grėsmė

Dirbtinio intelekto (DI) įrankiais šiandien galima ne tik sukurti tikroviškai atrodančią nuotrauką, bet ir pakeisti vos vieną tikro vaizdo detalę – pavyzdžiui, prekėje „padaryti“ skylę ar kitą defektą. Tokios galimybės kelia naujų rizikų ir internetinėse prekybos platformose.

Lietuva ruošiasi galimoms Rusijos provokacijoms Baltijos regione. Praėjusią savaitę pranešta, kad Lietuvos žvalgyba turi duomenų apie galimus priešiškus veiksmus regione. Tiesa, kol kas nei konkrečios grėsmės, nei galimos jų datos nėra įvardijamos. Apie tai, kokių Rusijos provokacijų galime tikėtis, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo Robertas Kaunas.

Tiek iš Lietuvos vadovų, tiek iš kaimyninių šalių pastaruoju metu girdime perspėjimų apie išaugusias Rusijos keliamas grėsmes Baltijos šalims ir Lenkijai. Per kelis pastaruosius mėnesius ne kartą kalbėta ir apie galimas Rusijos provokacijas prieš kritinę infrastruktūrą. Apie tai, ar Lietuvai yra ko bijoti, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo Robertas Kaunas.

Lenkijos gynybos ministerija pripažįsta, kad pastaroji Rusijos raketos ataka Liublino vaivadijoje galėjo būti viena iš provokacijų, apie kurias Vyriausybė perspėjo dar mėnesio pradžioje. Pareigūnai ragina neturėti iliuzijų – tokių incidentų gali tik daugėti. Ekspertai sutaria: Vladimiras Putinas sąmoningai tikrina NATO ribas ir pratina Vakarus prie vis įžūlesnių veiksmų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Praėjusią savaitę Seimas pradėjo svarstyti siūlymą iš Konstitucijos išbraukti nuostatą dėl draudimo dislokuoti branduolinį ginklą Lietuvoje. Už tai pasisakę politikai aiškina, kad toks sprendimas padėtų padidinti NATO saugumą. Kiti sako, kad reikėtų dėl to skelbti referendumą, o Kremlius teigia, kad toks sprendimas gali pakenkti Lietuvos saugumui.

Prezidentas Gitanas Nausėda su šalies politikais susitiko aptarti Konstitucijos nuostatos dėl branduolinio ginklo. Kaip numato Konstitucija, Lietuvoje negali būti masinio naikinimo ginklų. Kas būtų jeigu Konstitucija būtų pakeista ir nebeliktų draudimo Lietuvos teritorijoje laikyti masinio naikinimo ginklus? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su Lietuvos kariuomenės atsargos majoru Dariumi Antanaičiu ir politologe Dovile Jakniūnaite.

Ankstų ketvirtadienio rytą į Latvijos oro erdvę iš Rusijos pusės įskrido keli bepiločiai orlaiviai, o dalis jų nukrito Rėzeknės apylinkėse. Dėl incidento mieste sustabdytos pamokos, gyventojai raginami likti budrūs ir laikytis institucijų nurodymų.

Dronų grėsmė Baltijos regione tampa vis realesnė – po incidentų Latvijoje bei anksčiau Lietuvoje kyla klausimas, ar esame pasiruošę tokiems scenarijams. Ekspertai sako, kad kiekvienas įskridęs dronas tampa ne tik pavojumi, bet ir svarbia pamoka apie šalies pasirengimą, reagavimą bei gyventojų informavimą.

Siekiant pagreitinti oro erdvės grėsmėms neutralizuoti skirtus sprendimus, trečiadienį ministerijos su Vilniaus savivaldybės, verslo ir saugumo tarnybų atstovais pasirašys tai numatantį susitarimą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pranešė, kad jos iniciatyva susitarimas bus pasirašytas su 10 institucijų.

Estijos gynybos pajėgos naktį iš pirmadienio į antradienį paskelbė įspėjimą apie oro pavojų, praneša žiniasklaida bei Estijos kariuomenė. Dalies Estijose vietovių gyventojams buvo patarta likti patalpose, o pamačius dronus – ieškoti priedangos. Apie 6 val. ryto vietos ir Lietuvos laiku gauti pranešimai, kad grėsmė praėjo. Kilo galima oro grėsmė Pavojaus pranešime nurodyta, kad kilo galima oro grėsmė, o pamačius droną reikėtų pasislėpti, išlikti budriems ir laukti naujų nurodymų.

