„Be jokios abejonės, COVID-19 pandemija tapo vienu iš svarbiausių antrųjų kadencijos metų išbandymu. Vakcinų, kaip ir žadėjome, šiandien Lietuva turi pakankamai, kad paskiepytų 70 proc. suaugusiųjų Lietuvos gyventojų“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo G. Nausėda.
Jo teigimu, Europos Sąjungos pastangomis Lietuva gavo jau 3,2 mln. dozių vakcinų, iš kurių 800 tūkst. dar nėra panaudotos.
„Pasigendu aktyvesnių SAM pastangų ir veiksmų skatinant vakcinavimą. Susidaro įspūdis, kad veiksmų plano – ar tai būtų 130 punktų planas gruodį ar bent penkių žingsnių planas skatinant vakcinavimą dabar, – paprasčiausiai nėra.
Šiandien visos galimybės ir atsakomybė yra SAM rankose. Akivaizdu, kad skiepijimas reikšmingai keičia ryšį tarp naujų COVID-19 atvejų ir mirčių. Mes galime įrodyti, kad kuo vakcinavimo lygis yra didesnis, tuo susirgimų ir ypač sunkių atvejų skaičius yra mažesnis“, – sakė G. Nausėda.
Prezidento teigimu, nebegalima kalbėti apie vakcinų trūkumą ar stringantį tiekimą.
„Šiandien belieka tik suskiepyti tai, kokias atsargas mes turime. Ir to su kaupu pakaktų vakcinuoti 70 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų“, – tvirtino G. Nausėda.
Naudojamos atšipusios priemonės
Anot G. Nausėdos, nenorint vėl užsidaryti rudenį, svarbu išnaudoti likusius vasaros mėnesius skiepijant kuo daugiau šalies gyventojų.
„Be jokios abejonės, kelsime klausimą, dėl to, kokį planą SAM turi per likusius vasaros mėnesius, pripažįstant, kad tai, kas iki šiol buvo žadėta padaryti, buvo nepadaryta. Puikiai prisimenu prieš tris mėnesiu, kai man žmonės sakė – sutvarkykite tiekimą, mes suvakcinuosime. Tiekimą sutvarkėme“, – sakė G. Nausėda.
Jo manymu, SAM ne tik neturi aiškaus veiksmų plano, bet ir naudoja neveikiančias priemonės skatinti vakcinavimą.
„Naudojamos tos priemonės, kurios jau iš esmės yra atšipusios, sukami tie patys reklaminiai filmukai, kurių jau niekas turbūt nebežiūri. Reikėtų identifikuoti, kurios grupės yra probleminės, kur reiktų pirmiausiai nukreipti dėmesį, su kuriomis grupėmis dirbti. <...>
Jeigu ir toliau kapstysimės vėžlio žingsniais, be jokios abejonės, reikės kelti klausimą, kam reikalinga tokia SAM, jeigu niekaip nepriartėjame prie to 70 proc. tikslo“, – sakė prezidentas.
Kova su COVID-19
Savo dvejus metus valdžioje G. Nausėda apžvelgė 45 puslapių ilgio prezentacijoje. Joje daug dėmesio skiriama kovai su COVID-19 pandemija. G. Nausėda metų pradžioje iškėlė tikslą iki vasaros vidurio paskiepyti bent 70 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų. Tačiau šiuo metu bent viena vakcinos doze pasiskiepijo 55 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų.
Prezidentūra atkreipia dėmesį, kad G. Nausėdos iniciatyva suburta Sveikatos ekspertų taryba suvienijo 27 ekspertus, kurie rengė konkrečias rekomendacijas atsakingoms institucijoms dėl COVID-19 pandemijos valdymo.
Taip pat, prezidentūros teigimu, prezidento iniciatyva 2020 m. valstybės parama verslui ir Lietuvos gyventojams išaugo 260 mln. eurų, 100 mln. eurų buvo skirta labai mažoms įmonėms, negrąžinamą paramą gavo apie 35 tūkst. mažiausių įmonių.
Iš viso 77 mln. eurų skirta kiekvienai vaikus auginančiai šeimai, o 84 mln. eurų – mažiausiai uždirbantiems, nuo 350 iki 400 eurų padidinus neapmokestinamąjį pajamų dydį.
Užsienio politika
G. Nausėdos pasiekimu prezidentūra vadina sėkmingas derybas dėl Europos Sąjungos Daugiamečio biudžeto, kurios suderėti, jog 2021–2027 m. Lietuvai bus skirta 14,5 mlrd. eurų reformoms ir aukštai pridėtinei vertei kurti.
Išskiriamas G. Nausėdos dėmesys ES Rytų partnerystei. Trys ES Rytų partnerystės valstybės – Ukraina, Moldova, Sakartvelas – yra ES asocijuotosios šalys.
„Lietuvos Prezidentas remia jų europinę ir euroatlantinę integraciją, kartu skatindamas vykdyti būtinas reformas. Lietuva nuosekliai palaiko šių šalių suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – rašoma pristatyme.
Taip pat minimas prezidento dėmesys Baltarusijai. Teigiama, kad G. Nausėdos iniciatyva formuojama ES politika: palaikyti baltarusių demokratijos ir laisvės siekius, nesitaikstyti su žmogaus teisių pažeidimais, bausti režimą už susidorojimą su savo tauta.
Pažymimi G. Nausėdos susitikimai su Lenkijos, Prancūzijos, JAV vadovais, strateginės partnerystės su Lenkija stiprinimas.
Vidaus politika
Prezidentūros teigimu, prezidento iniciatyva priėmus įstatymo pataisas, 2020–2021 m. pensijos augo sparčiau nei gyventojų pajamos. Nuo 2019 m. vidutinė pensija padidėjo beveik 70 eurų, nuo 345 iki 414 eurų.
Taip pat prezidento inicijuotos pataisos užtikrino, kad nuo naujų mokslo metų socialinę riziką patiriantys vaikai gaus ikimokyklinį ugdymą, priešmokyklinio ugdymo programos bus pritaikytos vaikams, kurie mokyklas pradeda lankyti nuo penkerių metų amžiaus, suteikta teisė į visuotinį ikimokyklinį ugdymą.
Tikimasi, kad G. Nausėdos inicijuotas ir kartu su Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu parengtas ir Seimo priimtas Korupcijos prevencijos įstatymas stiprins Lietuvos atsparumą korupcijai.
Prezidento pateiktomis ir Seime svarstomomis Viešųjų pirkimų įstatymo pataisomis siekiama kokybinio viešųjų pirkimų pokyčio – pirkimų vykdymas būtų sutelktas profesionaliose centrinėse perkančiosiose organizacijose.
Taip pat prezidentūra vardina, kad per dvejus metus G. Nausėda skyrė aukščiausios kvalifikacijos teisininkus į svarbias pareigas: generaline prokurore Prezidento teikimu paskirta Nida Grunskienė; Lietuvos apeliacinio teismo pirmininku Prezidento teikimu paskirtas Nerijus Meilutis; Konstitucinio Teismo teisėja Prezidento teikimu paskirta teisės teoretikė dr. Giedrė Lastauskienė; Konstitucinio Teismo pirmininke Prezidento teikimu paskirta žmogaus teisių ekspertė prof. Danutė Jočienė.
