„Tikriausiai paskutinis dalykas, ko nori Lietuvos rusai, tai kad Rusija gintų jų interesus“, – liepos mėnesį žurnalistams sakė Vilniaus universiteto mokslininkas Pavelas Lavrinecas. Jo teigimu, būtent pati Rusija sukūrė kai kurias didžiausias problemas, su kuriomis susiduria ši bendruomenė.
Šis perspėjimas įgavo naują reikšmę, kai Vladimiras Putinas apkaltino Baltijos šalis blogu elgesiu su rusakalbiais ir pareiškė, kad Maskva parengė „specifinį požiūrį“ jų apsaugai per „humanitarines priemones“ bei „tarptautinę teisę“. Žinant, kad istoriškai Rusija teisino kaimyninių šalių puolimus ar okupacijas būtent „rusakalbių teisių gynimu“, tai priverčia rimčiau atsižvelgti į tokius pasisakymus.
NATO viešai ruošiantis galimoms Rusijos provokacijoms palei rytinį sparną, V. Putino pareiškimai rodo kitą grėsmę, galinčią turėti dar rimtesnių pasekmių, pažymi S. Dowellas. Maskva remiasi pažįstamu argumentu, kurį jau ne kartą naudojo karinėms intervencijoms bei teritorijų užgrobimui pateisinti – ji teigia turinti teisę ginti Rusijos piliečius, rusakalbius ir apskritai už savo sienų gyvenančius „tautiečius“.
Rusija jau renka teisinę medžiagą prieš Estiją, Latviją ir Lietuvą. Sovietų įsiveržimas į Rytų Lenkiją 1939 metais, Rusijos intervencija Gruzijoje 2008 metais, Krymo visiška aneksija 2014 metais ir visapusiška invazija į Ukrainą 2022 metais rodo, kodėl šie pasirengimai reikalauja išskirtinio dėmesio.
Teisinė byla ir karinis pretekstas
Jungtinis tyrimas, kurį liepos mėnesį publikavo „Re:Baltica“, Estijos „Delfi“ ir Lietuvos LRT, atskleidė, kad Rusija kelerius metus rengė bylą prieš visas tris Baltijos šalis Tarptautiniame Teisingumo Teisme.
Nuo 2022 metų Maskva daug kartų siuntė diplomatines notas, kuriose teigė apie rusakalbių diskriminaciją. Ji pasitelkė teisininkus, užsakė tyrimus apie rusų bendruomenes ir ne kartą kvietė Baltijos šalių vyriausybes derėtis dėl tariamų tautinių mažumų teisių pažeidimų.
Rusija parengė skundą pagal Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos naikinimo, nors teisinio proceso dar nepradėjo.
Maskva galėtų gauti politinės naudos nepriklausomai nuo galutinio teismo sprendimo. Tarptautinis teismo procesas suteiktų jos kaltinimams matomą platformą ir leistų kelerius metus daryti teisinį bei diplomatinį spaudimą Baltijos šalių vyriausybėms.
Latvijos Konstitucijos apsaugos biuras įspėjo, kad „Rusija gali panaudoti teisinius argumentus kaip pretekstą ir pateisinimą suintensyvintai agresyviai veiklai arba potencialiai konfrontacijai prieš NATO“.
Praėjusią savaitę, kalbėdamas su žurnalistais Tarptautinio jungtinio kultūrų forumo Sankt Peterburge paraštėse, V. Putinas pareiškė, kad Maskva „parengė specifinį požiūrį į šį klausimą“ ir atsakys „humanitarinėje srityje bei pagal tarptautinę teisę“.
Rengiami teisiniai dokumentai
Maskva ne kartą ieškojo teisinio pagrindo karinėms intervencijoms, pažeidžiančioms kitų šalių suverenitetą.
Ši tradicija siekia sovietų įsiveržimą į Rytų Lenkiją 1939 m. rugsėjo 17 d. Tuomet Maskva pareiškė, kad Lenkijos valstybė nustojo egzistuoti, o Raudonajai armijai būtina ginti ukrainiečius ir baltarusius. Įsiveržimas įvyko po nacistų ir sovietų susitarimo padalyti Lenkiją.
Prieš 2008 metų karą Gruzijoje Rusija masiniu būdu dalijo pasus Pietų Osetijoje ir Abchazijoje. Prasidėjus karui, Maskva rėmėsi savo atsakomybe prieš Rusijos piliečius. Vėlesnis ES tyrimas sukritikavo „pasizacijos“ politiką dėl kenkimo Gruzijos suverenitetui.
