Verslas

Kasdien augant pabėgėlių iš Ukrainos srautui, Lietuvos darbdaviai tikina, jog yra pasirengę priimti nuo karo bėgančius ukrainiečius bei pasirūpinti jų apgyvendinimu.

Jungtinė Karalystė antradienį įvedė papildomus 35 proc. dydžio muito tarifus daugumai Rusijos į Britaniją eksportuojamų prekių – nuo plieno iki degtinės – bei uždraudė prabangos prekių eksportą į Rusiją. „Norime padaryti kuo didesnę žalą [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino karo mašinai ir kartu sumažinti poveikį JK verslui“, – pareiškė Tarptautinės prekybos departamentas.

Vokietijos investuotojų pasitikėjimas šalies ekonomika smuko iki visų laikų žemiausio lygio dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, parodė antradienį paskelbtos reguliariai atliekamos apklausos rezultatai, atskleidę, jog nuotaikos sumenko netgi labiau negu koronaviruso pandemijos metu. ZEW instituto sudaromas ekonominių lūkesčių dėl ateinančių mėnesių indeksas nukrito nuo 93,6 punkto iki minus 39,3 punkto. Tai yra didžiausias nuosmukis nuo tada, kai tyrimas pradėtas 1991 metų gruodžio mėnesį.

Lietuvoje brangstant kurui, šildymui ir daugeliui prekių bei paslaugų, prezidento patarėja Irena Segalovičienė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo nuomone, kad Lietuvos valdantieji su priemonėmis kainoms valdyti juda per lėtai.  Pasak I. Segalovičienės, reikėtų imti pavyzdį iš kitų Europos šalių, kurios nieko nelaukdamos priima sprendimus, padėsiančius gyventojams vis didėjant kainoms.  „Vieni sako – dar anksti, nesvarstykime. Kiti – reikia dar skaičiuoti.

Dėl karo Ukrainoje ir Vakarų sankcijų Rusijai pasaulyje itin sparčiai brangstant žaliavoms ir naftai, o kartu ir kuro kainoms degalinėse, Lietuvos verslas prašo valdžios paramos, pavyzdžiui, sumažinant degalų akcizą. Negana to, dėl brangstančių žaliavų ima sparčiai kilti ir maisto kainos prekių lentynose.

Opozicijai pateikus pluoštą pataisų, kuriomis siūloma taikyti įvairias pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas, premjerė sako, kad visus siūlymus Vyriausybė įvertins ir balandį paskelbs planą, kaip sumažinti gyventojų išlaidas dėl išaugusių energijos, komunalinių paslaugų ir kitų kainų.    „Seimas veikiausiai po pateikimo pritars. Vyriausybė susirinks visus šituos pasiūlymus savo įvertinimui.

Užimtumo tarnyba šiemet sausį-vasarį sulaukė du pranešimus apie grupės darbuotojų atleidimus ir numatomus atleisti 75 darbuotojus, kai pernai tuo pačiu metu buvo dešimt pranešimų apie 0,9 tūkst. darbuotojų, teigiama tarnybos vasario darbo rinkos apžvalgoje.  Šiemet vasarį apie atleidimą pranešė viena įmonė – bankrutuojanti Vilniaus siuvimo įmonė „Nadis group“, numačiusi atleisti 51 darbuotoją. Pernai tuo pačiu metu tarnyba buvo gavusi penkis pranešimus apie ketinamus atleisti 0,4 tūkst.

Seimas svarstys, ar elektroninėms ir audio knygoms bei vadovėliams nuo 2023 metų taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Dabar joms taikomas 21 proc. PVM.    Tokiai Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisai antradienį Seimas po pateikimo pritarė: už balsavo 110 Seimo narių, o trys susilaikė. Toliau pataisą Seimas svarstys balandžio 26-ąją, jeigu iki to laiko gaus Vyriausybės išvadą.

