Lietuvos užsienio politikos prioritetas turi būti siekis tapti tarpininke tarp JAV, Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos skatinant jų tarpusavio bendradarbiavimą ir padedant siekti bendrų interesų, mano Nepriklausomybės akto signataras socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis.
„Tiek suomiai, tiek šveicarai, tiek švedai, tiek danai – visi jie puikiai supranta, kad kuo daugiau pas juos susipina interesų ir kuo geriau jie sugeba tuos interesus pristatyti, tuo daugiau ir tuo stipresni jie tampa. (...) Tie, kurie žino, kad yra negatyvios ir pozityvios priklausomybės, tie žino, kad reikia išnaudoti pozityvias priklausomybes ir vengti negatyvių. Lietuva, būdama ES ir NATO, turi visus šansus tapti puikiausia vieta Rusijos ir NATO, Rusijos ir ES bendradarbiavimui. Kas kliudo išnaudoti fantastiškus svertus – naftos, tranzito, geležinkelių, dujų, elektros energijos?“ – ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje „Ar Lietuvos užsienio politika turi prioritetus?“ – sakė V. Andriukaitis.
Iki šiol, pasak V. Andriukaičio, Lietuva nepriklausomybės laikotarpiu darė daug geostrateginio pobūdžio klaidų. Pasak jo, Šiaurės pusrutulyje, euroatlantinėje civilizacijoje yra penkios itin svarbios valstybės – JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Rusija, kurios daro įtaką pasauliui, ir Lietuva turi bendradarbiauti su jomis visomis.
„Reikia galvoti, kodėl šitame Šiaurės pusrutulio paveiksle Skandinavijos šalys, būdamos geografiškai mažesnės, sukūrė fantastiškai įdomią strategiją ir dabar vaidina didžiulį vaidmenį ES, Jungtinėse Tautose, santykiuose su kaimynais. Šitie pavyzdžiai fantastiški esant toms mano minėtoms penkioms didelėms sostinėms. Lietuva, deja, nesugeba rasti savo atsakymų į geostrateginius klausimus ir tai mums smarkiai kenkia“, – kalbėjo V. Andriukaitis.
Socialdemokratas pabrėžė nesutinkąs su požiūriu, kad galima daryti griežtą skirtį tarp Rytų ir Vakarų. Pasak jo, šie regionai kultūros, civilizacijos požiūriu glaudžiai persipynę ir, pavyzdžiui, tarp Sorbonos, Sankt Peterburgo ir Vilniaus universitetų yra daug panašumų.
„Man visiškai nesuprantama liga, kuria sergame, kai manome, kad yra kažkokios dvi Europos – Rytų ir Vakarų. Netiesa. Europa yra vieninga. Eurazijos kontinentas yra vieningas. Europa kvėpuoja dviem plaučiais – Rytų ir Vakarų plaučiais. Krikščionija ir Rytų, ir Vakarų yra ta pati krikščionija“, – sakė V. Andriukaitis.
Jis pažymėjo, kad Lietuva turi siekti pasaulio, kuriame ES, JAV ir Rusija būtų artimos strateginės partnerės su bendra kultūros, mokslo erdve, tarp jų būtų pasitikėjimas, o ne konfliktai. V. Andriukaitis apkaltino konservatorius, kad jų užsienio politikoje „dominuoja Niujorkas“.
„Reikia įsiklausyti į Paryžiaus, Berlyno pozicijas, jos kur kas pažangesnės, tiesia tiltus tarp Paryžiaus, Berlyno, Maskvos, Londono ir Niujorko. Mums reikalingi tie tiltai, reikalinga konstruktyvi politika“, – sakė V. Andriukaitis.
Kitas konferencijos dalyvis, taip pat Nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas su kolegos nuomone nesutiko – pasak jo, tai, ką kalba V. Andriukaitis apie bendradarbiavimą ir tiltų tiesimą, yra gražu ir jis norėtų, kad taip būtų, bet realybėje situacija yra kitokia ir taip būti negali, nes kitų valstybių – tiek Lietuvos kaimynių, tiek JAV – interesai yra kitokie.
„Istorijos ratas sukasi pagal savo logiką. Norint išlaikyti Lietuvos valstybę, reikia realiai žiūrėti į įvykius“, – pabrėžė R. Paulauskas.