Rusija išlieka tiesiogine ir ilgalaike grėsme euroatlantiniam saugumui, todėl Europa negali delsti stiprindama gynybą ir remdama Ukrainą, sako Paryžiaus saugumo ir strategijos forume dalyvaujantis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Lietuvai saugumas nėra tik abstrakti koncepcija. Geografija ir skaudi istorija per amžius formavo Lietuvos saugumo mąstymą.

Artimuosiuose Rytuose prasidėjus kariniam konfliktui, Valstybės saugumo departamentas (VSD) nefiksuoja požymių, kad Lietuvoje reikėtų kelti terorizmo grėsmės lygį. „Terorizmo grėsmės lygį Lietuvoje nustato Nacionalinis krizių valdymo centras. VSD tuo tarpu nefiksuoja indikatorių, skatinančių siūlyti kelti grėsmės lygį“, – teigiama departamento atsakyme Eltai. Terorizmo grėsmės lygį iš Europos šalių pakėlė vienintelė Vengrija.

Nacionalinio krizių valdymo skyriaus vadovas tikina, kad artimiausią savaitę potvynis neturėtų kilti. Pasak Vilmanto Vitkausko, jei potvynis vis dėlto būtų prognozuojamas, tarnybos veiksmų imtųsi dar iki jam prasidedant. Jo teigimu, tuomet būtų aktyvuota pirmoji krizių valdymo fazė.

Preliminarūs duomenys rodo, jog šių metų sausis bus vienas šalčiausių šiame amžiuje. Pasitraukus šaltiems orams šiemet sulauksime tiek ledonešio, tiek didesnių pavasarinių potvynių, kurie gali būti intensyviausi per pastarąjį dešimtmetį. Taigi reikėtų neatidėlioti ir jau iš anksto pagal galimybes tam pasiruošti. Sparčiai kylantis vandens lygis kelia nerimą Kauno rajono gyventojams. Nors upės dar užšalusios, potvynio grėsmė vis dar išlieka.

Jau keletą mėnesių Lietuva ieško būdų, kaip pažaboti iš Baltarusijos pusės kylančias grėsmes. Problemų kelia ir vis į šalį įskrendantys kontrabandiniai balionai, tuo metu Baltarusijos pusėje iki dabar yra įstrigę vežėjai. Ekspertai sako, kad tokiu būdu Minskas siekia panaikinti jam galiojančias sankcijas.

Norvegija planuoja pirkti dar du Vokietijoje pagamintus povandeninius laivus ir tolimojo nuotolio raketų, su Rusija besiribojančiai šaliai nusprendus sustiprinti savo gynybą, penktadienį paskelbė vyriausybė. „Norvegija yra pakrantės ir jūrinė valstybė, todėl povandeniniai laivai ypač būtini mūsų šalies gynybai. Stebime padidėjusį Rusijos pajėgų aktyvumą Šiaurės Atlante ir Barenco jūroje“, – pranešime apie planuojamus milijardinės vertės pirkinius teigė gynybos ministras Tore Sandvikas.

Rusijai išlaikant nenuspėjamą laikyseną regione, NATO jūrų pajėgos Baltijos jūroje dirba maksimaliu režimu. Aljanso pareigūnai tikina: grėsmė Lietuvai, Latvijai ir Estijai išlieka, tačiau budrus stebėjimas ir greitas reagavimas jau veikia kaip atgrasymo skydas. Vis dėlto užkulisiuose kalbama ir apie platesnes grėsmes, siekiančias toliau nei Baltijos jūros pakrantės.

Vakar, apie 18 val., dėl kontrabandinių lėktuvų grėsmės buvo sustabdyta Vilniaus oro uosto veikla, kuri atnaujinta tik šiandienos paryčiais. Visuomenininko Andriaus Tapino „Facebook“ paskyroje paskelbtame įraše kritikuojama, kaip valstybė suvaldė situaciją, kai apie 7500 keleivių buvo nukreipti į kitus miestus ir kelias valandas įkalinti lėktuvuose. Jis teigia, kad atsakingos institucijos demonstravo bejėgiškumą, o politinė vadovybė, vietoje sprendimų, siūlo tik simbolinius gestus.

Šeštadienį TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Kas po kiek?“ gera nuotaika tvyros nuo pat pirmos akimirkos. Šįkart – dalyvių dėka. O laidos vedėjui Mindaugui Stasiuliui netgi iškils grėsmė būti išmestam iš studijos! Pirmojoje komandoje pamatysime tris drauges Vaidą, Živilę ir Veroniką, kurias vienija pomėgis filmuotis TV laidose. Kaip tikins moterys, tai – jų hobis, kasdienybei suteikiantis cinkelio.