Seimas svarstys siūlymą nuo kitų metų iki 55 tūkst. eurų padidinti ribą, nuo kada mažos įmonės ir smulkieji verslininkai turės registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais ir mokėti šį mokestį.    Parlamentarai antradienį priėmė svarstyti Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Audriaus Bagdono parengtą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą. Už balsavo 109 Seimo narių, o du susilaikė.

Pramonės augimas Lietuvoje sausį buvo didžiausias Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje sausį, palyginti su 2021-ųjų sausiu, augo 24,7 procento. Visoje ES ji augo 0,4 proc., rodo Eurostato duomenys. Latvijoje per metus pramonė augo 5,8 proc., o Estijoje – 1,4 procento.  Per mėnesį – sausį, palyginti su gruodžiu – pramonė Lietuvoje traukėsi 0,7 proc., Latvijoje – 0,6 proc., o Estijoje – 6,1 procento. Visoje ES pramonė per mėnesį augo 0,4 procento.

Seimui liko paskutinis balsavimas siekiant sugriežtinti automobilių kelių infrastruktūros statybas.  Parlamentarai antradienį po svarstymo pritarė Kelių įstatymo pataisoms, pagal kurias statant arba rekonstruojant tiltus, viadukus, tunelius, estakadas ar kitus kelių statinius, daugiau negu 1 mln. eurų vertės darbams nuo šių metų birželio reikės kaštų ir naudos analizės. Už pataisas balsavo 114 Seimo narių. Dabar toks reikalavimas galioja tik tiesiant valstybinės reikšmės kelius.

Kauno savivaldybė rengiasi plėsti mokamas automobilių stovėjimo zonas, ilginti laiką, kai už stovėjimą renkama rinkliava, antradienį pranešė savivaldybė. Pasak jos, taisyklės griežtinamos siekiant vengti situacijų, kai gyventojai automobilius centre palieka per savaitgalį, o darbo dienomis, ieškodami nemokamo stovėjimo vietų, užstato jais aplinkines gatves. „Reaguodami į situaciją, inicijuojame atitinkamus sprendimus.

Profesinė sąjunga „Solidarumas“ siūlo nacionalizuoti Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovę „Lifosa“, kurios netiesioginiam savininkui Europos Sąjunga (ES) pritaikė sankcijas, antradienį pranešė organizacija. „Solidarumo“ pirmininkė Kristina Krupavičienė su pasiūlymu nacionalizuoti „Lifosą“ kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę. Toks žingsnis, anot jos, padėtų išsaugoti darbo vietas, valstybės ir savivaldybės biudžeto pajamas, o dalį gauto pelno būtų galima skirti Ukrainai remti.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui konservatoriui  Mykolui Majauskui siūlant gyventojams numatyti didesnes kompensacijas už šildymą, jas leidžiant gauti ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad pataisos dėl kompensacijų bus parengtos per keletą savaičių.  „Šiuo metu svarstomos galimybės išplėsti kompensacijų mechanizmą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dirba šiuo klausimu.

Šio mėnesio pirmosiomis dienomis Lietuvą vėl aplankė itin stambus laimėjimas. Tarptautinėje loterijoje „Vikinglotto“ Aukso puodą su 5,8 milijono eurų laimėjo bilietas, pirktas Utenoje. Pagaliau paaiškėjo ir kas tą laimingąjį bilietą įsigijo. Į loterijos atstovybę atvykusi penkiasdešimtmetį perkopusi uteniškė Lina (vardas pakeistas dėl laimėtojos saugumo) sunkiai tvardė emocijas ir sakė, jog stengsis, kad laimėjimas džiaugsmo atneštų ne tik jai.

Antradienį Seimas spręs dėl viso pluošto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų, kurias siūlo ne vienas opozicijos atstovas. Parlamentarai siūlo mažinti PVM daugelyje sričių – nuo elektros ir dujų iki maisto ar menstruacinių higienos priemonių. Kol opozicija palankiai vertina iniciatyvas sumažinti kainas gyventojams, valdantieji į šį pasiūlymų popuri žiūri atsargiai. „Aš manau, kad daug kam reikėtų nustatyti PVM lengvatas, ypač kalbant apie energetinius resursus, kas susiję su šildymu.

