Plačiau apie tai, ar Lietuva gali tikėtis panašių išpuolių bei ar esame pasiruošę gintis, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala.
Dronų incidentas Latvijoje
Vakar paryčiais Latvijoje dronai įskrido iš Rusijos ir gyventojai buvo perspėjami, kad nesibūriuotų, jog nekiltų panika, buvo uždarytos mokyklos, nevyko pamokos. Kaip vertinate tai ir ką matote?
A. Anušauskas: Latvija aštuonis mėnesius tame regione turi neskraidymo zoną iki 6 km aukščio. Galima aukščiau, galima žemiau, jie mėgina kontroliuoti visus skrydžius, nes bet kokiu atveju dronų keliamas pavojus yra ne tik ant žemės, bet ir ore. Jie tam ruošiasi. Kiek pastebėjau iš pranešimų, jie turi ir signalų pranešimus. Indikatoriai suveikė, parodė, kad trys dronai įskrido, vienas įskrido ir t. t.
Tai jie kontroliuoja. Ar galima šitoje situacijoje kaip nors naudoti antidronines sistemas? Žinoma, galima, bet yra sudėtinga. Nevykstant karo veiksmams, kaip Ukrainoje, visada yra daug civilių judėjimo, per daug. Ukrainoje, kai dronus numušinėja, tai iš tikrųjų stengiasi, kad ta pirmoji užkarda būtų už miestų ribų. Tai sudėtinga, bet įmanoma.
Keli dronai skrido, du jų sudužo. Tai irgi rodo, kad pereinama į tą tokią naują realybę, gyvenimą, bet kurią dieną gali sulaukti visko. Vakar Latvija dar gavo įspėjimus, kad neatsipalaiduotų, pavojus dar lieka, tų dronų gali būti ir daugiau.
A. Anušauskas: Žinote, kai Ukrainos tolimieji dronai pradėjo atakuoti Rusijos taikinius, tai išties čia buvo laiko klausimas. Dėl įvairių priežasčių, elektroninės kovos priemonės nukreipia ir panašiai, dronai gali patekti į kaimyninių šalių teritorijas.
Kai Rusija atakavo tais pačiais dronais „Šahed“, pavyzdžiui, Odesą, dvi nukrito Moldovos teritorijoje, pasiekė Rumunijos teritoriją. Tokia yra dabartinė realybė ir teko jau prieš daug mėnesių sakyti, kad tiesiog reikia tam ruoštis. Mes irgi turėsime ne vieną droną. Karas tebevyksta mūsų pašonėje.
Latvijos reagavimas į situaciją
Dronai Latvijoje, ką parodo dabartinė situacija? Ar viskas yra gerai su tuo, kad Latvija neskubėjo jų numušti?
L. Kojala: Tokios panacėjos, kaip išspręst šitą klausimą, nėra. Visiško šimtaprocentinio rezultato greičiausiai pasiekti nelabai įmanoma. Ką ir ministras minėjo, kad geopolitinė realybė yra tokia ir ji artimiausiu metu, tikėtina, nesikeis. Agresorius vykdo didelio mąsto karą prieš iš esmės mums kaimyninę valstybę ir tos karo žiežirbos laksto plačiai.
Vadinasi, mums reikės susitaikyti. Turbūt šitoje studijoje ne pirmą, ne antrą ir ne trečią kartą kalbama ta pačia tema, apie dronus, incidentus, kad tokie incidentai, deja, yra beveik jau kasdienybė. Žinoma, nesinorėtų, kad tai būtų visiškai kasdienybė, bet tai reguliariai reikės aptarinėti. Ko gero, tai yra trajektorija, kuria judame šiuo metu.
Kiek teko matyti, dar nėra patvirtinimo, ar tie dronai yra rusų, ar jie jau yra ukrainiečių. Ar tai keistų kažkaip situaciją, jeigu mes sulauktumėme tų patvirtinimų?
L. Kojala: Aš nemanau, kad tai labai reikšmingai kažką keistų, nes priežastys gali būti įvairios. Elektroninės kovos priemonės gali nukreipti ir vienos, ir kitos pusės droną ta linkme, kuria galbūt nebuvo intencijos jį siųsti. Žinoma, reikia turėti omenyje, kad agresorius gali bandyti ir testuoti NATO aljansą, tad kiekvieną atvejį reikia vertinti atskirai.