2014 m. kovo mėnesį anektuodamas Krymo pusiasalį V. Putinas pažadėjo ginti rusus ir rusakalbius Ukrainos gyventojus „politinėmis, diplomatinėmis ir teisinėmis priemonėmis“.
Teisiniai pasirengimai tapo ypač išsamūs prieš visapusišką invaziją į Ukrainą 2022 m. vasario mėnesį.
Vasario 21 d. V. Putinas pripažino separatistinius darinius Donecke ir Luhanske nepriklausomomis valstybėmis. Kitą dieną Maskva ratifikavo savitarpio pagalbos sutartis su jais, o Federacijos Taryba suteikė V. Putinui leidimą panaudoti Rusijos pajėgas užsienyje.
Pradėjęs invaziją vasario 24 d., V. Putinas rėmėsi šitomis sutartimis, parlamento leidimu ir JT Chartijos 51 straipsniu, reglamentuojančiu savigyną.
Šis legalizmas įtvirtintas Rusijos institucijose. 2020 m. V. Putino įvykdyta konstitucinė reforma įpareigojo Rusiją ginti savo „tautiečius“ užsienyje. Ši sąvoka tyčia suformuluota plačiai ir apima ne tik Rusijos piliečius, etniškus rusus ar rusakalbius, bet ir žmones, turinčius istorinių, kultūrinių ar kilmės ryšių su Rusija.
Šių metų gegužę V. Putinas pasirašė teisės aktus, leidžiančius Rusijos pajėgoms būti dislokuotoms užsienyje, kad būtų apsaugoti Rusijos piliečiai, susiduriantys su tam tikromis užsienio baudžiamojo persekiojimo formomis.
„Nacių bendrininkai“
Maskvos Tverės rajono teismas paskelbė 13 Baltijos šalių nacionalistų ir penkias organizacijas nacių Vokietijos bendrininkais vykdant karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui Didžiojo Tėvynės karo metais. Apie tai pranešė Maskvos teismų spaudos tarnyba.
Prašymą pripažinti juos nacių Vokietijos bendrininkais šių metų rugsėjį pateikė Generalinė prokuratūra. Teismas išnagrinėjo archyvinius dokumentus ir kitą pateiktą medžiagą apie šių organizacijų bei asmenų veiklą Antrojo pasaulinio karo metais. Po nagrinėjimo prašymas buvo patenkintas.
„Teismas patenkino šį prašymą ir pripažino Ainą-Erviną Mere, Ralfą Gerretsą, Juliusą Jennoką, Viktorą Bernhardą Arajsą, Gebertą Janovičių Cukurą, Gustavą Adolfą Celminį, Rudolfą Karlovičių Bangerskį, Voldemarą Veisą, Juozą Ambrazevičių, Juozą Lukšą, Bronių Kviliką, Algirdą Klimaitį, Antaną Impulevičių ir organizacijas „Omakaitse“, „Aizsargi“, „Pērkonkrusts“, „Lietuvių aktyvistų frontas“ bei „Lietuvių tautininkų sąjunga“ Vokietijos nacių bendrininkais“, – rašoma pranešime.
Pastaraisiais metais (ypač 2024–2026 m.) Rusijos Tyrimų komitetas ir Generalinė prokuratūra masiniu būdu kelia baudžiamąsias bylas dėl „genocido prieš tarybinius piliečius“ Didžiojo Tėvynės karo metais. Taip kuriamas teisinis pagrindas reikalauti Baltijos šalių piliečių (istorikų, politikų, visuomenės veikėjų) paieškos per Interpolą, išdavimo ir daryti politinį spaudimą toms valstybėms.
Tuo pačiu Rusijos propaganda nuosekliai ignoruoja Sovietų Sąjungos nusikaltimus: įvykdytą okupaciją ar Ribentropo-Molotovo pakto pasirašymą su nacistine Vokietija.
Maža to, tokiu būdu Rusija siekia paskleisti istorinių abejonių naratyvus, demonstruodama „dokumentus ir teismo sprendimus“, tikėdamasi susilpninti Baltijos šalių įvaizdį kitose šalyse, ypač labiau istoriškai nutolusiuose kraštuose.
Įdomus aspektas tas, kad dėl kolaboravimo su naciais, pavyzdžiui, Antanas Impulevičius jau buvo nuteistas myriop SSRS dar 1962 m. Tai tik dar labiau kelia klausimų, kodėl būtent dabar Rusijoje vėl iškeltas šis klausimas.