Švedijos vyriausybė pristatė planus patvirtinti apytikriai 13,9 mlrd. kronų (1,32 mlrd. eurų) vertės subsidijų paketą, kuriuo padėtų šalies gyventojams kompensuoti padidėjusias išlaidas dėl išaugusios infliacijos, kurią paskatino energijos išteklių kainų šuolis žiemą bei tendencijos tarptautinėje prekių rinkoje dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Siūlomos subsidijos apima laikiną benzino ir dyzelino apmokestinimo sumažinimą, vienkartinę minimalią 1 tūkst.

Lietuvos ekonomika yra pajėgi atlaikyt Rusijos karo Ukrainoje sukeltą krizę, tačiau reikia galvoti apie priemones infliacijai mažinti, sako prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. „Šiai dienai mūsų ekonomika yra pakankamai atspari, finansiškai stabili“, – Žinių radijui antradienį sakė ji.

Lietuvoje įšaldoma vis daugiau įmonių ir asmenų, susijusių su Kremliui artimais Rusijos oligarchais, kuriems pritaikytos tarptautinės sankcijos dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, turto.  Kaip BNS pranešė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas, nuo vasario 24 dienos  sankcijų Lietuvoje jau sulaukė 11 įmonių ir penki fiziniai asmenys – Lietuvos bankuose įšaldyta 3,224 mln. eurų, 1,368 mln. JAV dolerių (1,248 mln. eurų) ir 645 tūkst. rublių (4,8 tūkst.

Lietuvoje pernai spalį buvo 115,1 tūkst. darbuotojų, gavusių minimaliąją algą (MMA) ir mažiau – tai sudarė 9,9 proc. visų darbuotojų ir, palyginti su 2020 m. spaliu, jų padaugėjo 2,9 tūkst.  Dauguma – 89,1 tūkst. – šių darbuotojų dirbo ne visą darbo laiką, pranešė Statistikos departamentas.  Visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų šalies ūkyje pernai spalį buvo 25,9 tūkst., tai sudarė 2,5 proc. visų visą darbo laiką dirbusių darbuotojų: viešajame sektoriuje – 1,6 proc.

Ryšiais su Kremliumi siejama Kauno bendrovė „Jurby Water Tech“ laimi viešuosius pirkimus Lietuvoje ir dirba su strateginėmis šalies įmonėmis, rodo LRT atliktas tyrimas. Bendrovė priklauso įmonių grupei „Jurby“, valdomai Rusijos piliečio Viktoro Redko, dalyvaujančio Rusijos Gynybos ministerijos globojamos desantininkų organizacijos veikloje. Ši organizacija prasidėjus karui Ukrainoje viešai deklaravo paramą Vladimirui Putinui.

Nuo rusiškos ir baltarusiškos žaliavos priklausę Lietuvos medienos perdirbėjai teigia jaučiantys Vakarų pritaikytų sankcijų Maskvai ir Minskui padarinius ir ieškantys alternatyvių žaliavos šaltinių.  Vieni perdirbėjai medienos gabenasi iš Latvijos arba Estijos, kiti bando išnaudoti Lietuvoje esančius resursus.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovei „LTG Cargo“ kol kas pavyko atgauti tik nedidelę dalį Rusijos ar Baltarusijos užsakovams išnuomotų vagonų-platformų. Bendrovė dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje praėjusią savaitę sustabdė šių vagonų nuomą Rusijos ir Baltarusijos užsakovams bei pareikalavo, kad „Rusijos geležinkeliai“ ir „Baltarusijos geležinkeliai“ skubiai sugrąžintų jos vagonus, įskaitant vykstančius tranzitu.

Ūkininkai skaičiuoja, kad dėl išaugusių trąšų ir degalų kainų brangs grūdai ir kiti maisto produktai. Anot jų, šiemet derliaus pertekliaus nebus. Todėl ūkininkai pataria gyventojams maisto nešvaistyti, o taupyti.  Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius pastebėjo, kad žemės ūkis turėjo iššūkių dar ir prieš karą Ukrainoje, brango trąšos ir degalai.  „Šiuo metu grūdų kaina palyginti su pernai metais išaugo bveik dvigubai.

Europos Sąjunga įves sankcijas Romanui Abramovičiui ir kitiems oligarchams, tęsdama spaudimą rusams, remiantiems Maskvos invaziją į Ukrainą, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė trys diplomatai. Milijardierius R. Abramovičius, Anglijos „Premier“ lygos futbolo klubo „Chelsea“ savininkas, ir kiti oligarchai įtraukiami į asmenų, kurių turtas ES, įskaitant superjachtas ir didžiulius namus, gali būti konfiskuotas ir kurie gali būti neįleidžiami į bloko teritoriją, sąrašą, sakė diplomatai.

Šeštadienio naktį po artilerijos apšaudymo užsiliepsnojo ir visiškai sudegė „Vičiūnų grupės“ logistikos sandėlis, esantis Brovaruose, apie 15 kilometrų nutolęs į šiaurės rytus nuo Ukrainos sostinės, pranešė portalas lrytas.lt, remdamasis vietos žiniasklaida. Žmonės įvykio metu nenukentėjo.  „Vičiūnų grupės“ vadovas Šarūnas Matijošaitis portalui lrytas.lt patvirtino, kad didelis gaisras sunaikino logistikos centrą.

Ukrainos vyriausybė toliau funkcionuoja, bankininkystės sistema stabili, šalis trumpuoju periodu gali mokėti skolas, bet Rusijos invazija galėtų sukelti niokojamą recesiją, pirmadienį paskelbė tarptautinis valiutos fondas (TVF). TVF įspėjo, kad karas gali sukelti ir platesnių pasekmių, įskaitant grėsmę pasaulinei maisto saugai dėl kylančių kainų ir trukdymo sėti javus, ypač kviečius.

Amerikos tarptautinė farmacijos ir biotechnologijų korporacija „Pfizer“ nusprendė nutraukti visas investicijas Rusijoje, tačiau ir toliau teiks su medicina susijusius produktus.  Viešame pareiškime „Pfizer“ taip pat teigia, kad ketina visą Rusijoje uždirbtą pelną atiduoti Ukrainos žmonėms.

Baltarusiškų trąšų skandale pagarsėjusi Klaipėdos įmonė „Birių krovinių terminalas“ (BKT) iš pareigų atleido ilgametį savo vadovą – turtingiausiu Lietuvos politiku tituluojamą Vidmantą Dambrauską.

Europos oro linijų bendrovė „Wizz Air“ Ukrainos karo pabėgėliams pasiūlė 100 tūkst. nemokamų bilietų visiems skrydžiams Europoje iš šalių, turinčių sieną su Ukraina − Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos ir Rumunijos, rašoma pranešime spaudai. Matydama, kad pabėgėlių srautai auga, „Wizz Air“ pratęsia nemokamų* skrydžių laikotarpį iki balandžio 10 d. „Wizz Air“ informuoja, kad šiuo metu vis dar yra laisvų vietų daugelyje skrydžių iš Budapešto, Gdansko, Krokuvos ir Katovicų oro uostų.

Didžiausiuose šalies miestuose vasarį centralizuotai tiekiama šiluma nežymiai brango, tačiau dėl šiltesnių orų gyventojai gauna mažesnes sąskaitas, teigia šilumininkai. Tuo metu kovą šiluma didžiuosiuose miestuose pinga – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, Vilniuje jos kaina mažėja beveik 4 proc. ir siekia 10,88 cento už kWh, Kaune – 2 proc.

JAV etaloninės naftos rūšies „West Texas Intermediate“ (WTI) kaina pirmadienį smuktelėjo prekeiviams reaguojant į Ukrainos ir Maskvos derybas, o Kinijos technologijų centre Šendžene paskelbus didelio masto karantiną dėl COVID-19 protrūkio. WTI kaina nukrito beveik 5,1 proc. iki 103,80 JAV dolerio už barelį, tuo metu Europos etaloninės „Brent“ naftos kaina sumenko 4 proc. iki 108,13 JAV dolerio už barelį.

