baltijos šalys

Baltijos ir Šiaurės šalių vidaus reikalų atstovai Taline sutarė, kad, reaguojant į sparčiai besikeičiančią saugumo aplinką, būtina stiprinti regioninį bendradarbiavimą bei imtis bendrų veiksmų užtikrinant Europos išorės sienų apsaugą ir visuomenių atsparumą, pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). „Rusijos karas prieš Ukrainą ir nuolatinės priešiškos veiklos prieš Europos valstybes verčia mus iš naujo įvertinti saugumo priemones ir veikti išvien.

Pagal ES lyderių susitikimo Briuselyje, vyksiančio birželio 18–19 dienomis, rezultatus bus patvirtintas komunikatas, kuriame Europos Sąjungos valstybės pasmerks pastarąją Rusijos eskalaciją, sistemingas jos atakas prieš Ukrainos civilius gyventojus, taip pat grėsmę ES dėl Rusijos dronų atakų ir priešišką Rusijos valdžios atstovų retoriką Europos diplomatų atžvilgiu.

JAV svarsto, ar dislokuoti branduolinius ginklus dar keliose Europos NATO valstybėse, antradienį pranešė dienraštis „Financial Times“, kurio paskelbtą informaciją cituoja naujienų agentūra „Reuters“. „Financial Times“ remdamasis trimis su diskusijų turiniu susipažinusiais asmenimis pranešė, kad JAV pareigūnai leido suprasti esą pasirengę dislokuoti papildomas pajėgas kitose šalyse – ne tik tose šešiose, kuriose šiuo metu jau yra dislokuoti branduoliniai bombonešiai.

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė penktadienį pranešė siūlysianti naujus teisės aktus, kuriais siekiama neleisti „Rusijai ir kitoms priešiškoms valstybėms“ vykdyti diversijos aktų prieš svarbiausius povandeninius interneto kabelius. Vyriausybė nurodė siūlysianti didesnes baudas ir laisvės atėmimo bausmes laivų savininkams bei operatoriams, kurie specialiai pažeidžia povandeninius kabelius.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas yra blogas ir pavojingas žmogus ir Rusijos grėsmę Baltijos šalims reikėtų vertinti rimtai, interviu Latvijos naujienų agentūrai LETA sakė JAV Atstovų rūmų narys ir Baltijos valstybių paramos grupės pirmininkas Donas Baconas.  Paklaustas, ar Rusijos grėsmė Baltijos šalims Vašingtone vertinama pakankamai rimtai, D. Baconas atsakė, kad jei Rusija galėjo įsiveržti į Ukrainą, ji taip pat yra pasirengusi grasinti Baltijos šalims.

Rusijos grasinimai kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT) dėl tariamų rusakalbių gyventojų teisių pažeidimų nėra nieko naujo, pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius mano, kad ES turėtų apsvarstyti galimybę suteikti papildomą finansinę paramą pasienio regionams, nukentėjusiems nuo dronų įsiveržimų, susijusių su Rusijos karu Ukrainoje.

Praeityje suplanuota įsigyti karinė technika bei įranga laikui bėgant brangsta, todėl gali būti, jog už numatytus pinigus reikiamų priemonių bus įsigyta mažiau, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Šiandien, deja, esu priverstas tai pripažinti, lenktyniaujame su laiku, kadangi (...) tie dalykai, kurie mums reikalingi užtikrinti oro gynybą, jau buvo reikalingi vakar. Bet problema yra dar ir ta, kad laikui bėgant daugelis įrangos, karinės technikos ir amunicijos tampa vis brangesni.

Vokietijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadas Carstenas Breueris pareiškė, kad pastarieji incidentai su dronais Baltijos šalyse sukėlė NATO sąjungininkų susirūpinimą, rašoma „Evropeiskaja pravda“. Kalbėdamas trečiadienį aukščiausiojo lygio susitikimo Latvijos sostinėje Rygoje metu, C. Breueris sakė pastebėjęs tokį susirūpinimą tiek Latvijos ir Vokietijos pusėje, tiek per neseniai vykusius NATO posėdžius.