Jis pastebėjo, kad Lietuvoje dažnai į Vakarus žiūrima kaip į vientisą regioną, nesuprantant, kad ten yra savų nesutarimų ir kad tas regionas gali skilti. Be to, pasak R. Paulausko, Lietuvos užsienio politikoje trūksta supratimo, kad net ir nesant didele valstybe galima būti išdidiems, elitas per dažnai tarnauja tik JAV interesams.
„Mes nerandame padoraus buvimo tų didžiųjų sostinių akivaizdoje. Mes per daug bučiuojame rankutes tai vieniems, tai kitiems. Tokio solidaus suvokimo, kad nesame labai stambūs ir įtakingi, bet kad galima būti ir nesant stambiam padorioje būsenoje, šito aš nematau per pastaruosius 20 metų“, – sakė jis.
R. Paulausko požiūriu, Lietuva turėtų atitolti nuo JAV: ji dažnai reiškia nuomonę, palankią būtent šiai valstybei, JAV nori išlaikyti Lietuvą savo įtakos zonoje, būtent taip elgiasi ir dabartinis Lietuvos elitas.
„Lietuvos elgesys šią dieną yra tarnavimas tam vieninteliam pretendentui į pasaulio galybę. Mes visada teikiame prioritetą tik JAV. Būdami ES nariais, kada atsiranda interesų konfliktas tarp senųjų šalių ir ES šalių, paremiame JAV“, – kalbėjo R. Paulauskas.
Jis pridūrė, kad Lietuva, taip pat skatinama JAV, be reikalo konfrontuoja su Baltarusija, kurioje nėra nieko labai bloga: pasak jo, A. Lukašenka yra veiksnys, kuris saugo Lietuvą nuo per didelio Lenkijos įsigalėjimo regione. Taip pat jis kritikavo Lietuvos reikštą paramą Ukrainai, teigdamas, kad V. Adamkus, aktyviai palaikydamas „oranžinę“ revoliuciją, nelabai suprato, ką daro, ir realiai tarnavo JAV interesams.
Abu konferencijos dalyviai sutiko, kad daugiapolis pasaulis Lietuvai yra daug naudingesnis, negu vienapolis, kuriame dominuoja tik JAV. Tačiau jų požiūriai išsiskyrė kitur: V. Andriukaitis mano, kad daugiapolis pasaulis dabar jau egzistuoja ir Lietuva turi sugebėti tai išnaudoti, o R. Paulauskas tokį pasaulį apibūdino tik kaip galimybę, kuriai JAV dabar stengiasi užkirsti kelią.
„Po TSRS žlugimo pasaulyje dominavo JAV ir siekia išlaikyti šitą dominavimą. Neužmirškime, kad jos turi karines bazes daugelyje pasaulio šalių, tarp jų ir Europoje. Neužmirškime, kad tik jos vienintelės šiandien domisi visu pasauliu be išimties. Jie – visur, kitos tokios valstybės, kuri domėtųsi kiekvienu pasaulio judesiu, šiuo metu nėra“, – sakė R. Paulauskas.
V. Andriukaitis pripažino, kad JAV savo interesų turi visur, tačiau daug kur galima rasti ir Kinijos, Rusijos interesų, taip pat kyla ir Indija, daug potencialo turi islamiškasis pasaulis. Todėl, jo nuomone, pasaulyje daug polių galima rasti jau dabar ir svarbu, kad ES taptų vienu iš tokių polių.
„Tikrai pasaulis yra multipoliarinis. Toks jis ir turi būti. ES man didelė vertybė, tai rimtas žaidėjas, atskirai paėmus ir Prancūzija, ir Vokietija mažos“, – sakė V. Andriukaitis.
„Padarykime Lietuvą tarptautiškai priimtina šalimi. Realizuokime multipoliarinį pasaulį čia, visi šansai yra. Tokia kryptis yra Lietuvos, plati, pozityvi kryptis. Demokratija, multikultūralizmas, dialogas su visais kaimynais, aktyvi pozicija NATO ir ES, NATO projektai su Rusija Lietuvoje. Bendradarbiauti, bendradarbiauti ir dar kartą bendradarbiauti“, – kvietė jis.