Finansų viceministro Gedimino Norkūno teigimu, Vyriausybė svarsto galimybę mažinti degalų akcizus, taip siekiant sumažinti jų kainas.   „Kol priemonės nėra patvirtintos Ministrų kabineto, tikrai negaliu diskutuoti ir kažko anonsuoti, bet taip, mes vertiname galimas priemones“, – pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto svarstymuose dėl kylančių degalų kainų ir galimų sprendimų teigė G. Norkūnas.

Išaugus dujų kainoms bei pastaruoju metu sumažėjus vėjo generacijai, Lietuvoje per savaitę vidutinė elektros kaina augo 2 proc. ir siekė 181,7 euro už megavatvalandę (MWh). Elektros kaina Latvijoje praėjusią savaitę buvo 177,6 euro už MWh, o Estijoje – 159,3 euro, pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, pagrindine aukštų elektros kainų priežastimi tapo išaugusios dujų kainos, taip pat pastarosiomis savaitėmis vyravusi maža vėjo generacij...

„Swedbank“ daugiausiai pelno iš Latvijoje veikiančių komercinių bankų uždirbo devintus metus iš eilės, rodo Latvijos finansų asociacijos paskelbti duomenys. „Swedbank“ Latvijoje 2021 metais susižėrė 73,414 mln. eurų pelno – 2,5 proc. mažiau nei 2020-aisiais. Tuo tarpu SEB banko pelnas pernai išaugo dukart iki 72,538 mln. eurų. „Citadele“, užpernai dirbęs nuostolingai, suskaičiavo 29,643 mln. eurų pelną už praėjusius metus.

Alaus ir gaiviųjų gėrimų gamintoja „Kalnapilio-Tauro grupė“ nutraukė produkcijos eksportą į Rusiją ir Baltarusiją.  Grupės metiniai eksporto pardavimai į šias dvi valstybes sudarė apie 6 mln. eurų – trečdalį viso eksporto, pranešė įmonė. „Svarbi ne tik finansinė parama Ukrainai, bet ir atsisakymas dirbti Rusijos rinkoje – eksporto ryšių ir gamybos šioje rinkoje nutraukimas“, – pranešime sakė „Kalnapilio-Tauro grupės“ vadovas Marijus Valdas Kirstukas.

Rusijos centrinis bankas yra Kremliaus sistemos įrankis, nemažai prisidėjęs prie karinės agresijos prieš Ukrainą, pareiškė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.  „Siūlau neturėti iliuzijų apie politiškai nepaveikiamą Rusijos centrinį banką.

SEB ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad reikia būti pasiruošus nemažiems naftos kainų svyravimams. Pasak jo, staigų degalų kainos kilimą lėmė labai pabrangęs dyzelinas, nes didelė jo dalis į Europą  importuojama iš Rusijos, tačiau analitikas mano, kad didelės jo maržos yra trumpalaikės.  „Orlen Lietuvos“ atstovas sako, kad milijoną tonų rusiško dyzelino greitai pakeisti kitų pasaulio regionų žaliava yra mažai tikėtina.

2022 m. kovo 14 d. Europos oro linijų bendrovė „Wizz Air“ Ukrainos karo pabėgėliams pasiūlė 100 tūkst. nemokamų bilietų visiems skrydžiams Europoje iš šalių, turinčių sieną su Ukraina − Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos ir Rumunijos. Matydama, kad pabėgėlių srautai auga, „Wizz Air“ pratęsia nemokamų* skrydžių laikotarpį iki balandžio 10 d., rašoma pranešime spaudai.  Nemokai bilietai galioja tol, kol liks laisvų vietų atrinktiems skrydžiams, vykstantiems 2022 metų kovo mėn.

