietose, arčiau namų“, – pranešime spaudai teigė „Smartpost Itella“ vadovas Gediminas Mickus.

Didmeninė elektros kaina per savaitę Lietuvoje sumažėjo 15 proc., gamtinių dujų kaina – 4 proc., biokuras atpigo dar 1 proc., tačiau „Brent“ naftos kainos padidėjo 0,4 proc., dyzelinas mūsų šalyje pabrango 1,4 proc., benzinas – 1,5 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra. Per savaitę vasario 19–25 d. didmeninės elektros kainos Lietuvoje sumažėjo nuo 76,2 Eur/MWh iki 64,9 Eur/MWh. Latvijoje ir Estijoje didmeninės elektros kainos buvo identiškos Lietuvos kainoms ir taip pat mažėjo 15 proc.

Vokietijos federalinis kancleris Olafas Scholzas renginyje Hamburge, kuriame dalyvavo ir Estijos premjerė Kaja Kallas, antradienio vakarą pažadėjo Baltijos šalims karinę paramą Rusijos užpuolimo atveju. Vokietija pasirengusi ginti kiekvieną NATO teritorijos metrą, sakė jis, pabrėždamas, kad Estijos ir Baltijos šalių saugumas yra ir Vokietijos saugumas.

Lietuva ir Latvija kaltinamos tarpininkavimu tarp Vakarų alkoholio gamintojų ir Rusijos. 2023 m. Šalys kaimynės buvo didžiausios viskio eksportuotojos į Rusiją, remiantis Rusijos valstybinės naujienų agentūros „Ria Novosti“ paskelbtais duomenimis. Tai vyksta nepaisant didelės įtampos tarp abiejų šalių, kilusios po Maskvos invazijos į Ukrainą ir Vakarų sankcijų, skelbia portalas „Euronews“. „Ria Novosti“ rašė, kad 2023 m. sausio-rugsėjo mėnesiais į Rusiją importuota viskio už beveik 244 mln.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautine oro erdve skridusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Švedijai įstojus į NATO, bet kokia Rusijos agresija prieš Baltijos šalis būtų „beprotybė“. Tokią nuomonę „Espresso“ išreiškė buvęs Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovo pavaduotojas, karo ekspertas Viktoras Jagunas. Pasak jo, Švedijai įstojus į NATO, „Baltijos šalys Rusijai bus uždarytos visiems laikams“, o Rusijai priklausantis Baltijos laivynas taps „nenaudingu žaislu“. V. Jaguno teigimu, surengus puolimą prieš Baltijos šalis, rusams ateitų „galas“. „Pirmiausia jie patys save demaskuotų.

Jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas laimės Ukrainoje, jis nesustos ir bandys užgrobti šalis, kurios anksčiau priklausė Sovietų Sąjungai, interviu laikraščiui „Rheinische Post“ sakė Miuncheno tarptautinės saugumo konferencijos vadovas Christophas Heusgenas. „Jei V. Putinas nepralaimės karo Ukrainoje, turėtume tikėtis, kad jis sieks Moldovos arba Baltijos šalių“, – interviu sakė Ch. Heusgenas.

NATO pajėgos pasimokė iš pernai Ukrainos kontrpuolimą stabdžiusios vadinamosios Surovikino gynybinės linijos – Rusijos minų laukų, apkasų, prieštankinių kliūčių ir spygliuotų vielų. Dabar gi Baltijos šalys prieš rusus ketina panaudoti jų pačių taktiką. Kaip rašo „The Economist“, sausį Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai paskelbė, kad palei sieną su Rusija ir Baltarusija statys virtinę „prieštankinių gynybinių įrenginių“, bendrai vadinamų Baltijos gynybine linija.

Degalai per pastarąją savaitę Baltijos valstybėse pabrango, išskyrus tai, kad Estijoje nedaug atpigo benzinas, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, o brangiausi tapo Latvijoje. Vidutinė populiariausio 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje pakilo nuo 1,464 iki 1,499 euro, Rygoje – nuo 1,614 iki 1,654 euro, Taline – sumažėjo nuo 1,659 iki 1,649 euro.