Latvija, Lietuva ir Estija neturi tokio operatyvinio ir strateginio gylio kaip Ukraina, ir Rusija gali tuo pasinaudoti. Apie tai televizijos kanalo „Kyiv24“ eteryje pareiškė Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centro vadovas Serhijus Kuzanas. „Mūsų gynyba šiaurėje yra parengta, o mūsų daliniai žino, kaip kovoti su priešu... Būtent to trūksta NATO šiaurės rytų flangui, ypač nedidelėms Baltijos šalims“, – sakė jis.

Rusijai įstrigus mūšio lauke Ukrainoje, Europoje vis labiau baiminamasi, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas bandys pakeisti situaciją plėsdamas konfliktą į Europą, rašo „Wall Street Journal“. Rusijos retorika Baltijos šalių atžvilgiu darosi vis karingesnė, Kremlius grasina ir svaidosi kaltinimais Baltijos šalims. Fiksuoti padažnėję dronų incidentai visose trijose valstybėse.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna interviu „Ukrinform“ pareiškė, kad atsakomybė už dronų incidentus Estijoje ir kitose Baltijos šalyse tenka Rusijai. „Mes, žinoma, nesidžiaugiame, kad šie dronai atsiduria mūsų teritorijose, bet atsakomybė tenka Rusijai, nes ji gali nutraukti karą jau rytoj. Mes, galbūt, matysime vis daugiau panašių incidentų. Tai yra Rusijos agresyvaus karo šalutiniai padariniai“, – sako jis.

Siekdama sustiprinti Baltijos šalių gynybą, NATO planuoja įdiegti naują vadovavimo struktūrą, kuri konflikto su Rusija atveju leistų greitai dislokuoti Vokietijos ir Nyderlandų karius Latvijoje bei Estijoje, antradienį pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais. Šiuo metu NATO operacijas Baltijos šalyse ir Lenkijos šiaurėje prižiūri viena daugianacionalinė būstinė, įsikūrusi Ščecine, Lenkijoje.

NATO rengia savo rytinio flango stiprinimą, sukurdama naują karinę struktūrą, kuri leistų operatyviai dislokuoti pajėgas Latvijoje ir Estijoje Rusijos keliamos grėsmės atveju, praneša „Reuters“. Šiuo metu NATO pajėgos Baltijos šalyse ir šiaurės Lenkijoje yra pavaldžios vienai daugianacionalinei vadavietei Lenkijos mieste Ščecine. Tačiau siūlomi pakeitimai numato papildomo korpuso lygmens vadovavimo sukūrimą, kuris turėtų padidinti reagavimo greitį ir pajėgų koordinavimą regione.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Vilniuje pareiškė, kad incidentai su dronais Baltijos šalyse yra kryptingos Rusijos strategijos, kuria siekiama destabilizuoti visuomenę, dalis, rašo „Evropeiskaja Pravda“. U. Von der Leyen pabrėžė, kad tokie atvejai nėra pavieniai. „Tai kryptinga Rusijos strategija, nukreipta į mūsų demokratinių visuomenių destabilizavimą. Tačiau, kaip ir mūšio lauke Ukrainoje, Rusija patiria nesėkmę.

Rusijos grasinimai kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT) dėl tariamų rusakalbių gyventojų teisių pažeidimų nėra nieko naujo, pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. „Tai dar vienas žingsnis ilgalaikiame Rusijos elgesio modelyje, kuris apima sistemingą dezinformaciją ir politinį spaudimą Baltijos šalims. Maskvos retorika pasižymi priešiškumu, nepagrįstais kaltinimais ir iškraipytais naratyvais.

Pastaruoju metu Baltijos šalyse padaugėjus dronų incidentų, išaugo susidomėjimas, ką Ukraina išmoko per daugiau nei ketverius metus karo. Kaip pirmadienio vakarą skelbė „Politico“, Baltijos šalys kreipiasi į Ukrainą dėl patirties priedangų srityje. Vienos pirmaujančių Ukrainos gynybos grupių vadovas Ihoris Fedirko sako, kad pastarosiomis savaitėmis Baltijos įmonės kreipėsi į Ukrainos gynybos pramonės gamintojus ir civilinės saugos ekspertus dėl priedangų pirkimo. „Tai nėra didelės šalys.

Maskva rengiasi paduoti Baltijos valstybes į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT), nes derybos su jomis neva buvo bevaisės ir šios šalys atsisako nutraukti tariamus rusų teisių pažeidimus, pirmadienį pranešė vokiečių transliuotojas „Deutsche Welle“, remdamasis rusų laikraščiu „Izvestija“. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovo, Baltijos valstybės, ypač Latvija, nuo 2022 metų vasarį Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą smarkiai padidino spaudimą ten gyvenantiems rusams ir šiose šalys...

Baltijos šalyse tris savaites vykusiose pratybose „Liepsnojantis kalavijas 2026“ NATO specialiųjų operacijų pajėgos treniravosi reaguoti į konvencines ir hibridines grėsmes. Kaip pirmadienį pranešė Lietuvos kariuomenė, gegužės 4–22 dienomis vykusiose pratybose elitiniai sąjungininkų daliniai treniravosi veikti krizės scenarijuose, kuriuose susipina slapta destabilizacija, informacinės operacijos ir atvira karinė agresija.

Vakarų šalys, įskaitant Prancūziją, pripažįsta per ilgai ignoravusios perspėjimus apie artėjančias grėsmes Europai, o realūs gynybos sprendimai, pasak ekspertų, pradėti įgyvendinti tik visai neseniai. Tuo pat metu pabrėžiama, kad šiuolaikinis karas sparčiai keičiasi, o valstybės priverstos skubiai kurti naujus, integruotus ir nestandartinius gynybos sprendimus.

Iš Rusijos „Shahed“ dronai Ukrainos miestus pasiekia ne tik naktį, bet ir dieną, o atakos tęsiasi valandų valandas. Per dvi paras į Ukrainą paleista daugiau kaip pusantro tūkstančio dronų ir dešimtys raketų. Apie tai laidoje diskutavo karybos ir ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad Rusija neturi teisės be pagrindo kaltinti Baltijos šalių. Apie tai jis ketvirtadienį parašė socialiniame tinkle „X“. R. Sikorskis pabrėžė, kad Rusijos grasinimai Lenkijos sąjungininkams negali būti priimtini. „Jūs neturite teisės be pagrindo kaltinti Baltijos šalių. Visiškai akivaizdu, kas yra agresorius, o kas – auka.

Estijos, Latvijos ir Lietuvos prezidentai Alaras Karisas, Edgaras Rinkevičius ir Gitanas Nausėda paskelbė bendrą pareiškimą dėl pastarųjų oro erdvės pažeidimų Baltijos šalyse ir saugumo situacijos NATO rytiniame flange. Prezidentai pranešė aptarę incidentus, kai bepiločių orlaivių sistemos iš Rusijos Federacijos ir Baltarusijos pusės pažeidė Baltijos valstybių oro erdvę, nurodoma Latvijos Respublikos Prezidento kanceliarijos internetinėje svetainėje.

Europos Komisijos narys, atsakingas už gynybą ir kosmosą, Andrius Kubilius apkaltino Kremlių taikant bauginimo taktiką prieš Baltijos šalis, siekiant patikrinti jų įsipareigojimą remti Ukrainą, praneša „Ukrinform“. Reaguodamas į didėjančią Rusijos retorikos eskalaciją, A. Kubilius, anksčiau ėjęs Lietuvos ministro pirmininko pareigas, pareiškė, kad Maskva „tampa nervinga ir.

Estų užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį iškvietė Rusijos laikinąjį reikalų patikėtinį, kad įteiktų notą dėl nuolatinės dezinformacijos kampanijos, nukreiptos prieš Estiją ir Baltijos valstybes. Notoje Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad Estija griežtai smerkia Rusijos vykdomą dezinformacijos kampaniją prieš Estiją ir kitas Baltijos šalis bei reikalauja, kad Maskva nustotų skleisti melą, viešai grasinti ir vykdyti provokacijas.

Europos Sąjunga sureagavo į naujus Maskvos grasinimus Baltijos valstybėms, pareikšdama, kad Kremlius mėgina įbauginti Ukrainos sąjungininkus dėl nesėkmių mūšio lauke, rašoma ES užsienio politikos vadovės Kajos Kallas įraše platformoje „X“. Ji pavadino teiginius, esą Baltijos šalys leidžia Ukrainai naudotis jų oro erdve atakoms, „visiška nesąmone“. Pasak K. Kallas, Maskva puikiai žino, kad šie pareiškimai neatitinka tikrovės.

Penkiolika Baltijos šalių europarlamentarų trečiadienį oficialiai kreipėsi į Europos Komisijos (EK) vadovę Ursulą von der Leyen ir Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovę Kają Kallas, ragindami skubiai didinti paramą Lietuvai, Latvijai ir Estijai dėl suaktyvėjusių Rusijos provokacijų ir į šalių erdvę įskrendančių karinių dronų.

NATO pajėgų Europoje vadas JAV generolas Alexusas Grynkewichas Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) teiginį, neva Ukraina iš Baltijos valstybių teritorijos rengia smūgius Rusijos užnugario regionams ir kad į Latviją jau išsiųsti Ukrainos kariai, antradienį pavadino įprastu rusų triuku. „Kalbant apie Rusijos grasinimus – tai įprastas rusų triukas.

NATO sąjungininkai virš Estijos numušė karinį droną. Tai pirmas toks Baltijos šalių oro erdvę saugančių oro misijų laimikis. Tą padarė iš Šiaulių pakilę rumunai. O Lietuvai dėl skraidančių dronų praėjusią savaitę buvo kilęs rimtas pavojus iš Rusijos. Prezidento patarėjas užsiminė, kad rusai, kaltindami Baltijos šalis, kad šios leidžia naudoti savo oro erdvę ukrainiečiams, nuo piktų žodžių planavo pereiti prie veiksmų.

JAV Valstybės departamento pareigūnas ketvirtadienį Kongresui pareiškė, kad NATO išlieka svarbia atgrasymo nuo Rusijos agresijos priemone, ir patvirtino Jungtinių Valstijų paramą Baltijos šalims. „JAV išlieka tvirtai įsipareigojusios palaikyti mūsų sąjungininkes Baltijos šalis“, – Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto Europos pakomitečiui sakė Christopheris Smithas iš Europos ir Eurazijos reikalų biuro. „Šios sąjungininkės rodo pavyzdį NATO“, – pridūrė jis.

Lietuvos ginkluotųjų pajėgų generolas majoras (ats.) Edvardas Mažeikis teigė, kad galimas vienu metu vykstantis konfliktas Europoje ir Azijoje būtų pavojingas, tačiau Aljansas jam ruošiasi jau dešimtmečius, todėl tai nebūtų netikėta. Jo ir kitų ekspertų teigimu, Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą, o Ukraina rodo, kad šiuolaikinis karas keičiasi greičiau nei institucijos spėja prisitaikyti.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna per pirmadienį vykusį susitikimą su savo kolega iš Ukrainos Andrijumi Sybiha aptarė naujausius įvykius Rusijos kare prieš Ukrainą, taip pat būdus stiprinti bendradarbiavimą oro saugumo ir kovos su dronais srityse. Apie tai M. Tsahkna pranešė socialiniame tinkle „X“. Derybos įvyko ES užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose.

Baltijos šalyse statybos, remonto ir buities prekių tinklą valdanti bendrovė „Kesko Senukai Lithuania“ paskelbė apie naują strateginės plėtros etapą. Bendrovės valdybos patvirtintame ilgalaikiame plane numatyta kasmet atidaryti arba pastatyti apie 20 tūkst. kvadratinių metrų naujo prekybinio ploto. „Matome aiškią galimybę Baltijos šalyse kurti naujos kartos mažmeninės prekybos tinklą, kuris būtų ne tik didžiausias, bet ir moderniausias regione.