Žinoma, reikia ieškoti priežasčių ir paaiškinti, kodėl nutiko tai, kas nutiko, pabandyti užkirsti tam kelią ateityje. Suvokiant, kad Kremlius turi agresyvių veiksmų planus nukreiptus ne tiktai į Ukrainą, tuo pačiu nepanikuoti, nes šitoje situacijoje baimės jausmas tikrai nėra pats konstruktyviausias ir racionaliausias būdas reaguoti į situaciją.
Aš manau, kad Baltijos valstybės yra tos, kurios jau prie to, ne gerąja žodžio prasme, bet vis tik pripranta. Suprantame, kad, kol situacija nesikeis bendrame karo fone, tol reikės matyti tokias pasekmes.
Latvija liepė gyventojams neatsipalaiduoti
Latvijos tarnybos vakar taip pat siuntė žinią, kad neatsipalaiduotų gyventojai, nesibūriuotų, būtų budrūs, gyventų savo gyvenimą, bet gali būti dronų ir daugiau. Ką ši situacija ir tie perspėjimai parodo?
L. Kojala: Jog nėra panacėjos, nėra šimtaprocentinio būdo tai išspręsti, nėra šimtaprocentinio mechanizmo, kaip galima nuspėti galimas būsimų dronų skrydžių trajektorijas. Žinoma, šiuo atveju yra labai svarbu išvengti incidentų, kurie gal galėtų pareikalauti žmogiškųjų aukų arba sunaikintų turtą. Jeigu to pavyksta išvengti, jau yra neblogas rezultatas. Visos priemonės, kurios yra orientuotos ta linkme, dėl to ir yra akcentuojamos kiekvienoje panašioje situacijoje.
Gaisras saugykloje: sutapimas ar diversija?
Prieš tai naktį kilo gaisras Latvijos naftos saugykloje. Tai gali būti sutapimas ar diversija? Kaip jums atrodo?
A. Anušauskas: Kiek pasižiūrėjau Latvijos šaltinius, jie sieja su dronų skrydžiu, apsilankymu Latvijos teritorijoje. Jeigu tai Ukrainos dronas, tai visi supranta, tai nebuvo jų taikinys. Tiesiog nukrito dronas, sukėlė kažkokį gaisrą ir panašiai. Taip, tai yra Rėzeknės kuro saugyklos, kad ir apleistos. Jos vis tiek turi tokią galimybę turėti ten kuro savyje.
Jeigu tai būtų rusų dronas, jūs supraskite, nuo karo veiksmų teatro tai yra toloka. Tai tik sąmoningai galėtų paleisti, nes Ukrainos taikiniai yra prie Suomijos įlankos, skrenda būtent tuo maršrutu, 50 km Rėzeknės. Rusijos teritorijoje dronai gali būti elektroninės kovos priemonėmis nukreipiami į kaimynines valstybes.
Ką rodo naftos saugyklos ir kitas gaisras? Ta situacija, kuri jau dabar yra likviduota, ar tai galėjo būti diversija?
L. Kojala: Vėlgi, sutikčiau su tuo, kas buvo minėta. Labai sunku kažką komentuoti neturint tikslios informacijos ir tikslių duomenų. Aš manau, kad labai svarbu atskirti tai, kas nebuvo planuota ir galėtų turėti savyje aiškesnę veiksmų intenciją. Žinoma, turiu omenyje Rusijos agresyvių veiksmų prieš NATO valstybę tikslinį dronų panaudojimą, taikantis į atskiras teritorijas, objektus arba testuojant NATO šalių oro gynybos sistemas.
Jeigu būtų indikacijų, kad tai yra tikslinis veiksmas, tuomet ir reakcijos, algoritmas būtų vienoks. Jeigu vertina tai kaip incidentą, kuris yra susijęs su tuo platesniu kontekstu, kai daugybė dronų skrenda ir dalis jų nukrypsta nuo kurso dėl vienokių ar kitokių priežasčių, tuomet tai yra šiek tiek kitas takelis. Šiuo atveju aš manau, kad Latviją ir kitų šalių pareigūnai, ekspertai atliks tyrimą, įvertins duomenis ir turėsime tikslesnę informaciją.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Pripūstų batkos prezikų sugaudyt nesugeba, o čia matai skrairančias bombas gaudys.
PS šiaip statistiškai - visos skraidančios bombos buvo haholų, rusų dar nė vienos. Natūralus klausimas - tai KAS PUOLA???