Finansų viceministro Gedimino Norkūno teigimu, Vyriausybė svarsto galimybę mažinti degalų akcizus, taip siekiant sumažinti jų kainas.   „Kol priemonės nėra patvirtintos Ministrų kabineto, tikrai negaliu diskutuoti ir kažko anonsuoti, bet taip, mes vertiname galimas priemones“, – pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto svarstymuose dėl kylančių degalų kainų ir galimų sprendimų teigė G. Norkūnas.

Europos Centrinis Bankas neturi aiškaus sprendimo dėl bazinių palūkanų normų peržiūrėjimo – daug kas priklausys nuo karo Ukrainoje ir su juo susijusių veiksnių, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.  „Kol kas nėra sprendimo, tai gali ir būti ir šiais metais, ir kitais – viskas priklausys nuo situacijos“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas siūlo šalies gyventojams numatyti didesnes kompensacijas už šildymą, jas leisti gauti ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams, o ne tik mažas.  Komitetas priėmė sprendimą siūlyti Vyriausybei inicijuoti tai numatančias pataisas.

Europos Sąjungai paskelbus sankcijas netiesioginiam Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ savininkui Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai, įmonė pirmadienį dirba puse pajėgumų, apie darbuotojų atleidimus kol kas nepranešama, teigia darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.  Kėdainių meras Valentinas Tamulis sako, kad situacija „Lifosoje“ aptarta su vietos Užimtumo tarnybos skyriumi, tačiau kol kas jokie sprendimai nepriimti, laukiama daugiau informacijos iš bendrovės.

Sparčiai auganti Arvydo Paukščio kontroliuojama transporto stebėjimo ir valdymo sistemų gamintoja „Teltonika IoT Group“ į technologijų parką Vilniuje investuos 30 mln. eurų, įdarbins 200 žmonių. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pasirašė pasirašiusi stambaus investuotojo sutartį su grupe, kuri per tris-keturis mėnesius sostinės Liepkalnio gatvėje įkurs „High-Tech Hill“ technologijų parką.

Prancūzijos vyriausybė paskelbė apie 2 mlrd. eurų (2,2 mlrd. JAV dolerių) vertės paketą, skirtą padėti vartotojams, susidūrusiems su sparčiai didėjančiomis degalų kainomis. Pasak ministro pirmininko Jeano Castexo paramos paketas reiškia, kad benzino ir dyzelino kainos bus sumažintos 15 centų už litrą. Šia suma sąskaitos sumažės po to, kai transporto priemonių savininkai atsikaitys už degalus – tuomet valstybė kompensuos degalinių savininkams skirtumą.

„Nasdaq“ Vilniaus birža pranešė, jog nuo pirmadienio sustabdė prekybą Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ akcijomis. Šios akcijos buvo įtrauktos į biržos „First North“ užsienio akcijų prekybos sąrašą.

Sostinės Vokiečių gatvės projektas dar bus tobulinamas kūrybinėse dirbtuvėse, ieškant sprendimų dėl automobilių statymo, eismo, pirmadienį pranešė Vilniaus savivaldybė. Dirbtuvės bus rengiamos balandžio mėnesį, į jas registruotis bus galima jau netrukus. Pasak savivaldybės, jų poreikis iškilo po viešo projekto aptarimo vasarį, sulaukusio daugiau nei šimto dalyvių.

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“ šeštadienį sumažino 28 Rusijos gamtos išteklių gigantų, įskaitant dujų monopolininko „Gazprom“, didžiausio šalyje privataus naftos koncerno „Lukoil“ ir aliuminio milžino „Rusal“, reitingus iki galimo nemokumo lygio – CC.

Būsto kainos Lietuvoje ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu 2020 metais, padidėjo 19,8 proc. Naujos statybos būstai pabrango 17 proc., iš jų butai daugiabučiuose namuose – 17,2 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 16,4 proc. Ankstesnės statybos būstai pabrango 21,6 proc. Iš jų butai daugiabučiuose namuose – 22 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 20,7 proc., pranešė Statistikos departamentas.