Šių kapinių įkūrėjas – menininkas, Vilniaus dailės akademijos doc. dr. Juozas Laivys, kuris su humoru pasakojo apie kapinių įkūrimą.
„Tokia mintis užgimė prieš 10 metų, aš jau net pats primiršęs, kaip jos atsirado. Tada galvojau, kaip čia gyventi, kaip čia būti, ką čia nuveikti“, – sakė jis.
Idėja – palaidoti senus kūrinius
Kaip pasakojo meninių kūrinių kapinių idėjos sumanytojas, priežasčių tokioms kapinėms sukurti buvo ne viena.
Vis tik pagrindinė – menininkų susidūrimas su iššūkiu, kaip pasielgti su senais, jau parodoms nebeaktualiais darbais.
„Iš principo, meno kapinės yra paslauga menininkams. Kadangi menininkai kuria kūrinius, sukūrus turi parodyti, o vėliau kažkur laikyti – tai tapo viena iš priežasčių.
Kai senieji užima didelį plotą, menininkai nebeturi vietos, kur dėti naujus darbus, kūrėjams tai aktualu.
Aišku, rinka, parodos taip pat diktuoja savo madas ir reikia naujų kūrinių, o kur dėti senus – klausimas“, – praktine priežastimi dalijosi jis.
Vis tik, pasak J. Laivio, bėgant laikui buvo pastebėta, kad menininkai laidoja ne tik materialius kūrinius.
„Pačioje pradžioje buvo tokia idėja, o po to paaiškėjo, kad toliau gyventi trukdo ir nerealizuotos idėjos, sulūžę ar sugedę daiktai.
Jie yra pačių įvairiausių žanrų – teatro, muzikos. Tada atsirado dar kitokių pagrindimų, kam tos kapinės egzistuoja“, – šyptelėjo jis.
Šiuo metu kapinėse – 68 kūriniai
J. Laivys aiškino, kad kapinės yra jo paties namų kieme, tad netgi pokalbio metu jos buvo matomos pro pašnekovo langą.
Idėjos autorius taip pat yra kapinių prižiūrėtojas, dėl to jis lydi kiekvieną atsisveikinimą su meno kūriniais.
„Aš esu kapinių prižiūrėtojas, tad turiu dalyvauti, paduodu įrankius. Pačią laidojimo vietą žmonės pasirenka patys. Viskas vyksta laisva forma.
Aišku, iš pradžių yra derinama, kokį kūrinį laidos, o kartais būna, kad ir po poros metų palaidoja, nėra viskas daroma ekspromtu“, – sakė jis.
J. Laivys tikino, kad tiek dėl atvykusių žmonių, tiek dėl laidojamų kūrinių įvairovės į tam tikras grupes suskirstyti laidojimo objektus sunku. Vis tik, pasak jo, dabar kapinėse ilsisi 68 palaidoti kūriniai.
„Iš tiesų, nebūtinai visi kapeliai yra matomi. Kiti tiesiog išbarsto pelenus ir viskas, nes paminklų jiems nereikia. Tad būna įvairių situacijų“, – sakė pašnekovas.
Suteikiamas net Palaidojimo liudijimas
Įdomu tai, kad J. Laivys taip pat yra sukūręs Meno kūrinių kapinių nuostatas. Jose detaliai aprašoma tiek idėjinė, tiek praktinė dalis. Taip pat pateikiama baigiamoji dalis.
Viso šiose nuostatose yra 31 punktas, kuriuo detaliai paaiškinami laidojimo niuansai.
„Stengiamės palaikyti kuklią kapinių infrastruktūrą, užtikrinti palaidotų kūrinių neiššaukiantį viešumą, norime garantuoti amžiną ramybę kūriniams, nes jų autoriai, ir ne tik jie, mato laidojimo prasmę“, – rašoma 12 nuostatų punkte.
O štai 13 nuostatų punkte pranešama apie tai, kad po laidotuvių kiekvienam palaidojusiam atitenka Palaidojimo liudijimas.
Jame galima aptikti meno kūrinio koordinates, kurios padeda įprasminti ir sukonkretinti kūrinio kapavietę.
„Liudijimo originalas atiduodamas autoriui, o kopiją pasilieka kapinių prižiūrėtojas. Įvietinimo koordinatės turi technologinę bei matematinę paklaidą. Jos nelaikomos kūriniu ir negali būti palaidotos kitose meno kapinėse“, – rašoma nuostatų 13 punkto pirmoje ir antroje dalyje.
Giedrius Savickas yra palaidojęs batus
Pašnekovo pasiteiravus, kokie žmonės atvyksta palaidoti savo meno kūrinius ar idėjas, J. Laivys pasakojo, kad jie – patys įvairiausi.
„Pas mus yra tikrai atvykusių nacionalinės premijos laureatų, aktorių, visuomenei žinomų žmonių. Vienas iš jų – Giedrius Savickas.
Būna, menininkai atvyksta iš Japonijos, Prancūzijos, Švedijos, Baltarusijos, Ukrainos“, – atskleidė jis.
Pasiteiravus, ką šiose kapinėse palaidojo G. Savickas, paaiškėjo, kad tai – spektaklio „Dugne“, kuriame aktorius vaidino, personažas Alioškinas. Simboliškai G. Savickas palaidojo personažo batus.
Pateikiame jums ištrauką iš „Meno kūrinių kapinės“ „Youtube“ pasidalinto G. Savicko atsisveikinimo įrašo prierašo:
„Mieli susirinkusieji, šiandien MKK astsisveikiname su Alioškino personažu iš spektaklio „Dugne“. Ši rolė užgimė ne scenoje, o kelyje – autobuse, kuriuo gastrolių metu keliavo Oskaro Koršunovo trupė <...>.
Kapinėse pastatytas paminklas su užrašu „duok man į snukį“. Per aktoriaus ūgį nuo jo nugarinės dalies įkasti spektaklio metu dėvėti batai, kurių priekiai kyšo iš žemės.
Tai – vienas iš nedaugelio atvejų, kai įkapės turi aiškų kūnišką ryšį su personažu. Čia žiūrovui nereikia vaizduotės – užtenka pamatyti tuos batus ir iš karto pajunti, kaip viskas žemiškai paprasta.“
Menininkai sugrįžta aplankyti kūrinių
Idėjos autoriaus J. Laivio pasiteiravus, ar menininkai sugrįžta prisiminti savo kūrinių, jis tvirtino, kad taip.
„Kartais atvažiuoja aplankyti po metų, po kelių, įvairių būna situacijų“, – pasakojo meno kūrinių kapinių prižiūrėtojas.
O paklaustas, ar per Vėlines sulaukia daug menininkų savo valdose, kurie nori aplankyti kūrinius, J. Laivys tvirtino, kad ne.
Pasak jo, Vėlinių dieną visi keliauja aplankyti žmonių, artimųjų, kurie jau ilsisi anapus, vis tik kitomis dienomis užsukančių yra.
„Pas mus visos kitos dienos yra kaip Vėlinės“, – su šypsena veide pridūrė ir pokalbį užbaigė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
