J. Stoltenbergas savo memuaruose atskleidė detalių, kurios meta šešėlį jo vadovavimo laikotarpiui. „The Baltic Sentinel“ skelbiama, kad buvęs įtakingas politikas savo memuaruose pripažino, jog sutiko svarstyti dalies NATO pajėgų išvedimą iš Rytų Europos.
Kilus skandalui – Stoltenbergo komentaras
Kaip skelbia tv3.lv, J. Stoltenbergas reaguodamas į kilusį skandalą pareiškė, kad visada buvo asmeniškai įsipareigojęs ginti Baltijos sąjungininkus.
Jis pareiškė, kad kiekvienas, kuris perskaitė jo knygą iki galo, supranta, jog susitikimas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu per JT Generalinę Asamblėją 2021 m. rugsėjį nebuvo nei slaptas, nei susijęs su NATO pasiūlymais dėl buferinių zonų. Būtent Rusija esą pateikė pasiūlymus apriboti karinę veiklą prie Rusijos ir NATO sienos.
„Mano pasiūlymas buvo surengti NATO ir Rusijos tarybos susitikimą, kuriame, žinoma, dalyvautų visi sąjungininkai, įskaitant Baltijos valstybes ir Lenkiją. Mano tikslas buvo rasti būdų, kaip sušvelninti pavojingą situaciją dėl Rusijos karinio buvimo, ką aš ir perdaviau Lavrovui“, – aiškina J. Stoltenbergas,
2022 m. sausį NATO atsakė į Rusijos pasiūlymus laišku, suderintu su visais sąjungininkais, kuriame buvo nurodyta, kad sąjungininkai yra pasirengę aptarti keletą sričių, įskaitant rizikos mažinimą, skaidrumą ir ginklų kontrolę.
„Mes taip pat aiškiai nurodėme, kad negalime ir neatsisakysime pagrindinių principų, kuriais grindžiamas euroatlantinis saugumas. NATO ir Rusijos taryba susirinko sausio pabaigoje, tačiau – kaip aiškiai nurodau savo knygoje – Rusija nebuvo atvira sąžiningai diskusijai ir po kelių savaičių nusprendė pradėti visapusišką invaziją į Ukrainą.
Būdamas NATO generaliniu sekretoriumi, aš pirmą kartą užtikrinau, kad po neteisėtos Rusijos Ukrainos aneksijos 2014 m. Baltijos valstybėse ir Lenkijoje būtų dislokuotos kovinės parengties sąjungininkų pajėgos, ir užtikrinau, kad NATO pajėgos būtų dislokuotos likusiame rytiniame flange po Rusijos visapusiško įsiveržimo į Ukrainą.
Istorija rodo, kad aš visada buvau asmeniškai pasiryžęs ginti mūsų Baltijos sąjungininkus, visus sąjungininkus, ir remti Ukrainą“, – pabrėžia J. Stoltenbergas.
Žiniasklaida: buvęs NATO vadovas Stoltenbergas su Lavrovu aptarė „buferinę zoną“ Baltijos šalyse
Buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas 2021 m. buvo pasirengęs su Rusija aptarti Aljanso pajėgų išvedimą iš Rytų Europos ir „buferinės zonos“, apimančios Baltijos valstybes, sukūrimą, rašo Latvijos leidinys „Baltic Sentinel“.
Leidinio publikuotoje J. Stoltenbergo memuarų apžvalgoje teigiama, kad tuometinis NATO vadovas 2021 m. rudenį susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu aptarti tokios buferinės zonos idėją, apie tai neinformavęs pažeidžiamiausių sąjungininkių.
Nors Lenkija ir Baltijos valstybės kategoriškai priešinosi bet kokioms nuolaidoms Rusijai, „Baltic Sentinel“ teigimu, tuometinis NATO generalinis sekretorius pripažino ignoravęs jų susirūpinimą ir buvo pasirengęs grąžinti NATO pajėgų išdėstymą į 1997 m. pozicijas.
Leidinyje minimi trumpi pokalbiai su neįvardytas Estijos diplomatais, esą patvirtinantys, kad J. Stoltenbergas mėgino iškelti šią idėją už NATO sąjungininkių Baltijos jūros regione nugarų.
„Baltic Sentinel“ teigia, kad visiškos kontrolės regione siekęs Kremlius tokį planą galiausiai atmetė.
Savo memuaruose J. Stoltenbergas rašo, kad jo požiūrį į santykius su Rusija formavo jo tėvas Thorvaldas – buvęs Norvegijos užsienio reikalų ministras, kuris net Šaltojo karo metais skatino dialogą su Maskva.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