Rytų Europos šalims laikas pasirengti Donaldo Trumpo atėjimui į valdžią, o Lenkijai vertėtų pagalvoti apie branduolinius ginklus, nes ji rizikuoja tapti kitu Rusijos taikiniu. Tokią nuomonę komentare „The Spectator“ išsakė Amerikos verslo instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Daliboras Rohacas. Jis aiškina, kad būtent branduolinis atgrasymas gali padėti Rytų Europos šalims jaustis saugiai, jei JAV prezidento rinkimus laimės D. Trumpas.

Kremlius kuria informacines sąlygas galimoms hibridinėms provokacijoms Baltijos šalyse ir Sakartvele. Rusijos vadovybė pamėgo naudoti sąvoką „tautiečiai užsienyje“, taip tarsi pretenduodama į ypatingas privilegijas rusams, kurie net nebūtinai yra Rusijos piliečiai, tačiau gyvena už šios šalies ribų.

Rusija pirmadienį iškvietė trijų Baltijos valstybių diplomatinius atstovus, apkaltinusi jas bandymu „sabotuoti“ kitą mėnesį vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus. Maskva kaltina Estiją, Latviją ir Lietuvą, kad jos ignoruoja Rusijos prašymus užtikrinti balsavimo apylinkių apsaugą jos ambasadose savo teritorijose. Visose trijose šalyse gyvena gana gausios rusų mažumos, tačiau jų santykiai su Maskva, ilgą laiką buvę įtempti, dar pablogėjo dėl karo Ukrainoje.

Minimali alga pernai Lietuvoje buvo didžiausia Baltijos šalyse, skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Anot jos, pernai minimali alga Lietuvoje siekė 840 eurų iki mokesčių, Latvijoje – 620 eurų, Estijoje – 725 eurus. Lietuvoje ji didėjo 15 proc., Estijoje – 10,9 proc., Latvijoje 24 procentais. Vien trečiąjį ketvirtį Lietuvoje minimali alga siekė 41,9 proc., Estijoje ir Latvijoje – 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio iki mokesčių.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių muitinių vadovai susitarė dėl vienodos kontrolės įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.  Susitarimu patvirtinta pernai gruodžio 20 dieną pasirašyta tai numatanti Baltijos šalių premjerių deklaracija, penktadienį pranešė Muitinės departamentas.

Rusijos tyrimų komitetas paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuoti Ukrainos karo belaisviai, tariamai lipantys į Belgorodo srityje sudužusį lėktuvą.  Svarbiausi įvykiai: 23:50 | Žvalgyba: Rusijoje sudaromi pasieniečių būriai, kurie bus permesti prie sienos su Ukraina  Rusijoje iš FSB pasienio tarnybos dalinių personalo formuojami būriai, kurie bus permesti prie sienos su Ukraina.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) 2023 m. Baltijos šalyse investavo 323 mln. eurų. Vien Lietuvoje bankas pernai investavo 150 mln. eurų ir tai yra kiek mažesnė suma, palyginti su rekordiniais 208 mln. eurų 2022 m. Praėjusių metų investicijų suma bankui yra antra didžiausia šiame regione, 2022-aisiais investavus rekordinius 358 mln. eurų. Rekordiniai 87 proc. (281 mln. eurų) buvo investuoti į projektus, remiančius regiono perėjimą prie žalesnių ir tvaresnių ekonomikų.

Baltijos gynybos linijos statyba Latvijoje gali užtrukti ateinantį dešimtmetį, naujienų agentūrai LETA sakė latvių gynybos ministras Andris Sprūdas, pripažindamas, kad išlaidos bus didelės. Preliminari išlaidų sąmata jau parengta, tačiau dar tikslinama, tačiau bet kuriuo atveju tai nėra vieša informacija. Vyriausybė turės nuspręsti, kaip suderinti šio projekto išlaidas su kitais nacionaliniais prioritetais, pabrėžė ministras, primindamas, kad saugumas yra vienas iš didžiųjų prioritetų.

