• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nacionalinio krizių valdymo skyriaus vadovas tikina, kad artimiausią savaitę potvynis neturėtų kilti. Pasak Vilmanto Vitkausko, jei potvynis vis dėlto būtų prognozuojamas, tarnybos veiksmų imtųsi dar iki jam prasidedant. Jo teigimu, tuomet būtų aktyvuota pirmoji krizių valdymo fazė. Kuriam laikui pavyks išvengti potvynio, o galbūt jo apskritai pavyks šiemet išvengti

Nacionalinio krizių valdymo skyriaus vadovas tikina, kad artimiausią savaitę potvynis neturėtų kilti. Pasak Vilmanto Vitkausko, jei potvynis vis dėlto būtų prognozuojamas, tarnybos veiksmų imtųsi dar iki jam prasidedant. Jo teigimu, tuomet būtų aktyvuota pirmoji krizių valdymo fazė. Kuriam laikui pavyks išvengti potvynio, o galbūt jo apskritai pavyks šiemet išvengti

REKLAMA

Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto lektorius, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vyriausiasis specialistas Raimundas Baublys.

REKLAMA
REKLAMA

Prieš kurį laiką buvo kalbama, kad potvynis jau turėtų būti po kelių dienų, po to buvo kalbama, kad po savaitės, o dabar jau pranešama, kad savaitę tas potvynis iš viso neturėtų kilti. Tai nuo ko vis dėlto priklauso ir kas daugiausia lemia, ar tas potvynis bus, ar nebus?

REKLAMA

R. Baublys: Matote, prognozuoti potvynį yra gana sudėtinga. Nuspėti ir numatyti jo pradžią, o tuo labiau eigą, yra dar sudėtingiau, nes tai priklauso tiesiog nuo meteorologinių sąlygų, o kadangi prognozes galima sudaryti artimiausioms 5 dienoms, tai yra pakankamai trumpas laikas įvertinti, ar tas potvynis įvyks, ar neįvyks, ir kada bus mūsų galbūt šiek tiek ir laukiamas temperatūros šuolis.

REKLAMA
REKLAMA

Ar yra tikimybė, kad potvynio gali apskritai pavykti išvengti?

R. Baublys: Manau, kad išvengti galbūt ir nepavyks, bet tikėtina, kad šiais metais jis galbūt bus mažesnis negu toks, kokį mes įsivaizdavome sausio viduryje arba sausio pabaigoje.

Kokia dabar šiuo metu yra fiksuojama situacija Lietuvos upėse ir kokias čia įžvelgiate galimas grėsmes? Prieš tai daug buvo kalbama ypač apie Neries upę, tai kokia situacija stebima ten?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

R. Baublys: Dabar daugelyje Lietuvos upių vandens lygiai išlieka pakankamai mažai kintantys ir netgi mažesni už vidutinius daugiametį vasario mėnesio vandens lygius. Šiuo metu šalies upėse stebime, kad yra silpnėjanti ledo danga: vietomis ledas su properšomis, arba ant ledo yra vandens.

Tai rodo, kad teigiama oro temperatūra turi įtakos, upėse ledas tirpsta vietoje jam niekur nejudant. Jeigu nesulauksime staigesnio atšilimo bei žymesnio vandens lygio pakilimo, dalis upėse esančio ledo tiesiog ištirps vietoje, o likusi dalis, aišku, bus išnešta pasroviui.

REKLAMA

Tikėtina, kad nešamas ledas sudarys didesnes ar mažesnes ledo sangrūdas, nes tai, galima sakyti, yra neišvengiama, tačiau tai lemtų kur kas mažesnes sangrūdas, mažesnį vandens lygio pakilimą aukštupyje ir tuo pačiu mažesnius užliejamus plotus.

Kaip skiriasi ta temperatūros kaita: jeigu keliais laipsniais pakyla temperatūra ar jeigu sparčiau? Kaip tai galėtų daryti įtaką potvynio esmei?

REKLAMA

R. Baublys: Šiuo metu, kaip matote, laikosi temperatūra apie 0 laipsnių. Dienos metu būna +3-8 laipsniai, nakties metu vis tiek nukrenta iki minusinės temperatūros. Tai kol kas temperatūra išlieka apie nulį, gal šiek tiek švelniai teigiama, bet tam, kad būtų toks staigesnis atšilimas, mes tai vertiname taip: kai kelias dienas būtų +10 laipsnių arba daugiau.

Tuomet dar prisidėtų tiesioginis saulės poveikis ir tada tikėtina, kad atšilimo poveikis ledo tirpimui bei sniego tirpimui būtų kur kas didesnis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Buvo prognozuojama, kad didžiausia pavasarinio atlydžio sukelto potvynio rizika yra Kaune bei Kėdainiuose, tai yra Vidurio Lietuvoje. Kodėl būtent čia?

R. Baublys: Čia pirmiausia įvardinkime Kauną – tai yra didžiosios upės, kurios neša didžiausią vandens kiekį. Išskirtinumas galbūt daugiau Neries upės, nes ji turi savitą hidrologinį režimą.

Kitas dalykas, palei Nerį yra gyvenvietės, kurios yra pakankamai arti pačios upės. Istoriškai tiesiog taip susidėliojo, kad jau žinome, jog ten yra užliejamos teritorijos. Būtent tose vietose mes ir vertiname jas kaip rizikingesnes vietas, kurios potvynio metu gali būti užlietos.

REKLAMA

Ką reikėtų žinoti žmonėms, kurie gyvena arčiausiai užliejamų teritorijų?

R. Baublys: Mes siūlytume tiesiog apsilankyti puslapyje lt72.lt, kuriame nurodoma, kaip elgtis gyventojams, kurie patenka į galimai užliejamas teritorijas. Būtent šiame puslapyje nurodoma, kad būtina turėti maisto produktų ir geriamojo vandens atsargų kelioms dienoms.

Esant poreikiui, būti tiesiog pasiruošusiems išvykti iš užliejamos teritorijos bei pasirūpinti savo turto saugumu. O šiaip žmonės dažniausiai žino, kaip elgtis potvynio metu, nes jie tiesiog iš istorinės pusės jau turi patirties.

Visos laidos klausykite čia:

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų