Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvoje nedarbas siekia beveik 10 proc. Tačiau ne visi darbo neturintys gyventojai skuba jo ieškoti. Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad gyventojai darbo ieško vidutiniškai pusę metų, o kiti ir dar ilgiau.

Lietuvoje nedarbas siekia beveik 10 proc. Tačiau ne visi darbo neturintys gyventojai skuba jo ieškoti. Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad gyventojai darbo ieško vidutiniškai pusę metų, o kiti ir dar ilgiau.

REKLAMA

Įsidarbinimo trukmė dažnai priklauso ne tik nuo norimo darbo, bet ir nedarbo išmokos, kurią gauna bedarbiai. Anot „Sodros“, didžiausia nedarbo išmoka šiandien siekia daugiau nei 900 eurų per mėnesį.

Darbo ieško mėnesiais

Užimtumo tarnybos duomenimis, gegužės 1 d. Lietuvoje buvo registruota 165,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų. 

„Šių metų sausį–balandį greičiausiai įsidarbino žmonės neturintys įgytos profesinės kvalifikacijos – vidutiniškai per 6 mėn. nuo registracijos pradžios Užimtumo tarnyboje. Aukštąjį išsilavinimą įgiję gyventojai įsidarbino vidutiniškai per 6,9 mėn., profesinį – per 7,2 mėn., aukštesnįjį – per 8,8 mėn. 

Įsidarbinimo trukmė neretai priklauso ne tik nuo formaliai įgyto išsilavinimo, bet ir nuo siekiamų pareigų, sektoriaus, turimų kompetencijų, vietovės, nedarbo socialinio draudimo išmokos, lūkesčių dėl atlygio ir kitų darbo sąlygų“, – vardijo Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė. 

REKLAMA

Pasak jos, pagal ūkio sektorius, šiais metais darbo ieškantiems asmenims greičiausiai pavyko įsidarbinti pramonės sektoriuje – vidutiniškai per 5,4 mėn. nuo registracijos Užimtumo tarnyboje pradžios.

Nedarbo išmoka 

Užsiregistravę į Užimtumo tarnybą gyventojai dėl nedarbo išmokos kreipiasi į „Sodrą“. 

„Išmoka skiriama žmonėms, kurie buvo draudžiami nedarbo socialiniu draudimu, t. y. jie dirbo ir patys ar už juos buvo mokamos nedarbo socialinio draudimo įmokos. Taip pat iki įsiregistravimo į Užimtumo tarnybą gyventojai privalo turėti ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių. 

REKLAMA
REKLAMA

Į šį laikotarpį įeina įvairūs laikotarpiai, pavyzdžiui, laikas, kai žmogus gavo darbo užmokestį, nedarbo ar dalinio darbo išmokas. Taip pat gavo socialinio draudimo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros arba ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmokas. Galioja ir darbo stažas įgytas užsienyje“, – informavo „Sodra“. 

Anot jos specialistų, nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – pastovi ir kintama. 

„Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 169,87 euro, t. y. 23,27 proc. mėnesio, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimalios mėnesio algos. Kintama dalis priklauso nuo žmogaus turėtų pajamų. 

Apskaičiuojant kintamą nedarbo išmokos dalį įvertinamos gyventojo draudžiamosios pajamos, turėtos per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. 2021 metais kintama mėnesinė išmokos dalis pirmą – trečią nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį siekia 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų, ketvirtą – šeštą mėnesį – 31,03 proc., o septintą – devintą mėnesį – 23,27 proc.“, – aiškino „Sodra“. 

REKLAMA
REKLAMA

Kaip apskaičiuoti nedarbo išmoką?

„Sodra“ pateikė pavyzdį. 

„Tarkime, asmuo 2022 m. sausio mėnesį užsiregistravo bedarbiu Užimtumo tarnyboje. Jo pastovi nedarbo išmokos dalis sieks 169,87 euro. Toliau kintama dalis apskaičiuojama pagal asmens vidutines mėnesio draudžiamąsias pajamas, kurios nustatomos pagal laikotarpį nuo 2019-06-01 iki 2021-11-30 jo turėtas draudžiamąsias pajamas. 

Pavyzdžiui, šio asmens vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos yra 800 eurų. 1–3 nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį žmogus nuo 800 eurų gaus 38,79 proc., t. y. 310,32 euro. Tad iš viso sausį žmogus gaus nedarbo išmoką, kuri sieks – 169,87 euro + 310,32 euro = 480,19 euro“, – skaičiavo „Sodra“. 

Anot jos, didžiausia nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. Lietuvos statistikos departamento skelbiamo šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Šis šiuo metu siekia 1586 eurai. 

Tarp gyventojų, į Užimtumo tarnybą užsiregistravusių 2022 m. I ketvirtį, didžiausia nedarbo išmoka siekia 922,73 euro.

REKLAMA
REKLAMA

„Sodros“ teigimu, mažiausia nedarbo išmoka yra 169,87 euro – tai pastovioji dalis, kuri priklauso kiekvienam žmogui, turinčiam teisę į išmoką (tai yra, įgijusiam socialinio draudimo stažą šiai išmokai gauti), nepriklausomai nuo jo pajamų.

„Nedarbo išmokai apskaičiuoti vertinamos 30 mėnesių pajamos. Gali būti, kad per tuos 30 mėnesių žmogus dirbo tik 20 mėnesių ir tik tais mėnesiais turėjo pajamų – tokiais atvejais vidutinė apskaičiuota išmoka bus mažesnė nei išmoka nuo minimalaus atlyginimo. Tuo metu  minimumą dirbęs žmogus pirmaisiais 3 mėnesiais gautų 413,51 eurą, vėliau 4 –6 mėnesiais 364,77 euro, o  6–9  – 316,03 euro“, – skaičiavo „Sodra“. 

Anot jos, šių metų kovo mėnesį mažiausią 169,87 euro išmoką gavo 166 žmonės, didžiausią – nuo 900 iki 940 eurų – 2 356 žmonės.

„Nedarbo išmoka yra mokama 9 mėnesius. Išmokos mokėjimas gali būti pratęsiamas 2 mėnesiams, jei jos mokėjimo termino pabaigos dieną iki senatvės pensijos amžiaus žmogui yra likę ne daugiau kaip 5 metai ir jam nėra paskirta išankstinė senatvės pensija“, – komentavo „Sodra“. 

REKLAMA
REKLAMA

Kaip teigiama jos komentare, taip pat išmoka gali būti pratęsta 30 dienų, jei išmokos mokėjimo metu gyventojas tapo laikinai nedarbingu dėl ligos ar traumos. 

„Nedarbo išmokos mokėjimas pratęsiamas tiek dienų, kiek žmogus sirgo, bet ne ilgiau kaip 30 dienų. Taip pat išmoka gali būti pratęsta nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiui, jei moteriai nedarbo išmokos mokėjimo metu buvo išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas. 

Nedarbo išmokos mokėjimas nutraukiamas, sustabdomas ir atnaujinamas gavus duomenis iš Užimtumo tarnybos. Jeigu žmogus įsidarbina, bet neišdirba ilgesnio nei 6 mėnesių laikotarpio, jam nedarbo išmokos mokėjimas nutraukiamas, bet vėl gali būti atnaujinamas. Jeigu gyventojas dirba nelegaliai, jis turi grąžinti nedarbo išmokos pinigus, išskyrus atvejus, kai nelegaliai dirbantis asmuo apie tai pranešė bent vienai iš nelegalaus darbo kontrolę vykdančių institucijų“, – sakė „Sodra“.

Mažiau klausyk tokiu pezalu pasak valdžios ir jų pakaliku žurnalistų tai mes vos ne geriausiai Europoje gyvenam nors iš tikrųjų tai pačiam gale pagal gaunamus atlyginimus o mokesčių sumoka daugiausiai, puse Lietuvos dyrba ant minimalkes, o čia pašalpos 940,tegu nejuokinga.
kapeikinės už jas nieko neina daryt tegul nerašo nesąmonių antraštėse su sumom ir patys darbdaviai ir valdžia daro viską,kad žmogus kurtųsi gyvenimą svetur
nieko panasaus nera....
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų