Koronavirusas COVID-19

Dėl moksleivių atostogų užpraeitą savaitę stipriai nukritęs sergamumas gripu, koronavirusu ir kitomis ūmiomis infekcijomis Lietuvoje praėjusią savaitę šiek tiek ūgtelėjo.

Sergamumas gripu, koronavirusu ir kitomis ūmiomis infekcijomis Lietuvoje praėjusią savaitę stipriai nukrito ir nė vienoje savivaldybėje nefiksuotas epideminis sergamumas. Vis dėlto specialistai pastebi, kad tam daugiausiai įtakos turėjo moksleivių atostogos, o pats sergamumas dar tikriausiai taip nenuslopo. Be to, nuo gripo ir COVID-19 praėjusią savaitę mirė dar 9 žmonės.

Sergamumas gripu, koronavirusu ir kitomis ūmiomis infekcijomis Lietuvoje toliau neslopsta. Šiuo metu 14-oje savivaldybių registruotas epideminis sergamumas, nuo gripo praėjusią savaitę mirė dar 10 žmonių.

Nors sergamumas gripu, koronavirusu ir kitomis ūmiomis infekcijomis Lietuvoje kiek sumažėjo, į ligonines dėl COVID-19 pateko kiek daugiau žmonių. Taip pat per praėjusią savaitę registruota 13 mirčių nuo gripo, tarp jų – ir vieno vaiko.

Žinomą Varėnos politiką pasivijęs pedofilijos skandalas tęsiasi. Buvęs Seimo narys, Varėnos savivaldybės tarybos narys Vidas Mikalauskas sako su advokatais ruošiantis medžiagą, kad paneigtų buvusio mokinio teiginius, neva prieš daugiau nei 30 metų, dirbdamas treneriu, tvirkino paauglius. Vis dėlto po viešai pareikštų kaltinimų politikas nesikreipė į teisėsaugą dėl šmeižto. Dėl to Varėnos savivaldybės Etikos komisiją pripažino jį pažeidus Politikų elgesio kodekso normas.

Sergamumas gripu, koronavirusu ir kitomis ūmiomis infekcijomis Lietuvoje toliau auga ir priartėjo prie epideminio. Jis jau yra registruojamas septyniolikoje savivaldybių.

Sergamumas gripu, koronavirusu ir kitomis ūmiomis infekcijomis Lietuvoje šoktelėjo – net devyniose savivaldybėse jau fiksuojamas epideminis sergamumas. Iš viso nuo gripo ir COVID-19 per savaitę mirė 5 žmonės.

Sergamumas gripu, koronavirusu ir kitomis ūmiomis infekcijomis Lietuvoje vėl ūgtelėjo, dviejose savivaldybėse jau fiksuojamas epideminis sergamumas. Nuo gripo per savaitę mirė dar 11 žmonių, dviejų gyventojų gyvybes nusinešė koronavirusas.

Lietuvoje sausio 5–11 d. (2-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 892,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų, rodo naujausi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys. Nuo gripo mirė dar 8 žmonės, COVID-19 nusinešė dviejų asmenų gyvybes. Pirmąją šių metų savaitę sergamumas buvo mažesnis (831,1 atvejo 100 tūkst.

Lietuvoje gruodžio 29 d. – sausio 4 d. (1-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 831,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Paskutiniąją metų savaitę (gruodžio 22–28 d.) jis buvo mažesnis (766,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Epideminio sergamumo nesiekė nė viena savivaldybė (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst.

Lietuvoje tebesitęsia virusų, sukeliančių kvėpavimo takų susirgimus, plitimas. Praėjusią savaitę sergamumas gripu padidėjo, o COVID-19 liga beveik nepakito, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).  „Tad artėjant šventiniam laikotarpiui linkime netapti jų platintojais ir saugoti save bei artimuosius, t. y. laikytis prevencijos priemonių“, – paragino NVSC specialistai.

Lietuvoje augant sergamumui gripu ir kitais peršalimais vis daugiau gydymo įstaigų primygtinai reikalauja pacientų dėvėti apsaugos priemones. Antradienį tokiu prašymu pasidalino ir Antakalnio poliklinika. „Lietuvoje fiksuojamas padidėjęs sergamumas gripu, COVID-19 ir viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Todėl labai rekomenduojame lankantis poliklinikoje visiems dėvėti veido kaukes.

Kaip skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), Lietuvoje sparčiai plinta gripas – epideminis sergamumas jau pasiektas 7 savivaldybėse. NVSC duomenimis, Lietuvoje gruodžio 8–14 d. (50-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis siekė 1246,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę (49-ąją metų savaitę) jis buvo mažesnis (918,9 atvejo 100 tūkst.

Lietuvoje lapkričio 24–30 d. (48-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis siekė 712,0 atvejo 100 tūkst. gyventojų, skelbia Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Jo duomenimis, ankstesnę savaitę (47-ąją metų savaitę) jis buvo mažesnis (587,3 atvejo 100 tūkst.

Nors ekspertai Jungtinėje Karalystėje (JK) skelbia apie galimą „blogiausią gripo sezoną“ per dešimtmetį, specialistai Lietuvoje teigia, kad prognozuoti, koks laukia gripo sezonas, dar ankstoka.  Pernykštis gripo sezonas buvo išskirtinis – ši liga nusinešė net 75 gyvybes. Tai yra didžiausias registruotas mirčių nuo gripo skaičius per visą daugiametę stebėseną. Vis dėlto šių metų sezonas tik prasidėjo ir sergančiųjų tik pamažu daugėja.

Lietuvoje lapkričio 3–9 d. (45-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis siekė 810,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę (spalio 27 d. – lapkričio 2 d.) jis buvo didesnis – 949,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC).  Mažiausias sergamumas buvo Utenos apskrityje, didžiausias  –  Vilniaus apskrityje.

Lietuvoje spalio 27 d.–lapkričio 2 d. (44-ąją metų savaitę) bendras sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga buvo kiek mažesnis nei ankstesnę savaitę, kai sergamumo rodiklis siekė 949,1 atv. 100 tūkst. gyventojų, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).      Spalio 20–26 d. (43-ąją savaitę) jis buvo šiek tiek didesnis – 1039,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Pandemijos metu skonio ir uoslės praradimas buvo laikomi klasikiniais COVID-19 simptomais, tačiau ar ir šiemet koronavirusas pasireiškia taip pat? O gal vyrauja visai kiti požymiai, kuriuos nesunku sumaišyti su sezoniniu gripu? Specialistės papasakojo, kokie simptomai šiemet būdingi gripui ir COVID-19, kokiems pacientams susirgti yra rizikingiausia, kaip stiprinti imunitetą rudenį ir malšinti jau pasireiškusius simptomus, bei atskleidė, kada iš tiesų yra tinkamiausias laikas skiepytis.

Lietuvoje spalio 20–26 d. (43-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 1039,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Spalio 13–19 d. (42-ąją savaitę) jis buvo šiek tiek didesnis – 1055,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Mažiausias sergamumo rodiklis šių metų 43-ąją savaitę vis dar išliko Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Lietuvoje spalio 13–19 d. (42-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 1055,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, skelbia Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Savaitę prieš tai jis buvo šiek tiek didesnis – 1117,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis šių metų 42-ąją savaitę išliko Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Pandemija baigėsi ir koronavirusas nebėra toks baisus – tokia nuostata vadovaujasi nemažai žmonių, nelabai į galvą imdami sveikatos specialistų patarimus, kaip elgtis šalyje augant sergamumui įvairiomis peršalimo ligomis. Gydytojai gi primena, kad daliai asmenų COVID-19 vis dar kelia mirtiną grėsmę. Atrodytų, SARS-CoV-2 virusas, sukeliantis COVID-19 ligą, tapo vienu iš daugelio mūsų aplinkoje cirkuliuojančių patogenų ir imunitetui gerai atpažįstamas.

Lietuvoje spalio 6–12 d. (41-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 1117,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys. Prieš savaitę sergamumas buvo nežymiai didesnis – 1139,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Naujausiais praėjusios savaitės duomenimis, sergamumas COVID-19 ir kitais virusais Lietuvoje, lyginant su praėjusia savaite, padidėjo. Nors epideminis sergmumo riba neperkopta nė vienoje savivaldybėje, per savaitę registruotos 4 mirtys nuo COVID-19. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, sergamumo COVID-19 liga, gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis Lietuvoje 40-ąją savaitę, tai yra rugsėjo 29–spalio 5 d. siekė 113...

Stipriau atvėsus orams įsibėgėja ir peršalimų sezonas. Naujausiais praėjusios duomenimis, sergamumas COVID-19 ir kitais virusais Lietuvoje išlieka panašus. Tiesa, vienoje savivaldybėje fiksuotas epideminis sergamumas. Taip pat registruotos dar 2 mirtys nuo COVID-19, šį rudenį iš viso jų – jau 9-ios.

Sergamumas COVID-19 ir kitais virusais Lietuvoje toliau kopia aukštyn. Kai kuriuose rajonuose atvejų skaičius ypač išaugęs, o per rudenį iš viso jau fiksuotos 7 žmonių mirtys. Vis dėlto specialistai ramina, kad situacija kontroliuojama ir sergančiųjų nėra daugiau nei ankstesniais metais.

Nuo penktadienio visose šalies vaistinėse gyventojai galės įsigyti koronaviruso gydymui skirtą valstybės kompensuojamą vaistą „Paxlovid“, kurio sudėtyje yra nirmatrelviro ir ritonaviro, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Dėl šio pakeitimo naudą pajus ne tik pacientai, kuriems bus paprasčiau ir patogiau įsigyti vaistą nuo COVID-19 ligos, bet ir gydytojai, kurie galės jį išrašyti kaip bet kurį kitą kompensuojamąjį vaistą“, – pranešime sakė sveikatos viceministras Danielius Naumovas.

Nors rudeniški darganoti orai įsivyrauti neskuba, Lietuvoje jau nuo rugpjūčio pabaigos stebimas susirgimų COVID-19 augimas. Plintantis variantas nėra labiau grėsmingesnis,  tačiau užkrečiamumas nemažas, mat daugelio imunitetas šiam virusui yra išblėsęs. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, sergamumo COVID-19 liga rodiklis Lietuvoje 37-ąją, tai yra praėjusią, savaitę siekė 181 atvejų 100 tūkst. gyventojų skaičius.

Pastaruoju metu visose pasaulio šalyse šeimos gydytojai pastebi didėjantį skaičių pacientų, kuriems nustatomas užsikrėtimas nauju SARS-CoV-2 Omicron atmainos variantu NB.1.8.1, įvardintu kaip „Nimbus“. Nuo 2025 metų pradžios Nimbus iš Azijos šalių greitai išplito į kitus pasaulio regionus ir kai kuriose šalyse jau tvirtai dominuoja tarpe kitų viruso variantų.

Pastarosiomis savaitėmis koronaviruso atvejų šalyje daugėja, tačiau liga daliai pacientų nesibaigia kartu su nukritusia temperatūra ar neigiamu testo rezultatu. Pastebima, kad vis daugiau žmonių į vaistininkus kreipiasi ne tik dėl ūmių simptomų – slogos, kosulio, galvos ar raumenų skausmų, bet ir dėl kitų užsitęsusių negalavimų.

Skelbiant apie naują COVID-19 pakilimą Lietuvoje gyventojai skuba apsirūpinti ne tik medicininėmis kaukėmis, greitaisiais testais, bet ir peršalimo ligų simptomams malšinti skirtais preparatais. Specialistai įspėja, kad vien savigyda užsiimti nereikėtų ir įvertinus būklę kreiptis pagalbos į gydytojus.

Augant susirgimams COVID-19 vis daugiau sveikatos priežiūros įstaigų rūpinasi prevencinėmis priemonėmis. Pranešimu apie rekomendaciją dėvėti kaukes pirmadienį išplatino ir Kauno poliklinika. Žinia apie tai įstaiga pasidalino socialiniame tinkle. „Apsaugokime vieni kitus! Šiuo metu daugėja gripo ir peršalimo ligų, todėl pasirūpinkime savo ir bendruomenės sveikata. Rekomenduojame atvykus į polikliniką dėvėti veido kaukę ar respiratorių.

Nors oras už lango labiau primena vidurvasarį, o ne rudens pradžią, sveikatos specialistai sako jau stebintys pirmus naujo sergamumo COVID-19 pakilimo ženklus. Tą patvirtina ir grįžtantys gydymo įstaigų skelbiami ribojimai dėl pacientų lankymo ar medicininių kaukių dėvėjimo. Medikai įspėja, kad virusas darosi „piktesnis“, nes žmonės nebesiskiepija. Apie padaugėjusius COVID-19 atvejus skelbia ne tik įstaigos, bet ir patys gyventojai.

Nors už lango oras dar vasariškas, dėl augančių virusinių infekcijų atvejų gydymo įstaigos jau pradeda skelbti pirmus ribojimus lankytojams. Šįkart apie privalomas dėvėti medicinines kaukes paskelbė Vilniaus rajono poliklinika. Žinia apie pasikeitimus kai kuriuose padaliniuose įstaiga pasidalino socialinio tinklo paskyroje.

„COVID-19 birželį. Nestebina. Driokstelėjo šįkart ir man“, – tokiomis realijos dalindamasi šeimos gydytoja Jurga Dūdienė ragina tautiečius neprarasti budrumo. Ji įspėja, kad ypač koronavirusui metų laikas – nė motais. Jai antrina ir sveikatos specialistai bei mokslininkai – dabar kaip tik plinta ypač užkrečiama nauja COVID-19 atmaina. Pasak J. Dūdienės, toks sergamumo pakilimas vasaros metu nestebina, bet statistika vis tik labai liūdina.

Bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 rodiklis sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite, ir siekė 1454,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų (10-ąją savaitę buvo 1776,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų), skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Be to, fiksuota dar 4 mirties nuo gripo atvejai, jauniausiam buvo virš 30 m. Praėjusį sezoną tuo pačiu metu (2024 m. 11-ąją savaitę) jis buvo mažesnis (1029,7 atvejo 100 tūkst.

Nors kalendorinė žiema baigėsi, gripas ir kiti virusiniai susirgimai dar nenori paleisti žmonių. Dar prieš savaitę sumažėjęs bendras sergamumas vėl ūgtelėjo, daug gyventojų vaduojasi iš ligos patalo. Medikė gi įspėjo, kad neapdairus gydymasis, atrodo, eilinėmis priemonėmis, gali baigtis ir labai liūdnai. Turbūt nerasime žmogaus, kuris nežino to nemalonaus jausmo, kai staiga užklumpa gerklės skausmas, kosulys, sloga, o kylanti temperatūra paguldo į patalą.

Gripo ir peršalimo ligų sezonas dar nesibaigė, bet jis jau pažymėtas kaip nusinešęs rekordiškai daug gyvybių. Nuo gripo šią žiemą mirė 41 žmogus, šimtai atgulė į ligonines. Ekspertė paaiškino, kuo šie metai išskirtiniai ir ko dar laukti prasidedant pavasariui. Šių metų respiracinių kvėpavimo takų infekcijų sezonas dar nesibaigė, tačiau jau aišku, kad jis bus rekordinis. Tiek mirčių nuo gripo, kiek fiksuota šią žiemą, nebuvo niekada.

Atrodo, rimtai nesirgo, gal tik slogavo, o kosulys vargina savaitėmis. Tokiais ir panašiais skundais dalinasi gyventojai ir stebisi, ar šiemet nepuola kokie neįprasti virusai. Gydytojas ramina, kad tokia ligos eiga stebėtis nereikėtų, o jos kaltininku gali būti įvairiausi patogenai. Tiesa, šie metai vienu atžvilgiu neeiliniai. Nors spustelėjus šaltukui sergančiųjų įvairiomis kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu sumažėjo, daug gyventojų vis dar kenčia nuo įvairiausių varginančių simptomų.

Praėjusią savaitę nuo gripo Lietuvoje mirė keturi žmonės, nuo COVID-19 ligos – du žmonės, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Jo duomenimis, dėl gripo į ligonines pateko 145 žmonės, dėl COVID-19 ligos – 15 žmonių. Dėl šių abiejų ligų Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma 12 žmonių.