Policija primena, kad už skrydžių saugos ir aviacijos taisyklių pažeidimus gali būti skiriamos baudos. Vartotojų teisių specialistai atkreipia dėmesį – nors keleiviai turi teisę į kompensaciją ir pagalbą, jie privalo laikytis oro linijų bei oro uosto nustatytų taisyklių. Ši tema vėl iškilo po incidento Kauno oro uoste, kai du keleiviai savavališkai pabėgo iš lėktuvo, o kitiems teko jame praleisti apie dešimt valandų.

Lietuvoje vis dar trūksta veiksmingų sprendimų, kai psichikos sutrikimų turintys asmenys tampa grėsme aplinkiniams – tokie žmonės dažnai lieka be priežiūros, o jų kaimynai gyvena nuolatinėje baimėje. Ši skaudi realybė atskleidžia gilias sistemos spragas ir klausimą, ar valstybė pajėgi apsaugoti silpnesnius nuo pavojingų situacijų jų pačių kiemuose.

Norvegija sustiprins 198 kilometrų ilgio pasienio su Rusija ruožą, praneša rusų opozicinis leidinys „The Moscow Times“. Skelbiama, kad Norvegija ketina statyti tvorą palei sieną su šalimi agresore.  Jutikliai, stebėjimo kameros ir net dronai Be tvorų bus įrengti modernūs jutikliai ir stebėjimo kameros sienos kontrolei. Prireikus, dėl galimo Rusijos pavojaus šaliai, ketinama kartu pasitelkti ir dronus.

Istorinės Lietuvos totorių bendruomenės atstovai sako, kad yra stumiami iš savo maldos namų, perimamas vadovavimas organizacijoms, o tai gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. „Įžvelgiu iš tiesų dideles grėsmes, kada istorinė Lietuvos totorių bendruomenė yra stumiama iš savo maldos namų, bandoma perimti jos turtą. Beje, Kaune tas jau padaryta, perimta mečetė.

Ukrainos dronas šeštadienį pataikė į vieną didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų Ufoje, sukeldamas gaisrą, tačiau pareigūnai teigia, kad žala nedidelė, o žmonės nenukentėjo.

Vakar Nausėdą gabenęs orlaivis negalėjo nutūpti dėl pastebėto drono, o prieš kelias savaites Vilniaus oro uoste stabdytas eismas dėl kitos skraidyklės.

Šiuolaikiniai konfliktai vis dažniau persikelia į nematomą frontą, kuriame mūšiai vyksta žmonių galvose. Kognityvinis karas – tai manipuliacija suvokimu, kurio padariniai gali būti tokie pat pražūtingi kaip fizinės atakos. Tačiau teisinė sistema dar nespėjo pritaikyti savo normų šiai naujai grėsmių formai. Ar įmanoma apsisaugoti nuo tokio pobūdžio karo? Įsivaizduokite, kad pabundate ir sužinote, jog jūsų mieste atsirado nauja mirtina gripo atmaina.

Lietuvos karo akademijos psichologė-psichoterapeutė, atsargos majorė Rosita Kanapeckaitė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ akcentuoja, kad moterys jau dabar turi žinoti, kaip pasirūpins savimi karo ar ekstremalios situacijos akivaizdoje. Ekspertė pabrėžia, kad pradėti ruoštis reikėtų ne tiek susitelkiant į išgyvenimo krepšį, kiek sutelkiant dėmesį į pasirengimą veikti.

Policijos virtualus patrulis socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi svarbia informacija, padėsiančia gyventojams apsisaugoti nuo internetinių sukčių. Vis dažniau žmonės susiduria su apgaulingomis svetainėmis, kurios gali atrodyti kaip tikros, tačiau slepia grėsmes – nuo asmens duomenų vagystės iki finansinių nuostolių. Todėl pareigūnai primena, kad net ir menka klaida interneto adrese gali brangiai kainuoti.

Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino imperinės ambicijos peržengs Ukrainos sienas – jis siekia atkurti Sovietų Sąjungos įtakos zoną, ypač Baltijos šalyse, rašoma „Ukrinform“. „Manau, kad nors Rusija iš tiesų pasiekė tik ribotą sėkmę, grėsmė, kurią ji kelia, yra labai rimta. Matome, kad Rusija toliau stiprina savo karinį potencialą – gamina daugiau ginklų, verbuoja daugiau karių.