Ką Rusija pretenzingai teigia ginanti?
Latvija ir Estija turi dideles rusakalbių bendruomenes, kurios daugiausia yra sovietmečio migracijos palikimas. Etniniai rusai sudaro apie 23 proc. Latvijos gyventojų ir 20,2 proc. Estijos gyventojų. Estijos pasienio mieste Narvoje rusų kalba yra vyraujanti.
Abi šalys stiprina savo valstybines kalbas po dešimtmečius trukusio sovietinio dominavimo. Estija 2024 m. pradėjo palaipsniui atsisakyti mokymo rusų kalba, o perėjimas numatytas iki 2030 m. Latvija sugriežtino kalbos reikalavimus švietimo sistemoje ir tam tikriems Rusijos piliečiams, siekiantiems išsaugoti teisę gyventi šalyje.
Europos Tarybos ekspertai kėlė klausimų dėl dvikalbio ugdymo ir mažumų kalbų teisių apribojimų. Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas patvirtino Latvijos švietimo reformą, pripažindamas poreikį „apsaugoti ir sutvirtinti latvių kalbą“ po daugiau nei 50 metų trukusios sovietinės okupacijos. Teismas nustatė, kad reformos buvo proporcingos ir nediskriminavo rusakalbių moksleivių.
Vis dėlto Maskva šiuos ginčus paverčia tarptautine kampanija, grįsta pretenzijomis į kitų valstybių suverenitete gyvenančius rusakalbius, nepriklausomai nuo to, ar tos bendruomenės nori jos apsaugos.
Ukrainos pavyzdys
Ukraina rodo, kodėl kalbą ir politinį lojalumą būtina skirti. Kyjivas apribojo rusų kalbą švietime, administravime, žiniasklaidoje ir kitose viešojo gyvenimo srityse, siekdamas sustiprinti ukrainiečių kalbą po šimtmečius trukusios jos marginalizavimo politikos.
Venecijos komisija pripažino Ukrainos poreikį skatinti valstybinę kalbą, tačiau 2019 m. vertinime padarė išvadą, kad teisės aktai nesugeba išlaikyti teisingo balanso tarp ukrainiečių kalbos stiprinimo ir mažumų kalbų teisių apsaugos.
Tačiau pačių ukrainiečių pozicija prieštarauja Maskvos siekiui kalbėti rusakalbių vardu. Šių metų gegužės ir birželio mėnesiais atlikta apklausa parodė, kad 78 proc. respondentų Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje atmetė teiginį, jog rusakalbiai susiduria su sisteminiu persekiojimu. Net tarp tų, kurie namuose daugiausia kalbėjo rusiškai, 59 proc. nesutiko su šiuo kaltinimu.
Perėjimas prie ukrainiečių kalbos paspartėjo po Rusijos visapusiškos invazijos. Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto duomenimis, Ukrainos gyventojų, kurie namuose daugiausiai kalba ukrainietiškai, dalis padidėjo nuo 52 proc. 2020 m. iki 63 proc. 2025 m., o kalbančiųjų rusiškai dalis sumažėjo nuo 25 proc. iki 13 proc.
Kaip Rusija elgiasi su ukrainietiškai kalbančiaisiais
Rusijos elgesys su ukrainietiškai kalbančiais gyventojais okupuotose teritorijose rodo tikrąjį požiūrį į kalbą ir mažumų teises. Liepos mėnesį „Human Rights Watch“ užfiksavo, kaip okupacinė valdžia pašalino ukrainiečių kalbos mokymą iš mokyklų ir baudė vaikus, kurie toliau mokėsi nuotoliniu būdu ukrainietiškai.
2024 m. Tarptautinis Teisingumo Teismas nustatė, kad Rusija pažeidė rasinės diskriminacijos konvenciją dėl savo elgesio su ukrainiečių kalbos ugdymu okupuotame Kryme. Tai yra ta pati konvencija, kuria Maskva dabar ketina remtis prieš Baltijos šalis.
Tai grąžina, anot S. Dowello, prie anksčiau išsakyto P. Lavrineco perspėjimo. Rusakalbių bendruomenės gali atsidurti tarp savo vyriausybių ir kaimyninės valstybės, pretenzingai reikalaujančios teisės joms atstovauti. Pavojus čia yra tas, kad kol NATO užfiksuos Rusijos karių kirtimą per Baltijos šalių sieną, Maskva jau gali būti jau ne vienerius metus bandžiusi įrodyti, kad „turi pilną teisę ten būti“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
