Šios šalys vis dažniau susiduria su dronų incidentais. 2026-ieji Baltijos šalims tapo precedento neturinčiais metais dėl į jų oro erdvę patekusių dronų. Nuo metų pradžios iki birželio pabaigos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje užfiksuota mažiausiai 15 incidentų, o dauguma jų siejami su Ukrainos tolimojo nuotolio dronais, kurie, kaip manoma, nukrypo nuo kurso dėl Rusijos elektroninio karo priemonių.
Pirmoji didesnė incidentų banga kilo kovą. Kovo 23 d. dronas nukrito Varėnos rajone Lietuvoje, o po dviejų dienų panašūs incidentai užfiksuoti Latvijoje ir Estijoje. Estijoje vienas dronas atsitrenkė į Auverės elektrinės kaminą, o Latvijoje nukrito Kraslavos regione. Nors aukų nebuvo, šie įvykiai sukėlė rimtų klausimų dėl Baltijos šalių oro erdvės stebėjimo ir apsaugos pajėgumų bei paskatino aktyviau ieškoti ES šalių pagalbos.
Gegužę situacija dar labiau paaštrėjo. Latvijoje keli dronai įskrido iš Rusijos krypties, vienas jų apgadino tuščias naftos saugyklas prie Rėzeknės. Lietuvoje gegužės 20 d. pirmą kartą paskelbtas aukščiausio lygio oro pavojaus perspėjimas, o Vilniaus gyventojai buvo raginami ieškoti prieglobsčio. Dėl grėsmės laikinai sutrikdyti transporto ir viešųjų įstaigų darbai.
Svarbiausias lūžis įvyko gegužės 19 d., kai NATO oro policijos misijoje dalyvaujantis Rumunijos naikintuvas virš Estijos numušė į šalies oro erdvę įskridusį droną. Tai buvo pirmas atvejis Baltijos šalyse, kai NATO naikintuvas panaudojo jėgą prieš tokį taikinį. Pasikartojantys incidentai turėjo ir politinių pasekmių – Latvijoje kilusi kritika dėl oro erdvės apsaugos prisidėjo prie vyriausybės krizės ir premjerės atsistatydinimo.
„Bloomberg“ šaltiniai: Baltijos šalys spaudžia Europos pareigūnus
Anot agentūros „Bloomberg“ šaltinių, rytinės ES šalys, tokios kaip Suomija, Estija, šių metų pradžioje pateikė projektus, kurie suteiktų šalims naujų galimybių stebėti ir neutralizuoti žemai skrendančius dronus.
Tačiau patvirtinimo terminai sukėlė kai kurių šalių nusivylimą, sako šaltiniai. Tarp nusivylusiųjų – ir Baltijos šalys. Visos jos, anot šaltinių, dabar uždarose diskusijose prašo pareigūnų spartinti sprendimų priėmimo procesą.
Šaltinių teigimu, šiuo metu nagrinėjami projektai turėtų būti patvirtinti tik lapkričio mėnesį.
Airijos ministras pirmininkas Michealis Martinas neseniai pareiškė, kad nacionalinio saugumo finansavimas yra vienas iš pagrindinių „konkuruojančių poreikių“, ES derantis dėl kitos daugiametės finansinės programos.
„Žinome, kad rytiniame flange jaučiamas didelis spaudimas dėl egzistencinės baimės, dėl Rusijos grėsmės“, – cituojamas jis.
M. Martinas pridūrė, kad būtinybė investuoti į gynybą „sukėlė milžinišką spaudimą Baltijos šalių ir kitų valstybių biudžetams“.
Šią vasarą Airija perima šešių mėnesių trukmės pirmininkavimą ES tarybai.
Rusijos karas prieš Ukrainą vis dažniau pasiekia ir kitas šalis. Tarp paveiktų – Lenkija, Baltijos šalys, Suomija, Rumunija. Rumunijoje gegužę dronas rėžėsi į daugiabutį. Estijoje ir Latvijoje NATO naikintuvai numušė dronus.
Anot agentūros, tradicinės oro gynybos sistemos dažnai yra neveiksmingos arba per brangios kovoti su dronais.
Estijos vidaus reikalų ministras Igoris Taro neseniai pareiškė, kad Europos Komisija (EK) turėtų imtis veiksmų dar prieš kitą ES biudžeto derybų raundą.
„Grėsmė yra reali“, – sakė I. Taro.
„Ji nėra hipotetinė“, – pridūrė jis.
Portalas tv3.lt skelbė, kad Baltijos šalys mano, jog saugo likusią Europos dalį nuo dronų incidentų. Baltijos šalių ambasadoriai ES Briuselyje vykusio seminaro metu pabrėžė, kad jų šalys yra priverstos investuoti savo nacionalinių biudžetų lėšas tam, jog kitos valstybės galėtų gyventi ramybėje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