Prieš kelias dienas Medininkų pasienio punkte nutiko neįprastas įvykis – didelis bičių spiečius „įsikūrė“ ant pastato, sukeldamas nemažą šurmulį. Vėliau spiečių pašalino iškviestas bitininkas, tačiau kaip elgtis tokioje situacijoje, jei bitės įsikuria ant jūsų namo ar kieme? Bičių spiečių pamatymas daugeliui kelia baimę, tačiau svarbu žinoti, kad jis retai būna agresyvus.

JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pokalbiai telefonu tampa nerimo šaltiniu – ekspertas įspėja, kad tokie pokalbiai ar slapta priimti sprendimai gali apeiti diplomatinę tvarką ir dar labiau destabilizuoti jau ir taip chaotišką pasaulio saugumo sistemą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) neseniai perspėjo Lietuvos mokyklas dėl Rusijos specialiųjų tarnybų galimų ketinimų verbuoti šalies moksleivius, rašo portalas „Delfi“. NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, kad įspėjimai bei rekomendacijos švietimo įstaigų vadovams išsiųsti atsižvelgus į tai, kad Rusija šią taktiką jau išbandė Ukrainoje ir dabar geli perkelti į kitas valstybes.

Geopolitinis stabilumas toliau silpsta, todėl daugelis europiečių baiminasi, kad gali kilti dar vienas pasaulinis konfliktas. Naujo „YouGov“ tyrimo duomenimis, 41–55 proc. respondentų Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Ispanijoje mano, kad per artimiausius 5–10 metų gali kilti dar vienas pasaulinis karas, rašoma „Euronews“. Maža to, didžioji dauguma europiečių mano, kad tokiame konflikte bus panaudotas ir branduolinis ginklas.

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorius Elegijus Paulavičius sako, kad šiuo metu konvencinė karo grėsmė Lietuvoje yra maža. Tačiau, įspėja jis, jei Ukrainoje bus pasiektos paliaubos, rizikos išaugtų visam NATO Rytiniam flangui. „Šiuo metu konvencinė karinė grėsmė ar jos tikimybė Lietuvoje yra maža. Kremliaus pastangos vis dar sukoncentruotos į karą prieš Ukrainą.

Žlugus Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio deryboms Vašingtone, politikai ir ekspertai aiškinasi, kur nuves auganti įtampa tarp Amerikos ir Europos, kiek ji pavojinga Lietuvai ir ką dėl to daro į Vašingtoną nuvykę lietuviai. JAV lyderio Donaldo Trumpo administracijai paskelbus apie paramos Ukrainai nutraukimą, Europos Komisija savo ruožtu pristatė naują 800 mlrd. eurų vertės senojo žemyno gynybos planą.

Ne vienas visuomenės veikėjas, politologas po premjero Gintauto Palucko išsakytų žodžių nustebo. Pasak premjero, mes esame pačioje saugiausioje situacijoje. Regione tiek investicijų į gynybą, tiek politinės valios tikrai niekada nėra buvę. Pasak jo, gąsdinti visuomenės tikrai nereikia, niekas čia mūsų nei per 6, nei per 12 mėnesių nėra pajėgus pulti ar užpulti, bet į gynybos reikalus reikia žiūrėti rimtai.

Santaros klinikose gruodį įsidarbinęs Rusijos pilietis, pilvo chirurgas, pasak kolegų, rinko perteklinę informaciją apie rezidentų politines pažiūras, domėjosi ligoninės strategija karo atveju. Daliai medikų pasirodė įtartina ir chirurgo praeitis: prieš atvykdamas į Lietuvą aktyviai dalyvavo Rusijos visuomeniniame gyvenime, ėjo aukštas pareigas įvairiuose Rusijos valstybės fonduose ir įmonėse. Jaunieji Santarų gydytojai dėl to kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą.

Rusai sabotažais jau ne vienerius metus demonstruoja agresiją Lietuvos ir apskritai Vakarų atžvilgiu, bet Lietuvos politikai žino, kaip galime atsakyti į Rusijos vykdomas hibridines ir sabotažo diversijas. Politikai sudarė veiksmų sąrašą, koks galėtų būti Lietuvos ar Vakarų atsakas. Nors sąrašas įslaptintas, jame numatyta tai, kas Rusijai būtų itin skausminga – pavyzdžiui, sutrikdytas jų tranzitas į Kaliningrado sritį. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Šimtai Lietuvos mokyklų ir darželių sulaukė rusų kalba parašytų elektroninių laiškų, kuriuose – grasinimai susprogdinti įstaigas. Tiesa, mokyklų bendruomenės tokias atakas patiria ne pirmą kartą, dėl to žino, kaip reikia elgtis: nepanikavo, apžiūrėjo patalpas ir pamokų nenutraukė. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

NATO vadovas Markas Rutte ketvirtadienį perspėjo JAV vadovaujamą transatlantinį aljansą, kad jis nepasirengęs grėsmėms, su kuriomis per ateinančius kelerius metus gali susidurti iš Rusijos, ir paragino pereiti prie karo meto mąstysenos – su daug didesnėmis išlaidomis gynybai, praneša „Reuters“. M. Rutte sakė, kad būsimos išlaidos turės būti daug didesnės nei dabartinis aljanso tikslas – 2 proc.