Venos didžiausių Baltijos šalyse kelionių organizatorių bendrovės „Novaturas“ finansams nuo pirmadienio vadovauja Audronė Joffė, pranešė įmonė. Grupės generalinis direktorius Aleksėjus Kriščukas sako, kad nauja finansų vadovė padės bendrovei plėstis bei didinti veiklos efektyvumą. „Audronės prisijungimas prie „Novaturo“ vadovų komandos žymi svarbų žingsnį toliau stiprinant bendrovės finansinę kompetenciją ir pasirengimą ilgalaikiam augimui“, – pranešime sakė A. Kriščukas.

Įrangos nuomos bendrovių Baltijos šalyse „Storent Holding“ grupė praėjusiais metais augino pajamas 35 proc.  – iki 63,8 mln. eurų, o grupės grynasis pelnas sudarė 1,6 mln. eurų. Tuo metu pakoreguota „pro forma“ EBITDA pernai augo 87 proc. ir siekė 24,9 mln. eurų „Storent Europe“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Andris Pavlovs teigė, kad gerus finansinius rezultatus lėmė ne tik žengimas į JAV rinką, bet ir nuolatinės investicijos į nuomojamos įrangos parką.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad šiuo metu inicijuojami teisės aktų pakeitimai, kad žala, kuri atsirastų, jei bepiločiai orlaiviai būtų numušami, būtų atlyginama.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos sveikatos ministrai antradienį pasirašė jungtinę deklaraciją, kuria įtvirtino pasiryžimą gilinti regioninį bendradarbiavimą, padėsiantį efektyviai veikti didelio masto krizių bei ginkluotų konfliktų sąlygomis.

Tarptautinio pripažinimo „Michelin“, „Falstaff“ vertintojų dėmesio sulaukusi Lietuva pateko į dar vieno prestižinio gastronomijos pasaulio gido – prancūzų „Gault&Millau“ – akiratį. Naujai kuriamas Baltijos šalių biuras, kuriam vadovaus gastronomijos konferencijos „Baltic Gastro Summit“ organizatorė bei tarptautinio kulinarijos konkurso „Bocuse d`Or Lietuva“ komandos vadovė Vaidilė Katinienė, netolimoje ateityje vertins ir Latvijos bei Estijos restoranus.

Baltijos šalyse NATO oro policijos funkcijas vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).  Kaip nurodė ministerija, praėjusį trečiadienį naikintuvai skrido atpažinti dviejų orlaivių SU-24, skridusių tarptautine oro erdve iš Rusijos Kaliningrado srities ir atgal.

Finansinių sunkumų patiriančios restruktūrizuojamos vienos didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamintojos „Auga group“ grynasis nuostolis pernai sumažėjo 3,3 karto iki 9,99 mln. eurų. „Tai (nuostolių sumažėjimas – BNS) atspindi pirmuosius visus kryptingo restruktūrizavimo ir veiklos gerinimo metus“, – per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė. Tuo metu grupės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) siekė 9,99 mln. eurų (2024 metais – 0,08 mln.

Besibaigiant 2025-2026 metų šildymo sezonui centralizuotai tiekiama šiluma Lietuvoje buvo pigiausia Baltijos šalyse, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Anot jos, Latvijoje ir Estijoje šiluma kainavo 8,1–8,2 proc. brangiau. Lietuvoje kainų vidurkis 2025 metų spalio – 2026 metų balandžio mėnesiais augo 5 proc. ir siekė 7,79 cento už kilovatvalandę (praėjusį šildymo sezoną – 7,42 cento), ketvirtadienį pranešė LEA. Tuo metu Latvijoje vidutinė kaina siekė 8,48 cento (8,1 proc.

