baltijos šalys

Eurostato duomenimis, metinė infliacija Lietuvoje birželį siekė 5,4 proc. – tai antras didžiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje ir beveik dvigubai daugiau nei euro zonos vidurkis. Taip pat kainos mūsų šalyje augo sparčiau nei Latvijoje ir Estijoje. Apie tai laidoje diskutavo Vilniaus universiteto ekonomistas, profesorius Boguslavas Gruževskis ir banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas.

Baltijos šalių energetikos ministrai trečiadienį Rygoje pasirašys memorandumą dėl bendro energetikos sistemos rezervinių pajėgumų vystymo bei aptars bendrą deklaraciją dėl dalijimosi avarine elektros tinklų įranga.  Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai taip pat aptars kitus bendradarbiavimo klausimus, BNS informavo ministerija.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautine oro erdve skridusių Rusijos karinių orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Liepos 13 dieną NATO naikintuvai skrido atpažinti dviejų naikintuvų SU-30, skridusių iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį.

Pasirodžius informacijai apie galimas Rusijos operacijas prieš Baltijos šalių kritinę infrastruktūrą, Lietuva sustiprino strateginių objektų apsaugą neribotam laikui, teigia krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. „Mes jau atlikome tam tikrus namų darbus ir sustiprinome Lietuvos kritinės infrastruktūros apsaugą. Vidaus reikalų ministerija kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją su prašymu sustiprinti – tai reiškia tiek įrangą, tiek personalu.

Rusija rengiasi tolesnei agresijai, kuri galėtų būti nukreipta prieš Baltijos šalis, Moldovą ir kitas vietas Europoje, o NATO ir toliau palaiko pakankamą atgrasymo lygį, trečiadienį per spaudos konferenciją Berlyne pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. „Matome aiškių įrodymų, kad Rusija ruošiasi tolesnei agresijai. Ji peržengia Ukrainos ribas, kelia grėsmę Baltijos šalims, Moldovai ir kitoms Europos dalims“, – sakė F. Merzas.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius sako, kad artimiausi mėnesiai bus itin svarbūs Baltijos šalių saugumui. Pasak jo, regione jau dabar vyksta hibridinės operacijos, todėl Lietuva, Latvija ir kitos sąjungininkės turi išlikti budrios bei stiprinti bendradarbiavimą.  „Nemažai kalbėjomės apie dabartinius politikos prioritetus ir hibridines grėsmes, apie kurias taip dažnai girdime iš ekspertų bei mūsų saugumo tarnybų.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino karas Ukrainoje pradeda griauti jo nerašytą „visuomeninį susitarimą“ su šalies gyventojais, pagal kurį buvo tikimasi, kad visuomenė bus apsaugota nuo karo padarinių. Vienas iš galimų būdų išeiti iš susidariusios padėties galėtų būti išpuolis prieš NATO valstybę, o vėliau – V. Putino ultimatumas išvesti pajėgas mainais į tam tikras sąlygas, mano „The Hill“ apžvalgininkas, politologas Leonas Aronas.

Rusijos balistinės raketos, ypač Kaliningrado srityje dislokuoti „Iskander“, techniškai gali smogti Lenkijai ir Baltijos šalims. Tačiau Rusija neturi pakankamų išteklių plataus masto karui prieš Europą. Be to, ją riboja ekonominių ryšių praradimo rizika ir būtinybė išlaikyti pajėgas Ukrainos fronte. Tai UNIAN pareiškė karo ekspertas Pavelas Narožnas. Pasak jo, jei kalbama apie plataus masto karą prieš Europos šalis, Rusijai reikėtų milžiniškų žmogiškųjų išteklių – šimtų tūkstančių žmonių.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę keturis kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Liepos 6 dieną naikintuvai kilo patruliuoti ties siena Lenkijoje.

Ketvirtadienį Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasadų Rusijoje laikinieji reikalų patikėtiniai atliko bendrą demaršą Rusijos užsienio reikalų ministerijoje (URM). Buvo pakartota, kad Baltijos šalys neatvėrė savo oro erdvės atakoms prieš taikinius Rusijoje, taip pat atmesti kiti melagingi šios šalies atstovų pareiškimai.

Rusija vis aktyviau rengia savo bepiločių pajėgų pajėgumus galimam plataus masto konfliktui su Vakarais. Į tai dėmesį atkreipė Rusijos bepiločių sistemų ekspertas ir analitinių centrų CNA bei CNAS patarėjas Samuelis Bendettas, komentuodamas kasmetinio Rusijos forumo „Dronnica“ programą, rašo „Forbes“. Penktasis bepiločių sistemų festivalis, kuris vyks šių metų rugpjūtį, bus surengtas su šūkiu apie pasirengimą „didžiajam karui su NATO“. Renginys tradiciškai suburia dronų operatorius, kariškius ...

NATO susitarė ilgalaikę oro policijos misiją Baltijos šalyse išplėsti iki oro gynybos lygio. Pilotams bus suteikti platesni įgaliojimai, įskaitant teisę naikinti „grėsmę keliančius objektus“. Apie tai pranešė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Oro policijos misija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vykdoma nuo 2014 metų.

Pastaruoju metu vis dažniau skamba perspėjimai apie galimas Rusijos hibridines provokacijas Baltijos šalyse ir Lenkijoje – nuo dronų ar kibernetinių atakų iki sabotažo veiksmų. Kalbama ne apie tiesioginį karinį puolimą, o apie bandymus tikrinti NATO vienybę ir Vakarų apsisprendimą remti Ukrainą.

Kasmetinės Rusijos dronų gamintojų ir operatorių konferencijos „Dronnitsa“ organizatoriai pareiškė, kad vienas pagrindinių šių metų susitikimo tikslų yra „pasirengimas dideliam karui su NATO“, skelbia „Newsweek“. Ankstesnėse konferencijose buvo nagrinėjami Rusijos bepiločių orlaivių operatorių rengimo tobulinimo, dronų pajėgų formavimo bei „klaidų“, kurias Rusijos kariuomenė padarė naudodama dronus, taisymo strategijos klausimai.

Rusijos link vėl skriejo dronai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad skausmingi smūgiai tęsis. Kas laukia Rusijos ir kaip šiame karo etape atrodo Putinas? Apie geopolitines pasekmes, Maskvos reakciją ir būsimus saugumo iššūkius Lietuvai diskutuoja buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ir Tarptautinio gynybos ir saugumo centro tyrimų vadovas Tomas Jermalavičius.

Lenkija privalo veikti taip, tarsi ginkluotas konfliktas su Rusija būtų „artimiausios ateities perspektyva“, nes grėsmė iš Maskvos yra „reali“ ir didėja, teigė šalies užsienio žvalgybos vadovas, įspėdamas, kad Kremlius gali eskaluoti konfliktą už Ukrainos karo ribų. Interviu Lenkijos užsienio žvalgybos agentūros (AW) vadovas Pawelas Szota sakė, kad Rusija gali imtis veiksmų, siekdama rimtai išbandyti NATO ryžtą, surengdama didelio masto provokaciją.

Europos Sąjungos (ES) šalys, esančios bloko rytinėje dalyje, spaudžia Briuselį, kad šis greičiau tvirtintų oro gynybos finansavimo projektus, rašo „Bloomberg“. Šios šalys vis dažniau susiduria su dronų incidentais. 2026-ieji Baltijos šalims tapo precedento neturinčiais metais dėl į jų oro erdvę patekusių dronų.

Kremlius vis dar mėgina rodyti tvirtumą, tačiau vis aiškiau matyti problemos. Karas grįžta į pačią Rusiją – per dronų atakas, degalų stygių, augantį visuomenės susierzinimą ir propagandos nebesugebėjimą įtikinti, kad „viskas vyksta pagal planą“. Kuo labiau režimas kartoja, kad nieko neatsitiko, tuo garsiau kyla klausimas: ar Putino Rusija jau įžengė į savo vėlyvojo sovietmečio fazę? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su buvusiu krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku...

Dvi NATO rytinio sparno šalys įspėjo, kad Rusija rengia galimą provokaciją Baltijos valstybėse arba Lenkijoje, siekdama išbandyti Vakarų karinio Aljanso vienybę, rašo britų leidinys „The Guardian“. „Matome požymių, kad Rusija rengia karines provokacijas prieš Baltijos valstybes arba Lenkiją“, – pirmadienį pareiškė Latvijos žvalgyba, pridurdama, kad tai anaiptol nebūtų plataus masto invazija.

Latvijos žvalgyba įspėja, kad Rusija rengia galimas provokacijas prieš Baltijos valstybes arba Lenkiją, įskaitant bepiločių orlaivių atakas ir kitus hibridinius veiksmus, siekdama priversti NATO šalis nutraukti paramą Ukrainai, praneša „Fox News“. „Matome požymių, kad Rusija ruošia karines provokacijas prieš Baltijos šalis arba Lenkiją.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę keturis kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Birželio 16 dieną skrista atpažinti atakos bombonešio SU-24MR, tuomet papildomai pastebėtas ir keleivinis orlaivis TU-214. Birželio 19-ąją NATO oro policijos pajėgos skrido atpažinti naikintuvo SU-34, tą pačią dieną sąjungininkai palydėjo ir naikintuvą SU-30SM.

Nors visų Europos Sąjungos (ES) šalių tikslas yra bendras ir akivaizdus – apsaugoti savo gyventojus – kai kurios šalys civilinės saugos srityje turi tokių skirtumų, dėl kurių gali kilti nesusipratimų keliaujantiems. Pavyzdžiui, Baltijos šalyse priedangos žymimos skirtingai, o oro pavojaus pranešimams apibūdinti naudojamos skirtingos spalvos.

Rusija vis labiau žvelgia į Baltijos jūros regioną kaip į konflikto zoną, penktadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas. „Visi supratome, kad pati Baltijos jūra yra itin svarbi viso (NATO) aljanso gynybai“, – Kylio saugumo konferencijos atidaryme pažymėjo ministras, kurį citavo Vokietijos naujienų agentūra DPA. Jis teigė, kad Baltijos jūra yra strateginis maršrutas, kuriuo gabenami pastiprinimai ir atsargos, ir pažymėjo, kad Rusija tai puikiai žino.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius ketvirtadienį dalyvavo Baltijos jūros regiono šalių ministrų susitikime, jame daugiausia dėmesio buvo skirta saugumo klausimams ir regioninio atsparumo stiprinimui.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija (LKVIAK) siūlo Vilniuje, Vašingtono aikštėje, įamžinti 1940-aisiais SSRS įvykdytą Baltijos šalių okupaciją pasmerkusio Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretoriaus Sumnerio Welleso atminimą.  Dėl to Seimo LKVIAK nariai žada kreiptis į Vilniaus miesto merą Valdą Benkunską.  „JAV ir visas demokratiškas pasaulis liepos 4 d. mini 250-uosius JAV nepriklausomybės metus.

Rusija ruošiasi plataus masto karui su Europa ir per artimiausius dvejus–trejus metus ji turės galimybių langą užpulti, liudija esamų ir buvusių žvalgybos bei kariuomenės atstovų vertinimai, su kuriais savo tyrimo metu kalbėjosi Danijos DR, Norvegijos NRK, Švedijos kanalas SVT ir Estijos portalas „Delfi“. Tarptautinio žurnalistų tyrimo dėl Rusijos pasirengimo kariauti detalės DR, NRK, SVT ir „Delfi“ atliko interviu su aukšto rango Švedijos, Norvegijos, Suomijos ir Danijos kariškiais, taip pat ...

Vienos didžiausių kelionių organizatorių Baltijos šalyse „Novaturo“ grupės, pernai patyrusios 1,4 mln. eurų grynojo nuostolio, šiemet nemokės dividendų. Akcininkai pakartotiniame susirinkime birželio 12 dieną nutarė 3,2 mln. eurų nepaskirstyto pelno perkelti į kitus finansinius metus, penktadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė. Be to, akcininkai nutarė padidinti įstatinį kapitalą papildomais akcininkų įnašais nuo 234,2 tūkst. eurų iki 675,4 tūkst.

Vyriausiasis NATO sąjungininkų vadas Alexusas Grynkewichas yra įsitikinęs, kad Rusija nedrįs pulti Baltijos valstybių. Maskva supranta, jog konflikto su Aljansu atveju patirtų neišvengiamą karinį pralaimėjimą, praneša „Financial Times“. „Aš labai atidžiai stebiu žvalgybos informaciją“, – sakė jis diskusijoje ILA Berlyno aviacijos parodoje. Jis pabrėžė, kad Aljansas turi pranašumą ir kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas tai žino.

Ukrainos bepiločių karo ekspertai kitą savaitę atvyks į Baltijos šalis padėti Latvijai kovoti su Rusijos dronais, kurie reguliariai pažeidžia šalies oro erdvę, praneša ERR, remdamasi Latvijos ministru pirmininku Andriu Kulbergu. Pasak Latvijos premjero, Ukrainos karo ekspertai, turintys realios kovinės patirties, įvertins situaciją Latvijoje. Tai padės nustatyti, kokia techninė įranga reikalinga siekiant kuo veiksmingiau apsaugoti šalies oro erdvę.

Baltijos ir Šiaurės šalių vidaus reikalų atstovai Taline sutarė, kad, reaguojant į sparčiai besikeičiančią saugumo aplinką, būtina stiprinti regioninį bendradarbiavimą bei imtis bendrų veiksmų užtikrinant Europos išorės sienų apsaugą ir visuomenių atsparumą, pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). „Rusijos karas prieš Ukrainą ir nuolatinės priešiškos veiklos prieš Europos valstybes verčia mus iš naujo įvertinti saugumo priemones ir veikti išvien.

Pagal ES lyderių susitikimo Briuselyje, vyksiančio birželio 18–19 dienomis, rezultatus bus patvirtintas komunikatas, kuriame Europos Sąjungos valstybės pasmerks pastarąją Rusijos eskalaciją, sistemingas jos atakas prieš Ukrainos civilius gyventojus, taip pat grėsmę ES dėl Rusijos dronų atakų ir priešišką Rusijos valdžios atstovų retoriką Europos diplomatų atžvilgiu.

JAV svarsto, ar dislokuoti branduolinius ginklus dar keliose Europos NATO valstybėse, antradienį pranešė dienraštis „Financial Times“, kurio paskelbtą informaciją cituoja naujienų agentūra „Reuters“. „Financial Times“ remdamasis trimis su diskusijų turiniu susipažinusiais asmenimis pranešė, kad JAV pareigūnai leido suprasti esą pasirengę dislokuoti papildomas pajėgas kitose šalyse – ne tik tose šešiose, kuriose šiuo metu jau yra dislokuoti branduoliniai bombonešiai.

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė penktadienį pranešė siūlysianti naujus teisės aktus, kuriais siekiama neleisti „Rusijai ir kitoms priešiškoms valstybėms“ vykdyti diversijos aktų prieš svarbiausius povandeninius interneto kabelius. Vyriausybė nurodė siūlysianti didesnes baudas ir laisvės atėmimo bausmes laivų savininkams bei operatoriams, kurie specialiai pažeidžia povandeninius kabelius.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas yra blogas ir pavojingas žmogus ir Rusijos grėsmę Baltijos šalims reikėtų vertinti rimtai, interviu Latvijos naujienų agentūrai LETA sakė JAV Atstovų rūmų narys ir Baltijos valstybių paramos grupės pirmininkas Donas Baconas.  Paklaustas, ar Rusijos grėsmė Baltijos šalims Vašingtone vertinama pakankamai rimtai, D. Baconas atsakė, kad jei Rusija galėjo įsiveržti į Ukrainą, ji taip pat yra pasirengusi grasinti Baltijos šalims.

Rusijos grasinimai kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT) dėl tariamų rusakalbių gyventojų teisių pažeidimų nėra nieko naujo, pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius mano, kad ES turėtų apsvarstyti galimybę suteikti papildomą finansinę paramą pasienio regionams, nukentėjusiems nuo dronų įsiveržimų, susijusių su Rusijos karu Ukrainoje.

Praeityje suplanuota įsigyti karinė technika bei įranga laikui bėgant brangsta, todėl gali būti, jog už numatytus pinigus reikiamų priemonių bus įsigyta mažiau, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Šiandien, deja, esu priverstas tai pripažinti, lenktyniaujame su laiku, kadangi (...) tie dalykai, kurie mums reikalingi užtikrinti oro gynybą, jau buvo reikalingi vakar. Bet problema yra dar ir ta, kad laikui bėgant daugelis įrangos, karinės technikos ir amunicijos tampa vis brangesni.

Vokietijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadas Carstenas Breueris pareiškė, kad pastarieji incidentai su dronais Baltijos šalyse sukėlė NATO sąjungininkų susirūpinimą, rašoma „Evropeiskaja pravda“. Kalbėdamas trečiadienį aukščiausiojo lygio susitikimo Latvijos sostinėje Rygoje metu, C. Breueris sakė pastebėjęs tokį susirūpinimą tiek Latvijos ir Vokietijos pusėje, tiek per neseniai vykusius NATO posėdžius.

Latvija, Lietuva ir Estija neturi tokio operatyvinio ir strateginio gylio kaip Ukraina, ir Rusija gali tuo pasinaudoti. Apie tai televizijos kanalo „Kyiv24“ eteryje pareiškė Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centro vadovas Serhijus Kuzanas. „Mūsų gynyba šiaurėje yra parengta, o mūsų daliniai žino, kaip kovoti su priešu... Būtent to trūksta NATO šiaurės rytų flangui, ypač nedidelėms Baltijos šalims“, – sakė jis.

Rusijai įstrigus mūšio lauke Ukrainoje, Europoje vis labiau baiminamasi, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas bandys pakeisti situaciją plėsdamas konfliktą į Europą, rašo „Wall Street Journal“. Rusijos retorika Baltijos šalių atžvilgiu darosi vis karingesnė, Kremlius grasina ir svaidosi kaltinimais Baltijos šalims. Fiksuoti padažnėję dronų incidentai visose trijose valstybėse.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna interviu „Ukrinform“ pareiškė, kad atsakomybė už dronų incidentus Estijoje ir kitose Baltijos šalyse tenka Rusijai. „Mes, žinoma, nesidžiaugiame, kad šie dronai atsiduria mūsų teritorijose, bet atsakomybė tenka Rusijai, nes ji gali nutraukti karą jau rytoj. Mes, galbūt, matysime vis daugiau panašių incidentų. Tai yra Rusijos agresyvaus karo šalutiniai padariniai“, – sako jis.

Siekdama sustiprinti Baltijos šalių gynybą, NATO planuoja įdiegti naują vadovavimo struktūrą, kuri konflikto su Rusija atveju leistų greitai dislokuoti Vokietijos ir Nyderlandų karius Latvijoje bei Estijoje, antradienį pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais. Šiuo metu NATO operacijas Baltijos šalyse ir Lenkijos šiaurėje prižiūri viena daugianacionalinė būstinė, įsikūrusi Ščecine, Lenkijoje.

NATO rengia savo rytinio flango stiprinimą, sukurdama naują karinę struktūrą, kuri leistų operatyviai dislokuoti pajėgas Latvijoje ir Estijoje Rusijos keliamos grėsmės atveju, praneša „Reuters“. Šiuo metu NATO pajėgos Baltijos šalyse ir šiaurės Lenkijoje yra pavaldžios vienai daugianacionalinei vadavietei Lenkijos mieste Ščecine. Tačiau siūlomi pakeitimai numato papildomo korpuso lygmens vadovavimo sukūrimą, kuris turėtų padidinti reagavimo greitį ir pajėgų koordinavimą regione.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Vilniuje pareiškė, kad incidentai su dronais Baltijos šalyse yra kryptingos Rusijos strategijos, kuria siekiama destabilizuoti visuomenę, dalis, rašo „Evropeiskaja Pravda“. U. Von der Leyen pabrėžė, kad tokie atvejai nėra pavieniai. „Tai kryptinga Rusijos strategija, nukreipta į mūsų demokratinių visuomenių destabilizavimą. Tačiau, kaip ir mūšio lauke Ukrainoje, Rusija patiria nesėkmę.

Rusijos grasinimai kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT) dėl tariamų rusakalbių gyventojų teisių pažeidimų nėra nieko naujo, pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. „Tai dar vienas žingsnis ilgalaikiame Rusijos elgesio modelyje, kuris apima sistemingą dezinformaciją ir politinį spaudimą Baltijos šalims. Maskvos retorika pasižymi priešiškumu, nepagrįstais kaltinimais ir iškraipytais naratyvais.

Pastaruoju metu Baltijos šalyse padaugėjus dronų incidentų, išaugo susidomėjimas, ką Ukraina išmoko per daugiau nei ketverius metus karo. Kaip pirmadienio vakarą skelbė „Politico“, Baltijos šalys kreipiasi į Ukrainą dėl patirties priedangų srityje. Vienos pirmaujančių Ukrainos gynybos grupių vadovas Ihoris Fedirko sako, kad pastarosiomis savaitėmis Baltijos įmonės kreipėsi į Ukrainos gynybos pramonės gamintojus ir civilinės saugos ekspertus dėl priedangų pirkimo. „Tai nėra didelės šalys.

Maskva rengiasi paduoti Baltijos valstybes į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT), nes derybos su jomis neva buvo bevaisės ir šios šalys atsisako nutraukti tariamus rusų teisių pažeidimus, pirmadienį pranešė vokiečių transliuotojas „Deutsche Welle“, remdamasis rusų laikraščiu „Izvestija“. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovo, Baltijos valstybės, ypač Latvija, nuo 2022 metų vasarį Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą smarkiai padidino spaudimą ten gyvenantiems rusams ir šiose šalys...

Baltijos šalyse tris savaites vykusiose pratybose „Liepsnojantis kalavijas 2026“ NATO specialiųjų operacijų pajėgos treniravosi reaguoti į konvencines ir hibridines grėsmes. Kaip pirmadienį pranešė Lietuvos kariuomenė, gegužės 4–22 dienomis vykusiose pratybose elitiniai sąjungininkų daliniai treniravosi veikti krizės scenarijuose, kuriuose susipina slapta destabilizacija, informacinės operacijos ir atvira karinė agresija.

Vakarų šalys, įskaitant Prancūziją, pripažįsta per ilgai ignoravusios perspėjimus apie artėjančias grėsmes Europai, o realūs gynybos sprendimai, pasak ekspertų, pradėti įgyvendinti tik visai neseniai. Tuo pat metu pabrėžiama, kad šiuolaikinis karas sparčiai keičiasi, o valstybės priverstos skubiai kurti naujus, integruotus ir nestandartinius gynybos sprendimus.