Gripas per savaitę pasiglemžė dar 7 žmonių gyvybes. Iš viso šį, dar nesibaigusį rudens-žiemos sezoną jis pražudė 27 žmones – tiek kiek per visą praėjusį sezoną. Gydytojai sako, kad šiemet gripas „piktas“ – vos užklupęs smogia greitai ir stipriai. Ryte pirmus simptomus pajutęs žmogus jau vakare gali atsidurti ligoninėje dėl gripo sukeltų komplikacijų.  Vilniaus rajono poliklinikos druskų kambaryje kone visos vietos užimtos – siaučiant gripui vis daugiau žmonių ateina sustiprinti imunitetą.

Susirgimai gripu ir kitais virusais kaip reikiant kopia į viršų. Ir nors epidemija dar neskelbiama, jau skaičiuojama, kad šiemet mirčių nuo gripo ir COVID-19 fiksuojama daugiau nei pernai. Negana to, nors pasaulį dar ką tik purtė koronaviruso pandemija, mokslininkai neatmeta, kad kažkada galime neišvengti ir didesnės gripo pandemijos.

Šalyje toliau sparčiai auga sergamumas gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Gripas per savaitę nusinešė 5 žmonių gyvybes, taip pat 2 pacientai užgeso dėl koronavirusinės infekcijos. Gydytojai įspėja, kad sparčiai judama gripo epidemijos link. Skelbdamas naujausius skaičius Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nurodo, kad sergančiųjų gripu ir kitais kvėpavimo takų virusais kas savaitę tik auga. Sausio 6–12 d. sergamumas siekė 1435,9 atvejo 100 tūkst.

Nepaisant to, kad už lango vaizdas labiau gali priminti ankstyvą pavasarį, peršalimo ligų sezonas dar tik kopia į viršų. Pasak medikų, nors vyresni asmenys labiau rizikuoja susirgti sunkiai, didžiausiąją dalį sergančiųjų sudaro vaikai, kurių dalis gydomi ir ligoninėje. Sveikatos specialistai gi įspėja, kad ateinančios dvi savaitės bus kritinės – leis įvertinti susirgimų augimo mastą praėjus šventiniam laikotarpiui.

1-ąją šių metų savaitę (2024 m. gruodžio 30 d. – 2025 m. sausio 5 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis buvo 1136,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, paskutiniąją praėjusių metų savaitę (gruodžio 23–29 d.) jis buvo mažesnis – 825,4 atvejo 100 tūkst.

Specialiai JAV Kongreso komisijai dėl COVID-19 paskelbus galutinę ataskaitą ir pateikus vertinimą apie galimą viruso kilmę ir karantino metu taikytas priemones, ji spėjo sulaukti ne vienos reakcijos. Apie tai pasisakė ir lietuvių mokslininkas Gytis Dudas. Pasak jo, šis tyrimas neturi nieko bendro su tiesos paieškomis.

Lietuvoje lapkričio 4–10 d. (45-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis buvo 1043,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, prieš savaitę jis buvo mažesnis – 878,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Mažiausias sergamumas – Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Vis dar pasitaiko tokių, kurie gripą linkę laikyti įprasta, ne itin pavojinga infekcija. Medikai gi primygtinai griauna tokius įsitikinimus. Vaikų gydytoja Inga Ivaškevičienė įspėja, kad sunkiai gripu suserga ir net nuo jo miršta ir visiškai sveiki vaikai. Nors pandemijos metu galėjo pasirodyti, kad gripas kažkur „dingo“, taip anaiptol nėra. Taip pat toli gražu nereikėtų numenkinti jo pavojaus, kuris neaplenkia ir vaikų.

Augantis sergamumas įvairiomis užkrečiamosiomis kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, gripu ir COVID-19 toliau kelia įtampas sveikatos sistemai. VUL Santaros klinikos skelbia apie laikinus pacientų lankymo ribojimus.

Lietuvoje spalio 14–20 d. (42-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 1252,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Prieš savaitę jis buvo šiek tiek mažesnis – 1210,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis registruotas Utenos apskrityje, didžiausias išliko Vilniaus apskrityje.