Baigti karą Ukrainoje yra svarbus aspektas Rusijai, planuojančiai pulti Baltijos šalis ir NATO, pareiškė Estijos kariuomenės vadas generolas Martinas Heremas, pranešė Estijos visuomeninis transliuotojas ERR. Jis pažymėjo, kad iš tikrųjų yra keturi veiksniai, kurie leis kalbėti apie Rusijos puolimo tikimybę. Jo nuomone, juos reikėtų įvertinti jau dabar.

Estija rytiniame pasienyje pastatys maždaug 600 betoninių bunkerių gynybos liniją, kad atremtų galimą agresiją, praneša ERR. Rygoje susitikę Baltijos šalių gynybos ministrai penktadienį, sausio 19 d., susitarė dėl Baltijos gynybos zonos kūrimo principų. Dabar Baltijos šalių ginkluotosios pajėgos rengia tikslesnius planus. Tikimasi, kad Estijos pasienio rajonuose bus iki 600 bunkerių.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai penktadienį pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo stiprinimo vystant kontrmobilumo priemones prie rytinės NATO sienos.

Vokietijos nuogąstavimai, kad Rusija gali pradėti visuotinį karą, yra pagrįsti, teigia buvęs Jungtinių Valstijų kariuomenės vadas Europoje, kuris mano, kad Vladimiras Putinas padarys neįsivaizduojamą dalyką, jei įtars, kad NATO yra nepasirengusi. Į atsargą išėjęs generolas leitenantas Benas Hodgesas sako manantis, kad jei valstybės nežiūrės į Rusijos keliamą grėsmę „rimtai“ ir nesiims veiksmų „išvien“, tai Trečiasis pasaulinis karas gali išsivystyti jau po 18 mėnesių.

Didžiausio kelionių organizatoriaus Baltijos šalyse „Novaturo“ pajamos 2023 metais, preliminariais duomenimis, siekė 208 mln. eurų – 6 proc. daugiau nei 2022 metais. Pernai aptarnauta maždaug 259 tūkst. klientų, kai 2022 metais jų buvo apie 267 tūkst., per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.   Vien gruodį „Novaturo“ pajamos siekė 8,2 mln. eurų arba 14 proc. mažiau nei tuo pačiu metu 2022 metais (9,5 tūkst.), paskutinį praėjusių metų mėnesį aptarnauta apie 8 tūkst.

„Amber Grid“, kartu su Suomijos, Baltijos šalių, Lenkijos ir Vokietijos dujų perdavimo infrastruktūros valdytojomis susitarė įgyvendinti žaliojo vandenilio koridoriaus galimybių studiją.

Baltijos šalyse toliau plinta metų pradžioje prasidėjusi sukčiavimo ir dezinformacijos ataka, o nusikaltėliai naudoja itin pažangias technologijas, penktadienį pranešė dezinformacijos analizės centras Debunk.org. Centras taip pat pabrėžia, kad nusikaltėlių veikos užkardyti institucijoms nepavyksta ir dėl vangaus „Facebook“ socialinį tinklą valdančios įmonės „Meta“ bendradarbiavimo, mat jai sukčių veikla neša pelną. „Didžiausią atakos intensyvumą stebėjome šių metų rugsėjo–spalio mėnesiais.

Belgijos ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas Michelis Hofmanas įspėja, kad po Ukrainos Rusija gali užpulti Moldovą ir Baltijos šalis. Apie tai rašo „Politico“. „Rusija jau parodė, kad turi noro užpulti savo kaimynę“, – sakė M. Hofmanas interviu Belgijos naujienų kanalui VRT. „Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalba visada dviprasmiška. Visiškai neatmestina, kad vėliau jis turės kitų idėjų. Arba pietuose, arba Moldovoje, arba Baltijos šalyse“, – toliau kalbėjo jis.