Praėjusią savaitę didmeninės elektros energijos kainos Baltijos šalyse pasiekė žemiausią savaitės vidurkį šiemet. Lietuvoje išaugus vėjo energijos gamybai, vidutinė elektros kaina sumažėjo 58 proc., skelbia energetikos bendrovė „Elektum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Lietuvoje vidutinė elektros kaina praėjusią savaitę smuko iki 35,83 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje kaina taip pat sumažėjo 58 proc. iki 35,81 eurų, o Estijoje – 63 proc. iki 31,52 eurų už MWh.

Vienintelė šovinių gamintoja Baltijos šalyse Giraitės ginkluotės gamykla planuoja didinti gamybos apimtis bei plėstis – įmonė ruošiasi antros šovinių gamybos linijos statybai, į kurią investuos apie 26 mln. eurų. „Tai yra 2022–2023 metais patvirtinta įmonės plėtra, kuri apima antros linijos instaliavimą ir mūsų mažo kalibro šovinių gamybos ir asortimento praplėtimą bei kiekybinį praplėtimą.

Kremlius toliau kuria sąlygas agresijai prieš Baltijos šalis, nurodo ISW. Kremlius vykdo daugybę informacinių operacijų, nukreiptų prieš Baltijos valstybes, siekdamas sukurti ilgalaikes informacines prielaidas galimiems būsimiesiems kariniams veiksmams prieš šias šalis pateisinti. Analitikai atkreipė dėmesį, kad balandžio 23 d. Rusijos saugumo taryba apkaltino Lietuvos valdžią kuriant „įtampos židinį“ prie sienos su Kaliningrado sritimi bei militarizuojant šalį, prisidengiant Rusijos grėsme.

Baltijos šalys ir Lenkija ketina kartu stiprinti regiono finansinį saugumą. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas ir dar trijų valstybių ministrai penktadienį Vilniuje pasirašys bendrą deklaraciją dėl ES rytinės sienos ekonominio ir finansinio atsparumo stiprinimo. Parašą taip pat padės Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domanskis, Estijos finansų ministras Jurgenas Ligi's bei Latvijos kolega Arvilsas Ašeradensas.

Rusija neturi pajėgumų pradėti karinį puolimą prieš NATO šalis, įskaitant Baltijos valstybes, naujienų agentūrai LETA trečiadienį pareiškė Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė. Tai patvirtina tiek Latvijos, tiek sąjungininkų žvalgybos tarnybų duomenys, teigė ministrė, komentuodama Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pastabas apie galimą interneto prieigos apribojimų Rusijoje ryšį su mobilizacija išpuoliui prieš Baltijos šalis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha paskelbė, kad Ukraina padės Lietuvai, Latvijai ir Estijai kovoti su Rusijos dezinformacija bei kaltinimais dėl oro erdvės. Apie tai trečiadienį praneša naujienų agentūra „Ukrinform“. Rusijos informacinis karas Baltijos šalyse stiprėja Kalbėdamas žurnalistams, A. Sybiha pabrėžė, kad Rusijos informacinis karas Baltijos šalyse stiprėja. „Rusai ypač aktyviai skleidžia dezinformaciją Baltijos valstybėse.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad interneto prieigos ribojimai Rusijoje gali būti susiję su mobilizacija galimam puolimui prieš Ukrainą arba Baltijos valstybes. Estijos politikų teigimu, tokie V. Zelenskio pareiškimai atkartoja Kremliaus naratyvą ir nepadeda sąjungininkų bendradarbiavimui, skelbia Estijos visuomeninis transliuotojas ERR.

Rusija riboja prieigą prie socialinių tinklų siekdama užkirsti kelią neramumams, jei būtų paskelbta visuotinė mobilizacija naujam dideliam puolimui prieš Ukrainą arba atakai prieš kurią nors iš Baltijos šalių, mano Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tokį V. Zelenskio komentarą, išsakytą sekmadienį vakare televizijos parodytame interviu, cituoja portalas „Ukrainska Pravda“. „Rusijos taikomi socialinių tinklų ribojimai nėra skirti tik kritikai valstybės vadovo atžvilgiu slopinti.