Knygoje „On My Watch: Leading NATO in a Time of War“ (2025 m., „W. W. Norton & Company“, 480 psl.) buvęs Aljanso vadovas prisipažįsta 2021-aisiais siūlęs Rusijai aptarti Baltijos šalims pavojingas nuolaidas, apie tai neinformavęs pačių sąjungininkių.
J. Stoltenbergas, vadovavęs NATO 2014–2024 m., memuaruose apibūdinamas kaip vengiantis konfliktų ir siekiantis diplomatinio balanso. Nors knygos pavadinimas sufleruoja apie „karo metą“, straipsnio autorius Meelis Oidsalu pastebi, kad Aljansas didžiąją jo kadencijos dalį išliko pasyvus, o karinę paramą Ukrainai oficialiai įteisino tik 2024 m.
Dialogas su Rusija Baltijos šalių sąskaita
Vienas kontroversiškiausių knygos momentų – J. Stoltenbergo pripažinimas apie 2021 m. rudenį vykusį susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Nepaisydamas Lenkijos ir Baltijos šalių prieštaravimo, J. Stoltenbergas pasiūlė NATO ir Rusijos taryboje aptarti Kremliaus idėją dėl „buferinės zonos“ kūrimo bei Aljanso pajėgų atitraukimo į pozicijas, buvusias iki 1997 m.
Toks siūlymas būtų reiškęs NATO pajėgų išvedimą iš Rytų Europos regionų. Nors autorius pabrėžia NATO vienybę, jis neslepia, kad už vėliau įstojusių narių nugarų buvo pasirengęs diskutuoti apie Europos saugumo architektūros grąžinimą į praėjusį tūkstantmetį. Estijos diplomatų teigimu, šie klausimai buvo keliami slapta nuo pačių pasienio valstybių.
J. Stoltenbergas tai vadina „dialogu“, tačiau Rytų flango šalims tai reiškė rizikos perskirstymą jų nenaudai. Pasiūlymas galėjo būti koordinuotas su JAV, kuri netrukus viešai paskelbė esanti pasirengusi aptarti pajėgų dislokavimą. Pastebėtina, kad tokios nuolaidos nebūtų paveikusios paties J. Stoltenbergo gimtosios Norvegijos, kuri prie Aljanso prisijungė dar iki 1997 m.
Ironiška, bet siūlymą derėtis dėl NATO kariuomenės atitraukimo atmetė patys rusai, kurie pareikalavo laikytis visų jų 2021-ųjų ultimatumo reikalavimo, o ne „rinktis tuos, kurie yra patogūs“.
Atstumtas Zelenskis ir eskalacijos baimė
Knygoje aprašomi ir pirmieji pilno masto invazijos į Ukrainą mėnesiai. J. Stoltenbergas atvirai pasakoja, kaip ryžtingai atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymus užtikrinti oro gynybą ar paskelbti neskraidymo zoną.
Nors JAV žvalgyba apie planuojamą puolimą pranešė dar 2021 m. spalį, Prancūzija ir Vokietija šią grėsmę laikė perdėta. J. Stoltenbergas pripažįsta palaikęs Berlyno ir Paryžiaus poziciją dėl eskalacijos vengimo. Memuarai patvirtina įspūdį, kad Vakarai karo pradžioje tikėjosi greito Kyjivo kritimo.
Autorius pabrėžia, kad jo požiūrį į santykius su Rusija suformavo tėvas Thorvaldas Stoltenbergas, buvęs Norvegijos užsienio reikalų ministras, kuris net Šaltojo karo metais propagavo dialogą su Maskva. Sūnus su pasididžiavimu rašo, kaip jam pavyko išlaikyti šį dialogą net po Krymo aneksijos 2014 m.
Santykiai su Trumpu ir Aljanso ateitis
Didelė knygos dalis skirta Donaldui Trumpui. J. Stoltenbergas teigia, kad D. Trumpo grasinimai palikti NATO nebuvo tik blefas – jo patarėjai rimtai siūlė svarstyti pasitraukimą. Nepaisant nuolatinės įtampos, buvęs generalinis sekretorius pripažįsta paradoksą: D. Trumpo valdymo metais JAV buvimas Europoje išaugo, o sąjungininkės pradėjo daugiau išleisti gynybai.
J. Stoltenbergas, dabar einantis Norvegijos finansų ministro pareigas, neslepia nerimo dėl NATO ateities galimos antrosios D. Trumpo kadencijos metu, vadindamas Aljanso žlugimą realia galimybe.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Patiems savo saugumu reikia rūpintis! Yra daug mažų valstybių, kurios saugios. Viskas priklauso nuo politinių sprendimų!
Vasia, neskleisk melo.