Briuselyje antradienį vykstant Europos Sąjungos (ES) energetikos tarybai, Europos Komisija (EK), Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija pasirašė politinę deklaraciją dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa iki 2025 metų vasario. Dokumente taip pat įsipareigota spartinti elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ įgyvendinimą ir išnagrinėti jos alternatyvą sausumoje pranešė Energetikos ministerija.

Rusija nesustotų Ukrainoje, todėl turime užtikrinti, kad Kyjivas apsigintų ir išlaikyti paramą, sako Baltijos šalių prezidentai. „Neturėtume manyti, kad Rusija laimės šį karą. Tačiau žinoma, jei tai nutiktų, visi būtume pavojuje: ne tik Baltijos šalys, bet visa Europa, visas Vakarų pasaulis.

Baltijos šalių prezidentai tikisi, kad Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) sprendimas leisti rusams 2024 metų olimpinėse žaidynėse varžytis su neutralia vėliava bus pakeistas ir teigia, jog dėl nacionalinių komandų dalyvavimo turės būti sprendžiama vėliau. „Tai labai nuviliantis sprendimas ir aš vis dar tikiuosi, kad jis gali būti pakeistas, pataisytas, – žurnalistams Taline pirmadienį sakė Lietuvos vadovas Gitanas Nasėda.

Baltijos jūros regiono elektros perdavimo sistemos operatorės įsipareigojo padėti Lietuvai, Latvijai ir Estijai iki 2025 metų vasario sinchronizuoti tinklus su Vakarų Europa.

Visos Baltijos šalys kitąmet planuoja deficitinius kitų metų biudžetus, o didžiausias viešųjų finansų deficitas numatytas Lietuvoje, rodo Europos Komisijos (EK) skelbiamos euro zonos šalių biudžetų vertinimo ataskaitos. Viešųjų finansų išlaidų santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) Lietuvoje kitąmet viršys 40 proc. ribą, tačiau išliks mažiausias Baltijos šalyse ir vienas mažiausių visoje euro zonoje. Lietuvos valdžios pajamų santykis su BVP taip pat išliks mažiausias Baltijos šalyse.

Ankstesnis Baltijos šalių elektros tinklų sujungimas ir veikimas sinchroniškai su kontinentine Europa 2025 metų vasarį yra saugus ir techniškai įmanomas – visais nagrinėtais scenarijais bus užtikrintas sistemos stabilumas, rodo galutiniai studijų rezultatai.

Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose ketvirtadienį vyks NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija.

Paskelbus, kad Šiaurės Makedonijoje vyksiančiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikime dalyvaus Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Baltijos šalių ministrai pranešė jį boikotuosiantys. „Mes labai apgailestaujame dėl sprendimo, leidžiančio asmeninį Rusijos užsienio reikalų ministro S. Lavrovo dalyvavimą 30-ajame ESBO ministrų tarybos susitikime Skopjė.

Paskelbus, kad Šiaurės Makedonijoje vyksiančiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikime dalyvaus Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Baltijos šalių ministrai pranešė jį boikotuosiantys. „Mes labai apgailestaujame dėl sprendimo, leidžiančio asmeninį Rusijos užsienio reikalų ministro S. Lavrovo dalyvavimą 30-ajame ESBO ministrų tarybos susitikime Skopjė.

Vokietija kartu su Lietuva, Latvija ir Estija bendradarbiaus inovacijų srityje – Vokietijos skaitmenizavimo ir transporto ministro Volkerio Wissingo iniciatyva įsteigtas Inovacijų klubas.  „Pasirašėme susitarimą, pirmąją šio Inovacijų klubo deklaraciją, ir kartu su verslo ir pilietinės visuomenės atstovais norime aptarti jos turinį bei pateikti konkrečių rekomendacijų“, – po deklaracijos pasirašymo penktadienį spaudos konferencijoje Vokietijos mieste Maince sakė V. Wissingas.