Rusai ruošiasi pulti Baltijos šalis, dabartinėmis aplinkybėmis jų pasirengimui prireiks 4-6 metų. Tai pareiškė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka, praneša „Ukrinform“. Pasak Ukrainos pareigūno, deja, rusams šiuo metu pavyksta įtikinti europiečius, kad jie ateityje tikrai nenori jų pulti.

Europos Sąjungoje (ES) gyvenantys asmenys turėtų rimtai apsvarstyti skubių atsargų kaupimą, kad būtų pasiruošę galimam karui ar kitoms didelėms nelaimėms, teigiama naujausioje analizėje apie Europos civilių ir kariuomenės pasirengimą.

Rusijos pasirengimas eskaluoti sabotažą prieš Vakarus pasiekė precedento neturintį lygį, o viena iš galimų „Maskvos veiksmų“ alternatyvų gali būti tiesioginis karinis konfliktas su NATO, įspėja Vokietijos žvalgybos tarnybos vadovas Bruno Kahlas. Jis pabrėžia, kad per ateinančius šešerius metus Rusija bus pajėgi užpulti NATO šalis.

Pompidou meno ir kultūros centro direktorius Xavieras Rey sako, kad prancūzų jausmai Rusijai negali būti tokie patys kaip su ja besiribojančių valstybių, tačiau visai Europai kylanti grėsme yra „giliai įsisąmoninta“. Jis taip pat teigė įstaigą remiant Ukrainos kūrėjus ir meno institucijas, tuo pat metu mėginant kultūriškai atkurti jų artumą.

2022 metų vasarį Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą grėsmės klausimas kamuoja ne tik visą pasaulį, bet ir Lietuvą. O prieš keletą savaičių įvykęs Ukrainos akibrokštas, kai šalis pradėjo šturmą Rusijoje, Kursko srityje, šokiravo ir verčia svarstyti, ar tai gali turėti reikšmės tolesnei karo eigai bei Lietuvos saugumui. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Pastarąją parą Lietuvą talžius audrai, daugelis žmonių pradėjo nuogąstauti dėl valstybinių institucijų gebėjimo pasiruošti ekstremaliai situacijai. Žmonės piktinasi negautomis SMS žinutėmis apie audrą, sutrikusiu mobiliuoju ryšiu, o kai kuriems dar iki dabar neatstatytas elektros ir vandens tiekimas. O atsakingos institucijos sušauktame susirinkime pritaria, kad reikėjo įdėti daugiau pastangų sprendžiant situaciją ir aktyviau bendradarbiauti su visuomene.

Ateinančius kelerius metus didžiausią grėsmę Švedijos ir jos sąjungininkių saugumui kels Rusija, pirmadienį paskelbtoje strategijoje pareiškė Stokholmas. Kilus susirūpinimui, kuris paskatino šalies kariuomenės vyriausiąjį vadą sausį perspėti švedus „psichologiškai ruoštis karui“, Švedija sustiprino savo nacionalinio saugumo politiką. „Negalima atmesti ginkluotos atakos prieš Švediją ar jos sąjungininkes“, – sakoma pirmadienį paskelbtoje naujoje nacionalinio saugumo strategijoje.

Septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų mano, kad Rusija kelia realią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, skelbia portalas lrt.lt. Kaip parodė LRT užsakymu atlikta apklausa, septyni iš dešimties gyventojų mano, kad Rusija kelia realią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui (29 proc. atsakė, kad tikrai taip, 41 proc. – greičiau taip, o ketvirtadalis (23 proc.) šalies gyventojų su tuo nesutinka (4 proc. mano, kad tikrai ne ir 19 proc. – greičiau ne). 7 proc.

Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnyba (Supo) antradienį paskelbė metinį grėsmių vertinimą ir jame teigiama, kad Rusijos žvalgybos veikla tebėra didžiausia grėsmė Suomijos nacionaliniam saugumui.