Ekonomistai sako, kad šiuo metu būstas yra neįperkamas nė vienoje Baltijos šalių sostinėje. Ar nuosavas būstas daugeliui taip ir liks tolima svajone? O gal situacija pasikeis? Į visus šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Kainų tendencijos Baltijos šalių degalų rinkoje pastarąją savaitę buvo skirtingos – Lietuvoje degalai kukliai pabrango, Estijoje – atpigo, o Latvijoje kainos vėl nepakito, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausi tapo Latvijoje.

Brangiausią ir didžiausią Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Europa projektą – jūrinį kabelį tarp Lenkijos ir Lietuvos „Harmony Link“ – svarstoma pakeisti jungtimi sausumoje, BNS patvirtino keturi šaltiniai.   Manoma, kad tokia alternatyva prekybai svarbią elektros jungtį leistų turėti anksčiau nei 2030 metais, be to, kur kas pigiau kainuotų tokio projekto įgyvendinimas.

Lenkijos ir Baltijos šalių bendradarbiavimas klostosi labai gerai, Lenkija prisideda prie Baltijos šalių saugumo užtikrinimo ir nori tapti saugumo teikėja regione, nes tai atitinka pačios Lenkijos interesus, interviu naujienų agentūrai LETA Rygos konferencijos kuluaruose sakė Michalas Baranowskis, Varšuvoje įsikūrusio „GMF East“ – analitinio centro „German Marshall Fund“ padalinio – vykdomasis direktorius.

Padalinį Lietuvoje turintis Latvijos bankas „Citadele“ paskolino 4,7 mln. eurų Baltijos šalyse veikiančiam privataus kapitalo fondui „INVL Baltic Sea Growth Fund“. Suteiktas finansavimas padės fondui efektyviau valdyti investuojant ir valdant perspektyvias bendroves, tarp jų – sveikatos priežiūros, sveikatinimo ir medicininės reabilitacijos, inžinerinių paslaugų bei aplinkos tvarkymo, pirmadienį pranešė bankas.

Kremliaus paskirtas okupuotos Zaporižios srities Ukrainoje „gubernatorius“ Jevgenijus Balickis atvirai paragino Rusiją įsiveržti į Suomiją, Lenkiją ir Baltijos šalis. Šios invazijos tikslas, kaip interviu „RIA Novosti“ sakė J. Balickis, turėtų būti Rusijos imperijos iki 1917 m. atkūrimas. „Kai bolševikų perversmas supurtė Rusijos imperiją ir pasuko jos vystymąsi kitu keliu, ji prarado daug savo pavaldinių.

Rusijos invazijos Ukrainoje akivaizdoje  Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius užtikrino Baltijos šalims Berlyno solidarumą ir paramą. „Stovime jūsų pusėje. Vokietija pasirengusi imtis vadovaujančio karinio vaidmens Baltijos valstybėse, – sakė jis pirmadienį Latvijos sostinėje Rygoje susitikęs su latvių kolega Andriu Sprudu.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Baltijos šalių ir Lenkijos bendradarbiavimas bei veiksmų koordinavimas yra būtini siekiant užtikrinti regiono saugumo stiprinimą. Taip jis kalbėjo antradienį Niujorke Baltijos šalių ir Lenkijos vadovų susitikime Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) metu, kuriame aptarti saugumo, paramos Ukrainai, grūdų eksporto klausimai, pranešė Prezidentūra.

Niujorke JAV ir Baltijos šalių investicijų forume dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad šalių bendradarbiavimo augimo potencialas yra didžiulis. „Lietuva aktyviai siekia pritraukti investicijas ir plėsti ekonominį bendradarbiavimą su JAV aukštųjų technologijų, gynybos pramonės, nulinės taršos industrijų, verslo paslaugų centrų srityse. Partnerystė su JAV Lietuvai padėtų prasmingai panaudoti turimą gausų šių sričių talentų būrį.